2020-05-20 Nr. AB-10143-3-62-3-01992-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1075-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01992-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (E. S.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 nesaugiomis, sveikatai pavojingomis sąlygomis. Pastatas, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, yra ūkio paskirties, todėl nebuvo pritaikytas gyventi žmonėms. Kamerų tipo patalpa Nr. 17 buvo netvarkinga, antisanitarinės būklės, neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo nesaugi, jai buvo būtinas kapitalinis remontas. Kameroje buvusi lova nebuvo pritvirtinta prie grindų, buvo techniškai netvarkinga, klibėjo, joje gulėti nebuvo saugu. Be to, lovoje nebuvo atramų, todėl krito pagalvė. Kameros grindys buvo nesaugios, iš jų buvo išlindę 18 vnt. metalinių inventoriaus dalių.

3. Pareiškėjo teigimu, valydamas grindis ar naktį eidamas į tualetą, jis ne kartą buvo susižeidęs. Kameros langas buvo per mažas, be rėmo, išdaužtas, neužsidarė, nebuvo rankenos. Kameroje buvo blogas natūralus apšvietimas, trūko oro, todėl pareiškėjui dažnai skaudėjo galvą. Radijo taškas buvo pritvirtintas aukštai, norėdamas jį įjungti ar išjungti, pareiškėjas kėlė grėsmę savo sveikatai, buvo nukritęs. Sanitarinio mazgo durys buvo sulūžusios, be rankenos, neužsidarė, naudodamasis sanitariniu mazgu pareiškėjas buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija, ant sienų buvo pelėsio, sklido blogas kvapas. Sanitarinio mazgo praustuvė buvo nesaugi, aštriais kampais, tvarkydamas šią patalpą pareiškėjas dažnai susižeisdavo.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2018 m. liepos 2 d. rytinio patikrinimo metu atsakingam pareigūnui nurodė, kad kameros būklė neatitinka higienos reikalavimų, ir prašė jį perkelti į kitą kamerą, tačiau pareigūnas šį jo prašymą ignoravo, tas pats pareigūnas taip pat nurodė, kad jei pareiškėjas raštu kreipsis į Alytaus PN direktorių, jo skundą suplėšys ir išmes, grasino pareiškėjui, todėl pareiškėjas išsigando, patyrė didelį stresą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių kalinimo sąlygų buvo žeminamas jo orumas, pažeistas privatumas, pareiškėjas dažnai susižalodavo, todėl patyrė didelius nepatogumus, sutriko jo sveikata.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 gyveno nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpose buvo atliktas remontas, kurio metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Ginčo kamerą tikrino Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai, higienos normos pažeidimai nenustatyti. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose užtikrinama tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta. Atskirame lokaliniame sektoriuje įrengtas kompiuterizuotas šilumos mazgas, kuris nepertraukiamai palaiko nustatytą higienos reikalavimus atitinkančią temperatūrą visuose pataisos namuose. Ginčo kamera vėdinama per langą, langas sveikas, atsidaro iš vidinės pusės, lovos, sienos ir grindys yra geros būklės.

