99cd203c-dbed-4bce-80eb-02d64f424c36 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2289-463/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04571-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės, JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir N. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ Nr. 3R-430 (2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) 1, 3 ir 4 punktus.

Skunde teismui nurodo, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5255 (2.13) (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tas) paprašė pateikti informacijÄ , susijusiÄ su N. P. (skundžiamame Sprendime vadinamas pareiÅ¡kėju) skundu, kuriame nurodyta, kad advokatas R. K. galimai neteisėtai rinko minėto asmens duomenis apie turimÄ nuosavybę (butÄ Vilniuje). PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiÅ¡kinime (toliau – ir 2018 m. spalio 9 d. paaiÅ¡kinimas) nurodė, kad:

1) advokatas R. K. 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su D. N. (toliau – ir Klientas), kuria įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (toliau – ir UAB „Lietuvos rytas) televizijos tiesioginėje laidoje „Nuoga tiesa“ ir vėliau paskleistais duomenimis apie KlientÄ ;

2) vykdydamas Kliento pavedimÄ parengė ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo projektÄ , teikė jam su tuo susijusias konsultacijas, įkėlė Kliento pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ , atstovavo Klientui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018;

3) informacijÄ apie Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotÄ N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ turtÄ atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos;

4) informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms pagal teisinių paslaugų sutartį teikti, Å¡iÄ informacijÄ konkrečiai detalizuodamas;

5) apie tai, kad R. K. yra gavęs informacijÄ , kokiÄ ir kokiu bÅ«du ji buvo gauta, N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu;

6) advokato teisės savarankiÅ¡kai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, taip pat gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ Ä¯tvirtintos Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau – ir AÄ® ) 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teikiami įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis). Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5628 (toliau – ir 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tas) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 9 d. paaiÅ¡kinimo 4.2 punkte pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių, todėl jis papraÅ¡ytas nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant, iÅ¡ VÄ® Registrų centro buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamÄ jį turtÄ bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti Å¡iÄ informacijÄ , kartu pagrindžiant, kaip informacija susijusi su nurodytais tikslais.

Vykdydamas šį įpareigojimÄ , pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 31 d. paaiÅ¡kinime nurodė teisinius ir faktinius argumentus dėl advokato funkcijų ir teisės bei pareigos gauti (rinkti) informacijÄ , taip pat informacijos reikalingumo, įrodinėjant bylos teismingumÄ , sprendžiant praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimÄ bei įrodinėjant neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis, rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimÄ ir turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ NTR, neužtikrino, kad jie bÅ«tų tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai, tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®, Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Savo nesutikimÄ su Sprendime padarytomis iÅ¡vadomis grindžia Å¡iais argumentais:

1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnį ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti konkretų teismÄ ; pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) Klientui nebuvo žinoma atsakovo N. P. gyvenamoji vieta, taip pat tai, ar jis yra jÄ deklaravęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo yra Seimo narys ir labiau tikėtina, kad jis gyvena Vilniuje, iniciuoti bylos procesÄ atrodė pagrįsta ir dėl to, kad ieÅ¡kovas (Klientas) ir jį atstovaujantis pareiÅ¡kėjas gyvena Vilniuje;

3) Sprendime nenurodoma jokių argumentų, kuo konkrečiai, teikdamas Klientui teisinius patarimus dėl CPK 30 straipsnyje numatytos teisės pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų, pareiÅ¡kėjas tariamai neįgyvendino asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų ir koks yra Å¡ių reikalavimų turinys Å¡ioje konkrečioje situacijoje. Pasisakydamas dėl informacijos rinkimo, turint tikslÄ spręsti klausimÄ , ar reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo ir Sprendime Å¡iuo klausimu iÅ¡dėstyto vertinimo nurodo, kad Å¡i informacija buvo reikalinga, siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ar atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o gauta informacija leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad tokia grėsmė neegzistuoja, dėl to praÅ¡ymas dėl LAP taikymo su ieÅ¡kiniu nebuvo teikiamas.

Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo teiginys dėl „istorinių duomenų rinkimo“ yra siurprizinis ir neaiÅ¡kus, iÅ¡ jo neįmanoma nustatyti, kokių „istorinių duomenų“ neteisėtu rinkimu ir/ar gavimu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, nes 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tuose jis nebuvo praÅ¡omas dėl to pateikti paaiÅ¡kinimų. Nesutinka su skundžiamo Sprendimo teiginiais, jog nors pareiÅ¡kėjui formuluojant ieÅ¡kinio dalykÄ ir įrodinėjant civilinėje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes informacija apie N. P. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo reikalinga, tačiau jo, kaip vieÅ¡o asmens, turimas turtas galėjo bÅ«ti įvertintas peržiÅ«rint vieÅ¡ai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų (toliau – ir Turto deklaracija) duomenis, nes:

1) Inspekcija pripažino, kad informacija apie N. P. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo reikalinga;

2) Turto deklaracijų duomenys atspindi tai, kÄ deklaravimo metu iÅ¡vieÅ¡ino pats deklaruojantysis, todėl iÅ¡ jų negalima įvertinti, kokį turtÄ aktualiu metu turi konkretus asmuo, kokios to turto savybės ir galima rinkos vertė;

3) tuo atveju, jei N. P. nebÅ«tų vieÅ¡as asmuo ir tam tikri jo Turto deklaracijos nebÅ«tų skelbiami vieÅ¡ai, Inspekcijos nuomone, duomenų apie jo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gavimas iÅ¡ NTR bÅ«tų teisėtas. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamo Sprendimo teiginiai dėl VÄ® Registro centro veiksmų teisėtumo teikiant N. P. nekilnojamojo turto duomenis jam, kaip advokatui, yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti, nes, be kita ko, pareiÅ¡kėjas ir VÄ® Registrų centras nepažeidė N. P. asmens duomenų tvarkymo reikalavimų; teiginiai yra siurpriziniai, o pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nurodyti savo argumentų Å¡iuo klausimu ir/ar naudotis kitoms administracinės procedÅ«ros dalyvio teisėmis. 2021 m. kovo 16 d. teisme gauti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kuriuose iÅ¡ esmės yra nurodomi tokie patys argumentai, kurie buvo iÅ¡dėstyti skunde teismui.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jam ir jo Klientui N. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma ir dėl to atsirado poreikis surinkti duomenis apie Å¡io asmens nekilnojamojo turto buvimo vietÄ iÅ¡ NTR. PaaiÅ¡kina, kad pirminis duomenų apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡altinis yra Gyventojų registras, į kurį pareiÅ¡kėjas net nebandė kreiptis.

Renkant duomenis apie N. P. nekilnojamojo turto buvimo vietÄ , buvo pažeistas Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas. Atsakovė, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog pareiÅ¡kėjui N. P. nekilnojamojo turto duomenų rinkimas buvo reikalingas tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje dėl pakankamai didelės turtinės žalos atlyginimo atsakovas turi pakankamai turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir atitinkamai spręsti praÅ¡ymo dėl LAP teikimo teismui klausimÄ , nurodo, kad pagal teisminę praktikÄ nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti LAP, kadangi vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra teisės profesionalas ir ši teisminė praktika jam turėjo būti žinoma, jo pateikti paaiškinimai šiuo aspektu neleido Inspekcijai daryti išvados, kad buvo įgyvendintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo reikalavimas. Pažymi, kad nė viename iš paaiškinimų pareiškėjas nepagrindė, dėl ko buvo suformuotas NTR (registro Nr. 10/213199) išrašas su istorija, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti tokių duomenų teisėtumo.

Inspekcijos vertinimu, nebuvo jokio istorinių duomenų rinkimo ryÅ¡io su siekiu, kurį nurodė pareiÅ¡kėjas Inspekcijai 2018 m. spalio 31 d. paaiÅ¡kinime. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, kadangi ji tyrime nedalyvavo, o su Inspekcijos Sprendimu susipažino jau po jo priėmimo, todėl jai sudėtinga pareikÅ¡ti nuomonę dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo.

Mano, kad yra vertintinas Sprendimo argumento, apribojančio advokato teisę gauti informacijÄ , reikalingÄ kliento gynimui, pagrįstumo proporcingumas ADTAÄ® (asmens duomenys turi bÅ«ti tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai) bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas) nuostatų atžvilgiu. Tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir N. P. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430 (2.13-1.) 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytÄ formÄ â€žAsmens skundų nagrinėjimas“, praÅ¡ydamas iÅ¡tirti VÄ® Registro centro veiksmus tvarkant jo asmens duomenis, t. y. teikiant jo duomenis apie nekilnojamÄ jį turtÄ V. M. advokatų kontoros advokatui. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paÅ¡tu Inspekcijai nusiuntė kartotinį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti jo skundÄ (toliau – Pakartotinis skundas), į kurį Inspekcija atsakė 2018 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu Nr. 5277-(2.13), be kita ko, nurodydama, kad Å¡is jo pateiktas praÅ¡ymas neatitinka ADTAÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Inspekcijoje nebus nagrinėjamas kaip skundas, o Inspekcija 2018 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5126 (2.13) jį jau yra informavusi apie Inspekcijoje priimtÄ nagrinėti 2018 m. rugsėjo 10 d. skundÄ .

Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5255(2.13) kreipėsi į advokatų profesinę bendrijÄ â€žM., G. ir partneriai“ (toliau – ir advokatų profesinė bendrija), nurodydama, kad nagrinėjamas N. P. skundas dėl to, jog advokatų profesinės bendrijos praktikuojantis advokatas R. K. galimai neteisėtai rinko duomenis apie N. P. turimÄ nuosavybę (butÄ Vilniuje) ir turėjo Registrų centro iÅ¡duotÄ Nekilnojamojo turto registro pažymÄ , bei paprašė pateikti informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus.

Advokatų profesinė bendrija 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. SD25/18 pateikė informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas advokatas R. K. informacijÄ rinko, teikdamas teisines paslaugas pagal jo (ne advokatų profesinės bendrijos) individualiai su klientu sudarytÄ sutartį bei pateikė minėto advokato paaiÅ¡kinimÄ su 2018 m. kovo 22 d. iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Klientu D.

N., pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Lietuvos rytas“ televizijos tiesioginėje laidoje „Nuoga tiesa“ ir vėliau paskleistais duomenimis apie KlientÄ . Paminėjo, kokius pavedimus įvykdė pagal Kliento pavedimÄ , įskaitant ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pateikimÄ teismui ir Kliento atstovavimÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018.

Detalizavo, kad informacijÄ apie NTR įregistruotÄ N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos https://www. registrucentras.lt/ntr/reg.php, taip pat kokių teisinių paslaugų teikimui rinkta informacija buvo reikalinga – ieÅ¡kinio pateikimui pagal atsakovo turto buvimo vietÄ , praÅ¡ymo dėl LAP teikimui, žalÄ padariusio asmens turtinės padėties nustatymui, formuluojant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos dydžio ir įrodinėjant civilinėje byloje įrodinėtinas aplinkybes, be to, nurodė, kad apie tai, kad tokia informacija buvo gauta, taip pat apie jos turinį ir gavimo bÅ«dÄ N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5279(2.13) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydama praneÅ¡ti:

1) pagal kokius paieÅ¡kos kriterijus buvo atlikta peržiÅ«ra apie N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir kokia konkrečiai informacija buvo peržiÅ«rėta;

2) ar N. P. asmens duomenys buvo pateikti advokatų profesinei bendrijai M., G. ir partneriai ir/ar praktikuojančiam advokatui R. K., nurodant kada, kokiu būdu, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu bei kokie asmens duomenys buvo teikti;

3) pateikti NTR duomenų teikimo sutarties, kurios pagrindu Advokatų profesinė bendrija M., G. ir partneriai atliko N. P. duomenų peržiÅ«rÄ , kopijÄ ;

4) ar N. P. buvo suteikta/nesuteikta informacija ir kokia forma apie jo asmens duomenų tvarkymÄ pagal BDAR 14 straipsnį. VÄ® Registrų centras 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.1.86.)s-9104 paaiÅ¡kino, kad advokatų profesinė bendrija su VÄ® Registrų centru 2006 m. gegužės 29 d. sudarė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-713/06, kurios pagrindu advokatų profesinės bendrijos darbuotoja 2018 m. kovo 19 d. NTR centriniame duomenų banke atliko paieÅ¡kÄ pagal pavardę ir asmens kodÄ ir suformavo N. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro iÅ¡raÅ¡Ä su istorija, kuris buvo teiktas automatiniu bÅ«du.

