99cebb48-e445-4670-9763-1073c0f709e7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1893-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09639-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:103.4.; 128.17. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo AB „SEB lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB „SEB lizingas“ pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , skolininkas UAB „Geltona Å¡viesa“, įkeisto turto savininkė J.

J., ir n u s t a t ė:Ginčo esmė skolininkas UAB „Geltona Å¡viesa“, užtikrindamas įsipareigojimų pagal 2008-02-26 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020556, kurios įvykdymo terminas 2013-07-30, vykdymÄ , sutartinės hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120090000588, 2009-01-15 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB ,,SEB lizingas“ J. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0911 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17).PareiÅ¡kėjas AB „SEB lizingas“ 2012-06-18 kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l.

1) ir prašė pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto J. J. nuosavybes teisė priklausančio turto.Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi (b.l. 35-36) įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2012-07-10 paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo trÅ«kumus. PareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkui UAB „Geltona Å¡viesa“ yra iÅ¡siųstas 2009-05-22 praneÅ¡imas Nr. 02-2268 apie 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 nutraukimÄ arba patikslinti aplinkybes dėl praneÅ¡imo įteikimo skolininkui, pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie lizingo sutarties nutraukimÄ yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė J.

J.. PareiÅ¡kėjas AB „SEB lizingas“ 2012-07-13 pateikė pareiÅ¡kimÄ (b.l. 37-38), kuriuo prašė laikyti trÅ«kumus paÅ¡alintais. Nurodė, jog skolininkas UAB „Geltona Å¡viesa“ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ buvo informuotas 2009-05-22 raÅ¡tu Nr. 02-2268. Tačiau minėto raÅ¡to iÅ¡siuntimo paÅ¡tu faktÄ patvirtinantys dokumentai nėra iÅ¡likę. Pažymi, jog po sutarties nutraukimo skolininkas UAB „Geltona Å¡viesa“ grÄ Å¾ino lizingo objektÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2009-07-30 Å¡alių pasiraÅ¡ytas priėmimo-perdavimo aktas, kurį iÅ¡ skolininko pusės pasirašė J.

J.. Å is dokumentas patvirtina, jog skolininkas yra informuotas apie sutarties nutraukimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-31 nutartimi (b.l. 41-42) pareiÅ¡kėjo 2012-06-14 pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo laikė nepaduotu ir jį grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apie sutarties nutraukimÄ skolininkas UAB „Geltona Å¡viesa“ buvo informuotas raÅ¡tu, o pareiÅ¡kėjas 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 nuostatomis apie teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį galės remtis tik pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkei CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ .

Teismas sprendė, kad kreditorius nustatytu laiku pareiÅ¡kimo trÅ«kumų nepaÅ¡alino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjo AB „SEB lizingas atskiruoju skundu (b.l. 44-45) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį ir priimti nutartį parduoti iÅ¡ varžytinių hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ turtÄ . Nurodo, jog finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta tarp pareiÅ¡kėjo ir skolininko UAB „Geltona Å¡viesa“. Laikantis įstatyme nustatytos tvarkos pareiÅ¡kėjas 2009-05-22 raÅ¡tu Nr. 02-2268 informavo UAB „Geltona Å¡viesa“ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ .

Aplinkybę, jog UAB „Geltona Å¡viesa“ buvo informuota apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikti papildomi įrodymai. Apie sutarties nutraukimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta tik Å¡aliai, su kuria yra sudaryta sutartis. Ä®statymas pareigos įspėti apie tokios sutarties nutraukimÄ ir įkeisto daikto savininkÄ nenumato. Skolininko ir įkeisto daikto savininko tinkamo informavimo faktas tampa svarbus tik tuomet, kai skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa – yra vienas ir tas pats asmuo.

Hipotekos lakÅ¡te nėra nustatyta pareiga apie sutarties nutraukimÄ informuoti ir įkeisto daikto savininkÄ . Pažymi, jog hipotekos sandoris, sudarytas tarp pareiÅ¡kėjo, skolininko UAB „Geltona Å¡viesa“ bei įkeisto daikto savininkės J. J., nebuvo nutrauktas, kreditorius tik pasinaudojo savo teise pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ prieÅ¡ terminÄ . Ä®keisto daikto savininkÄ apie galimÄ turtÄ iÅ¡varžymÄ per vieno mėnesio laikotarpį negrÄ Å¾inus skolos įspėja hipotekos įstaiga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (338 str.).Å io atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011-12-22 Nr. XI-1843 (Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2011, Nr. 85-4126) priimto įstatymo (dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios) įsigaliojusio nuo 2012-07-01, kurio 34 str. 3 d., nustato, jog iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

PareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje paduotas dar iki buvusio teisinio reglamentavimo pakeitimo.Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (tarp jų ir pareiÅ¡kimų dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kreditorius, kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ ir praÅ¡ydamas, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų pinigų visiÅ¡kai atlyginta jam priklausanti suma, kuriÄ jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, kartu su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo privalėjo pateikti bÅ«tinus įrodymus, kuriais remiantis hipotekos teisėjas bÅ«tų galėjęs pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ iÅ¡ įkeisto turto (CPK 558 str., CK 4.192 str.).

BÅ«tent tokius įrodymus - duomenis, jog skolininkui UAB „Geltona Å¡viesa“ bei įkeisto daikto savininkei J. J. buvo iÅ¡siųstas/įteiktas praneÅ¡imas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarties nutraukimo, hipotekos teisėja 2012-06-21 nutartimi pareikalavo pateikti, o jų apeliantui nepateikus, 2012-06-18 pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.Taigi Å¡ioje byloje klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nagrinėtinas finansinio lizingo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , kaip sÄ lygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, įgyvendinimo kontekste.Nustatyta, kad 2008-02-26 tarp apelianto (kreditoriaus) UAB „SEB lizingas“ ir skolininko UAB „Geltona Å¡viesa“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-020556 (b.l. 4-14), apeliantas įsipareigojo nupirkti ir perduoti skolininkui naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę Schmitz SPR24/L – 13.62 E B (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje nustatytÄ kainÄ lizingo objektas pereis skolininkui nuosavybėn. Prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymas užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas Nr. 01120090000588 (b.l. 15-18, 58-61), kuriais buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui J.

J. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeitimo dienÄ Ä¯kainotas 300 000 Lt suma. Apeliantas 2009-02-22 raÅ¡tu Nr. 02-2269 (b.l. 19-20) informavo skolininkÄ , jog Å¡iam nepaisant įspėjimų ir iki 2009-05-29 nepadengus įsiskolinimo, nuo 2009-06-01 lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo pristatyti lizingo objektÄ apelianto nurodytu adresu. Byloje taip pat pateiktas 2009-07-30 priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 39), pasiraÅ¡ytas skolininko UAB „Geltona Å¡viesa“ atstovės J.

J., patvirtinantis, jog lizinguojamas turtas (transporto priemonė) buvo perduota apeliantui. Apeliantas 2012-06-18 kreipėsi į hipotekos skyriaus teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK 560 str. nustatyta tvarka (b.l. 26-27, 34). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Ä®sipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo bÅ«ti nurodytas hipotekos lakÅ¡te (CK 4.186 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali bÅ«ti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2009; 2011-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011). Jei sutarties nutraukimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (CK 1.178 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.), pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto nėra pagrindo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto praneÅ¡ta kitai sutarties Å¡aliai, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik kaip praneÅ¡imo įteikimas asmeniÅ¡kai. Toks aiÅ¡kinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties Å¡aliai nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir galėtų skatinti piktnaudžiavimÄ savo teisėmis. Sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis c.b Nr. 3K-3-189/2012).Kadangi hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priimančiam kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kylanti pareiga patikrinti, ar prie praÅ¡ymo pradėti įrodymai, patvirtinantys, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant ir kad kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir atliekama taip, kad bÅ«tų paneigti bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai: subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.).

Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Å iuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nebuvo procesinių kliūčių apelianto, inicijuojančio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstine tvarkÄ , pareiÅ¡kimo priėmimui. Kaip minėta, apeliantas, siekdamas pagrįsti lizingo sutarties nutraukimo faktÄ , pateikė teismui 2009-07-30 priėmimo-perdavimo aktÄ (b.l. 39), patvirtinantį, jog turtas, buvęs 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 objektu, buvo perduotas apeliantui.

Ir nors aktas pasiraÅ¡ytas tik skolininko UAB „Geltona Å¡viesa“ atstovės J. J. bei apelianto įgalioto priimti šį turtÄ ir saugoti juridinio asmens atstovo, aplinkybė, jog Å¡iuo aktu disponuoja apeliantas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neabejotinai įvykusį turto perdavimÄ . Be to, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 22-25) patvirtina ir tai, jog šį turtÄ apeliantas jau realizavo. Minėtų duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog iki nebus ginčijama ar įrodyta prieÅ¡ingai, faktinės bei teisinės prielaidos finansinio lizingo sutartį laikyti nutraukta prieÅ¡ terminÄ egzistuoja.

Todėl apeliantui pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio visos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo prieÅ¡ terminÄ ir, Å¡alinant teismo nutartimi nustatytus Å¡io pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, papildomai pateikus minėtÄ turto perdavimo aktÄ , pirmosios instancijos teismas pakankamo pagrindo pripažinti, kad trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti ir atsisakyti priimti šį pareiÅ¡kimÄ neturėjo. Pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ lizingo sutarties nutraukimÄ yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė.

Viena vertus, nustatydamas tokį įpareigojimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009-12-07 nutartimi c.b. Nr. 2S-1265-464/2009, kadangi joje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės, susijusios su praneÅ¡imo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo tvarka – minėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas sutapo ir tik Å¡iame kontekste buvo vertinama bÅ«tinybė praneÅ¡ti apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ skolininkui (įkeistų daiktų savininkui).

Be to, toje byloje aptariami klausimai buvo vertinami tik jau priėmus kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ ir jį iÅ¡nagrinėjus (patenkinus), įkeisto daikto savininkams ėmus ginčyti prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo procedÅ«ros įgyvendinimÄ , o ne pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje.   Antra vertus, esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t.y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, o trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.175 str., 4.181 str.), Å¡is kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 str. 1 d.).

Kai skolininko prievolės įvykdymÄ kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymÄ , susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai. Todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens įkeisto turto. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grÄ Å¾inti skolÄ už skolininkÄ , Å¡iam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ , siekdamas iÅ¡vengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ (CK 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.).

Pagal CK 4.192 str. 2 d. (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), CPK 558 str. 1 d. (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 red.) nuostatas, kai per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ar esant Å¡io teisei reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ (CK 4.196 str. 200-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ ir praÅ¡ydamas, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų lėšų atlyginta jam priklausanti suma.

Pagal šį kreipimÄ si hipotekos teisėjas nutartimi areÅ¡tuoja įkeistÄ daiktÄ ir įspėja apie tai įkeisto daikto savininkÄ bei skolininkÄ , nurodydamas, kad, per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrÄ Å¾inus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių. Per nurodytÄ 1 mėnesio terminÄ hipoteka įkeisto daikto savininkas gali sumokėti skolininko skolÄ ir taip iÅ¡vengti įkeisto turto pardavimo, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams pagal teismo nutartimi nustatytÄ areÅ¡tÄ hipoteka įkeistam turtui, t. y. tinkamai laikytis draudimo neperleisti turto kitiems asmenims, neįkeisti, nenuomoti ar kitomis teisėmis nesuvaržyti jo ir t. t.

Taip pat įkeisto daikto savininkas CPK nustatyta tvarka gali įgyvendinti apeliacijos teisę, kvestionuodamas nutarties, kuria areÅ¡tuotas hipoteka apsunkintas turtas. Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančius hipotekos teisinius santykius, nevisiÅ¡kai tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo teismui padavimÄ ir jo priėmimÄ , dėl ko nepagrįstai pripažino pareiÅ¡kimÄ nepaduotu bei grÄ Å¾ino jį apeliantui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Kadangi toks pareiÅ¡kimas atitinka formaliuosius procesinių dokumentų formai bei turiniui keltinus reikalavimus, yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, įgyvendinant proceso operatyvumo principÄ (CPK 7 str.), pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos lakÅ¡tÄ priimtinas. Atskiruoju skundu praÅ¡oma apeliacinės instancijos teismo panaikinti ginčijamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - priimti nutartį parduoti iÅ¡ varžytinių hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ turtÄ .

Tokį apelianto praÅ¡ymÄ tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iÅ¡spręstas tik pareiÅ¡kimo dėl skolos priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡kojimo priėmimo klausimas, iÅ¡spręsdamas ginčijamÄ klausimÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismas gali pareiÅ¡kimÄ priimti, tačiau negali nagrinėti kitų klausimų, priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai, juo labiau, Å¡io teismo dar neiÅ¡spręstų (CPK 301 str. 1 d.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., n u t a r ė: Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti. Priimti apelianto AB „SEB lizingas“ 2012-06-18 pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 01120090000588.Perduoti šį pareiÅ¡kimÄ nagrinėti Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui. Teisėja                                                                                                        Dalia Kačinskienė