2020-10-21 Nr. AB-19962-3-61-3-02776-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2037-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02776-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė darbo inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. SD-37-9090 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. birželio 27 d., kai buvo pakenkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo sandėlio kroviko M. Č. sveikata, papildomo tyrimo“; 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 7, 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 8, 2018 m. liepos 12 d. išvadą dėl įvykio Nr. VD-24 ir įpareigoti valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 20 d. pasirašė darbo sutartį ir kitą dieną pradėjo dirbti prekių surinkėjo pareigose, pareiškėjas 2017 m. birželio 22 d. įsakymu išsiųstas į Vokietiją darbui nuo 2017 m. birželio 26 d. Jau dirbdamas Vokietijoje 2017 m. birželio 27 d. 9.30 val. pareiškėjas patyrė sunkią kairės kojos blauzdos traumą. Apie šį įvykį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo artimiesiems pagal teisės aktų reikalavimus nepranešė ir nesilaikė reikalavimo per pirmąsias 48 val. atlikti nelaimingo įvykio tyrimą bei surašyti įvykio aktą.

Nuo įvykio praėjus 4 paroms pareiškėjas atsigavo Vokietijos karo klinikoje ir pats paskambino savo artimiesiems informuoti apie įvykį. Teigė, kad informacija apie jo sužeidimą buvo slepiama, projekto vadovas M. U. po įvykio neleido kviesti greitosios medicinos pagalbos, brigadininkui nepaklusus, medikams pateikė informaciją, kad įvykis neskubus, su garso signalais į vietą vykti nereikia. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nusprendė vežti pareiškėją į artimiausią ligoninę operacijos atlikimui. Pareiškėjo įsitikinimu, trauma galėjo kilti dėl to, kad sandėlyje grindinys, kuriuo reikia važinėti su elektros krautuvais, visiškai neatitiko darbų saugos reikalavimų: grindinyje yra duobės, aukščių skirtumai tarp sandėlių be padarytų pervažiavimų, grindų paviršius iš trinkelių.

Elektros krautuvai pritaikyti važiavimui, kai grindų paviršius idealiai nupoliruotas ir lygus. Pareiškėjui atvykus dirbti taip pat nebuvo skirtas saugos instruktažas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. pasirūpino, kad pareiškėjas grįžtų į Lietuvą, pasitiko jį, nuvežė tolimesniam gydymui į Santariškių klinikas. Po apžiūros Santariškių klinikose pareiškėjas paleistas gydytis namuose. Buvo išrašyta pažyma, kad trauma lengva ir kad tai tarpinis dokumentas kuris gydymo procese gali pasikeisti.

V. R. kreipėsi į pareiškėją 2017 m. rugpjūčio mėn., siūlydamas taikiai išspręsti situaciją, pasiūlė atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo N1 formos tyrimo aktą, kuris patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiima visą atsakomybę už įvykusį nelaimingą įvykį, kad pažeidė daug darbų saugos užtikrinimo teisės normų, dėl ko pareiškėjas patyrė traumą. Situacija pasikeitė tuomet, kai gydymo įstaiga surinko visų atliktų tyrimų rezultatus, specialistų išvadas ir priėmė galutinį sprendimą, kad įvykusi trauma yra priskiriama prie labai sunkių traumų, išrašė naują pažymą ir papildomai nusiuntė pareiškėją nustatyti, koks yra jo darbingumo lygis.

Nedarbingumo lygio komisija Plungėje nustatė, kad pareiškėjo darbingumas yra tik 55 proc. ir išdavė pareiškėjui neįgalumo pažymėjimą pusei metų.

3. Pareiškėjas teigė, kad apie pasikeitusią situaciją informavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų nebuvo atlikta, todėl pareiškėjas tiesiogiai kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių, prašydamas atnaujinti tyrimą pagal naują gydymo įstaigos išduotą pažymą. Per tyrimo laikotarpį darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė pakeisti nelaimingo įvykio eigą dokumentuose, prašydamas įvykį mačiusius liudininkus fiksuoti nebuvusius faktus. Esminis atlikto tyrimo pažeidimas yra ir tas, kad atsakovas tyrimo metu visiškai nebendravo su atsakingomis Vokietijos institucijomis, nors nelaimingas įvykis įvyko būtent Vokietijoje. Taip pat tyrimo medžiagoje buvo gautas melagingas projekto vadovo M. U. paaiškinimas, kuriame tvirtinama, kad sandėlio grindiniai yra geri, nors pareiškėjo pateikiami duomenys liudija priešingai. Pareiškėjas teigė, jog visi tyrime gauti duomenys, kad jis tariamai raštu patvirtino susipažinęs su saugos reikalavimais yra suklastoti, nes nei viename iš paminėtų dokumentų nėra pareiškėjo parašo, tai yra kito asmens, pasirašiusio už pareiškėją, parašas. Todėl atsakovo atliktas įvykio darbe tyrimas yra neobjektyvus, šališkas, atliktas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

4. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad visiškai sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VDI atsiliepime išdėstytais motyvais.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. VDI paaiškino, kad įvykis darbe įvyko 2017 m. birželio 27 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo sandėlio krovikas M. Č., komplektuodamas prekes pagal užsakymų lapus, buvo paprašytas patraukti savo kolegos elektrinį vežimėlį. Vykdydamas prašymą, važiuodamas elektriniu vežimėliu atbuline eiga, sužalojo koją prisispaudęs ją prie padėklų su statinėmis. Nukentėjusiajam grįžus į Lietuvos Respubliką po gydymo Vokietijoje, 2017 m. rugpjūčio 22 d. asmens sveikatos priežiūros įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažymą apie pakenkimo sunkumą, nurodydama, kad pareiškėjo patirti sužalojimai nepriskirtini prie sunkių, todėl įvykį darbe ištyrė ir 2017 m. rugsėjo 13 d.