Nurodė, kad N. P. informacija apie jo asmens duomenų tvarkymÄ (teikimÄ ) nebuvo teikiama, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, nes taikoma Å¡io Reglamento 14 straipsnio 5 dalies c papunktyje nustatyta iÅ¡imtis. Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr. 2R-5628(2.13) kreipėsi į advokatų profesinę bendrijÄ ir į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamÄ jį turtÄ bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti Å¡iÄ informacijÄ , kartu pagrindžiant, kaip Å¡i informacija susijusi su tikslais, nurodytais 2018 m. spalio 9 d. paaiÅ¡kinimo 4.2 punkte.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. pateiktame paaiškinime pakartojo, kokias aplinkybes jis buvo nurodęs 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime bei papildomai detalizavo, kad visa aptariama informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti:

1) įrodinėjant civilinės bylos teismingumÄ pagal atsakovo turto buvimo vietÄ ;

2) sprendžiant dėl praÅ¡ymo dėl LAP teikimo teismui klausimÄ ;

3) įrodinėjant neturtinės žalos dydį. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi N. P. skundÄ , 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimÄ Nr. 3R-430 (2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“, kuriuo nusprendė: pripažinti N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundÄ pagrįstu (1 punktas); nurodė Teisingumo ministerijai ir VÄ® Registrų centrui atnaujinti su advokatų profesine bendrija „M., G. ir partneriai“ (jei reikia ir su kitomis advokatų kontoromis ir advokatais) sudarytÄ sutartį, kad NTR duomenų teikimas advokatams atitiktų BDAR ir kitų su tuo susijusių teisės aktų nuostatas; apie nurodymo įvykdymÄ ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 14 d. raÅ¡tu informuoti InspekcijÄ (2 punktas); pareikÅ¡ti advokatui R.

K. papeikimÄ (3 punktas); nurodė advokatui R. K. užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iÅ¡ trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 punktas). Trečiojo suinteresuoto asmens skunde apraÅ¡ytų įvykių metu asmens duomenų tvarkymÄ reglamentavo ADTAÄ®, galiojęs iki 2018 m. liepos 15 d. AÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.) 44 straipsnio dalyje buvo nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę: gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ar tvarkomÄ teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us.

Advokato kreipimesi turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad praÅ¡oma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuoraÅ¡ai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Skundo pateikimo Inspekcijai ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio ADTAÄ® (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io Ä®statymo paskirtis – saugoti žmogaus teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugÄ , ir užtikrinti aukÅ¡tÄ asmens duomenų apsaugos lygį.

Å is Ä®statymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusÄ ir įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiÅ«ros institucija, priežiÅ«ros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ . ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalyje buvo pateikti asmens duomenų teisėtumo tvarkymo kriterijai, kuriame nustatyta, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu:

1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAÄ® 6 straipsnis nustatė, kad asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sÄ lygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis.

PraÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu bÅ«du ir taikomos tinkamos duomenų saugumÄ užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ , – duomenų teikimui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai. PareiÅ¡kėjas su Inspekcijos Sprendimu nesutinka teigdamas, kad ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepažeidė, nes duomenis rinko Kliento vardu įrodinėjant bylos teismingumÄ ; sprendžiant praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimÄ ir duomenis buvo reikalingi įrodinėjant neturtinės žalos dydį.

AÄ® advokatų teikiamas teisinės paslaugas apibrėžia kaip teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų rengimÄ , atstovavimÄ teisės klausimais, gynybÄ bei atstovavimÄ bylų procese, kai Å¡ie veiksmai atliekami už atlyginimÄ (2 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, pagal AÄ® 44 straipsnio 1 punktÄ , advokatas vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ar tvarkomÄ ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us.

Tačiau teismas pažymi, kad Å¡ioje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informacijÄ nėra absoliuti, naudojantis Å¡ia teise turi bÅ«ti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi bÅ«ti pagrįstas ir aiÅ¡kus renkamos informacijos panaudojimo tikslas. Pirmasis pareiÅ¡kėjo argumentas, kodėl rinko duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens N. P. nekilnojamÄ jį turtÄ duomenis yra tas, kad Å¡ių duomenų reikėjo Kliento vardu teikiamo ieÅ¡kinio bylos teismingumo nustatymui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, Kliento vardu, ieÅ¡kinį atsakovui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 29 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį motyvuojamas tuo, kad patikrinus VÄ® Registro centro Gyventojų registro departamento duomenis nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamÄ vietÄ Klaipėdoje.

Teismo nutartyje taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vienas iÅ¡ bÅ«dų nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra gauti informacijÄ iÅ¡ Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir gyvenamÄ sias vietas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo argumentas dėl duomenų rinkimo tikslingumo teritoriniam ieÅ¡kinio bylos teismingumui nustatyti yra netinkamas.

Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) gyvenamÄ jÄ vietÄ pareiÅ¡kėjas galėjo nustatyti užtikrinant asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. tokios informacijos nustatymui bÅ«tų pakakę Gyventojų registro. Antrasis pareiÅ¡kėjo argumentas – duomenų reikėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) turtui taikymo. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Å ių nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti užtikrinamas ir banko garantija. IeÅ¡kovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytÄ terminÄ , teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å i nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Nagrinėjamu atveju, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi, konsultuojant klientus dėl praÅ¡ymo užtikrinti nuostolių atlyginimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad toks praÅ¡ymas teismui buvo teikiamas. PrieÅ¡ingai, nurodo, kad tokio praÅ¡ymo buvo atsisakyta. Pažymėtina, kad pagal minėtas CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, bÅ«tent teismas turi teisę pareikalauti įrodymų iÅ¡ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavusio asmens atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

PareiÅ¡kėjo skunde minimas Sprendimo teiginys „istorinių duomenų rinkimo“ yra siuprizinis ir neaiÅ¡kus, dėl ko negali suprasti, kokie tai neleistini duomenis. Teismas pažymi, kad toks pareiÅ¡kėjo argumentas nėra pagrįstas. 2018 m. spalio 9 d. VÄ® Registrų centras raÅ¡te Nr. (1.1.86.)s-9104 pateikė informacijÄ , kad 2018 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo atlikta paieÅ¡ka pagal pavardę ir asmens kodÄ ir suformuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto registro iÅ¡raÅ¡as su istorija.

Teismas pažymi, kad toks istorinių duomenų (duomenys apie buvusį savininkÄ ir t. t.) rinkimas iÅ¡ ties negali bÅ«ti pateisinamas, o pareiÅ¡kėjo argumentai, kad nesuprato „istorinių duomenų rinkimo“ formuluotės vertinami kaip gynybinė pozicija. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro buvo reikalingi ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Atsakovė sutinka, kad formuojant ieÅ¡kinio dalykÄ ir įrodinėjant civilinėje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo reikalinga, tačiau vertino tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra vieÅ¡as asmuo, jo turimas turtas galėjo bÅ«ti įvertintas peržiÅ«rint Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vieÅ¡ai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų duomenis, tokiu bÅ«du užtikrinant ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimÄ .

Atsakydamas į šį atsakovės argumentÄ pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad Å¡ių minimų duomenų negalima įvertinti, kokį aktualų turtÄ aktualiu metu konkretus asmuo turi ir t. t., nes turto deklaracijose yra pateikiami duomenys, kuriuos iÅ¡vieÅ¡ino pats deklaruojantysis. Nurodo ir tai, kad jei trečiasis suinteresuotas asmuo nebÅ«tų vieÅ¡as asmuo ir jo deklaracijos duomenys nebÅ«tų skelbiami vieÅ¡ai, tuomet duomenų gavimas bÅ«tų laikomas teisėtu. Teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens duomenų rinkimas, kaip ir asmens duomenų rinkimo tikslai turi bÅ«ti įvertinti individualiai kiekvienoje nagrinėjamoje situacijoje.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl to, kad nesant asmens vieÅ¡umo kriterijaus duomenų rinkimas bÅ«tų pateisintas nevertinami. Svarbu yra tai, kad pareiÅ¡kėjas atstovavo KlientÄ santykyje bÅ«tent su vieÅ¡u asmeniu ir tokius duomenis galėjo ir turėjo įsivertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktuose vieÅ¡ai skelbiamuose Gyventojų turto deklaracijų duomenyse. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu dėl duomenų tikslumo ir patikimumo, nes kaip minėta pareiÅ¡kėjas trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojo turto deklaracijos duomenų neperžiÅ«rėjo ir jų neįsivertino, todėl teigti apie neperžiÅ«rėtų duomenų netikslumÄ ir nepatikimumÄ nėra tinkama.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, Å¡alių argumentus bei faktines bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad informacija apie trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo renkama nepagrindus nei vieno ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pripažino trečiojo suinteresuoto asmens skundÄ pagrįstu (Sprendimo 1 punktas), pareiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui papeikimÄ (Sprendimo 3 punktas) ir nurodė pareiÅ¡kėjui užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iÅ¡ trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Inspekcija, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Jolanta Malijauskienė