Legislator Case Law & Legislation
99cc9958-901d-4591-9dab-945afc1eaf0f AI generated

99cc9958-901d-4591-9dab-945afc1eaf0f · Kauno apygardos teismas

Case Number 99cc9958-901d-4591-9dab-945afc1eaf0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 19.30 val. tvarte, esančiame Žemės Å«kio bendrovėje (duomenys neskelbtini), Å«kio patalpoje sukėlė konfliktÄ , kurio metu įrankiu skirtu mėšlui nutraukti, po vienÄ kartÄ sudavė I. K. į kaktos deÅ¡inės pusės sritį bei į veido kairės pusės sritį, po to turėtu daiktu vienÄ kartÄ sudavė į kairės rankos plaÅ¡takÄ bei ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į abiejų rankų plaÅ¡takas, kuriomis buvo užsidengusi galvÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai I. K. veido deÅ¡inės pusės muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , kraujosruvas deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Legislator headnote

AI generated

99cc9958-901d-4591-9dab-945afc1eaf0f · Kauno apygardos teismas: Skunde taip pat pažymima, jog teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo nesÄ Å¾ininga. Ji nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. konfliktÄ matė dvi liudytojos, t. y. A. B. ir V. S., tačiau abi Å¡ios liudytojos tai paneigė. Akcentuojama ir tai, kad specialisto iÅ¡vada dėl sužalojimų lokalizacijos taip pat sutampa ir su nuteistosios parodymais. L. L. niekada neneigė, kad sudavė keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajai, tačiau tai ji darė besigindama nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus užpuolimo darbo vietoje. 4.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00694-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1.; 1.1.5.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai L.

L. ir jos gynėjui advokatui Tadui Račiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. L. gynėjo advokato Tado Račiaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 18 d. veika) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, uždraudžiant bendrauti su I.

K. ir įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 19 d. veika) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su I. K.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su I.

K. ir įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš L. L. jai priteista 450 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 650 eurų proceso išlaidų advokato pagalbai pamokėti. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 19.30 val. tvarte, esančiame Žemės Å«kio bendrovėje (duomenys neskelbtini), Å«kio patalpoje sukėlė konfliktÄ , kurio metu įrankiu skirtu mėšlui nutraukti, po vienÄ kartÄ sudavė I. K. į kaktos deÅ¡inės pusės sritį bei į veido kairės pusės sritį, po to turėtu daiktu vienÄ kartÄ sudavė į kairės rankos plaÅ¡takÄ bei ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į abiejų rankų plaÅ¡takas, kuriomis buvo užsidengusi galvÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai I. K. veido deÅ¡inės pusės muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , kraujosruvas deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Taip pat L. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 05.30 val. tvarte, esančiame Žemės Å«kio bendrovėje (duomenys neskelbtini) Å«kio patalpoje sukėlė konfliktÄ , kurio metu tyčia I. K. sugriebė už plaukų ir tÄ sė, stÅ«mė bei ranka ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvos sritį, taip smurtaudama nukentėjusiajai I. K. sukėlė fizinį skausmÄ .

3. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad L. L. kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojų L. J., E. K., A. J. parodymai, specialisto iÅ¡vada.

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. L. gynėjas advokatas Tadas Račius praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį panaikinti, bylÄ nutraukti, o nukentėjusiosios I. K. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. 4.1. Skunde apeliantas teigia, jog nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, nes teismas neiÅ¡samiai iÅ¡narinėjo faktines aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, iÅ¡vadas dėl kaltės padarė remdamasis ne įrodytais faktais, o prielaidomis. 4.2.

Skunde teigiama, jog teismas nesiaiÅ¡kino konfliktų kilimo priežasčių ir aplinkybių, nors tai, apelianto vertinimu, turi betarpiÅ¡kÄ ryšį su ginčais, kilusiais tarp L. L. ir nukentėjusiosios, ir teisiniu jų vertinimu. Neatsižvelgta ir neįvertinta tai, jog nukentėjusioji pas apeliantę į fermas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. atėjo ir perėmė nuteistajai skirtÄ karvių grupę, neturėdama jokio pagrindo – tuo metu nukentėjusioji atostogavo.

