99d409cb-e8fd-4131-b75d-779dfa087695 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo teisėjas                               Civilinė byla Nr. 2A-94-227/2012Arvydas Jasonas                                                     Teism. proc. Nr. 2-08-01161-2011-6                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                       94.5                                                                                                                                                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. vasario 2      d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Margaritos Dzelzienės (pranešėja) , teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos kariuomenė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2065-837/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos kariuomenė ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl materialinės žalos atlyginimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10774,80 Lt materialinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 3000 Lt vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Pagal tarp ieÅ¡kovo ir draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ sudarytÄ taikos sutartį ieÅ¡kovas bendrovei sumokėjo 7091,43 Lt sumÄ , kuriÄ sumokėjęs turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo regreso tvarka.

Dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ieškovas patyrė 683,37 Lt žalos.   Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo Lietuvos kariuomenė ieškinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš ieškovo 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų A. P. bei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.Nustatė, kad atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-18 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jam skirta 16 MGL (2000 Lt) bauda (b.l. 14-20). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 nustatyta, jog A. P. 2004-10-18 vykdė vado įsakymÄ , vairavo automobilį tarnybos metu, todėl A. P. atžvilgiu ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atmesti. Lietuvos kariuomenei priklausantis automobilio Chevrolet M1028 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu pagal draudimo polisÄ AFA Nr. 0230827, todėl atlyginti dėl autoįvykio trečiajam asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ turėjo draudikas ADB RESO Europa. Teismas vadovavosi CK 6.264 str. 3 d. nustatančia, kad jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalÄ atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas.

Atsižvelgė į tai, kad A. P. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d., t.y. kad jis padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ A. P. tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo nustatyta, laikė, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas. Kadangi atsakovas A. P. vairavo automobilį tarnybos metu, vykdydamas teisėtÄ vado įsakymÄ , pripažino, kad jo civilinė atsakomybė Å¡alintina ir LR Karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti pilnai.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė CK 6.264 str. 3 d., LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. įtvirtintas normas, kas, vadovaujantis CPK 330 str. sudaro pagrindÄ sprendimo panaikinimui. Vadovaujantis kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 str. 2 d. numatyta, kad karys atsako už jam perduotÄ , patikėtÄ ar skirtÄ saugoti tarnybos turtÄ , pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes, o kario materialinę atsakomybę už turto praradimÄ ar žalos turtui padarymÄ nustato įstatymai.

Atsakovas autoįvykio metu buvo profesinės karo tarnybos kariu, t.y. turėjo kario statusÄ , todėl jam turi bÅ«ti taikomos ne CK 6.264 str. 3 d. nuostatos, o, kaip specialaus statuso subjektui, specialus - LR karių materialinės atsakomybės įstatymas, nustatantis tikrÄ jÄ karo tarnybÄ atliekančių ir kario statusÄ turinčių asmenų materialinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms, sÄ lygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas netaikydamas atsakovui materialinės atsakomybės klaidingai aiÅ¡kino pateisinamos tarnybinės rizikos sampratÄ , netinkamai taikė ir LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nuostatÄ .

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-266/2008 neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, 2004 m. spalio 18 d. eidamas tarnybines pareigas - Å¡tabo ir aprÅ«pinimo kuopos transporto bÅ«rio remonto skyriaus autoelektriko - vairuotojo, t.y. tarnybos metu, ir vykdamas į pratybas organizuojamas Pabradės centriniame poligone, savo vienasmeniais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis ir buvo sužaloti žmonės, t.y. baudžiamojoje byloje, kuri turi prejudicinę galiÄ , konstatuota, kad pagrindinė sÄ lyga autoįvykiui kilti buvo bÅ«tent tik atsakovo veiksmai sankryžoje iÅ¡važiuojant ir sudarant kliÅ«tį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam automobiliui.

Atsakovas turėjo pareigÄ laikytis nustatytų kelių eismo taisyklių reikalavimų, tinkamai ir savalaikiai atsižvelgti į esamas meteorologines sÄ lygas, nuolat elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl aplinkybės, kad jis, nors ir vykdydamas tarnybinę pareigÄ , asmeniÅ¡kai nesilaikė kelių eismo taisyklių negali bÅ«ti pripažįstama pateisinama tarnybine rizika. 2004 m. spalio 18 d. tarnybos interesai iÅ¡ atsakovo nereikalavo kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir neatsargaus veikimo vairuojant transporto priemonę bendrojo naudojimo keliais, o kaip tik sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių virÅ¡ininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, nevirÅ¡yti įstatymų jam suteiktų teisių.

LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 2 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. numato, kad kariai pagal šį įstatymÄ materialiai atsako už žalÄ , padarytÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos turtui bei tretiesiems asmenims, kuriÄ ir įstatymų nustatyta tvarka atlygino kraÅ¡to apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitos institucijos, kuriose kariai tarnauja. Kadangi atsakovas žalÄ padarė nusikalstama veika (kaltumas nusikaltimo padarymu nustatytas nuosprendžiu), todėl vadovaujantis minėto įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. atsakovas materialiai atsako už visÄ dėl jo kaltės Lietuvos kariuomenės patirtÄ Å¾alÄ .Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o ji atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas sudarė su draudiku taikos sutartį, prisiėmė prievolę dėl 7091,43 Lt bei 3000 Lt iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui, nors buvo suėję senaties terminai ir tuo pagrindu bÅ«tų ieÅ¡kinys atmestas (CK 1.131 str. 1 d). Atsakovas padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl to pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Å¡iais kriterijais bei protingumo ir teisingumo principais, savo 2011-11-18 sprendime pagrįstai pritaikė CK 6.264 str. 3 d. normas.

Vadovaujantis LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, atsakovas netrauktinas materialinėn atsakomybėn, nes žalÄ padarė dėl pateisinamos tarnybinės rizikos. Jei K. M. MPB Geležinio vilko bataliono Transporto bÅ«rio vado įsakymu nebÅ«tų reikėję papildomai paimti ir nuvežti į Pabradės poligonÄ technikos detalių, tai bÅ«tų automobiliai važiavę kolonoje, nebÅ«tų iÅ¡kilęs rizikos faktorius dėl karinio automobilio Å¡alutiniame kaimo kelyje ir nebÅ«tų buvę eismo įvykio.

Teigia, kad jis važiavo leistinu greičiu, stebėjo kelio ženklus, sustojo prie sankryžos, tačiau nepastebėjo, kad nuo kalniuko dideliu greičiu atvažiuoja lengvasis automobilis, todėl neteisinga teigti, kad jis specialiai nesilaikė kelių eismo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, praÅ¡o taikyti LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 str. 1 p., numatantį, kad profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimÄ , sugadinimÄ ar sunaikinimÄ , padarytÄ dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

PraÅ¡o taikyti LR karių materialinės atsakomybės įstatymo 5 straipsnio 1 d. 5 p., numatantį, kad, kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimÄ neigiamÄ aplinkos veiksnių (meteorologinių sÄ lygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtakÄ savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti, jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sÄ lygomis jo veika bÅ«tų vertinama kaip pakankamai atsargi, atsižvelgti į jo finansinę padėtį. Byla perduotina specialiai teisėjų kolegijai teismingumo klausimui iÅ¡spręsti.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas – Lietuvos kariuomenė – valstybės ginkluotos gynybos institucija – kraÅ¡to apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetÄ , jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti vieÅ¡ojo juridinio asmens statusÄ . Atsakovas A. P., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys 2004-10-18 Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos kariuomenei priklausančio automobilio Chevrolet M1028 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-18 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir apgadintos transporto priemonės. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovui ieÅ¡kinį dėl materialinės žalos atlyginimo sugadinus ieÅ¡kovo turtÄ , taip pat regreso tvarka reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti tai, kiek ieÅ¡kovas sumokėjo žalos atlyginimo draudikui, tretiesiems asmenims.

Atsakovas autoįvykio metu buvo profesinės karo tarnybos kariu, t.y. turėjo kario statusÄ , todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimÄ yra taikomas LR karių materialinės atsakomybės įstatymas, nustatantis tikrÄ jÄ karo tarnybÄ atliekančių ir kario statusÄ turinčių asmenų materialinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms, sÄ lygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarkÄ . Karių materialinės atsakomybės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kario padaryta materialinė žala, esant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sÄ lygoms, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal kraÅ¡to apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos arba kitų institucijų, kuriuose kariai tarnauja, ieÅ¡kinius.

Su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (t.1, b.l. 216). Vadovaujantis Karių materialinės atsakomybės įstatymo 22 str., karys, padaręs žalÄ tretiesiems asmenims, kuri buvo atlyginta kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, atlygina kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijai padarytÄ Å¾alÄ Å¡io įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Karių materialinės atsakomybės įstatyme konkrečiai nėra įvardijama, kuris – bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas nagrinėja tokio pobÅ«džio ginčus.Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje laikomasi nuostatos, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant vieÅ¡osios teisės aktų - KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl atsakovo (kario) materialinės atsakomybės, visų pirma, aktualios specialiame teisės akte (Karių materialinės atsakomybės įstatyme) įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios karių materialinės atsakomybės sÄ lygas ir žalos atlyginimo tvarkÄ , aptariamasis ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos kariuomenė v.

R.K.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl rÅ«Å¡inio teismingumo yra pagrindas kreiptis į specialiÄ teisėjų komisijÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 36 str. 2-4 d., 290, 291 str., n u t a r ė:              Kreiptis į SpecialiÄ teisėjų kolegijÄ praÅ¡ymu iÅ¡spręsti bylos pagal Lietuvos kariuomenė ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl materialinės žalos atlyginimo, rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ .             Nutartį kartu su byla iÅ¡siųsti Specialiai teisėjų kolegijai per Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ir apie tai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis.

Teisėjų kolegija:                                                    Margarita Dzelzienė                                                                                                Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                    Laimutė Sankauskaitė