99c47cd1-e83b-44f3-916b-a890cc3c03cb · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-2411-911/2016 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00591-2016-5                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.1.; 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.7.; 3.2.6.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 13 d.Klaipėda             Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Justinai Poviliūnaitei, Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant ieškovų atstovui A.

V.,atsakovui S. K., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo S. K. ieÅ¡kovui Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8078,89 Eur žalÄ , ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 3234,61 Eur žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-462/2014 buvo konstatuota, jog atsakovas pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams 2013-01-22 apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto E. M. ir R.

V. teisėtų reikalavimų, o bÅ«tent: bandant S. K. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatÄ dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, Å¡is aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismas taip pat konstatavo, kad bÅ«tent pasiprieÅ¡inimas teisėtiems policijos pareigÅ«nų veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, t.y. pareigÅ«nų R. V. ir E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat teismas atsisakė tenkinti nukentėjusiųjų R.

V. ir E. M. ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovai dėl Å¡io įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigÅ«nams R. V. ir E. M.. IeÅ¡kovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostolius patyrė iÅ¡mokėdamas nukentėjusiesiems draudimo sumÄ ir kompensacijÄ , apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimÄ Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“, Vyriausybės nutarimÄ 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles ir Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nuostolius patyrė vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi iÅ¡mokėdamas nukentėjusiesiems darbo užmokesčio iÅ¡mokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį. Dėl minėto įvykio R. V. turėjo nedarbingumÄ nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, jam buvo apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 831,11 Eur (2869,67 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ â€“ 227,73 Eur (786,29 Lt).

IÅ¡ viso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turėjo nuostolių už 1058,84 Eur. dėl minėto įvykio E. M. turėjo nedarbingumÄ nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, jam buvo apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis - 1707,83 Eur (5896,80 Lt), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ â€“ 467,94 Eur (1615,72 Lt).

IÅ¡ viso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turėjo nuostolių už 2175,77 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turėjo sumokėti 200,70 Eur sumÄ R. V. draudimo iÅ¡mokai bei 537,17 Eur E. M. draudimo iÅ¡mokai. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pervedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jis iÅ¡mokėtų R. V. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ â€“ 2241,56 Eur, bei R.

M. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ â€“ 5099,46 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Å¡ias lėšas iÅ¡mokėjo nukentėjusiems pareigÅ«nams. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 8078,89 Eur turtinę žalÄ , o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – 3234,61 Eur turtinę žalÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-526/2014 atsakovÄ pripažino kaltu tik dėl BK 140 str. 1, 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl BK 138 str. 1 d. ir BK 286 str. nusikalstamų veikų padarymo atsakovas buvo iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies, nes neįrodyta buvo jo kaltė dėl pareigÅ«nų E. M. ir R.

V. padarytų sužalojimų. Minėtas ieškinys tenkintas tik iš dalies dėl L. K. ir M. K. patirtų gydymo išlaidų kompensavimo, iš atsakovo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 130,30 Eur (449,90 Lt). Nukentėjusysis E. M. buvo pareiškęs ieškinį 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 289 Eur (1000 Lt) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. V. pareiškęs buvo ieškinį dėl 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių ieškinių, nes atsakovas buvo išteisintas pagal BK 138 str. 1 d., 286 str. bei akcentavo, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus vykdydami tarnybines pareigas, kurios susijusios su padidinta rizika, todėl jiems jau buvo išmokėtos kompensacijos.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-19 nuosprendžiu pripažino atsakovÄ kartu pagal BK 286 str. ir nubaudė 20 MGL dydžio bauda. Dėl BK 138 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismas buvo analogiÅ¡kos nuomonės kaip ir pirmosios instancijos teismas. Mano, kad ieÅ¡kovai sÄ moningai ieÅ¡kinyje nurodo nevisiÅ¡kai tiksliai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, kurių pagrindu buvo netenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-19 nuosprendyje konstatavo, kad nors teismo nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu pagal BK 286 str., tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡ jo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ jį sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga tai, kad pareigÅ«nai patyrė sužalojimus vykdydami savo tiesiogines pareigas tarnybos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkino nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų apie R. V. ir E. M. sumų iÅ¡mokėjimÄ . Akcentuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino R. V. ir E. M. ieÅ¡kinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo, kadangi jie sveikatos sutrikdymÄ patyrė eidami savo tiesiogines pareigas savo tarnybos metu.