Nukentėjusiosios parodymus, kad ji su bendrovės vadovais nebuvo suderinusi tikslaus laiko, kada ji turi atvykti į fermas, paneigė liudytojai A. J. ir V. N.. A. J. nurodė, jog sutartu laiku 2017 m. rugsėjo 18 d. 18 val. nukentėjusiosios nesulaukė, o V. N. buvo sutaręs su nukentėjusiÄ ja susitikti 2017 m. rugsėjo 19 d. 8 val. dėl iÅ¡ vakaro įvykusio konflikto. Teismas nesiaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių nukentėjusioji dvi dienas ėjo į L. L. darbo vietÄ ir stengėsi perimti Å¡iai paskirtÄ karvių grupę.

Apelianto teigimu, vadovaujantis protingumo ir logikos dėsniais, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, konfliktÄ sukėlė ne L. L., o nukentėjusioji, kuri be jokio pagrindo buvo atėjusi į darbÄ . Nukentėjusioji, nors ir teigė, kad bijo L. L. dėl iÅ¡ vakaro vykusio konflikto, vis tiek tamsiu paros metu, kitÄ rytÄ vėl be teisėto pagrindo ėjo į fermÄ ir siekė perimti L. L. darbÄ . Visa tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nukentėjusioji dvi dienas iÅ¡ eilės sukėlė konfliktus, o iÅ¡vados, kad konfliktus sukėlė apeliantė, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, iÅ¡skyrus prieÅ¡taringus ir nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus. 4.3.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl ginčo vietos, tuo pažeidė reikalavimÄ iÅ¡tirti visas faktines bylos aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktas įvyko vietoje, kurioje dėl didelio kiekio gyvulių bei jų laikymo sÄ lygų, gyvÅ«nų elgesio ypatumų riekia laikytis ypatingų atsargumo priemonių, nes karvės yra padidinto pavojaus Å¡altinis, o konfliktų metu nukentėjusiajai stumiant L. L. į karves, kilo reali grėsmė jos sveikatai. 4.4.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo nesÄ Å¾ininga. Ji nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. konfliktÄ matė dvi liudytojos, t. y. A. B. ir V. S., tačiau abi Å¡ios liudytojos tai paneigė. Akcentuojama ir tai, kad specialisto iÅ¡vada dėl sužalojimų lokalizacijos taip pat sutampa ir su nuteistosios parodymais. L. L. niekada neneigė, kad sudavė keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajai, tačiau tai ji darė besigindama nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus užpuolimo darbo vietoje. 4.5.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Advokatas nesutinka su iÅ¡vada, kad nuteistosios kaltė įrodyta nuosekliais kentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų L. J., E. K., A. J. parodymai, specialisto iÅ¡vada. Pažymi, jog minėti liudytojai ir specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtÄ 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau nei liudytojai, nei specialisto iÅ¡vada nepatvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtÄ 2017 m. rugsėjo 19 d.

Byloje neįrodyta, kad nuteistoji fizinį smurtÄ vartojo ir 2017 m. rugsėjo 19 d. Skunde pažymima, jog nukentėjusioji nesugebėjo detaliai paaiÅ¡kinti, kodėl ji 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare siekė perimti nuteistosios darbÄ , kÄ ji sakė ir darė atėjusi prie L. L., nutylėjo, kad tarp jų dvi dienas kilo žodiniai konfliktai, klaidingai nurodė atstumÄ , kuris jas skyrė konfliktų metu, negalėjo paaiÅ¡kini, kodėl po konflikto rugsėjo 18 dienos vakare atėjo į fermas sekančiÄ dienÄ ir pradėjo dirbti nuteistajai priskirtoje karvių grupėje.