7. Alytaus PN teigimu, sanitarinis mazgas kameroje įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, jame veikia ištraukiamoji ventiliacija, sanitarinio mazgo būklė gera. Radijo taškų įrengimo vietos kamerų tipo patalpose teisės aktai nereglamentuoja. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas gyvenamąsias patalpas turi tvarkyti patys nuteistieji, būrių viršininkai ir kiti pareigūnai, atsakingi už kamerų tipo patalpas, nuolat prižiūri tvarką ir švarą kamerose, esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos. Duomenų apie skunde minimą pareigūną, kuris 2018 m. liepos 2 d. bendravo su pareiškėju, Alytaus PN neturi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1, 7.1, 7.12 ir 7.16 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, yra registruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ginčo patalpų būklės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimu, kurio metu buvo nustatyta, kad kameros Nr. 17 lango stiklas išimtas, langas techniškai netvarkingas, patalpoje buvo vizualiai matomi pelėsio pėdsakai, bei laikė, kad šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl netvarkingo kameros lango bei pelėsio. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, kurie aprūpinami valymo inventoriumi ir priemonėmis. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl valymo priemonių ir inventoriaus neišdavimo, todėl, esant reglamentuotai nuteistųjų pareigai tvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pelėsio ant sienų buvimo faktas iš esmės buvo nulemtas ir pačių kameroje gyvenusių nuteistųjų (įskaitant pareiškėją) netinkamai vykdomos pareigos tvarkyti kamerą. Šią aplinkybę patvirtina Centro Alytaus departamento 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 4.80)PA-3499.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Centro Alytaus departamentas rašte nurodė, kad gyvenamosios patalpos grindyse matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, tualeto patalpose įrengta plautuvė techniškai tvarkinga, juos naudojant įprastinėmis sąlygomis negali kilti rizika nelaimingiems atsitikimams įvykti ir tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl nesaugių kamerų tipo patalpos grindų bei sanitarinių įrenginių. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo susižalojimus dėl grindyse buvusių tvirtinimo detalių dalių ar praustuvės.

12. Įvertinęs kameros Nr. 17 fotonuotraukas, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo kameros sienos vietomis yra nelygios, matosi patamsėjimai, grindys nelygios, su išlindusiomis tvirtinimo detalių dalimis, sanitarinio mazgo sienų plytelės netvarkingos; kameros lubų nuotraukose nesimato, todėl negalima nustatyti, kokia buvo jų būklė ginčui aktualiu laikotarpiu. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracijai reaguojant į pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. kamerų tipo patalpa Nr. 17 buvo suremontuota, t. y. perdažytos sienos, lubos, grindys, sutvarkytos sanitariniame mazge nukritusios plytelės, durys pakeistos į metalines. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad kameros grindų, sienų ir lubų būklė pareiškėjo kalėjimo joje metu buvo techniškai netvarkinga.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prie grindų nepritvirtintų lovų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios aplinkybės iš pateiktų fotonuotraukų (dėl prastos jų kokybės) negalima nustatyti, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad lovų techninė būklė nėra gera, todėl pareiškėjo argumentus dėl techniškai netvarkingos, nepritvirtintos lovos laikė nepaneigtais.

14. Dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo durų nuotraukų, iš kurių būtų galima nuspręsti dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo. Atsakovo atstovui nepateikus tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ginčo kameroje pažeidimą laikė nustatytu. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos, kadangi Centro Alytaus departamento rašte nurodyta, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 17 yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema ir byloje nėra duomenų, kad patikrinimo metu ši sistema neveikė.

15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 363-1366 nurodė, jog kamerose langai yra mažesni nei 80×80, o tai patvirtina pareiškėjo argumentus dėl mažų langų ir oro trūkumo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teisės aktai reikalavimų natūraliam dieniniam apšvietimui nenustato, todėl atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl nepakankamo natūralaus dieninio apšvietimo (nepakankamo šviesos srauto per langą).

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl radijo taško įrengimo, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad, siekdamas įjungti ar išjungti radijo tašką, jis buvo nukritęs ir susimušęs bei kad tai kėlė grėsmę jo sveikatai.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su 2018 m. liepos 2 d. Alytaus PN pareigūno, pavadavusio pareigūną E. B. atostogų metu, netinkamu elgesiu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė pareigūno, kurio elgesiu skundėsi, vardo, pavardės, kitų požymių, kuriais remiantis būtų galima jį identifikuoti, o pareiškėjo nurodytu laiku (2018 m. liepos 2 d.) pareigūnas E. B. nebuvo pavaduojamas, dirbo. Nesant galimybės pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nustatyti pareigūno, dėl kurio netinkamo elgesio reiškiamos pretenzijos, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūno elgesio.