Minėti nuosprendžiai, kuriais buvo netenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, yra įsiteisėję. Be to, pareigūnams R. V. ir E. M. šiai dienai yra išmokėtos kompensacijos. Kadangi nei ieškovai, nei nukentėję asmenys nėra pateikę jokių papildomų įrodymų apie atlygintinos žalos dydį, t.y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiems policijos pareigūnams R. V. ir E. M. reali žala, kurios neatlygino (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.), ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Taip pat nurodo, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustiesiems R. V. ir E. M. kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio nuostatomis. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu. Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ .

Å iuo atveju Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės 2013-06-04 pažymose Nr. 2187 ir 2189 yra konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, vadinasi nėra ir ateityje nebus liekamųjų reiÅ¡kinių. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Policijos įstaiga turi tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , nes iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ Å¾alos patyrusiems pareigÅ«nams, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų turėtų iÅ¡laidų dydį, įrodytų patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Teigia, kad nukentėjusieji policijos pareigÅ«nai apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2013-01-22 įvykio metu atsakovÄ sulaikant, todėl 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 8 d., reikalavimui atlyginti žalÄ pareikÅ¡ti turėjo sueiti 2016-01-22, o ne kaip vadovaujasi ieÅ¡kovai CK 1.127 str. 4 d. nuostatomis, pagal kuriÄ 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų datos.

Taip pat nurodo, kad atsakovas ir jo sutuoktinė L. K. yra tik iÅ¡ dalies darbingi, turi neįgalumÄ , taip pat augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi tik transporto priemonę – priekabÄ , kurios vertė 100 Eur. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad savo kaltės nepripažįsta, nesiekė tyčia sužaloti pareigÅ«nus, tai atsitiko jų neprofesionalumo dėka.

PareigÅ«nai bÅ«dami sužaloti važiavo pas tyrėjÄ ir davė parodymus, mano, kad galėjo siekti pelno, piktnaudžiauti nedarbingumu. PareigÅ«nai galėjo bÅ«ti sužaloti ir kitur, nes buvo žiema, slidu. Mano, kad neturi pareigos atlyginti žalÄ , praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė. Atsakovo atstovė teigė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas, tačiau teismui nusprendus jį tenkinti, praÅ¡o atsižvelgti į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį.

Nukentėjusysis R. V. buvo nedarbingas tik 2 mėnesius, o E. M. -1,5 mėn. Sekant teismų praktika Å¡ios aplinkybes kelia abejonių, ar jiems iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atitinka jų realiai patirtÄ Å¾alÄ ir jos nevirÅ¡ija bei paneigia kompensacijos atitiktiems realiai patirtai žalai prezumpcijÄ . Tuo tarpu žalos dydis yra esminė Å¡ioje byloje nustatinėtina aplinkybė. Abiems pareigÅ«nams padaryti lengvi kÅ«no sužalojimai, jokių liekamųjų reiÅ¡kinių neliko. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ už tokio pobÅ«džio sužalojimus yra priteisiama apie 500-700 Eur žalos atlyginimas.

Å iuo atveju gerokai virÅ¡ija praÅ¡omÄ priteisti ieÅ¡kovų žalos dydį. Nukentėję asmenys yra policijos pareigÅ«nai, tai nereiÅ¡kia, kad jų sveikata ar jos sutrikdymas yra kur kas svarbesnė ar brangesnė nei eilinių Lietuvos piliečių. Be to, sužalojimai buvo patirti pareigÅ«nams einant savo pareigas ir jiems dėl to buvo iÅ¡mokėtos kompensacijos, dėl to ir netenkinti jų reikalavimai dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo baudžiamojoje byloje. Nors atsakovas yra nuteistas pagal BK 286 str., tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡ jo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei civilinis ieÅ¡kinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieÅ¡kovas netenka teisės pareikÅ¡ti tÄ patį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.                  Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nuosprendžiu atsakovÄ S. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d., 2 d., o pagal BK 286 str., 138 str. 1 d. iÅ¡teisino, nesant nusikaltimo sudėties požymių.

Iš atsakovo S. K. buvo priteista Valstybinės ligonių kasos naudai 130,30 Eur (449,90 Lt). Nukentėjusiojo E. M. 3185,82 Eur (11000 Lt) civilinis ieškinys ir nukentėjusiojo R. V. 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinis ieškinys atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu nukentėjusiųjų R. V. ir E. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendis pakeistas. Panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžio dalis, kuria S. K. pagal BK 286 str. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajam E. M. iÅ¡ nuteistojo S. K. priteista 289 Eur (1000 Lt) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (9-21 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-10 nutartimi nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestas (22-28 b.l.). Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendyje nustatyta, kad S. K. prieÅ¡inosi aktyviais veiksmais ilgesnį laiko tarpÄ , t.y. nuteistasis neapsiribojo, pvz. vieno pareigÅ«no (nu)stÅ«mimu, o įvairiais aktyviais veiksmais neleido, kad jam bÅ«tų uždėti antrankiai.

Policijos pareigÅ«nai E. M. ir R. V., vykdydami savo tiesiogines pareigas, t.y. sulaikinėdami nuteistÄ jį dėl jo aktyvių veiksmų (stumdymosi, muistymosi, daužymosi galva) patyrė nesunkius kÅ«no sužalojimus (14 b.l.) 2013-04-29 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje siÅ«loma pripažinti, kad pareigÅ«nų E. M. ir R. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, pareigÅ«nus siųsti į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, gavus CMEK iÅ¡vadÄ dėl pareigÅ«nų E. M. ir R.

V. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimti sprendimÄ iÅ¡mokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančiÄ darbo užmokesčio kompensacijÄ ir kreiptis į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos finansų valdybÄ dėl lėšų skyrimo kompensacijai iÅ¡mokėti (40-46 b.l.). IÅ¡ 2013-06-04 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 2189 matyti, kad R. V. dėl 2013-01-22 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkamas tolimesnei vidaus tarnybai (47 b.l.).IÅ¡ 2013-06-04 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 2187 matyti, kad E. M. dėl 2013-01-22 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, tinkamas tolimesnei vidaus tarnybai (48 b.l.).Sužaloto pareigÅ«no R.

V. nedarbingumas truko nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, t. y. 45 dienas ( 55 b.l.).Sužaloto pareigÅ«no E. M. nedarbingumas truko nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, t. y. 60 dienų ( 55 b.l.).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013-06-19 įsakymu Nr. 30-TE-495 pripažinta, kad R. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad R. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 4 darbo užmokesčio dydžio kompensacija (49 b.l.).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-06-20 raÅ¡tu kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ydamas skirti lėšas iÅ¡mokėti 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ Â R.

V. – 2241,57 Eur (7739,68 Lt) (51 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013-07-04 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. V. 2241,57 Eur (7739,68 Lt) kompensacijÄ (58 b.l.).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013-06-19 įsakymu Nr. 30-TE-496 pripažinta, kad E. M. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad E. M. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 6 darbo užmokesčio dydžio kompensacija (49 b.l.).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-06-20 raÅ¡tu kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ydamas skirti lėšas iÅ¡mokėti 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ E. M.

– 5099,46 Eur (17607,42 Lt) (53 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-07-04 mokėjimo nurodymu sumokėjo E. M. 5099,46 Eur (17607,42 Lt) kompensacijÄ (59 b.l.).IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-24 pažymos matyti, kad R. V. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07 priskaičiuota nedarbingumo iÅ¡moka 831,11 Eur (2869,67 Lt), sodros iÅ¡laidos – 227,73 Eur (786,29 Lt), iÅ¡ viso 1058,84 Eur (3655,96 Lt) (29 b.l.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-24 pažymos matyti, kad E. M. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22 priskaičiuota nedarbingumo išmoka 1707,83 Eur (5896,80 Lt), sodros išlaidos – 467,94 Eur 1615,72 Lt, iš viso 2175,78 Eur (7512,52 Lt) (30 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-03-20 rašte nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam R. V. apskaičiuota 194,86 Eur (672,82 Lt) draudimo suma, valstybės institucija, kurioje (duomenys neskelbtini) apdraustasis, turi taip pat pervesti 20,18 Lt (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (32 b.l.).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 raÅ¡tu kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ydamas skirti lėšas iÅ¡mokėti apskaičiuotai 672,82 Lt sumai (31 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-04-30 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. V. 672,82 Lt sumÄ (37 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 5,84 Eur (20,18 Lt) sumÄ (36 b.l.).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-03-19 raÅ¡te nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam E. M. apskaičiuota 520,12 Eur (1795,88 Lt) draudimo suma, valstybės institucija, kurioje (duomenys neskelbtini) apdraustasis, turi taip pat pervesti 15,60 Eur (53,88 Lt) (3 procentus iÅ¡mokėtinos draudimo sumos) (34 b.l.).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-29 raÅ¡tu kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ydamas skirti lėšas iÅ¡mokėti apskaičiuotai 520,12 Eur (1795,88 Lt) sumai (33 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-04-30 mokėjimo nurodymu sumokėjo E. M. 520,12 Eur (1795,88 Lt) sumÄ (39 b.l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2013-03-27 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 15,60 Eur (53,88 Lt) sumÄ (38 b.l.).IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus - Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas.Teismas pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, jog pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, iÅ¡mokama nuo vieno iki Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Å ios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygose (toliau – SÄ lygos). Pagal SÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavęs doktrinÄ , kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Teismas pažymi, kad kasacinio praktikoje yra konstatuota ir tai, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ . Tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktÄ pareigÄ , nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-134/2013;2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiÅ¡kose bylose nurodoma, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, jog gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ .

Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų tikslus ir paskirtį, darytina iÅ¡vada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema laikytina valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2013-01-18 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014; kt.). Tokį aiÅ¡kinimÄ pagrindžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimÄ ).Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, remiasi tuo, kad jis neprivalo atlyginti ieÅ¡kovų iÅ¡mokėtų kompensacijų bei žalos, susijusios su pareigÅ«nų laikinu nedarbingumu.TokiÄ atsakovo pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismas pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįsta.Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, socialinio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkte nustatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgręžtinio reikalavimo teisė į žalÄ padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iÅ¡ bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, jog žalÄ padaręs ar už jÄ atsakingas asmuo turi jÄ atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltÄ jį asmenį žalÄ atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria.

Kasacinio teismo pažymėta, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamÄ jÄ bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių.

Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-496/2008).Atsižvelgiant į tai, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , darytina iÅ¡vada, jog Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Šiuo atveju CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.).Aptarta kasacinio teismo jurisprudencija paneigia atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju policijos įstaigos neturi pagrindo reikalauti iš jo regreso tvarka piniginių sumų, išmokėtų sužalotiems pareigūnams.Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, sužalojant policijos pareigūnus, ir jų padariniai (nesunkus pareigūnų sveikatos sutrikdymas) yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-462/2014.

Tai – prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti Å¡ioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.). Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad byloje įrodyta, jog S. K. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams R. V. ir E. M., padarydamas jiems sveikatos sužalojimus. Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigÅ«nas E. M. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, t.y. 60 dienų (55 b.l.).

Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigÅ«no E. M. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (48 b.l.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 4.6 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 57 iki 65 dienų, iÅ¡mokama 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovo sužalotam pareigūnui E. M. 2013-07-04 išmokėta 5099,46 Eur (17607,42 Lt) dydžio piniginė kompensacija (53, 59 b.l.). Lėšos kompensacijai skirtos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas R. V. negalėjo eiti pareigų nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, t.y. 45 dienas (55 b.l.). Specializuotos medicinos ekspertizės komisijos 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad pareigūno R.

V. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (47 b.l.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 4.4 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 39 iki 47 dienų, iÅ¡mokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovo sužalotam pareigÅ«nui R. V. 2013-07-04 iÅ¡mokėta 2241,57 Eur (7739,68 Lt) dydžio piniginė kompensacija (51, 58 b.l.). Lėšos kompensacijai skirtos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.  Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat iÅ¡mokėjo nukentėjusiems pareigÅ«nams draudimo iÅ¡mokas: R. V. 194,86 Eur (672,82 Lt) (31,37 b.l.), E. M. – 520,12 Eur (1795,88 Lt) (33, 39 b.l.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ nuostatomis, taip pat vadovaudamasis minėto teisės akto 2.2 punktu pervedė į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto sÄ skaitÄ sumÄ , lygiÄ 3 procentams priklausančios iÅ¡mokėti draudimo sumos – 5,84 Eur (20,18 Lt) (dėl R.

V. iÅ¡mokėtos draudimo sumos) ir 15,60 Eur (53,88 Lt) (dėl E. M. iÅ¡mokėtos draudimo sumos) (31, 33, 36, 38 b.l.). IeÅ¡kovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-07, kuomet R. V. buvo nedarbingas, iÅ¡mokėjo R. V. 831,11 Eur (2869,67 Lt) darbo užmokestį bei sumokėjo 227,73 Eur (786,29 Lt) privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ . Taigi, dėl R. V. nedarbingumo turėjo nuostolių 1058,84 Eur (3655,96 Lt) sumai.

IeÅ¡kovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas už laikotarpį nuo 2013-01-22 iki 2013-03-22, kuomet E. M. buvo nerdarbingas, iÅ¡mokėjo E. M. 1707,83 Eur (5896,83 Lt) darbo užmokestį bei sumokėjo 467,94 Eur (1615,72 Lt) privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ . Taigi, dėl E. M. nedarbingumo turėjo nuostolių 2175,78 Eur (7512,52 Lt) sumai. Å iuos mokėjimus atliko vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 7 p. nuostatomis.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėti veiksmai, sužalojant policijos pareigÅ«nÄ , žalos, atsiradusios dėl sutrikdytos policijos pareigÅ«no sveikatos, faktas, priežastinis neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ryÅ¡ys (pareigÅ«nų sveikata sutrikdyta bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų), atsakovo kaltė.Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai, patyrę iÅ¡laidas kompensacijai ir kitoms iÅ¡mokoms tarnybos metu sužalotiems pareigÅ«nams iÅ¡mokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , kaip atsakingÄ už žalÄ asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 7 p., Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“, Vyriausybės nutarimu 2004-09-02 Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės ir Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡as).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , preziumuojama, kad pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija. Tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.).Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovų į bylÄ Â pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, jog pareigÅ«nams R. V. ir E. M. buvo iÅ¡mokėtos kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat iÅ¡mokėtos nedarbingumo iÅ¡mokos, draudimo sumos ir sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai su jomis susijusios socialinio draudimo įmokos. Ä®vertinęs minėtas faktines bylos aplinkybes bei kasacinio teismÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje ne ieÅ¡kovai, o bÅ«tent atsakovas S. K. turėjo procesinę pareigÄ paneigti prezumpcijÄ , kad iÅ¡mokėtos pareigÅ«nams kompensacijos virÅ¡ija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡mokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiÅ¡kia, jog sužaloti pareigÅ«nai nepatyrė tokio dydžio žalos. Teismas sprendžia, kad atsakovas S. K. nepaneigė ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis yra mažesnis nei iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka (kompensacija) ar tokios žalos apskritai nepatirta, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo Policijos departamento reikalavimas jam priteisti nukentėjusiesiems pareigÅ«nams iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ yra įrodytas ir pagrįstas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindÄ teismui abejoti, kad pareigÅ«nams iÅ¡mokėta piniginė kompensacija, draudimo suma, nedarbingumo iÅ¡mokos ar sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokos buvo iÅ¡mokėtos neteisėtai ar jų dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas (CPK 178 str.).Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismas sprendimÄ priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).Atsakovas teigia, kad baudžiamojoje byloje teismas netenkino R. V. ir E. M. ieÅ¡kinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo, kadangi sužalojimus jie patyrė eidami tarnybines pareigas, jiems jau buvo iÅ¡mokėtos kompensacijos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies.

Jei civilinis ieÅ¡kinys yra atmestas baudžiamojoje byloje, civilinis ieÅ¡kovas netenka teisės pareikÅ¡ti tÄ patį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Pirma, civiliniai ieÅ¡kovai baužiamojoje byloje buvo pareigÅ«nai E. M. ir R. V.. E. M. ieÅ¡kiniu prašė priteisti S. K. 10 000 Lt neturtinę žalÄ ir 1000 Lt turtinę žalÄ dėl prarasto atlyginimo skirtumo jam turint nedarbingumÄ . R. V. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai byloje yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, kurie reiÅ¡kia atsakovui reikalavimus dėl jų patirtos turtinės žalos atlyginimo regreso teise. Baudžiamojoje byloje E. M. ir R. V. reiÅ¡kė ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (E. M. dar ir dėl 1000 Lt turtinės žalos priteisimo dėl prarasto atlyginimo skirtumo jam turint nedarbingumÄ ), o Å¡ioje civilinėje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl kompensacijos pareigÅ«nams už patirtus sveikatos sužalojimus iÅ¡mokėjimÄ bei dėl pareigÅ«nams iÅ¡mokėtų nedarbingumo iÅ¡mokų, draudimo sumų bei su tuo susijusių socialinio draudimo įmokų atlyginimo.

Taigi skiriasi civilinių ieškinių ne tik šalys, bet ir dalykas.Antra, baudžiamojoje byloje teismas atmetė E. M. ir R. V. ieškinius, bet ne ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį.Trečia, tai, kad baudžiamojoje byloje iš dalies buvo tenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys nėra niekaip susiję su šios nagrinėjamos bylos dalyku. Valstybinė ligonių kasa patyrė išlaidas dėl L.

K., M. K. gydymo iÅ¡laidų, kurias teismas ir priteisė iÅ¡ atsakovo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio dalį dėl pareigÅ«nų E. M. ir R. V. gydymo atmetė, nes teismas sprendė, kad neįrodyta S. K. kaltė dėl tyčinių sužalojimų padarymo E. M. ir R. V., bei S. K. iÅ¡teisino pagal BK 138 str. 1 d., nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos ieÅ¡kinio dalyku. Atsakovo argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atmetamas kaip nepagrįstas, nes įvykis, dėl kurio atsirado žala nukentėjusiesiems, ko pasėkoje ieÅ¡kovai patyrė nuostolius, įvyko 2013-01-22, o ieÅ¡kovas, gindamas savo teisę į teismÄ kreipėsi 2016-01-19 (2 b.l.).

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikoma trijų metų ieÅ¡kinio senatis (LR CK 1.125 str. 8 d.). Ji nėra suėjusi. Todėl atmesti ieÅ¡kinį nėra pagrindo (LR CK 1.126 str. ).Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).IÅ¡analizavus ir įvertinus Å¡ioje byloje surinktų duomenų visumÄ , vadovaujantis pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys turi bÅ«ti apmokamas 339 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamas 339 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u t a r i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8078,89 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 89 centų) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3234,61 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų 61 cento) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008577, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 339 Eur (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų) žyminį mokestį valstybei.  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Kristina Serdiukienė