Visa tai, apelianto vertinimu, rodo, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, išsamūs, yra nelogiški, neatitiko faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai ir negalėjo nuosprendžio grįsti vien šiais parodymais. 4.6. Apelianto teigimu, nuteistosios parodymai, priešingai nei nukentėjusiosios, yra išsamūs, logiški, atitinka faktines bylos aplinkybes. Ji parodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo priversta suduoti nukentėjusiajai rankose laikytu įrankiu tam, kad apsigintų nuo nukentėjusiosios puolimo, o 2017 m. rugsėjo 19 d. smurto nenaudojo.

L. L. 2017 m. rugsėjo 18 d. bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė, nes nukentėjusioji nuteistÄ jÄ stÅ«mė link karvių, dėl ko Å¡i prarado pusiausvyrÄ ir, jei atsitiktinai nebÅ«tų atsirėmusi į rankose turėtÄ Ä¯rankį, bÅ«tų nukritusi po karvėmis, kurios yra padidinto pavojaus Å¡altinis. Nuteistoji intuityviai smÅ«giavo rankose turimu įrankiu, kad atsistÅ«musi su juo nuo žemės galėtų grįžti į saugiÄ vietÄ . Nukentėjusiosios veiksmai kai ji stÅ«mė nuteistÄ jÄ nuo tako link karvių, sukėlė akivaizdų pavojų nuteistosios sveikatai ir gyvybei.

Ji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Apelianto vertinimu, tinkamai neįvertinta konflikto vieta lėmė klaidingas teismo iÅ¡vadas, kad nuteistajai nekilo pavojus. BÅ«tent konflikto vietos pobÅ«dis buvo esminė aplinkybė, sÄ lygojusi nuteistosios panaudotÄ gynybÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog nuteistajai nebuvo kilęs joks pavojus. 4.7. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji, kirsdama rankoje turimu įrankiu, nematydama kur kerta, siekė sužaloti nukentėjusiÄ jÄ .

Apelianto vertinimu, bÅ«tent Å¡ių aplinkybių pagrindu teismas turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, o tik siekė jÄ patraukti nuo tako, ant kurio atgavusi pusiausvyrÄ pati turėjo sugrįžti. Be to, nuteistoji sudavė nukentėjusiajai, bÅ«dama Å¡oko bÅ«senoje, intuityviai. Ji negalėjo kontroliuoti, į kuriÄ vietÄ kerta, nes viskas vyko netikėtai, greitai. 4.8. Apeliaciniame skunde taip pat cituojamos BK 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, pasiremiant teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-497/2009, 2K-7-428/2011, 2K-59/2010 ir kt.), aptariama bÅ«tinosios ginties instituto paskirtis, Å¡io instituto taikymo sÄ lygos, pagrindiniai kriterijai ir teigiama, jog aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybė rodo, kad nuteistoji smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo siekdama nutraukti pavojingÄ , realų, akivaizdų kėsinimÄ si prieÅ¡ save.

Nuteistosios gynyba, apelianto teigimu, negali būti laikoma akivaizdžiai neatitinkanti kėsinimosi pavojingumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad L. L. veikė peržengdama būtinosios ginties ribas. Be to, iš BK 28 straipsnio nekyla reikalavimas, kad užpultasis panaudotų adekvačias kėsinimosi pavojingumui priemones. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kada buvo sužalota nukentėjusioji – tuo metu, kai ji stovėjo prieš apeliantę, ar tuo metu, kai buvo nuo jos nusisukusi.

Todėl, nesant pakankamų duomenų, kad nukentėjusioji buvo sužalota jÄ užpuolus, visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltininko naudai ir nuteistosios veiksmai vertinami kaip atlikti bÅ«tinosios ginties situacijai, o nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. 4.9. Skunde taip pat teigiama, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnyje. Teismas neatsižvelgė į tuo metu buvusius konfliktiÅ¡kus nuteistosios ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, neatsižvelgė, jog nukentėjusioji, esant prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams, veikiama emocijų, galėjo apkalbėti nuteistÄ jÄ .