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurios sienų, lubų, grindų, lango, lovų, sanitarinio mazgo durų techninė būklė neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei per mažų langų kameroje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys, jog pareiškėjas 7 kartus lankėsi pas gydytoją psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini) (jam skirti vaistai pagal indikacijas) bei 3 kartus – pas vidaus ligų gydytoją dėl (duomenys neskelbtini); pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui diagnozuoti susirgimai buvo nulemti byloje nustatytų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį bei trukmę (56 dienos), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur.

III. 19. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pasak pareiškėjo, visą ginčo laikotarpį (56 dienas) jis gyveno įtampoje, baimėje, nesaugiomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant jo privatumą sanitariniame mazge. Pareiškėjo susižalojimai nebuvo tokie, dėl kurių reikėtų kreiptis į medikus, tačiau jie pareiškėjui sukeldavo psichologines ir dvasines kančias, taip pat nuolatinę baimę susirgti pavojingomis ligomis. Kalinimo sąlygos kėlė didelę riziką užsikrėsti tuberkulioze, žemino pareiškėjo orumą. Nustatyti pažeidimai nebuvo vienkartiniai, buvo sisteminiai, įstaigos administracija į juos nekreipė dėmesio, tyčia nepaisė pareiškėjo skundų ir žodinių pastabų dėl kameros Nr. 17 būklės, veiksmų dėl to ėmėsi tik tada, kai buvo įpareigota Centro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pasak pareiškėjo, antisanitarinės sąlygos ir privatumo pažeidimas yra kankinimo forma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl kalinimo sąlygų nebuvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas 56 paras praleido lovoje, kuri buvo kreiva, skylėta, be pagalvės atramų, nebuvo pritvirtinta prie grindų, judėjo, turėjo atsikišusių aštrių dalių ir kad dėl šių aplinkybių pareiškėjui vėliau atsirado nemiga, emocinė įtampa ir kt.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

23. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino visos į bylą pateiktos medžiagos, neatsižvelgė į tai, kad Centras 2018 m. birželio 5 d. (kai pareiškėjas buvo laikomas ginčo patalpoje) atlikęs kamerų tipo patalpos Nr. 17 patikrinimą nenustatė pažeidimų. Alytaus PN pažymi, kad patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio buvimo kameroje turi būti atmesti. Alytaus PN pareigūnai nedelsdami reaguodavo į nusiskundimus dėl technikos gedimų, patalpos ir technika buvo remontuojamos. Atsakovo teigimu, Centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatyti trūkumai buvo nedelsiant pašalinti. Visos uždarojoje Alytaus PN zonoje esančios kameros ir jose esančių sanitarinių mazgų kabinos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir užtikrina nuteistųjų privatumą. Pasak atsakovo, kameros Nr. 17 langų neatitiktis reikalavimams buvo nežymi, neturėjo esminės įtakos šviesos ir oro srautui. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

24. Pareiškėjas E. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog nepriimtinomis sąlygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalą, todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, yra nepagrįsti. Dėl Centro 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo pareiškėjas pažymi, kad kiekvienas patikrinimas yra individualus ir atliekamas pagal asmens skunde nurodytas aplinkybes, o iš minėto patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinamos skunde nurodytos aplinkybės dėl pelėsio ir dirbtinės apšvietos. Atsakovas tyčia savaip interpretuoja patikrinimo akto išvadas, be to, minėtas patikrinimas atliktas ne ginčo laikotarpiu ir ne pagal pareiškėjo skundą.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko Alytaus PN teiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurios sienų, lubų, grindų, lango, lovų, sanitarinio mazgo durų techninė būklė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkto reikalavimų, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje buvo per maži langai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina, priteisinat 300 Eur kompensaciją.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nes antisanitarinės sąlygos, privatumo pažeidimas yra kankinimo forma, priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam padaryta žala, nepagrįstai nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, jog iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

33. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su techniškai netvarkinga kamerų tipo patalpa Nr. 17, nurodydamas, kad ji buvo antisanitarinės būklės, nesaugi, jai buvo būtinas kapitalinis remontas; iš grindų buvo išlindę metalinės inventoriaus dalys, į kurias, valant kamerą ar einant naktį į tualetą, jis susižeisdavo; kameros langas buvo sudaužytas, be rėmo, neužsidarinėjo, nebuvo rankenos; kameroje buvusi lova nebuvo pritvirtinta prie grindų, buvo techniškai netvarkinga, todėl gulėti joje buvo nesaugu, ji klibėjo, dėl atramų nebuvimo krito pagalvė ir pan.; sanitarinio mazgo durys buvo sulūžusios, be rankenos, neužsidarė, todėl pareiškėjas buvo matomas kitų kameroje kalėjusių asmenų; sanitariniame mazge neveikė ištraukiamoji ventiliacija, ant sienų buvo pelėsis, sklido blogas kvapas; sanitariniame mazge buvusi praustuvė buvo nesaugi, aštriais kampais, todėl tvarkydamas šią patalpą pareiškėjas dažnai susižeisdavo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 12 punktu, Centro Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktu Nr. (1-12 4.80) PA.1-3499, kuris buvo surašytas patikrinus kamerų tipo patalpą Nr. 17 pagal pareiškėjo skundą, nustatė, kad kameros lango stiklas išimtas, langas techniškai netvarkingas, šioje patalpoje buvo vizualiai matomi pelėsio pėdsakai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netvarkingo kameros lango, pelėsio yra pagrįstos.

35. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad patalpas turi valyti patys kameroje laikomi asmenys, kad minėtame patikrinimo akte nustatyti trūkumai buvo pašalinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minėtus pažeidimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esant reglamentuotai nuteistųjų pareigai tvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, pelėsio ant sienų buvimo faktas iš esmės buvo nulemtas ir pačių kameroje gyvenusių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) netinkamai vykdomos pareigos tvarkyti kamerą.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. kamerų tipo patalpa Nr. 17 buvo suremontuota, t. y. perdažytos sienos, lubos, grindys, sutvarkytos sanitariniame mazge nukritusios plytelės, PVC durys pakeistos į metalines, ir dėl to darė išvadą, jog kameros grindų, sienų ir lubų būklė pareiškėjo kalėjimo joje metu nebuvo techniškai tvarkinga. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 363-1366, kuriame nurodoma, kad kamerose langai yra mažesni nei 80×80, nurodė, kad tai iš esmės patvirtina pareiškėjo argumentus dėl mažų langų, taip pat oro trūkumo.

37. Pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas konstatuotas dėl to, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimą kameroje, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, nurodo argumentus apie tai, kaip yra įrengtos sanitarinio mazgo kabinos.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl netinkamai įrengtos sanitarinio mazgo kabinos pagrįstumą, pažymi, kad kitoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas šiai bylai prejudicinis faktas, kad sanitarinio mazgo kabina kameroje Nr. 17 įrengta taip, kad nėra pažeidžiamas pareiškėjo privatumas (žr. įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5826-644/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-1062/2020). Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame buvo nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 17 nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. birželio 26 d., nepripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad kameros Nr. 17 sanitarinio mazgo durys neužsidaro, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengtos netinkamai (ABTĮ 57 str. 2 d.).

39. Šiuo aspektu akcentuotina, kad EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016; kt.).

40. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui 56 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, darytina išvada, jog Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas.

41. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

43. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

44. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

45. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (56 dienas), tai kad, byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar kad buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei būklei, atsižvelgė į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovavosi teisingumo, protingumo principais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

46. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 7 kartus lankėsi pas gydytoją psichiatrą dėl (duomenys neskelbtini), jam skirti vaistai pagal indikacijas bei 3 kartus – pas vidaus ligų gydytoją dėl (duomenys neskelbtini); pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra specialistų išvadų, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 17.

47. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog 56 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, darytina išvada, jog kiti nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė tokias neigiamas pasekmes, dėl kurių jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

49. Pažymėtina, kad kitoje administracinėje byloje dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 17 nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. birželio 26 d., pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o nustatyta, kad tinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija (žr. įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5826-644/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-1062/2020).

50. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, bei pripažinti, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. S. (E. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė