2019-04-24 Nr. AB-10017-3-61-3-01017-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo)) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-24 Nr. AB-10017-3-61-3-01017-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, TM), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-513-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01017-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo)) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, TM), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR- 323 pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 18 priedo (toliau – ir Priedas) 4.3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 1 daliai ir 135 straipsnio 2 daliai, Taisyklių 18 priedo atitikimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 daliai, Taisyklių 18 priedo 4.3 punkto, 1.12 ir 1.14 punktų atitikimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Taisyklių 18 priedo 4.16 ir 5.2 punktų atitikimo BVK 7 straipsnio 1 daliai.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistiesiems draudžiama turėti teismų sprendimų ir atsakymų kopijas, keramikinius indus, veidrodį, bendra nuteistųjų turimų informacijos laikmenų talpa negali viršyti 35 GB, nuteistieji gali turėti arba tik nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą. Į Priede įtvirtintą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) nėra įtraukti sausainiai, meduoliai, vafliai, pyragas, cukrus, o kiaušinius, makaronus ir kruopas leidžiama įsigyti tik tiems nuteistiesiems, kurie nėra laikomi kamerose ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas teigė, kad norminiame teisės akte nustatyti draudimai pažeidžia jo teises, diskriminuoja, žemina orumą, prieštarauja humanizmo principui.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems nedraudžiama turėti teismų sprendimų ir atsakymų kopijų, nes šie procesiniai dokumentai patenka į Sąrašo 4.3 punkte nurodytų leidžiamų turėti dokumentų sąrašą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad konkreti laisvės atėmimo įstaiga ar darbuotojas neleido jam laikyti teismo sprendimo ar atsakymo kopijų. Nuostata dėl leidžiamų turėti indų įtvirtinta siekiant užtikrinti nuteistųjų ir laisvės atėmimo įstaigų darbuotojų saugumą, nes naudojant keramikinius indus kiltų sužalojimo stiklo šukėmis rizika. Informacinės laikmenos talpos ribojimas nustatytas todėl, kad laisvės įstaigų pareigūnai turi detaliai patikrinti, ar nuteistajam perduodamoje informacinėje laikmenoje nėra draudžiamos informacijos (pvz., smurtą ar žiaurumą propaguojančių, taip pat pornografinių įrašų). Teisingumo ministerijos nuomone, 35 GB talpos informacijos laikmena yra pakankamo dydžio, siekiant nuteistiesiems patenkinti savo asmeninius poreikius. Elektros prietaisų naudojimas susijęs su įkalinimo įstaigų išlaidomis elektros energijai. Valstybė nėra finansiškai pajėgi leisti nuteistiesiems naudoti (turėti) didelį skaičių elektros prietaisų. Nešiojamo kompiuterio modelis ir galingumas nėra ribojamas, todėl tokiu įrenginiu nuteistajam suteikiamos galimybės žaisti ir kompiuterinius žaidimus. Nuteistiesiems neleidžiama turėti veidrodžio, kadangi tai yra stiklo gaminys, juo galima sužaloti kitą asmenį.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas. Pagal BVK 92 straipsnio 4 dalį, nuteistiesiems negali būti leidžiama įsigyti visų maisto produktų, kuriuos jie pageidautų įsigyti. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų sąrašas baigtinis, nes įkalinimo įstaigų parduotuvės negali nuteistųjų aprūpinti visais maisto produktais, kurių jie pageidauja leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų sąrašas ribojamas siekiant užtikrinti saugumą (pvz., iš kai kurių maisto produktų galima pasigaminti alkoholinių gėrimų), nuteistųjų sveikatos apsaugą (pvz., termiškai nepadorotų kiaušinių vaitojimas gali sukelti salmoneliozės protrūkį). Įkalinimo įstaigos kameros nėra specialiai pritaikytos maistui laikyti ir ruošti. Kai kuriuos produktus leidžiama įsigyti tik pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, nes jiems sudarytos tinkamos sąlygos šiuos produktus termiškai apdoroti ir saugoti (atskirai nuo nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengtos virtuvėlės, aprūpintos viryklėmis, šaldytuvais ir pan.). Valstybė šiuo metu nėra pajėgi įrengti virtuvių su viryklėmis visiems nuteistiesiems.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Taisyklių Priedo 4.3 punkte įtvirtintas reguliavimas nedraudžia nuteistiesiems turėti bylų medžiagos. Pasisakydamas dėl teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. birželio 23 d. rašto Nr. 96-2918, teismas nurodė, kad jis nekeičia Taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo, ir teismas šioje byloje neturi pagrindo vertinti šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nes yra saistomas pareiškėjo suformuluoto skundo reikalavimo ribų, išaiškino pareiškėjui šio rašto apskundimo tvarką.
9. Teismo vertinimu, draudimas turėti keramikinius indus ir veidrodį yra pagrįstas ir proporcingas. Nustatytas informacijos laikmenų talpos dydis (35 GB) yra pakankamas. Įvertinęs nuteistųjų naudojimosi kompiuteriu trukmę, aplinkybę, kad leidžiamo turėti nešiojamo kompiuterio techniniai parametrai neribojami, todėl žaisti kompiuterinius žaidimus galima ir su nešiojamu kompiuteriu, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad Priedo 5.2 punktas neatitinka BVK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto humanizmo principo ar žemina asmens orumą. Cukrus yra vartojamas alkoholio gamyboje, iš jo nesudėtinga pagaminti alkoholio, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai šis maisto produktas nėra įtrauktas į Sąrašą. Saldžių produktų (sausainiai, meduoliai, vafliai ir pyragas) įsigijimo ribojimas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti humanizmo principo ar žmogaus orumo pažeminimo.
10. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82, nenustato pareigos kalėjimo nuteistųjų gyvenamosiose korpusuose ar kameroje įrengti virtuvėlių, todėl kamerų tipo patalpose laisvės atėmimo bausmę ar nuobaudą atliekantys nuteistieji objektyviai neturi galimybių tinkamai laikyti bei termiškai apdoroti kiaušinių, kruopų ir makaronų. Draudimas įsigyti minėtus sprendimus nuteistiesiems, laikomiems kamerose ir kamerų tipo patalpose, yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas. Griežtesnės bausmės atlikimo sąlygos taikomos asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, siekiant užtikrinti BK nustatytus bausmės tikslus. Teismas nenustatė Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Teismui nekilo abejonių dėl Taisyklių Priedo ir jo 1.12, 1.14, 4.3, 4.16, 5.2 punktų konstitucingumo bei atitikimo BVK 7 straipsnio 1 daliai, CK 113 straipsnio 1 daliai ir 135 straipsnio 2 daliai.
III. 11. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti jam iš atsakovo 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau bausmės atlikimo sąlygos buvo geresnės, kol Teisingumo ministerija 2016 m. kovo 29 d. jas nepagrįstai pablogino. Nurodo, kad Taisyklių Priedas draudžia jam įsigyti kruopų, makaronų ir kiaušinių, kuriuos jis galėtų pasigaminti virtuvėje ar kameroje naudodamas vandens šildytuvą, tačiau ir jis buvo atimtas. Kitose patalpose laikomi nuteistieji gali turėti minėtus produktus, pareiškėjas yra diskriminuojamas. Teisingumo ministerija nenumatė galimybės įsigyti uždaras virykles, mikrobangų krosneles ir pan. Pareiškėjas negali nusipirkti uogienės, medaus, vaflių, pyrago, sausainių, zefyrų, kramtomosios gumos, čiulpiamų saldainių ir kt. Nėra galimybių įsigyti cukraus, siūlomas saldiklis nenatūralus ir vartojamas dietinei mitybai. Aptarti draudimai negali būti pateisinami valstybės nesugebėjimu užtikrinti tinkamų kalinimo sąlygų. Parduotuvėje galima įsigyti produktų stikliniuose induose, todėl nepagrįstai draudžiama turėti keramikinių indų. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ išnyko kalinimo įstaigų pareiga kamerose įrengti veidrodžius, Taisyklių Priedu uždraudus juos turėti ir patiems nuteistiesiems, pareiškėjas negali tinkamai rūpintis higiena. Informacijos laikmenų talpos dydis nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. nebuvo ribojamas. 35 GB nėra pakankama talpa, tam tikros programos gali patikrinti 500 GB informacijos, todėl aptariamas ribojimas nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai priverstas pasirinkti tarp žaidimų kompiuterio ir nešiojamojo kompiuterio, nešiojamųjų kompiuterių naudojimo laikas nepagrįstai tapo ribojamas, nepakanka laiko skundams parengti.
13. Pareiškėjas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymą, kad Lukiškių TI-K neleidžia jam turėti teismų sprendimų, norėjo pateikti daugiau įrodymų, tačiau teisėja neleido. Teismas formaliai atmetė pareiškėjo prašymą dėl norminio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams išrytimo. Teismo išvados nepagrįstos faktiniais įrodymais, teismas formaliai pritarė Teisingumo ministerijos argumentams. Pareiškėjas teigia dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų patyręs dvasines kančias, didelius nepatogumus.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
16. Lukiškių TI-K detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, nurodytas neturtinės dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, apeliantas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, nustatant nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, atlyginimo.
18. Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. dėl neturėjimo galimybių turėti vandens šildytuvų, uždarų viryklių, mikrobangų krosnelių, negalėjimo įsigyti uogienės, medaus, zefyrų, kramtomosios gumos, čiulpiamų saldainių, dėl siūlomo saldiklio ir ribojamo nešiojamųjų kompiuterių naudojimo laiko, be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jo kalinimo sąlygas Teisingumo ministerija pablogino 2016 m. kovo 29 d. (skunde pareiškėjas teikė pretenzijas dėl Taisyklių pakeitimų 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-323). Nė vienas iš minėtų apeliacinio skundo argumentų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuteistiesiems draudžiama turėti teismų sprendimų ir atsakymų kopijas, keramikinius indus, veidrodį, bendra nuteistųjų turimų informacijos laikmenų talpa negali viršyti 35 GB, nuteistieji gali turėti arba tik nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą. Į Priede įtvirtintą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą) nėra įtraukti sausainiai, meduoliai, vafliai, pyragas, cukrus, o kiaušinius, makaronus ir kruopas leidžiama įsigyti tik tiems nuteistiesiems, kurie nėra laikomi kamerose ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas teigė, kad norminiame teisės akte nustatyti draudimai pažeidžia jo teises, diskriminuoja, žemina orumą, prieštarauja humanizmo principui.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, be abstrakčių samprotavimų apie galimą Taisyklių Priedo neteisėtumą, nenurodė jokių konkrečių Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos aktų, turėjusių įtakos jo subjektinėms teisėms, minimoms jo skunde. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktu Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 96-2918 buvo atsisakyta pareiškėjui padaryti „su nutarimu dėl nubaudimo/2017-06-02 Nr. 62-462 susijusios medžiagos kopijas“, tuo tarpu, skunde pareiškėjas akcentavo, kad, jo teigimu, nuteistiesiems draudžiama turėti teismų sprendimų ir atsakymų kopijas. Su nutarimu dėl nubaudimo susijusi medžiaga negali būti prilyginama teismų sprendimams ir atsakymams, taigi, Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 23 d. raštas Nr. 96-2918 nepatvirtina, kad pareiškėjui konkrečiu atvejų faktiškai buvo draudžiama turėti teismų sprendimų ir atsakymų kopijas. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ir nenurodė kitų aplinkybių, kaip būtent jo įvardytos Taisyklių Priedo nuostatos paveikė jo, t. y. pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl teisės akto nuostatų patyrė žalą, subjektines teises, t. y. kaip pasireiškė konkretus pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, įvertinusi pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės kelia ginčą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ II skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikros rūšis: pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (ABTĮ 113 str,). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams asmenims, taigi – ir pareiškėjui, nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 293, yra norminis administracinis aktas. Kaip minėta, ABTĮ nenumato galimybės privatiems fiziniams asmenims, taigi – ir pareiškėjui kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, todėl Taisyklių Priedo nuostatų teisėtumo vertinimas nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, aptariamas norminis aktas nelaikytinas taikytinu konkrečioje byloje, be to kolegijai nekyla abejonių dėl Taisyklių Priedo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis).
26. Asmenys, kurie neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų teisėtumą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteikia prašymo dėl norminio administracinio akto nuostatų teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė jo prašymą dėl norminio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams išrytimo.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių Priedo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams negali būti tikrinamas instancine tvarka. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr. LVAT 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019; 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės dėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Virginija Volskienė
Skirgailė Žalimienė