Be to, įvertinus tai, kad po iÅ¡vakarėse įvykusio konflikto nukentėjusioji kitos dienos ryte vėl atėjo pas nuteistÄ jÄ , darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusioji pati siekė sudaryti sÄ lygas, kad bÅ«tų galima kuo labiau apkaltinti nuteistÄ jÄ . Visa tai verčia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu ir objektyvumu ir neleidžia vadovautis jos parodymais kaip neabejotinais kaltės įrodymais. Vertindamas liudytojų L. J., E. K., A. J. parodymus, apelianto manymu, teismas neatsižvelgė, kad Å¡ie asmenys įvykio vietoje nebuvo ir įvykio patys nematė, o jų informacijos Å¡altinis yra nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės. Liudytojų, kurie bÅ«tų tiesiogiai matę konfliktus, nenustatyta.

Todėl darytina išvada, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, įrodančių L. L. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl šių aplinkybių taip pat ir vadovaujantis ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir nepavykus pašalinti abejonių, apelianto teigimu, nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo byla L. L. atžvilgiu būtų nutraukta, o civilinis ieškinys palikti nenagrinėtu.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji I. K. praÅ¡o jį atmesti.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistosios L. L. gynėjas advokatas Tadas Račius ir nuteistoji L. L. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti.

7. Nuteistosios L. L. gynėjo advokato Tado Račiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi visus apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi tam nėra jokio pagrindo. 8.1.

Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). 8.2. Nagrinėjamoje byloje teismas Å¡ių taisyklių, vertindamas įrodymus, nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visų asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinį, lygindamas ir gretindamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir teisingai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu. 8.3.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir jais vadovavosi nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, vienodi, išsamūs bei logiški. Jos parodymus apie sužalojimų aplinkybes patvirtina ir liudytojų L. J., E. K. bei A. J. parodymai. Nors šie liudytojai patys įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymai apie tai, kad po sužalojimo nukentėjusioji ėjo pas A.

J. į namus, kad jo nerado, kad namuose buvusiai L. J. papasakojo apie nuteistosios vartotÄ smurtÄ ir L. J. matė nukentėjusiosios sužalojimus, be to, dar 2017 m. rugsėjo 18 d. vakarÄ nukentėjusioji sutiko E. K., kuriam taip pat papasakojo, kad jÄ sumušė L. L., E. K. matė sužalojimus, kitÄ dienÄ taip pat girdėjo apie naujÄ Ä¯vykusį konfliktÄ , logiÅ¡kai tarpusavyje susiję ir vienas kitÄ papildo. I. K. iÅ¡ karto po 2017 m. rugsėjo 18 d. įvykio tiek E. K., tiek ir L. J. papasakojo, kad jÄ sumušė L.

L.. Tiek L. J., tiek E. K. tÄ patį įvykio vakarÄ matė sužalojimus ant nukentėjusiosios veido, bėgantį kraujÄ . Be to, iÅ¡ E. K. parodymų matyti, jog jis po Å¡io įvykio kalbėjo su L. L., kuri nurodė, jog ji su nukentėjusiÄ ja susibarė ir susimušė. Apie tai, kad L. L. bÅ«tų užpuolusi nukentėjusioji ir bÅ«tų buvęs poreikis dėl to gintis, L. L. nenurodė. I. K. su A. J. dar 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare kalbėjo telefonu po įvykio, kuriam taip pat pranešė, kad jÄ sumušė L.

L.. Å ių asmenų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad jie turėtų kokių nors piktumų bei prieÅ¡iÅ¡kumų su nuteistÄ jÄ ar nukentėjusiÄ ja ir turėtų tikslÄ kuriÄ nors iÅ¡ jų apkalbėti. To nenurodė ir pati L. L.. Pažymėtina ir tai, jog pagrindÄ tikėti nukentėjusiÄ ja taip pat suteikia ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai bei jų atsiradimo aplinkybės ir mechanizmas neprieÅ¡tarauja I. K. nurodytoms aplinkybėms.

Tai, kad liudytojos A. B. ir V. S., kurias I. K. nurodė kaip mačiusias konfliktÄ , tai paneigė ir parodė, jog paties konflikto nematė, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiÄ ja dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių ir nepaneigia buvus aptariamus įvykius. Tuo labiau, jog Å¡ios liudytojos matė I. K. darbo vietoje tiek 2017 m. rugsėjo 18 d. vakarÄ , tiek ir 2017 m. rugsėjo 19 d. rytÄ . Be to, A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. rytÄ I.

K. iÅ¡eidama pasakė, kad jÄ vėl užpuolė. Abejoti nukentėjusiÄ jÄ taip pat nesuteikia pagrindo ir tai, kad jos parodymai dėl susitikimo su E. K. ir V. N. laiko nevisiÅ¡kai sutapo su jų parodymais. Svarbu yra tai, kad sutapo nukentėjusiosios ir E. K. parodymai dėl nukentėjusiosios apsilankymo fermose 2017 m. rugsėjo 18 d. priežasties, kaip ir sutapo jos parodymai su V. N. parodymais dėl susitikimo fermose 2017 m. rugsėjo 19 d. 8 val. ryte tikslų. E. K. nurodė, jog su nukentėjusiÄ ja susitarė susitikti, kad aptartų jos atÅ¡aukimÄ iÅ¡ atostogų, o V.

N. – kad pakalbėtų apie iÅ¡ vakaro buvusį nukentėjusiosios ir nuteistosios konfliktÄ . Tai tik dar labiau suteikia pagrindÄ tikėti nukentėjusiÄ ja, kuri nurodė analogiÅ¡kÄ apsilankymo fermose priežastį ir patvirtina iÅ¡ vakaro buvusį konfliktÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusioji nurodė aiÅ¡kias apsilankymo fermose priežastis, kurios visiÅ¡kai nesusijusios su tikslu provokuoti nukentėjusiÄ jÄ , jos parodymai neprieÅ¡tarauja liudytojų E. K. ir V.

N. parodymams, todėl vertinti juos kaip nelogiškus ir nenuoseklius, nėra jokio pagrindo. Be to, kai jau aptarta, nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus, teismui leido būtent tai, kad jie buvo nuoseklūs, išsamūs, logiški, nekito viso proceso metu bei logiškai susiję ir patvirtinami aukščiau paminėtų kitų liudytojų parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, o taip pat ir specialisto išvada. 8.4. Nors skunde teigiama, kad teismas, vertindamas nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymus, neatsižvelgė į tai, kad dabar jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl I.

K. gali apkalbėti nuteistÄ jÄ , tačiau tai tik deklaratyvÅ«s teiginiai. Nenurodoma dėl kokios konkrečios priežasties nukentėjusioji galėtų apkalbėti nuteistÄ jÄ . Byloje teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nenustatyta jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti L. L., todėl Å¡ie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 8.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios parodymus, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir nesivadovavo jais, nes jų nepatvirtina jokie kiti patikimi byloje surinkti duomenys ir jie prieÅ¡tarauja jau anksčiau aptartai įrodymų, kurie tarpusavyje logiÅ¡kai susiję, neprieÅ¡tarauja ir vienas kitÄ papildo, visumai. 8.6.

L. L. neneigė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios kilo konfliktas tiek 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare, tiek ir kitos dienos rytÄ , neneigė, kad ji sudavė I. K. mėšlui nutraukti skirtu įrankiu ir nurodė, kad smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu ji vartojo gindamasi, tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys. 8.7. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-120-628/2018). 8.8.

Taigi, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtÄ , atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina. Kaip jau aptarta anksčiau, nuteistosios parodymų dėl to, jog ji tiek pirmÄ , tiek antrÄ dienÄ buvo stumiama link karvių ir dėl to jai kilo realus, akivaizdus pavojus, nepatvirtina jokie patikimi duomenys. Å ie parodymai prieÅ¡tarauja nuosekliems ir iÅ¡samiems nukentėjusiosios parodymams, kuriuos patvirtino jau anksčiau aptarti liudytojų parodymai.