N-1 formos aktą surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės patvirtinta dvišalė komisija. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2017 m. lapkričio 11 d. buvo gautas M. Č. prašymas išsamiai ištirti įvykį darbe, pridedant 2017 m. spalio 6 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą, kurioje nurodoma, kad M. Č. patirti sužalojimai priskiriami prie sunkių. Reaguojant į M. Č. prašymą, buvo skirtas įvykio darbe tyrimas, kurį atliko VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbe inspektorė L.

Š. ir 2018 m. kovo 13 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.

1. VDI specialistai, atlikdami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, išnagrinėję įvykio darbe tyrimo ir nelaimingo atsitikimo darbe įforminimo, dokumentus, 2018 m. kovo 19 d. pateikė išvadą, kurioje konstatavo pagrindą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Papildomų tyrimų metu buvo papildomai apklaustas M. Č., įmonės atstovai, analizuojami darbuotojų instruktavimo dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimo rezultatai. Įvertinus visas nustatytas teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, 2018 m. birželio 19 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 8, kuriame nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“.

VDI konstatavus, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 8 tyrimo išvados suformuluotos remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis bei surinkta informacija, tyrimo metu nustatyti faktai sistemingai išdėstyti aplinkybių aprašyme ir pagrindžia įvardytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Pareiškėjo pateiktose įvykio vietos nuotraukose nėra įrodymų, kad fiksuojama būtent įvykio darbe vieta bei nepateikiami matmenys. Todėl VDI inspektorė sprendė, kad M. Č. sužalojimų pobūdis buvo nulemtas to, kad operatorius, valdydamas elektrinį krautuvą, galimai nestovėjo darbinės platformos centrinėje dalyje, todėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis įvardijo netinkamą vidaus transporto ir darbo priemonių (įrenginių) eismo organizavimą prekių surinkimo sandėlyje, o taip pat nepakankamą nukentėjusio darbuotojo, valdančio krautuvą, išmokymo bei gebėjimų valdyti darbo priemonę lygį.

8. VDI pabrėžė, kad įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, o įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria VDI. Pareigos ar teisės VDI inspektoriui, tiriančiam įvykį darbe, pareikalauti, kad tyrime dalyvautų užsienio valstybės atitinkamos institucijos, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Tarptautinių teisės aktų ar tarptautinių sutarčių, kurios suteiktų pagrindą VDI inspektorių tai padaryti, taip pat nėra įtvirtinta ar sudaryta. VDI inspektoriai, siekdami surinkti kuo daugiau su įvykiu darbe susijusios informacijos, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje ir Vokietijos įmonę „(duomenys neskelbtini), tačiau papildomos informacijos nebuvo gauta. Šiuo atveju, tiriant įvykį darbe išskirtinis dėmesys buvo skirtas materialiajam darbuotojo žinių kaip atlikti elektrinio krautuvo operatoriaus pareigas lygiui įvertinti. Tai akivaizdu iš darbuotojo, įvykio liudininkų, darbdavio įgaliotų asmenų teiktų paaiškinimų ir apklausų. Būtent įvertinusi visų paaiškinimų turinį, VDI inspektorė sprendė, kad darbuotojui žinių nepakako, kad jis galėtų saugiai atlikti jam pavestą darbą ir tai įvardijo vienu iš nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojusių veiksnių. Akcentavo, kad pats pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas įtakos tyrimo procesui ar rezultatams, jų įforminimui negali turėti ir neturi bei teisinių pasekmių nesukelia. Pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas įvykio darbe tyrimo procese nulemia tinkamą įvykį darbe tiriančio subjekto identifikavimą. Sveikatai pakenkimo sunkumo kvalifikavimas priskirtinas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, kompetencijai. Teisės aktai nenumato tyrėjui teisės ar (ir) pareigos kvestionuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų išvadų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. Č. skundą atmetė ir netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. SD-37-9090 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 7, 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 8, 2018 m. liepos 12 d. išvados dėl įvykio Nr. VD-24 teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą.

11. Teismas, spręsdamas dėl VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 7 ir 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, konstatavo, kad dėl ginčo įvykio darbe buvo priimti iš viso trys nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktai, t. y. pirmąjį 2017 m. rugsėjo 13 d. aktą užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta dvišalė komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo sveikatos sužalojimas tuo metu nepriskirtas prie sunkių, vėliau, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek pačiam pareiškėjui kreipusis į VDI su nauja pažyma apie pareiškėjos traumos sunkumą, VDI užpildė naują 2018 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą.

Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 13 d. akte nėra nurodyta, kad šis aktas papildo pirmąjį 2017 m. rugsėjo 13 d. aktą ar tai yra jo tęsinys. Teismas konstatavo, kad trečiasis N-1 formos aktas, kuris priimtas 2018 m. birželio 19 d., taip pat nėra nei pirmojo (2017 m. rugsėjo 13 d.), nei antrojo (2018 m. kovo 13 d.) nelaimingo atsitikimo darbe akto tęsinys ar jų papildymas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog visi trys ginčijami aktai papildo vienas kitą, nes iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad juose daromos skirtingos išvados ir iš esmės kiekvienas naujai priimtas aktas panaikina prieš tai buvusio nelaimingo atsitikimo darbe akto galią.

Todėl teismas vertino, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia tik paskutinis, t. y. 2018 m. birželio 19 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 8, būtent kurį pareiškėjas apskundė VDI ir dėl kurio buvo priimtas pareiškėjo taip pat ginčijamas 2018 m. liepos 12 d. sprendimas. Kadangi laikytina, kad pareiškėjo ginčijami VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, 2018 m. kovo 13 d. N-1 nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, nes vienintelis galiojantis aktas pareiškėjo atžvilgiu yra galutinis, t. y. priimtas 2018 m. birželio 19 d., aktualūs Lietuvos administracinio teismo išaiškinimai, kuriais vadovaujantis, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijami VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, nes jie yra netekę galios, pareiškėjo reikalavimas panaikinti šiuos aktus atmestinas kaip nepagrįstas ir teismas iš trijų pareiškėjo ginčijamu aktų toliau nagrinės tik vieno iš jų, t. y. 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 8, teisėtumą bei pagrįstumą.

