Legislator Case Law & Legislation
99ce8d5e-7cdc-4058-89a4-5ebb3d14f49a AI generated

99ce8d5e-7cdc-4058-89a4-5ebb3d14f49a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 99ce8d5e-7cdc-4058-89a4-5ebb3d14f49a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                            Civilinė byla Nr. 2-1058-232/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-45133-2014-2Procesinio sprendimo kategorija :2.1.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto UAB „DUGERA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5534-734/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „Naujininkų Å«kis“ ieÅ¡kinį UAB DUGERA dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius priteisimo, NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas UAB „Naujininkų Å«kis“ prašė priteisti iÅ¡ UAB „DUGERA“ 2 892,22 Lt (837,64 Eur) įsiskolinimÄ bei 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.          IeÅ¡kovas nurodė esÄ s namo, esančio adresu PrÅ«sų g. 2 Vilniuje (toliau tekste ginčo namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

Legislator headnote

AI generated

99ce8d5e-7cdc-4058-89a4-5ebb3d14f49a · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas bando įtikinti apeliacinės instancijos teismÄ , kad Taisyklės nėra įsigalioję tik siekdamas iÅ¡vengti mokėjimo už atliekų tvarkymÄ , nors pats remiasi tomis pačiomis Taisyklėmis, kai jam tai naudinga. Apelianto teiginys, kad jis neprivalo ieÅ¡kovui apmokėti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. NU 9628, nes ji iÅ¡raÅ¡yta neva pažeidžiant PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kas, apelianto nuomone, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, (PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalies 1punktui ir CK 1.80 straipsnio 1 daliai), ne teisingas iÅ¡ esmės, nes sÄ skaita faktÅ«ra nėra sandoris, o tik buhalterinis dokumentas, kuriuo įforminami atsiskaitymai pagal sandorį už suteiktas paslaugas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                            Civilinė byla Nr. 2-1058-232/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-45133-2014-2Procesinio sprendimo kategorija :2.1.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto UAB „DUGERA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5534-734/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „Naujininkų Å«kis“ ieÅ¡kinį UAB DUGERA dėl įsiskolinimo už komunalinius mokesčius priteisimo, NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas UAB „Naujininkų Å«kis“ prašė priteisti iÅ¡ UAB „DUGERA“ 2 892,22 Lt (837,64 Eur) įsiskolinimÄ bei 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.          IeÅ¡kovas nurodė esÄ s namo, esančio adresu PrÅ«sų g. 2 Vilniuje (toliau tekste ginčo namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

Atsakovui ginčo name priklauso penkios 455,39 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos. Atsakovas buvo įsiskolinęs už teikiamas paslaugas. IeÅ¡kovui kreipusis dėl skolos sumokėjimo atsakovas dalį skolos sumokėjo, o dėl dalies sudarančios 2892,22 Lt (837,64 Eur) 2014 12 01 raÅ¡tu atsakė jog Å¡ios dalies įsiskolinimo už atliekų tvarkymÄ , nepripažįsta, nes jo atliekas surenka UAB „VSA Vilnius“, su kuria yra sudaręs tiesioginę sutartį, pagal kuriÄ jis moka tiesiogiai paslaugų tiekėjui.

IeÅ¡kovas teigė jog nėra ir nebuvo jokių teisinių pagrindų leidžiančių atsakovui UAB „DUGERA“ sudaryti tiesioginę sutartį su atliekų tvarkytoju. Be to UAB „VSA Vilnius“ 2013 m. gegužės mėn. atsisakė toliau vykdyti sutartį su atsakovu ir nurodė, kreiptis dėl sutarties sudarymo į ieÅ¡kovÄ , duomenų, kad sutartis toliau bÅ«tų faktiÅ¡kai vykdoma nėra. Tačiau su UAB „N. Ū.“, sutartis irgi nebuvo sudaryta.                  Teisme atsakovas nurodė, kad faktiÅ¡kai moka už kiekvienÄ mėnesį pagal sutartį Nr. BAJ- 900701 sudarytÄ su UAB „VSA Vilnius“.

IeÅ¡kovas be jokio teisinio pagrindo pareikalavo mokėti už atliekų kiekį sudarantį apie 3 kub. m., o atsakovas ieÅ¡kovui pasiÅ«lė mokėti tik už 0,85 kub. m., atliekų kiekį. Taip pat atsakovas nurodo, kad UAB „VSA Vilnius“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros pilnai apmokėtos, ir sutartis galioja iki Å¡iol. Atsakovas pažymi, kad 2013 06 28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. NU 9627, iÅ¡raÅ¡yta už paslaugas suteiktas per 2013 m. II ketvirti (balandžio, gegužės, birželio mėn.) neteisėtai, nes suma įraÅ¡yta už gegužės, birželio mėn., pažeidžiant PVM įstatymo79 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Be to atsakovas pasiÅ«lė nustatyti konkretų atliekų kiekį 0,85 kub. m., per mėnesį, tačiau ieÅ¡kovas ignoravo šį pasiÅ«lymÄ . Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 05 24 sprendimu Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklų patvirtinimo“ patvirtintos miesto atliekų tvarkymo taisyklės yra neįsigaliojusios, todėl praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti.

    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 08 sprendimu priteisė iš ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 837.64 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015-01-13) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovo UAB „Dugera“, 4,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei             Teismas tenkindamas ieškinį rėmėsi CK 4.82 straipsnio 3 dalies bei Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas Vilniaus mieste yra reglamentuotas, Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėse (toliau tekste Taisyklės), todėl atsakovas privalo sumokėti skolÄ susidariusiÄ už komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad PVM sÄ skaita faktÅ«rÄ Nr. NU 9627 yra neteisėta, nes ji iÅ¡raÅ¡yta pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Nurodė jog Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta remiantis 2010-10-10 Å¡alių sudaryta Negyvenamųjų patalpų eksploatavimo, administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartimi Nr. 13, kurios 8 punkte Å¡alys susitarė, kad už paslaugas bus mokama kas mėnesį (ketvirtį) ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 20 d., todėl sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta teisėtai pagal sutartį. Atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovas be pagrindo reikalauja mokėti už 3 kub. m. per mėnesį, nors per mėnesį susidaro tik 0,57 kub. m., buitinių atliekų kiekis, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , remdamasis Taisyklių 86 punktu numatančiu, kad mokestis už buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ mokamas proporcingai turimų patalpų plotui, CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti bei iÅ¡saugoti.

              III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015 06 08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas nurodė jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi neįsigaliojusiomis Taisyklėmis, kad taisyklės nėra įsigaliojusios konstatuota Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau tekste LVAT) 2012 12 05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1809/12 Minėtame nutarime konstatuota jog neaiÅ¡ki Taisyklių įsigaliojimo tvarka ir momentas, nuo kurio taisyklės įsigalioja, nes Taisyklių įsigaliojimo sÄ lyga, jog jos įsigalioja, esant pasiraÅ¡ytoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atliekų tvarkymo visoms sutartims yra neaiÅ¡ki neleidžianti nustatyti Taisyklių įsigaliojimo momento.

Todėl apeliantas mano, jog Å¡ios taisyklės negalioja, remiantis minėta LVAT nutartimi. Apeliantas taip pat teigia jog Taisyklės nėra įsigalioję nors ir buvo pakartotinai skelbtos, nes neaiÅ¡ki Taisyklių įsigaliojimo sÄ lyga „esant pasiraÅ¡ytoms visoms sutartims su komunalinių paslaugų tiekimo operatoriais“ iÅ¡liko. Todėl nepaisant pakartotinių sprendimų, kuriais patvirtintos Taisyklės paskelbimų, Taisyklės negalioja remiantis minėta LVAT nutartimi ir nėra jokio kito normatyvinio akto, kuris draustų sudaryti sutarti tiesiogiai su atliekų tvarkymo operatoriumi.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â ieÅ¡kovas iÅ¡rašė pažeisdamas teisingumÄ bei imperatyvų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau tekste PVMÄ®) 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimu nustatytÄ terminÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymui. Apeliantas nurodo, jog priimdamas tokiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir joje nurodytÄ sumÄ Ä¯raÅ¡ydamas i buhalterinę apskaitÄ pažeistų minėtas imperatyvias PVMÄ® normas. Apeliantas teigė bandęs su ieÅ¡kovu derinti mokėjimo už buitines klausimÄ , nurodęs, jog per mėnesį susidaro ne 3 kub. m., o 0,57 kub. m. buitinių atliekų.

Tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su jo pasiÅ«lymu mokėti už realų atliekų kiekį, o nesutikimÄ grindžia minėtų negaliojančiu Taisyklių 86 punktu, numatančiu kad visi patalpų savininkai privalo mokėti proporcingai turimų patalpų plotui, jei aktų nustatyta tvarka nesusitaria kitaip. Nei teismas, nei ieÅ¡kovas nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė apeliantas. Taisyklės laikytinos neįsigaliojusiomis, be to ieÅ¡kovas pats nevykdo Å¡ių taisyklių ir nesÄ Å¾iningai tvirtina, kad mokestis už atliekų iÅ¡vežimÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo visų patalpų ploto, tačiau pažeidė tų pačių Taisyklių 25.2 punkto reikalavimÄ , sudaryti sutartį apelianto vardu su atliekų tvarkymo operatoriumi, nes to nepadarė bei neįtraukė ploto į sutartį, todėl apeliantas mano, jog ieÅ¡kovas nori pasisavinti mokestį už apelianto atliekas.           IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė jog apeliaciniame skunde atsakovas kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu. Å iuos apelianto argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino. Apeliantas nenurodė nei vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kurias priimdamas sprendimÄ bÅ«tų pažeidęs pirmosios instancijos teismas. Apeliantas toliau neteisingai vertina ir aiÅ¡kina LVAT 2012 12 05 nutarties administracinėje byloje NR. A525-154/2014, priėmimo ir Taisyklių pakartotinio paskelbimo datų santykį, bandydamas paneigti Taisyklių įsigaliojimo faktÄ .

Apeliantas bando įtikinti apeliacinės instancijos teismÄ , kad Taisyklės nėra įsigalioję tik siekdamas iÅ¡vengti mokėjimo už atliekų tvarkymÄ , nors pats remiasi tomis pačiomis Taisyklėmis, kai jam tai naudinga. Apelianto teiginys, kad jis neprivalo ieÅ¡kovui apmokėti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. NU 9628, nes ji iÅ¡raÅ¡yta neva pažeidžiant PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kas, apelianto nuomone, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, (PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalies 1punktui ir CK 1.80 straipsnio 1 daliai), ne teisingas iÅ¡ esmės, nes sÄ skaita faktÅ«ra nėra sandoris, o tik buhalterinis dokumentas, kuriuo įforminami atsiskaitymai pagal sandorį už suteiktas paslaugas.

IeÅ¡kovas neabejoja, kad apeliantas Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ yra įtraukęs į apskaitÄ , nes dalį sÄ skaitos yra apmokėjęs. Apelianto argumentai, dėl atliekų kiekių derinimo su ieÅ¡kovu nesuteikia jam, pagrindo atsisakyti mokėti už atliekų tvarkymÄ , o teiginiai, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė mokėti pagal faktiÅ¡kai susidarančių atliekų kiekį neturi jokio teisinio pagrindo, be to pastate, kuris dalinės nuosavybės teisėmis priklauso savininkų daugetui ne įmanoma nustatyti kiek konkretaus buto savininkas iÅ¡meta į kolektyvinį konteinerį atliekų.

Todėl atsakovas turėdamas patalpas ginčo name Vilniuje privalo naudotis Å¡iam namui priskirtais kolektyviniais konteineriais bei proporcingai savo patalpų daliai apmokėti susijusias iÅ¡laidas už atliekų tvarkymÄ . IeÅ¡kovas ne karta principingai nurodė, kad UAB „Naujininkų Å«kis“ neturi teisės skaičiuoti mokesčių už atliekų tvarkymÄ apeliantui kitaip nei visiems kitiems ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams, nes Å¡iuo atveju Taisyklės, administravimo nuostatai, civilinis kodeksas, atliekų turėtojo įmokos dydį sieja tik su atliekų turėtojo turimų patalpų plotu.

Atsakovo argumentai, kad jo patalpų plotas neturi naudingojo ploto ir neįeina į ginčo namo naudingÄ jį plotÄ , o atliekų tvarkymo sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo ir atliekų tvarkytojo, yra nurodytas naudingasis plotas, todėl atsakovas neturįs pareigos mokėti nepagrįsti. Atsakovui neginčijus nei ginčo namui suteiktų atliekų tvarkymo ir kitų paslaugų fakto, nei jų apimčių, nei tarifų, nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, bei tenkinti apeliacinį skundÄ .   IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAIBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ginčas byloje kilęs dėl namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio savininkų daugetui, teikiamų priežiÅ«ros ir komunalinių paslaugų (buitinių atliekų iÅ¡vežimo) tvarkos ir bendrasavininkio pareigos apmokėti tokias paslaugas.

            Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp Å¡alių nėra. Apeliantui ginčo name nuosavybės teisėmis priklauso 5 negyvenamosios patalpos, kurių bendras plotas – 455,39 kv. m. kurių paskirtis: sandėliavimo, batų ateljė, kirpykla ir kirpykla su parduotuve. IeÅ¡kovas atlieka namo administratoriaus funkcijas, tame tarpe ir surenka mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas, pateikdamas namo bendrasavininkiams sÄ skaitas faktÅ«ras.

Apelianto, kaip vieno iÅ¡ bendrasavininkių įsiskolinimas pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių apeliantas pilnai neapmokėjo, už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ sudarė 2.892,22 Lt (837,64 Eur). Apeliantas savo nesutikimÄ mokėti ieÅ¡kovui už buitinių atliekų tvarkymÄ , rėmė tuo jog 2013-02-01 buvo sudaręs sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo tiesiogiai su tokių paslaugų tiekėju UAB „VSA Vilnius“, su kuriuo atsiskaito už buitinių atliekų tvarkymÄ .

Taip pat nurodė jog turįs mokėti už faktinį susidarančių atliekų kiekį kuris jo teigimu sudaro ne 3 kubinius metrus bet 0,3 kubinio metro per mėnesį. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį apelianto argumentÄ pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad taip apskaičiuoti apeliantui mokestį už atliekų tvarkymÄ nėra teisinio pagrindo pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ . CK 4.82 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kuriuos jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsisteigia, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, surenka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų tvarkymas Vilniaus mieste yra reglamentuotas Taisyklėse. Apeliantas tvirtina jog Å¡ios taisyklės yra neįsigaliojusios ir šį teiginį remia LVAT 2012-03-05 nutartimi priimta byloje Nr. A525-1809/2012. Su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Minėtoje LVAT byloje, inicijuotoje Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje buvo sprendžiamas klausimai dėl 2006 05 24 Vilniaus miesto Tarybos sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Å¡ių Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių atskirų punktų atitikimo įstatymų nuostatoms LVAT nutartimi pakeitė, pirmosios instancijos sprendimÄ ir bylÄ nutraukė konstatavęs, kad minėtu sprendimu patvirtintos Taisyklės nebuvo tinkamai paskelbtos, nebuvo laikomasi Ä®statymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, reikalavimų.

Minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje iÅ¡sakyta mintimi jog tas faktas kad Taisyklių įsigaliojimo terminas yra neaiÅ¡kiai apibrėžtas sudaro papildomÄ pagrindÄ manyti jog Taisyklės paskelbtos pažeidžiant minėto įstatymo nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktu 2014-04-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento bei 2014-04-30 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos raÅ¡tais konstatavo jog Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės pakartotinai buvo paskelbtos 2012-03-31 ir byloje nesant duomenų dėl naujai paskelbtų Taisyklių ginčijimo jos yra galiojančios kaip paskelbtos Ä®statymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų tvarkymÄ susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., kada taisyklės po pakartotinio paskelbimo buvo įsigaliojusios. Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Taisyklės galioja savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai, iÅ¡skyrus taisyklėse nurodytus atvejus, privalo laikytis Å¡ių taisyklių reikalavimų ir naudotis savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas taisyklėse nustatyta tvarka.

Taisyklių 25.5. punkte numatyta, jog jei daugiabučiame gyvenamajame name yra įsikūrę juridinių asmenų, visi šie juridiniai asmenys privalo sudaryti sutartis su to daugiabučio namo bendrija arba administratoriumi (kai administratorius paskirtas dėl to, kad bendrija nesudaryta, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi) ir naudotis gyvenamajam namui priskirtais kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais. Atsakovas nėra sudaręs sutarties su ieškovu (CPK 178 str.).

Pažymėtina taip pat jog apelianto argumentai dėl Taisyklių negaliojimo nesudarytų pagrindo atleisti jį nuo įsiskolinimo apmokėjimo, nes tokiÄ prievolę jam kyla iÅ¡ įstatymo kaip vienam iÅ¡ namo bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkiui, proporcingai turimų patalpų plotui apmokėti komunalinius ir kitus mokesčius, iÅ¡laidas namo iÅ¡laikymui ir kt.              Kadangi tiek įstatyme, tiek Taisyklėse numatytas proporcingas turimai daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėjimo principas sutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada jog faktas, kad apeliantas 2013-02-01 buvo tiesiogiai sudaręs su UAB „VSA Vilnius“ atskirÄ sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-900701 neatleidžia jo nuo prievolės mokėti ieÅ¡kovui už buitinių atliekų tvarkymÄ , pagal Taisyklių nuostatas, o sudarydamas sutartį ne su ieÅ¡kovu kÄ Ä¯pareigoja Taisyklės, bet kitu atliekų tvarkytoju apeliantas veikė savo rizika, kas neatleidžia jo nuo pareigos mokėti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymÄ ieÅ¡kovui, pagal nustatytÄ tvarkÄ .

           Taip pat sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad apelianto reikalavimas leisti jam mokėti už faktinį atliekų kiekį, jo teigimu sudarantį tik 0,57 kub. m. o ne 3 kub. m., per mėnesį ne tik nepagrįstas bet ir bÅ«tų neteisingas kitų namo bendrasavininkių atžvilgiu, nes namo bendrasavininkiams naudojantis kolektyviniais konteineriais, sukontroliuoti ir apskaičiuoti kiekvieno iÅ¡ savininkų iÅ¡metamų atliekų kiekio nėra ir techninių galimybių. Todėl galiojančio teisinio reguliavimo nustatytas iÅ¡laidų atliekų tvarkymui dengimo proporcingai turimai bendrojo (naudingojo) ploto daliai nuosavybėje principas laikytinas teisingu ir priimtinu.           Apelianto argumentai apie jo manymu neteisėtai, pavėluotai iÅ¡raÅ¡ytÄ 2013-06-28 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. NU9627 kas jo manymu reiÅ¡kia jog ieÅ¡kovas yra praradęs teisę iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už ilgalaikes paslaugas suteiktas balandžio ir gegužės mėnesiais, o turėjo teisę iÅ¡raÅ¡yti tik už vienÄ birželio mėnesį, taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Apeliantas savo argumentus dėl sÄ skaitos faktÅ«ros neteisėtumo remia PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrÄ tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgÄ laikÄ tiekiant elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos ir kitų rūšių energijÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

IÅ¡ byloje esančios 2013-06-28 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. NU9627 matyti, kad ji iÅ¡raÅ¡yta už 2013 m. II ketvirtį kaip numatyta Å¡alių 2010-10-10 Negyvenamųjų patalpų eksploatavimo, administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties 8 punkte, pagal kurį Å¡alys susitarė mokėti visus mokesčius kas mėnesį (ketvirtį), ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 20 d. Todėl ieÅ¡kovas, iÅ¡raÅ¡ydamas sÄ skaitÄ už ketvirtį, veikė aukščiau paminėtos sutarties pagrindu.

PVMÄ®, kurio nuostatomis remiasi apeliantas reguliuoja apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu (PVMÄ® 1 straipsnis), todėl netaikytinas Å¡alių ginčui dėl apelianto įsiskolinimo spręsti kadangi pridėtinės vertės mokesčio klausimai yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų, o tai, kad Å¡alys nusistatė apmokėjimo už paslaugas ir sÄ skaitų pateikimo tvarkÄ , kuri neatitinka PVMÄ® reikalavimų neatleidžia apelianto nuo skolos sumokėjimo.

Be to sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu jog apeliantas pats nelaiko kliÅ«timi apmokėti tokios sÄ skaitos faktÅ«ros ir dalį joje nurodytos sumos yra apmokėjęs.           Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).           Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

             Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos. IeÅ¡kovas yra pateikęs byloje duomenis apie jo turėtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Â Ä¯ apeliacinį skundÄ sudarančias 157,69 Eur, kurios priteisiamos iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,                                                        n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dugera“, įmonės kodas, 124484226, buveinė Ateities g. 9-200, Vilniuje, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) SEB banke, ieÅ¡kovo UAB „Naujininkų Å«kis“, įmonės kodas 121458016, buveinė V. Å . g. 3B, Vilniuje, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) “Swedbank“ AB, naudai 157,69 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 69 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

      Teisėja                                                                                Liuda Uckienė