Pažymėtina, jog apie įvykį tiek nuteistoji, tiek ir nukentėjusioji kalbėjo su E. K., V. N., tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodė, kad L. L. bÅ«tų sakiusi, jog ji sužalojo I. K. gindamasi, ar kad L. L. bÅ«tų nurodžiusi, jog tai I. K. stÅ«mė nuteistÄ jÄ link karvių, taip sukeldama jai pavojų. Byloje, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, nustatyta, jog tai pati L. L. buvo konflikto iniciatorė – ji nesutiko perleisti darbo nukentėjusiajai ir sudavė, kaip ji pati pripažino, ne vienÄ smÅ«gį mėšlui traukti skirtu įrankiu.

Byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡sakiusi kokius nors grasinimus, vartojusi smurtÄ . Rankose jokių daiktų, galinčių kelti realų pavojų, realiÄ grėsmę nuteistosios saugumui, gyvybei ar sveikatai neturėjo. Pati L. L. teisme parodė, jog pirmÄ dienÄ nukentėjusioji rankose turėjo automobilio raktelius, o kitÄ dienÄ â€“ paÅ¡luostę. Esant Å¡ioms aplinkybėms, laikoma teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jokio kėsinimosi į L. L. nebuvo. Nenustačius, jog L.

L. iÅ¡ nukentėjusiosios pusės buvo kilęs realus, akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis, teismas pagrįstai nusprendė, jog nebuvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl L. L. veiksmus abiem atvejais pagrįstai įvertino kaip tyčinį smurto vartojimo faktÄ . 8.9. Nors skunde teigiama, jog teismas nesiaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. konflikto kilimo priežasties, nukentėjusiosios buvimo darbo vietoje pagrįstumo, nevertino konflikto vietos pavojingumo, tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta konfliktų kilimo priežastis – nukentėjusioji ketino apsižiÅ«rėti ir perimti darbÄ iÅ¡ nuteistosios. Nukentėjusioji tuo metu vis dar buvo atostogose, tačiau Å¡i aplinkybė, vertinant nuteistosios veiksmus baudžiamosios atsakomybės aspektu, reikÅ¡mės neturi. Pažymėtina, jog nuteistoji neturėjo kompetencijos spręsti pagrįstai ar ne nukentėjusioji atėjo atostogų metu į darbÄ , taikyti už tai kokias nors sankcijas, o tuo labiau vartoti jos atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji stÅ«mė nuteistÄ jÄ link karvių ir taip kėlė jai pavojų, todėl ir konflikto vietos pavojingumas Å¡iuo aspektu pagrįstai iÅ¡samiau neaptartas ir nevertintas. 8.10. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nustatydamas faktines veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai nuteistosios parodymus atmetė kaip nepatikimus, vadovavosi bÅ«tent nukentėjusiosios parodymais ir kitais aukščiau aptartais duomenimis. Nors nukentėjusioji sekančios dienos rytÄ nebuvo sužalota ir jokių objektyviai matomų sužalojimų nepatyrė, tačiau bÅ«tent tai, kad jos parodymai dėl pirmosios veikos buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s bei patvirtinti kitais įrodymais, sudarė pagrindÄ teismui tikėti nukentėjusiÄ ja ir dėl kitÄ dienÄ vykusio konflikto aplinkybių.

Juo labiau, jog liudytojai patvirtino girdėję, jog nuteistoji su nukentėjusiÄ ja konfliktavo ir sekančiÄ dienÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nusprendė, kad L. L. tiek 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare, tiek ir 2017 m. rugsėjo 19 d. rytÄ nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtÄ vartojo tyčia, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare sudavė nukentėjusiajai mėšlui traukti skirtu įrankiu į kaktos deÅ¡inės pusės sritį bei veido kairės pusės sritį, keturis kartus sudavė į abiejų rankų plaÅ¡takas ir taip nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o 2017 m. rugsėjo 19 d. tyčia tÄ sė nukentėjusiÄ jÄ suėmusi už plaukų, stÅ«mė ir ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė nukentėjusiai į galvos sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ .

9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, objektyviai nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teisingai L. L. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei parinko nuteistosios asmenybę ir padarytų veikų pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę. Teismas nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, nustatė teisingÄ atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Dėl Å¡ių aplinkybių skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r ė : nuteistosios L. L. gynėjo advokato Tado Račiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai : Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas