99d260bd-b59c-42e5-914a-5c528eb889e3 · Klaipėdos apygardos teismas

? Bylos Nr. 1S-47-526/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50995-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.; 2.3.2.1.3.3.; 2.14.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 10 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir pagal 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A.

M. nedelsiant turi atlikti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Taip pat tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai ir iÅ¡ A. M. priteista UAB (duomenys neskelbtini) 36 561,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieÅ¡kinio visiÅ¡ko atlyginimo, (duomenys neskelbtini) filialui – 62 808,38 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡ko atlyginimo.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi aukščiau minėtas nuosprendis panaikintas ir byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teisme A. M. iÅ¡ esmės savo pozicijÄ pakeitė, t. y. jis nesutiko su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais, taip pat nesutiko su savo vaidmeniu nusikalstamų veikų darymo metu, teigdamas, kad darant nusikalstamas veikas jo vaidmuo buvo tik padėjėjo arba bendrininko padėjėjo, taip pat tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Klaipėdos apygardos teismas grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo, konstatavo, kad Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kelia labai daug abejonių. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad liko ,,<...nenagrinėtas klausimas dėl A. M., kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus (iniciatoriaus), vaidmens, taip pat jo santykis su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu (pvz., bendrininkavimas).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kuriais priimdamas skundžiamÄ nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad apelianto ir asmenų, kuriems ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus, veiksmai yra glaudžiai susiję. Be asmenų, kuriems faktiÅ¡kai iÅ¡mokėti kreditai, tam tikrų veiksmų (pvz., bankinių operacijų patvirtinimo banko suteiktais asmens identifikavimo instrumentais) atlikimo ir apeliantas nebÅ«tų galėjęs atlikti nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas.

NesiaiÅ¡kintos aplinkybės dėl kitų asmenų, kurie, aiÅ¡kiai suvokdami, kad įprastomis sÄ lygomis (t. y. pateikę teisingus duomenis apie save kredito įstaigoms) kreditų nebÅ«tų gavę, iÅ¡ kredito įstaigų gavo kreditus, indėlio į nusikalstamų veikų padarymÄ galbÅ«t veikiant bendrininkų grupe. Nors ikiteisminiai tyrimai asmenims, faktiÅ¡kai gavusiems kreditus, buvo nutraukti, tačiau teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar asmenys, suprasdami, kad įprastomis sÄ lygomis kredito negautų, pagal savo asmenines savybes (amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir kt.) tikrai negalėjo suvokti apie padarinius, kilsiančius dėl nusikalstamų veikų (kreditų gavimas pateikiant kredito įstaigoms tikrovės neatitinkančius duomenis), ir ar tokių padarinių kilimas, nors ir nebuvo siekiamas, negalėjo bÅ«ti sÄ moningas (faktiÅ¡kai gauti kreditus).

Antra, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinta, ar apgaulės bÅ«du gautus kreditus buvo planuota grÄ Å¾inti, o Å¡i aplinkybė gali lemti kitokį, negu nustatytas skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ , taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl bÅ«tent A. M. priklausančio atlyginti civilinių ieÅ¡kinių dydžio. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į tai, kad, siekiant atriboti BK 182 ir 207 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, vienas iÅ¡ atribojimo kriterijų yra bÅ«tent ketinimas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokiÄ paramÄ teikiančio juridinio asmens teigiamÄ sprendimÄ , tačiau taip veikė ne Å¡ios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar jÄ teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, aplinkybės, ar asmenys, realiai gavę kreditus, ketino realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. grÄ Å¾inti gautus kreditus. O Å¡ios aplinkybės nustatymas gali lemti kitokį nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ â€“ kreditinį sukčiavimÄ (ne BK 182 straipsnio 2 dalis, o 207 straipsnio 2 dalis). NesiaiÅ¡kinta, kokiÄ apgaulės bÅ«du gautų kreditų dalį gavo apeliantas, kokiÄ asmenys, į kurių sÄ skaitas kredito įstaigos kreditus iÅ¡mokėjo.

O Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl apeliantui tenkančios atlyginti civilinių ieÅ¡kinių dalies”. 2022 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir sutiko duoti parodymus tik po liudytojų apklausos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas paprašė bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui papildomam tyrimui atlikti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ 3 (trims) mėnesiams Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju.

Atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias ne tik su A. M. pareikÅ¡tais kaltinimais, bet ir asmenų, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenį nusikalstamų veikų darymo metu, ir akivaizdu, kad tokie asmenys bus apklausiami apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko įgyja specialiojo liudytojo statusÄ . Minėta BPK norma nenumato galimybės teismui asmenis apklausti specialiaisiais liudytojais, nes tokie asmenys apklausiami prokuroro nutarimu.

Be to, kaip ir konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiek A. M., tiek gavusių kreditus asmenų veiksmai glaudžiai susiję, o naujų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti susijęs su bendrininkavimo grupės nustatymu, visiÅ¡kai kitokiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei galimu baudžiamosios atsakomybės taikymu. Teismas nurodė, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

Pažymėjo, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais Å¡io kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį. Teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje, 10 ir 11 punktuose, konstatuoti tokie trÅ«kumai, kurių teismas, net ir bÅ«damas aktyvus, iÅ¡taisyti negali, nes kaip ir minėta, Å¡ie trÅ«kumai susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A.

M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu. Kadangi teismas šių veiksmų atlikti negali, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

4. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti teisme. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog BPK nenumato galimybės teismui apklausti asmenis liudytojais, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes tokie asmenys apklausiami tik prokuroro nutarimu.

Prokuroras nurodo, kad LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus.

Kitaip tariant, tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieÅ¡ apklausÄ turi bÅ«ti nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019). Prokuroro nuomone, tokiu bÅ«du teismo teiginiai, jog negali apklausti asmenų, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tai teismui trukdo nagrinėti bylÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Taip pat, prokuroro vertinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A. M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , tokių trÅ«kumų nenustatė ir pirmos instancijos teismas priėmęs nuosprendį Å¡ioje byloje.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2021-11-25 nutartyje, kuria bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl asmenų, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenų nusikalstamų veikų darymo metu, jų santykio su A. M., nes byla pirmos instancijos teisme, A. M. kaltę pripažinus visiÅ¡kai ir tiek jam, tiek jo gynėjui sutikus, buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir Å¡ie asmenys teisme nebuvo apklausti.

Nurodo, jog kadangi A. M. apeliacinės instancijos teisme savo pozicijÄ pakeitė, pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltės nebepripažino, dėl to, iÅ¡kilo bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, kurių A. M. nebepripažįsta ir bÅ«tent tai apeliacinės instancijos teismas pavedė atlikti bylÄ perduodamas iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog dėl asmenų, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus, ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti visi tuo metu įmanomi duomenys, įvertintas jų santykis su A.

M. ir priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Nurodo, jog toks sprendimas priimtas bÅ«tent pagal tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir įvertintus ikiteisminio tyrimo duomenis, ir Å¡is sprendimas yra galiojantis. Pažymi, jog tuo tarpu perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas atliktas nebuvo ir nebuvo paaiÅ¡kėjusios naujos aplinkybės, ar paneigtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu yra priimtas ir galiojantis prokuroro sprendimas.

Prokuroro nuomone, tokiu bÅ«du nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡ioje stadijoje yra paaiÅ¡kėjusios naujos, kaltinime nenurodytos aplinkybės. Prokuroro vertinimu, dėl to skundžiamoje nutartyje teismas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ ir kurių teismas iÅ¡taisyti negali. Prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje 11 p. nurodytų aplinkybių paaiÅ¡kėjimas bÅ«tų laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Nurodo, jog LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam (nuteistajam) kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų bei tvarkos, o teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016).

Taigi, prokuroro nuomone, naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį nei yra kaltinime veikų kvalifikavimÄ , paaiÅ¡kėjimas nagrinėjant bylÄ teisme, kai Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų sprendžiama dėl iÅ¡ esmės giminingų veikų numatytų BK 182 straipsnyje ir 207 straipsnyje, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Prokuroro vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , todėl nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti turi bÅ«ti panaikinta.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nutartis naikintina.

6. BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

7. Apygardos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ , Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį bei A. M. suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ , konstatuoja, jog teismo nutarties argumentai, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus, t. y. tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieÅ¡ apklausÄ turi bÅ«ti nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019).

Todėl Apygardos teismas pritaria prokuroro nuomonei, kad tokiu bÅ«du teismo teiginiai, jog jis negali apklausti asmenų, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tai teismui trukdo nagrinėti bylÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apygardos teismas taip pat pritaria prokurorui, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A. M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , tokių trÅ«kumų nenustatė ir pirmos instancijos teismas priėmęs nuosprendį Å¡ioje byloje. Apygardos teismas pritaria prokuroro pozicijai, kad apeliacinės instancijos teismas 2021-11-25 nutartyje, kuria bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl asmenų, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenų nusikalstamų veikų darymo metu, jų santykio su A.

M., nes byla pirmos instancijos teisme, A. M. kaltę pripažinus visiÅ¡kai ir tiek jam, tiek jo gynėjui sutikus, buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir Å¡ie asmenys teisme nebuvo apklausti. Pažymėtina, jog A. M. apeliacinės instancijos teisme savo pozicijÄ pakeitė, pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltės nebepripažino, dėl to iÅ¡kilo bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, kurių A. M. nebepripažįsta ir bÅ«tent tai apeliacinės instancijos teismas pavedė atlikti bylÄ perduodamas iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

Apygardos teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog dėl asmenų, kurie faktiÅ¡kai gavo kreditus, ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti visi tuo metu įmanomi duomenys, įvertintas jų santykis su A. M. ir priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡ioje stadijoje yra paaiÅ¡kėjusios naujos, kaltinime nenurodytos aplinkybės. Taip pat pritartina prokuroro nuomonei, jog naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį nei yra kaltinime veikų kvalifikavimÄ , paaiÅ¡kėjimas nagrinėjant bylÄ teisme, kai Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų sprendžiama dėl iÅ¡ esmės giminingų veikų numatytų BK 182 straipsnyje ir 207 straipsnyje, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

8. Apygardos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja savo nutartyje gana abstrakčiai iÅ¡dėstė ir lakoniÅ¡kai aptarė, jos nuomone, esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ir nenurodė, kodėl jų negalima iÅ¡taisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylÄ . Apygardos teismo vertinimu, visi nutartyje nurodyti trÅ«kumai gali bÅ«ti iÅ¡taisomi teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apygardos teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, jog visi teismo nutartyje keliami klausimai dėl baudžiamojo proceso pažeidimų gali bÅ«ti iÅ¡spręsti nagrinėjant bylÄ teisme, todėl nebuvo bÅ«tina konstatuoti, jog nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylÄ ir todėl byla grÄ Å¾inama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai nėra esminiai ir neužkerta kelio nagrinėti bylÄ teisme, todėl apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

9. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tÄ veikÄ nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami tiek iÅ¡ esmės, tiek ne iÅ¡ esmės skirtingais, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tiek prokuroro praÅ¡ymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu bÅ«du nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybÄ .

Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamÄ praktikÄ tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai bÅ«tų praneÅ¡ta jam suprantama kalba apie jam reiÅ¡kiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi tęsiant bylos nagrinėjimÄ prokurorui nėra uždrausta patikslinti kaltinimÄ , jei bÅ«tų nustatytos įstatyme numatytos sÄ lygos.

Taigi Å¡iuo atveju prokuroras turi galimybę bylÄ nagrinėjant teisme tikslinti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, duomenis apie asmenis, dalyvavusius darant vienÄ ar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei veikų kvalifikavimÄ .

10. Be to BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ . Jeigu Å¡ių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimÄ , teismas gali pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iÅ¡kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

11. Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui nėra pagrindo, skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti tam pačiam teismui. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ tenkinti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Eugenijus Antanauskas