12. Teismas, spręsdamas dėl VDI 2018 m. liepos 12 d. išvados dėl įvykio darbe, kurio metu 2017 m. birželio 27 d. buvo pakenkta pareiškėjo sveikata, papildomo tyrimo Nr. VD-24, konstatavo, kad pareiškėjo ginčijama išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl įvykio darbe tyrimo. Todėl teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje galima nagrinėti ir tokio tarpinio dokumento turinį bei poveikį galutiniam sprendimui, tačiau tokia išvada nėra atskiras administracinės bylos objektas, nes savaime pareiškėjo teisių ar interesų apimties nepakeičia. Todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti VDI 2018 m. liepos 12 d. išvadą dėl įvykio darbe, kurio metu 2017 m. birželio 27 d. buvo pakenkta pareiškėjo sveikata, papildomo tyrimo Nr. VD-24 teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, spręsdamas dėl VDI 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. SD-37-9090 ir VDI 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 8 teisėtumo bei pagrįstumo, pažymėjo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nereglamentuoja nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tvarkos, tačiau nustato pareigą ištirti įvykius Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 1 d.), nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. akte Nr. 8 užfiksuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra:

„Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę (duomenys neskelbtini) projekte, prekių surinkimo sandėlyje, neužtikrino, kad vadovaujantis rizikos vertinimo rezultatais, būtų įgyvendintos prevencinės priemonės toleruotinai rizikai sumažinti ar pašalinti, todėl prekių surinkimo sandėlyje nebuvo tinkamai organizuotas vidaus transporto ir darbo priemonių (įrenginių) eismas; nebuvo kontroliuojama kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų; neįsitikinta (nepatikrinta), kad nukentėjusiojo darbuotojo, valdančio krautuvą, žinios yra pakankamos, kad jis galėtų saugiai savarankiškai atlikti jam pavestą darbą“.

Teismas pastebėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. aktas Nr. 8 priimtas ir papildomas tyrimas inicijuotas nustačius aplinkybę, kad 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos aktas buvo priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles, t. y. nesuderinus akto su skyriaus vedėju. Dėl to, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. kovo 19 d. išvada siūlyta skirti papildomą ginčo įvykio darbe tyrimą, kuris pavestas atlikti VDI inspektoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. EV-69. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. aktu Nr. 8 pateikė 2018 m. birželio 26 d. raštą, kuriame nurodė, jog su surašytu 2018 m. birželio 19 d. aktu Nr. 8 nesutinka.

VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2018 m. birželio 27 d. išnagrinėjo pareiškėjo rašte nurodytus nesutikimo motyvus. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. VD-24 konstatavo, kad 2018 m. birželio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte Nr. 8 tyrimo išvados suformuluotos remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis bei surinkta informacija; tyrimo metu nustatyti faktai sistemingai išdėstyti aplinkybių aprašyme ir pagrindžia įvardintą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį; perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes bus galima gavus atitinkamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar teisėsaugos institucijos išvadas.

Ginčijamu 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SD-37-9090 VDI nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2018 m. birželio 27 d. buvo pakenkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo sandėlio kroviko M. Č. sveikata, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimais, laikyti 2018 m. birželio 19 d. surašytą Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 8 bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi ir administracinę procedūrą baigti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad VDI vyriausiasis darbo inspektorius nusprendė paskirti pakartotinį tyrimą ir, jį atlikęs, kaip baigiamąjį procedūros aktą, priėmė Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. aktą Nr. 8 ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. SD-37-9090.

14. Teismas akcentavo, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovo atliktas tyrimas yra neobjektyvus, šališkas ar priimtas išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, ar pagrįstas suklastotais duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 19 d. nelaimingo atsitikimo akte Nr. 8 užfiksuotos išvados padarytos pareiškėjo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo naudai, nes šiame akte užfiksuota, jog nelaimingą atsitikimą lėmė būtent tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas darbdavys, neužtikrino tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamai organizavo vidaus transporto ir darbo priemonių (įrenginių) eismą, neįsitikino, kad darbuotojo, valdančio krautuvą, žinios yra pakankamos.

Taigi atsakovas kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastį nurodė nepakankamus būtent darbdavio, o ne darbuotojo veiksmus. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktuoja darbuotojus pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašą, pagal kurio 26.1 papunktį, darbdavys po instruktavimo turi įsitikinti, kad darbuotojas suprato instrukcijos turinį ir galės saugiai atlikti pavestą darbą. Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad jis yra susipažinęs su darbdavio instrukcijomis, įskaitant ir Darbuotojo, dirbančiojo elektrokrautuvu, saugos ir sveikatos instrukcija.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog parašai dėl susipažinimo su saugos reikalavimais nepatvirtina jo valios, šiuo atveju yra nereikšmingi tuo aspektu, jog atsakovas net ir nustačius, jog pareiškėjas savo parašu patvirtino susipažinęs su saugos reikalavimais ir instrukcijomis, vis tik konstatavo, kad pareiškėjo žinios nebuvo pakankamos, o darbdavys šių žinių patikros neužtiktino. Tyrimo medžiagoje nėra užfiksuota duomenų, kad po pareiškėjo instruktavimo darbdavys būtų įsitikinęs, jog pareiškėjas galės saugiai atlikti jam pavestas užduotis ir dirbti su elektrokrautuvu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, būtent darbdaviui tenka pareiga įrengti darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones, jis yra atsakingas už darbuotojų mokymą ir instruktavimą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 3 d. 3 ir 9 p.). Todėl teismas sprendė, kad abejoti tokia VDI Vilniaus skyriaus padaryta ir VDI patvirtinta išvada, jog nelaimingą atsitikimą lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkami veiksmai, nėra pagrindo.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime bei akte išsamiai išanalizuotos nelaimingo įvykio aplinkybės. VDI teritorinis skyrius ginčijamame akte įvertino pareiškėjo atliekamų darbų įvykio metu sąlygas tiek remiantis paties pareiškėjo paaiškinimais, tiek darbų vadovo R. D. nurodytomis aplinkybėmis, projektų vadovės G. P., tarptautinės grupės vadovo J. B. paaiškinimais. VDI Vilniaus teritorinis skyrius bei VDI, priimdama ginčijamą sprendimą, taip pat rėmėsi sveikatos įstaigos „„(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis pažymomis, kreipėsi į sveikatos įstaigą dėl papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjo sveikatos būklės pateikimo, taip pat vertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis dėl pareiškėjo darbingumo.

Priimant Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. aktą Nr. 8 taip pat analizuoti darbdavio vidiniai dokumentai, papildomai apklaustas tiek pats pareiškėjas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Teismas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad faktinės darbo vietos būklės (grindinio ypatumų) tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti po nelaimingo atsitikimo darbe praėjus beveik vieneriems metams, todėl pareiškėjo argumentą, kad tyrimas dėl šios priežasties galėjo būti neobjektyvus teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad VDI Vilniaus skyriaus ginčijamame akte bei VDI sprendimo motyvacinėje dalyje įvertino pareiškėjo nurodomus argumentus dėl darbo sąlygų, taip pat kreipėsi į Vokietijos institucijas, siekdama išsamiai ištirti ginčo įvykio aplinkybes. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2018 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje, taip pat 2018 m. sausio 12 d. raštu į Vokietijos įmonę „(duomenys neskelbtini), tačiau duomenų dėl ginčo įvykio darbe nebuvo gauta. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodomą poziciją, kad atsakovas nebendradarbiavo su Vokietijos institucijomis ir dėl to nebuvo išaiškintos visos tyrimo aplinkybės. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo tyrimo medžiaga, kuria jis rėmėsi priimdamas sprendimą, būtų neišsami ar būtų nustatyta tokios medžiagos trūkumų.

Atliekant papildomą tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ekspertizės išvadą, tačiau teismas akcentavo, kad VDI atliekamo tyrimo tikslas nėra nustatyti pareiškėjo patirtų sužalojimų sunkumą, o išsiaiškinti priežastis, dėl kurių medicinos dokumentuose užfiksuoti sužalojimai kilo, nustatyti prevencines priemones, siekiant tokių nelaimingų atsitikimų išvengti ateityje. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtų sužalojimų sunkumas yra veiksnys, lėmęs, kuri institucija atliks nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau paties tyrimo rezultatų tai niekaip nekeičia.

Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovai 2017 m. spalio 6 d. pasirašė naują pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą, kuri patvirtina, kad pareiškėjo pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių, tai lėmė, kad kompetencija tirti tokį įvykį darbe perėjo VDI, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvišalei komisijai.

16. Teismas sprendė, kad VDI ir jos teritorinis skyrius duomenis, susijusius su ginčo įvykiu darbe, vertino objektyviai, visapusiškai, analizavo tiek pareiškėjo, tiek darbdavio pateiktus paaiškinimus bei nurodomas aplinkybes, todėl teigti, kad tyrimas atliktas šališkai ar vieno iš tyrime dalyvavusių asmenų naudai nėra pagrindo. Teismas papildomai pastebėjo, kad atsakovas tyrimą atliko vadovaudamasis Nuostatų reikalavimais, užpildė N-1 formos aktą, pareiškėjui išreiškus nesutikimą, pateikė motyvuotą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas aktas bei sprendimas pasirašytas vyriausiojo darbo inspektoriaus, šie ginčijami administraciniai aktai yra motyvuoti, išsamūs, jose pateiktas tiek teisinis situacijos vertinimas, tiek atskleistos ir išanalizuotos faktinės aplinkybės. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, 2018 m. kovo 13 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir 2018 m. liepos 12 d. išvada dėl įvykio Nr. VD-24 nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių. Pareiškėjo prašomi panaikinti VDI 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. SD-37-9090 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. birželio 27d., kai buvo pakenkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo sandėlio kroviko M. Č. sveikata, papildomo tyrimo“, taip pat 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 8 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti akto bei sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai dėl ginčijamų aktų panaikinimo netenkintini, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VDI Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas sprendė, kad šiuo teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai bei teisės nebuvo iš esmės apgintos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų argumentai dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo masto apskritai nebuvo vertinti, tai nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino, konstatavęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios teisės neįgijo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą; paskirti teismo komisiją-kompleksinę M. Č. sveikatos būklės, kiek tai susiję su 2017 m. birželio 27 d. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis, ekspertizę pavedant atlikti Valstybinės teismo medicininės tarnybos, adresas „(duomenys neskelbtini), sudarytai ekspertų komisijai iš gydytojų – neurologo, reabilitologo, ir traumatologo-ortapedo.

19. Pareiškėjas, išsamiai aprašęs aplinkybes, nurodo, kad nesutinka teismo sprendime padaryta išvada, kad VDĮ Vilniaus teritorinis skyrius vykdė pareigą bendradarbiauti su Vokietijos institucijomis, ir ėmėsi visų reikiamų priemonių įvykio aplinkybėms nustatyti, nes ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Analizuojant VDĮ atliktą nelaimingą atsitikimo tyrimo procesą pareiškėjui yra pagrindas teigti, kad tyrimas nebuvo atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka (nevisapusiškai, visiškai nenustatinėjant įvykio aplinkybių vietoje, fragmentiškai, ir šališkai darbdavio naudai), iš Vokietijos, t. y. įvykio vietos, nebuvo pristatyta jokių dokumentų dėl saugos darbe reikalavimų pažeidimo, nebuvo atlikta jokių veiksmų renkant įrodymus darbo vietoje, nesilaikyta dokumentų pristatymo ir nagrinėjimo terminų, tyrimo procesas buvo vilkinamas, kad vėliau savo neveiklumą VDĮ prisidengti jau praėjusi ilgu laiku po įvykio. VDĮ pozicija, kad faktinės darbo vietos būklės (grindinio ypatumų) tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti po nelaimingo atsitikimo darbe praėjus beveik vieneriems metams.

20. Pareiškėjas vertina, kad buvo nepagrįstai atmestos pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, įvykio schema. Pareiškėjas pateikė teismui prašymus, kurie nepagrįstai buvo atmesti. Medicininės ekspertizės buvo prašoma, nes:

1) Nuostatų 37 punktas numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą (3 priedas);

2) Ekspertizės išvada Nr.0095/18, specialisto konsultacinė išvada Nr.A-KI-307-19 buvo sudarytos nežinant pareiškėjui, jo neinformavus, nepilnai tiriant visą medicininę dokumentaciją;

3) Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl ekspertizės atlikimo. Apie tai tyrimo metu pareiškėjas informuotas nebuvo. 4) 2018 m. balandžio 10 d. VDĮ atsakyme UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl Jūsų prašymo skirti ekspertizę nurodytais duomenimis, kad darbdavys turi teisę individualiai kreiptis į teismo ekspertus dėl darbdavio manymu neteisingai įvertintų duomenų patikslinimo. 5) 2018 m. gegužės 15 d. VDĮ rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta informacija, kad darbdavio pateikta eksperto išvada bus įvertinta surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą. 6) 2018 m. gruodžio 5 d. teismo nutartyje padaryta išvada, kad esant byloje ekspertizės išvadai Nr.0095/18, kurią atliko teismo medicinos ekspertas P. P., siekiant visapusiškai išnagrinėti ginčo aplinkybes, tikslinga į teismo posėdį kviesti ekspertą P. P..

Pateikta 2018 m. gruodžio 1 d. teismo medicinos specialisto išvada yra susijusi su byloje nagrinėjamu dalyku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia ją įrodinėdama savo poziciją, todėl prijungtina prie bylos.

7) Teismas turi užtikrinti šalims lygias teises įrodinėjimo procese.

8) Nuoseklią pareiškėjo poziciją dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, ir liekamųjų reiškinių sveikatai, kurią be kita ko patvirtina ir papildomai pareiškėjo teikiami duomenys. Darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2017 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojui M. Č., tyrimo, kurį atliko darbo inspekcija metu pateikė darbdavio privačiai užsakyta, ir teismo medicinos gydytojo P. P. surašytą konsultacinę specialisto išvadą. Pažymi, kad M. Č. apie paminėtą specialisto išvados rengimą, atlikimo eigą nebuvo informuotas.

Jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konsultacinės išvados teikime, pateikti norimus dokumentus, ir paaiškinimus, pareiškėjas taip pat nebuvo betarpiškai apžiūrėtas konsultacinę išvadą pateikusio P. P.. Teismo medicinos gydytojas P. P. savo konsultacinę išvadą grindžia išimtinai tik suinteresuoto asmens t. y. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, kurių iš konsultacinės išvados turinio netgi negalima tiksliai identifikuoti. Be to, gydytojas P. P. išvadą teikė vienasmeniškai, jokių kitų specializacijų gydytojais specialistais nesirėmė.

Iš gydytojo P. P. konsultacinės išvados visiškai nėra aišku kaip buvo vertinti M. Č. atlikti elektroneurografijos tyrimai. Atliktų paminėtų medicininių tyrimų pasekoje buvo konstatuota, kad M. Č. padaryti pažeidimai yra negrįžtami. Pareiškėjas teigia, kad kvalifikuotai medicininiu požiūriu atsakyti į klausimą dėl jo sveikatos sutrikdymo mąsto, sužalojimo būdo nustatymo, bendro darbingumo netekimo, sveikatos būklės nustatymo yra reikalingi įvairių medicinos sričių specialistai – gydytojas neurologas, gydytojas reabilitologas, gydytojas traumatologas-ortopedas.

Teigia, kad gydytojas P. P. nėra visų paminėtų gydymo sričių specialistas, todėl negalėjo kvalifikuotai atsakyti į visus reikiamus klausimus. Būtent prašoma kompleksine-komisijine medicinine ekspertize pareiškėjas įrodinės jo sveikatos sužalojimo aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktos konsultacinės specialistų išvados nėra ir negali būti laikomos ekspertizių aktais. Pažymi, kad pareiškėjas nesutinka su gydytojo P. P. privačios konsultacijos pagal darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atliktos konsultacinės specialisto išvados padarytomis išvadomis.

Todėl prašo teismo prašo paskirti kompleksinę-komisiję teismo medicininę ekspertizę, ekspertizės atlikimo išlaidas pareiškėjas įsipareigoja įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą.

21. Pareiškėjas nesutinka, kad buvo atmestas prašymas dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo. Pažymi, kad jis nėra pasirašęs (nėra raštiškai supažindintas) darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu inspekcijai pateiktų: 1) Dokumento įvardinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinys Vokietija „Darbuotojų instruktavimo registracijos žurnalas“ (tyrimo medžiagos 92–93 psl.). Šio dokumento eilutėje „M. Č.“ yra ne jo parašai. 2) Dokumente įvardinto išduota asmeninė apsaugos priemonė/gavusiojo parašas. Šių dokumento eilutėje „M. Č.“ yra ne jo parašai. Kadangi M. Č. teigia, kad paminėtuose dokumentuose yra ne jo parašas, šiai aplinkybei pagrįsti teismo prašo paskirti M. Č. rašysenos ekspertizę. M. Č. nėra šios srities ekspertas, todėl negali kitaip paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų aplinkybių dėl paminėtų dokumento pasirašymo, kaip tik atlikus dokumento rašysenos ekspertizę.

22. Pareiškėjas teigia, kad taip pat jis prašė teismo nepagrįstai kviesti byloje liudyti nurodytus asmenis, kuriems yra žinomos su nelaimingo atsitikimo darbe susijusios aplinkybės, tačiau nei vienas iš pareiškėjo prašomų apklausti asmenų į bylos nagrinėjimą nebuvo kviestas, taip užkertant kelią betarpiškai teismo posėdžio metu išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. VDI nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą siekiant įvykio darbe tyrimo tikslų, tyrėjas (dvišalė komisija ar VDI) privalo naudotis visais galimais informacijos šaltiniais. Spręsti ar pakanka gautų duomenų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės įvardinti yra įvykį darbe tiriančio subjekto prerogatyva. Įvykio tyrimo metu VDI inspektoriai, siekdami surinkti kuo daugiau su įvykiu darbe susijusios informacijos, 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. SD-01-447 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje ir 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. SD-01-492 Vokietijos įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau papildomos, įvykio tyrimui aktualios informacijos nebuvo gauta.

Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei tarptautinės sutartys nesuteikia įgalinimų VDI kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybės atitinkamas institucijas. Tik išimtinais atvejais (nukentėjusysis dėl įvykio darbe mirė, ar jo sveikatos būklė yra tokia, kad komunikuoti su įvykį tiriančiu inspektoriumi negali), kai informacijos apie įvykio darbe aplinkybės nėra galimybių gauti iš kitų informacijos šaltinių, VDI kreipiasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama tarnybinės pagalbos informacijai iš užsienio šalių teisėsaugos institucijų gauti.

Akivaizdu, kad įvykio darbe, įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo sandėlio krovikui M. Č., tyrimo metu gautų nukentėjusiojo bei liudininkų paaiškinimuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo įmonėje lokaliniuose teisės aktuose (darbuotojų instruktavimo dokumentuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimo rezultatuose) duomenų identifikuoti įvykio darbe aplinkybes bei įvardinti priežastis pakako. Visos nustatytos ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo bylose formalizuotos teisiškai reikšmingos įvykio darbe aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina teismo išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo tyrimo medžiaga, kuria jis rėmėsi priimdamas sprendimą, būtų neišsami ar būtų nustatyta tokios medžiagos trūkumų, o pareiškėjo išsakoma nuomonė dėl galimų tyrimo ribotumų neturi faktinio pagrindo ir vertintina kritiškai.

Dėl pareiškėjo teiginių apie galimą VDI inspektorių šališkumą tiriant įvykį darbe, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai yra pasisakyta teismo sprendime, todėl VDI visiškai sutinka su teisėjų kolegijos nuomone.

25. Dėl kompleksinės teismo medicininės ekspertizės skyrimo pareiškėjas teigia, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto eksperto išvadas pareiškėjo trauma nesunki, tačiau pareiškėjas su jomis nesutinka. Teigia, kad tik išimtinais atvejais, kai įvykio darbe pasekmės gali būti ypač reikšmingos nukentėjusiajam asmeniui, jo šeimai ir visuomenei (t. y. kai darbuotojui gresia galimas neįgalumas ar tam tikro darbingumo procento netekimas arba darbuotojas miršta ir jo tam tikrą šeiminių įsipareigojimų naštą privalo perimti visuomenė), įvykių darbe tyrimas priskiriamas VDI kompetencijai.

Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, kuris subjektas tiria įvykį darbe, tyrimo procedūra, tikslai, uždaviniai, įforminimas yra vienodi. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai priskiriant nukentėjusiojo patirtus sveikatos pakenkimus tam tikrai grupei yra formalizuojamas kriterijus, kuriuo vadovaujantis įvykio darbe tyrimas priskiriamas vieno ar kito tyrėjo kompetencijai, tačiau pats pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. V-455 (toliau – ir Sąrašas), išduodant atitinkamos formos pažymą, įtakos tyrimo procesui ir/ar rezultatams, jų įforminimui negali turėti ir neturi, bei nesukelia teisinių pasekmių. Pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas įvykio darbe tyrimo procese nulemia tinkamą įvykį darbe tiriančio subjekto identifikavimą, kas sąlygoja operatyvų įvykio darbe tyrimo pradėjimą, savalaikį ir kokybišką ištyrimą bei tyrimo procesinį teisėtumą, todėl pakenkimo nukentėjusiojo sveikatai sunkumo kvalifikavimas turi būti nustatomas ir pateikiamas galimam tyrėjui per kuo trumpesnį laiką nuo įvykio.

Pažymi, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Taigi kvestionuoti tyrimą atlikusio subjekto įgalinimų teisėtumo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo pakenkimų sveikatai ekspertizės metu naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios įgalintų keisti tyrimo išvadas, negali būti įvardijama. Tokios ekspertizės skyrimas būtų perteklinis veiksmas, negalintis sąlygoti tyrimu siekiamų tikslų, todėl minėtas pareiškėjo prašymas vertintinas kritiškai ir netenkintinas.

26. Dėl rašysenos ekspertizės VDI pažymi, kad šiuo atveju tiriant įvykį darbe išskirtinis dėmesys ir buvo skirtas materialiajam darbuotojo žinių, kaip atlikti elektrinio krautuvo operatoriaus pareigas, lygiui įvertinti, tai akivaizdu iš darbuotojo, įvykio liudininkų, darbdavio įgaliotų asmenų teiktų paaiškinimų ir apklausų. Įvertinusi visų aukščiau minėtų paaiškinimų turinį, VDI inspektorė J. B. sprendė, kad darbuotojui žinių nepakako, kad jis galėtų saugiai atlikti jam pavestą darbą ir tai įvardijo vienu iš nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojusių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo nepakankamo instruktavimo faktas yra įvardintas kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, dar kartą patvirtinti/paneigti jo parašo autentiškumą nėra faktinio pagrindo ir tai konstatuojama teismo sprendime.

27. VDI dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus pažymi, kad atliekant įvykio tyrimą VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai surinko paaiškinimus iš asmenų susijusių su tiriamu įvykiu darbe: darbų vadovo R. D., krautuvų vairuotojo A. B., projektų vadovės G. P., darbdavio atstovo J. B.. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi asmenys faktinių įvykio aplinkybių nurodyti/pateikti negali, nes nėra įvykio liudininkai, ar kaip nors kitaip su įvykiu susiję asmenys, todėl jų apklausa būtų perteklinis veiksmas, neteikiantis pagrindo keisti nelaimingo atsitikimo darbe išvadas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindimas bus pateiktas byloje nustatytais terminais.

29. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, atsakovas pasiekė įvykio darbe tikslus, t. y. nustatė įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatė įvykio darbe priežastis; numatė prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Privalomi teisės aktai apskritai nenumato VDI pareigos kreiptis į užsienio valstybės institucijas ar įstaigas. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodo konkrečių punktų pažeidimo, o abstrakčiai formuluoja tariamai pažeistas metodines rekomendacijas. VDI kreipėsi į Vokietijos ambasadą bei Vokietijos subjektą, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, ir gavo atsakymus. Vokietijos ambasada atsakė, kad ji nėra gavusi informacijos iš Vokietijos teisėsaugos institucijų ar medicinos įstaigų apie nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu patyrė traumą pareiškėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymus į VDI klausimus, gautus telefoninio pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu. Atkreipia dėmesį, kad VDI neturi pareigos nustatinėti visų pareiškėjo pageidaujamų aplinkybių, o tiria tik tas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė.

30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo pakenkimas sveikatai nepriskirtinas prie sunkių. Pažymi, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pavėluotai teikiami papildomi med. dokumentai nurodo tą pačią diagnozę, kuri buvo nurodyta 2 ekspertams teiktuose medicininiuose dokumentuose, todėl nėra tikėtina, kad galėtų būti keičiamas sveikatos sutrikdymo masto sunkumas. Pats pareiškėjas nėra kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio pratęsimo, nors nedarbingumo lygis nustatytais terminuotai 6 mėn., o vėliau pratęstas nebuvo. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kompleksinės-komisijinės teismo medicininės ekspertizės skyrimo.

31. UAB „(duomenys neskelbtini)” pažymi, kad dokumentų neklastojo, pareiškėjo parašai minimuose dokumentuose yra. Pabrėžia, kad pats pareiškėjas savo apeliaciniu skundu neteikia prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Mano, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų šaukimo. Pažymi, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo apeliacinio skundo dalyką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. SD-37-9090, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. birželio 19 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 8 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą, tinkamai ištyrė visas faktines įvykio aplinkybes ir įvertino nelaimingo atsitikimo darbe priežastinį ryšį su darbu, nustatė įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus.

34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, jį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įvykio aplinkybių, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus skirti teismo medicininę ekspertizę, rašysenos ekspertizę ir iškviesti į teismo posėdį bei apklausti liudytojus, kuriems žinomos su nelaimingo atsitikimo darbe susijusios aplinkybės, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

37. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-739 redakcija) 2 straipsnio 21 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

38. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo M. Č. darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad būtent šis trečiasis suinteresuotas asmuo pagal minėtas nuostatas ir pagal Darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalį privalėjo užtikrinti darbuotojui saugą ir sveikatą.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė, vadovaudamasi papildomo tyrimo metu surinkta informacija ir įvertinusi nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes, 2018 m. birželio 19 d. surašė Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 8. Šiame akte nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino saugos ir sveikatos darbe įmonėje vidinės kontrolės nepakankamumą: darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę (duomenys neskelbtini) projekte, prekių surinkimo sandėlyje, neužtikrino, kad vadovaujantis rizikos vertinimo rezultatais, būtų įgyvendintos prevencinės priemonės toleruotinai rizikai sumažinti ar pašalinti, todėl prekių surinkimo sandėlyje nebuvo tinkamai organizuotas vidaus transporto ir darbo priemonių (įrenginių) eismas; nebuvo kontroliuojama kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų; neįsitikinta (nepatikrinta), kad nukentėjusio darbuotojo, valdančio krautuvą, žinios yra pakankamos, kad jis galėtų saugiai savarankiškai atlikti jam pavestą darbą. Konstatuoti pažeidimai: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punktas, 19 straipsnio 3 dalies 3 ir 9 punktai, 27 straipsnio 1 dalis; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 2 priedo 2.2 punktas. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 8 nėra surašytas darbdavio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog atsakovas nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi akte Nr. 8 nurodė nepakankamus darbdavio veiksmus.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų įrodymų visumą, kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas tyrimo metu visiškai nebendravo su atsakingomis Vokietijos institucijomis, nors nelaimingas atsitikimas įvyko Vokietijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius kreipėsi į atitinkamas Vokietijos institucijas: 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. SD-01-447 tarnybinės pagalbos į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje, 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. SD-01-492 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (Vokietijos įmonę), prašydamas duomenų apie M. Č. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Ambasada atsakė, jog nėra gavusi informacijos iš Vokietijos teisėsaugos ar medicinos įstaigų dėl M. Č. sužalojimo darbe, o Vokietijos įmonė į raštą neatsakė. Telefoninių pokalbių metu su projekto Vokietijoje vadovu M. U. VDI Vilniaus teritorinis skyrius išsiaiškino, kad 2017 m. birželio 27 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareiškėjas, Vokietijoje tirtas nebuvo.

41. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė nelaimingo atsitikimo aplinkybes todėl, kad neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog sandėlyje grindinys, kuriuo reikėjo važinėti su elektros krautuvais visiškai neatitiko darbų saugos reikalavimų: grindinyje buvo duobės, aukščių skirtumai tarp sandėlių be jokių pervažiavimo „nuožulų“, grindų paviršiai iš trinkelių, kas ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, atsakovas neturėjo objektyvių duomenų šiai faktinei aplinkybei patvirtinti (pareiškėjo ir M. U. bei G. F. paaiškinimai dėl grindinio būklės yra prieštaringi; pareiškėjo pateiktos nuotraukos nėra pakankamai informatyvios jo pageidaujamai aplinkybei konstatuoti); antra, VDI nelaimingo atsitikimo tyrimą, gavusi papildomus dokumentus dėl pareiškėjo sveikatos būklės, pradėjo po 4 mėnesių nuo įvykio, todėl praėjus tiek laiko įvykio vietos Vokietijoje apžiūra nebuvo tikslinga; ir trečia, byloje esančio Krautuvo naudojimo vadovo instrukcijoje yra nurodyta, kad krautuvus galima naudoti tik ant sauso, švaraus ir plokščio paviršiaus. Prieš naudojant krautuvą, būtina patikrinti darbo aplinką (tą turi padaryti vairuotojas). Krautuvą gali vairuoti asmenys, kurie buvo mokyti vairuoti, kurie pademonstravo savo sugebėjimus vairuoti ir valdyti krovinį, ir buvo specialiai paskirti vairuoti krautuvą. Taip pat būtinos specialiosios žinios apie krautuvą. Vairuotojas turi naudoti atitinkamą apsauginę įrangą atsižvelgdamas į sąlygas, užduotį ir keliamą krovinį, avėti tinkamo dydžio apsauginę avalynę, be to – perskaityti ir suprasti naudojimo vadovą, būti susipažinęs su darbo aplinka, susipažinti su saugia krautuvo eksploatacija <...>. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad atsakovas Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 19 d. Nr. 8 išsamiai išanalizavo ir aprašė nelaimingo įvykio aplinkybes bei įvertino pareiškėjo atliekamų darbų įvykio metu sąlygas ir nustatė nelaimingo atsitikimo priežastis.

42. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dar ir dėl tos priežasties, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymų: 1) skirti teismo medicinos ekspertizę, kadangi jis nesutinka su byloje esančia gydytojo P. P. konsultacine išvada, jog M. Č. kairės blauzdos pakenkimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (10 proc. prarasto bendrojo darbingumo); 2) skirti rašysenos ekspertizę, kadangi UAB ,(duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) padalinys Vokietija „Darbuotojų instruktavimo registracijos žurnalas“ ir „Išduota asmeninė apsaugos priemonė/gavusiojo parašas“ eilutėse „M. Č.“ yra ne pareiškėjo parašai; 3) iškviesti byloje liudyti asmenis (A. D., R. D., I. B., M. U., V. R., A. S. ir kt.), kuriems yra žinomos su nelaimingu atsitikimu darbe susijusios aplinkybės.

43. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl visų minėtų pareiškėjo teismui teiktų prašymų išsamiai pasisakė 2019 m. sausio 14 d. nutartyje. Šioje nutartyje išdėstytiems motyvams, dėl kurių prašymai buvo atmesti, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai pritaria, todėl iš naujo jų nekartoja. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinto Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo 2.7 punktą sunkių pakenkimų sveikatai padariniams priskiriami visi kiti (be nurodytų 2.1-2-6 ir 2.8 punktuose) pakenkimai sveikatai, dėl kurių prarandama 45 ir daugiau procentų darbingumo. Darbingumo lygio pažyma, kurioje pareiškėjui buvo nustatytas 45 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, diagnozės kodai pagal TLK-10 T79.6 (trauminė raumens išemija) ir G57.4 (medialinio pakinklinio nervo pažeidimas) išduota 2017 m. spalio 10 d.; M. Č. 55 procentų darbingumo (45 procentai netekto darbingumo) lygis nustatytas terminuotai: nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. balandžio 8 d. Pasibaigus nurodytam laikui, pareiškėjas pakartotinai į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinį skyrių nesikreipė, todėl jo darbingumo lygis nebuvo pratęstas (žr. 2018 m. balandžio 26 d. NDNT Plungės teritorinio skyriaus raštą Nr. R-1530 (2.3.24). Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir profesines ligas tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-290) 4 punkte nustatyta, kad ekspertizės skyrimą inicijuoja įvykį darbe tiriantis VDI darbo inspektorius, kai turi pagrindo manyti, jog VDI disponuojamų žmogiškųjų išteklių kvalifikacija, specialios žinios ir/ar turimos techninės priemonės nėra pakankamos identifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Nustatyti nukentėjusio asmens pakenkimo sveikatai sunkumą ir išduoti Valstybinei darbo inspekcijai tai patvirtinančias pažymas yra atitinkamų medicinos įstaigų pareiga. Tad atsakovas, priimdamas ginčijamą 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pagrįstai nurodė, jog perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes bus galima gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ar teisėsaugos institucijos išvadas.

44. Pabrėžtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamu atveju nepažeidė. Tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo kitus atsakovo surašytuose aktuose konstatuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimus, taip pat susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

46. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, pažymi, kad patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl visų kitų pareiškėjo skunde keltų argumentų, todėl iš naujo dėl jų nepasisako.

47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo ginčijami ir prašomi panaikinti VDI 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. SD-37-9090 bei VDI Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 19 d. N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 8 priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.

49. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti 919,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme.

51. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

52. Įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad atsakovas įrodė savo teiginių pagrįstumą bei paneigė priešingo pobūdžio pareiškėjo teiginius. Tačiau šis įrodymų vertinimas patvirtina ir tai, kaip minėta, kad 2018 m. birželio 19 d. nelaimingo atsitikimo akte Nr. 8 užfiksuotos išvados padarytos pareiškėjo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, naudai: t. y. nelaimingą atsitikimą lėmė būtent tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas darbdavys, neužtikrino tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamai organizavo vidaus transporto ir darbo priemonių (įrenginių) eismą, neįsitikino, kad darbuotojo, valdančio krautuvą, žinios yra pakankamos. Dėl šių priežasčių nors teismo procesinis sprendimas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį laikytinas teismo procesiniu sprendimu, priimtu atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus naudai, tačiau šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai ir teisės nebuvo niekaip apginti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė