99bfe3cb-e951-4ab1-ae03-79c4026c361f · Utenos rajono apylinkės teismas

                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1-79-373/2012Teisminio proceso Nr.1-89-1-00800-2011-11-89-1-00466-2011-9                                             Procesinio sprendimo kategorija                                  1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.4.5; 1.2.30.5; 2.3.6.4.5.(S)                             UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.

  Utena           Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Dubravai, nukentėjusiems R. G., R. J. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-25 Utenos raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. vieÅ¡aisiais darbais trims mėnesiams, bausmę atlikęs 2010-03-22, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 310 str., 138 str. 1 d., n u s t a t o P. P. 2011 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sudavė kumščiu R.

G. į veidÄ , deÅ¡inę akį, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva po jungine, junginės ir odenos žaizda su vidinio dangalo iÅ¡kritimu, kraujo susitelkimu akies obuolyje, nes dėl deÅ¡inės akies obuolio sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Be to, P. P. 2011 m. rugsėjo 28 dienÄ , apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), J. B. priklausančiame Å«kiniame pastate, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, t.y. iÅ¡ savo kelnių juosmens iÅ¡sivėręs dirÅ¾Ä jį užsegė ir užveržė R. - J.

L. priklausančiam kiemsargiui Å¡uniui ant kaklo, po to Å¡unį pakėlė laikydamas už diržo virÅ¡ žemės ir smaugė, keletÄ minučių palaikęs Å¡unį paleido atgal ant žemės, pamatęs, kad Å¡uo muistosi ir yra gyvas, dar kartÄ laikydamas už diržo pakėlė jį virÅ¡ žemės, laikė ir smaugė tol, kol Å¡uo visiÅ¡kai nustojo judėti, po to nuleidęs gyvÅ«nÄ ant žemės sudavė jam į galvÄ vienÄ kartÄ plyta, padarydamas gyvÅ«nui Å¡iuos su gyvybinėmis funkcijomis nesuderinamus sužalojimus: kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ smegenis, kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto lūžimus, ko pasekmėje gyvÅ«nas žuvo.Ä®rodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl R.

G. nesunkaus sveikatos sutrikdymoKaltinamasis P. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį R. G.. Jis, bÅ«damas lauko virtuvėje, atsisėdo ant metalinės lovos ir sukdamasis alkÅ«ne stuktelėjo į lauko virtuvės sienÄ . R. G. supyko, paėmė jį už pečių ir pro duris stÅ«mė į laukÄ . Po to R. G. jį sugriebė už kojų ir jis pargriuvo aukÅ¡tielninkas, o R. G. jam gulinčiam suėmė už kaklo, paskui paleido. Jis ėjo link automobilio važiuoti namo, bet sugrįžo paimti savo kepuraitės. Jis pajuto smÅ«gius į pečių sritį ir į pakaušį ir atsisukęs pamatė, kad R.

G. emaliuotu kibiru užsimojo Å¡erti jam į galvÄ . Jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ nosies sritį. Jis mano, kad tikriausiai jo veiksmais nukentėjusiam akis sužalota, bet nežino kas vyko, kol R. G. kreipėsi pas medikus. R. G. ieÅ¡kinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iÅ¡ dalies. Ligonių kasos 2281,07 Lt ieÅ¡kinį pripažįsta.Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.           Nukentėjęs R.

G. parodė, kad pas jį atvažiavo girtas kaltinamasis, kuris atsigulė lauko virtuvėje į lovÄ ir pradėjo spardyti kojomis sienÄ . Jis subarė kaltinamÄ jį bei paėmė jam už pečių ir iÅ¡vedė iÅ¡ lauko virtuvės. Kaltinamasis jį stvėrė ir parvertė ant pilvo, o pats stovėjo priekyje jo. Jis bijodamas, kad kaltinamasis gali spirti kojomis į veidÄ , sugriebė jam už kojų ir parvertė. Kaltinamasis nugriuvo ant nugaros, o jis suėmė kaltinamajam už kaklo, palaikė ir paleido.

Jis atsistojo, kaltinamasis taip pat atsistojo. Jis pasiėmė kibiriukÄ , tačiau juo kaltinamajam nešėrė ir nebuvo užsimojęs. Kaltinamasis šėrė jam kumščiu į deÅ¡inę akį. Jis nuo smÅ«gio nugriuvo, nieko nebematė. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. DeÅ¡ine akimi nemato visiÅ¡kai.           Liudytoja D. O. G. parodė, kad 2011-05-14 atvažiavo J. K. ir girtas kaltinamasis. Kaltinamasis, nukentėjęs ir V. G. liko lauko virtuvėje, o jos su J.

K. nuėjo į namÄ . Po kurio laiko atbėgo V. G. ir pasakė, kad R. G. susipešė su kaltinamuoju. Ji iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė klÅ«pantį nukentėjusįjį, jam iÅ¡ akies bėgo kraujas. Ji matė, kad prie nukentėjusiojo ant žemės buvo kibiras. Nukentėjęs nualpo. Nei ji, nei J. K. nematė kaip buvo sumuÅ¡tas R. G.. Nuo gegužės 14d. iki 16d. kai kreipėsi pas gydytojus nukentėjusiojo niekas nemušė. Nukentėjęs deÅ¡ine akimi nemato.           Liudytojas V.

G. parodė, kad jam bÅ«nant lauko virtuvėje kaltinamasis pradėjo stumdytis su nukentėjusiuoju, po to susikibę vienas kitam už atlapų išėjo į laukÄ ir ten stumdėsi. Jis nubėgo į namÄ pakviesti moterų, kad iÅ¡skirtų. Kaip buvo sužalotas nukentėjęs nematė.            Liudytoja J. K. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį su P. P. nuvažiavo pas O. G.. Jos su O. G. buvo name, o kaltinamasis ir nukentėjęs buvo lauko virtuvėje. Ä® namÄ atėjo V.

G. ir pasakė, kad vyrai susikibo, reikia juos skirti. Ji iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė, kad P. P. guli, o R. G. jį rankomis smaugia. Nukentėjusiajam paleidus kaltinamÄ jį, jis ėjo pasiimti kepurės, o R. G. jam šėrė du smÅ«gius kibiru. P. P. gindamasis ranka šėrė R. G. į deÅ¡inę pusę.           Ekspertas R. L. paaiÅ¡kino, kad R. G. deÅ¡ine akimi nemato, tik skiria Å¡viesÄ . Tai prilyginama aklumui. Iki traumos R. G. akys buvo tikrintos 2011-02-11. Tada jis deÅ¡ine akimi matė geriau - 0,3, o kaire akimi dėl kataraktos tik jautė Å¡viesÄ .

Nuo 2011-05-14 iki kairės akies kataraktos operacijos R. G. praktiÅ¡kai nematė abiem akimis - kaire akimi nematė dėl kataraktos, o deÅ¡ine akimi dėl traumos.           Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad R. G. nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva po jungine, junginės ir odenos žaizda su vidinio dangalo iÅ¡kritimu, kraujo susitelkimu akies obuolyje. Dėl deÅ¡inės akies obuolio sužalojimų R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.26-28, t.1).          Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs parodė, kad P. P. stovėdamas prieÅ¡ais jį sudavė jam kumščiu vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę akį.

Jis gindamasis pakėlė nuo žemės kibirÄ , tačiau juo P. P. smÅ«gių nesudavė, nes sumuÅ¡tas klÅ«pėjo ant žemės (b.l.33-43, t.1).          Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 2281,07 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl R. G. gydymo iÅ¡laidų (b.l.46-51, t.1).          Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis su nukentėjusiuoju susiėmę vienas kitam už drabužių, besistumdydami išėjo iÅ¡ lauko virtuvės į kiemÄ .

R. G. jį sugriebė už kojų ir pargriovė bei rankomis sugriebė už kaklo. Jis atsistojo ir ėjo link lauko virtuvės pasiimti kepurės, o R. G. jam du kartus smÅ«giavo kibiru į galvÄ . Jis sudavė R. G. kumščiu į deÅ¡inę akį ir Å¡is suklupo ant žemės (b.l.74-85, t.1).         Kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigia sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , bet teigia tai padaręs gindamasis bei mano, kad jo veiksmais nukentėjęs negalėjo bÅ«ti taip stipriai sužalotas.

Nukentėjęs tvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis, suduodamas jam smÅ«gį kumščiu, sužalojo deÅ¡inę akį. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. G., kuri matė, kad po P. P. smÅ«gio buvo sužalota nukentėjusiojo akis ir teigia, kad iki kreipiantis pas gydytojus iÅ¡skyrus kaltinamÄ jį nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjęs galėjo bÅ«ti sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir bÅ«du, t.y. suduodant kumščiu vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės akies sritį.         Įvertinus aptartus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus negalima teigti, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (LR BK 28 str.).

Kaltinamasis dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡eriais metais jaunesnis už nukentėjusįjį ir, be abejonės, už jį fiziÅ¡kai stipresnis. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjęs, suėmęs jam už kojų, pargriovė ant žemės, buvo rankom suėmęs už kaklo, o paskui jam sudavė kibiru du smÅ«gius į pečių ir pakauÅ¡io sritį. Tačiau jokie sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Nukentėjęs teigia Å¡alia buvusį kibirÄ paėmęs jau po kaltinamojo jam suduoto smÅ«gio į akį, tačiau nieko nebegalėjęs tuo kibiru padaryti, nes dėl patirto sužalojimo liko klÅ«pėti ant žemės, nebegalėdamas atsikelti.

Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , nukentėjusiojo elgesio negalima laikyti realiu ir akivaizdžiu pavojingu kėsinimusi kaltinamojo atžvilgiu ar realia pavojingo kėsinimosi grėsme. Esant Å¡ioms aplinkybėms negalima laikyti, kad kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir LR BK 28 str. nuostatos jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos.         Kaltinamasis smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Jo veika pagal nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastÄ atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.Ä®rodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl žiauraus elgesio su gyvÅ«nu        Kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2011-09-28 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), J.

B. papraÅ¡ius numarinti Å¡unį, jis nuėjo į tvartÄ , kuriame buvo Å¡uo ir iÅ¡ diržo padarė kilpÄ , kuriÄ uždėjo Å¡uniui ant kaklo bei du kartus pakėlė jį ir palaikė. Kai Å¡uo nebejudėjo, galvodamas, kad jis dar gali bÅ«ti gyvas, su plyta sudavė jam į galvÄ . Po to Å¡unį įdėjo į maiÅ¡Ä ir su G. P. užkasė. J. B. jiems davė 100 Lt.        Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.                     Nukentėjusi R.

J. L. parodė, kad ji savo Å¡unį laikė pririÅ¡tÄ J. B. tvarte. Ji matė kaltinamÄ jį stovinti su maiÅ¡u rankose, o jos Å¡uo gulėjo ir spardėsi, jo galva buvo perkirsta ir kraujas bėgo.        Specialistas R. V. K. paaiÅ¡kino, kad jis atliko Å¡uns patologinį anatominį tyrimÄ . Jis pagal skrodimo anatomijÄ daro iÅ¡vada, kad Å¡uns mirtis buvo skausminga. Å uo nugaiÅ¡o ne dėl smaugimo, o buvo užmuÅ¡tas. Bandymai pasmaugti sukėlė Å¡uniui kančias.        Liudytojas G.

P. parodė, kad J. B. paprašė nugalabyti Å¡unį. Jie su P. P., bÅ«dami girti, nuėjo prie tvarto. P. P. užėjo į tvartÄ , kur buvo Å¡uo, o jis nuėjo ir iÅ¡kasė duobę, kurioje užkasė kaltinamojo atneÅ¡tÄ Å¡unį.        ApžiÅ«rėjus J. B. priklausantį Å«kinį pastatÄ , ant grindinio ir durų slenksčio rasta dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ (b.l.6-11, t.2).         Šuns patologinio anatominio tyrimo aktas patvirtina, kad jo mirtis įvyko dėl kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis, pasekmėje galimai suduoto smÅ«gio buku daiktu į pakauÅ¡io sritį, lūžus kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto kaulams (b.l.19-20, t.2).          Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė patalpÄ J.

B. Å«kiniame pastate, kurioje jis uždėjo Å¡uniui ant kaklo dirÅ¾Ä ir du kartus jį pakėlė nuo žemės. Jam Å¡unį paleidus ant grindinio, Å¡is smarkiai tampėsi ir galva atsitrenkė į Å¡alia sukrautas plytas. Po to jis įkiÅ¡o negyvÄ Å¡unį į maiÅ¡Ä ir nunešęs už tvarto užkasė (b.l.59-63, t.2).          Kaltinamasis pripažino užveržęs Å¡uniui ant kaklo dirÅ¾Ä ir du kartus jį pakėlęs. Po to jį nuleidęs ant žemės ir plyta sudavęs į galvÄ .

Dėl Å¡ių kaltinamojo veiksmų gyvÅ«nas žuvo. Å iuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo parodymai apie tai, kad jis Å«kiniame pastate žiauriai elgėsi su Å¡unimi atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu patvirtinama, kad Å«kiniame pastate buvo rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , o kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir atkasti Å¡uns palaikai. IÅ¡ Å¡uns patologinio anatominio tyrimo akto matyti, kad Å¡uo žuvo dėl kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis, pasekmėje galimai suduoto smÅ«gio buku daiktu į pakauÅ¡io sritį, lūžus kaukolės ir pirmo kaklo slankstelio – atlanto kaulams (b.l.19-20, t.2).

Byloje surinkti duomenys patvirtina faktÄ , jog kaltinamasis smaugė Å¡unį diržu bei sudavė plyta jam į galvÄ ir dėl Å¡ių jo smurtinių veiksmų gyvÅ«nas žuvo. Kaltinamojo veiksmai buvo žiaurÅ«s, nes jis smurtavo gyvo gyvÅ«no atžvilgiu. Specialistas R.V. K. patvirtino, kad Å¡uns mirtis buvo skausminga, nes jis nugaiÅ¡o ne dėl smaugimo, o buvo užmuÅ¡tas. Bandymai pasmaugti sukėlė Å¡uniui kančias. Kaltinamojo veika atitinka LR BK 310 str. sudėtį.Bausmių skyrimo motyvai               Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs veikÄ , numatytÄ LR BK 310 str. ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkina, kad abi veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.         Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, bedarbis, baustas administracine tvarka, paskutinėje darbovietėje charakterizuojamas neigiamai.          Kaltinamasis padarė du tyčinius smurtinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Jis nusikalto neiÅ¡nykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, kuriam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (LR BK 56 str. 1 d.), atsižvelgiant į neigiamus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, vienodÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, artimos Å¡ios bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.).        Įvertinus tai, kad kaltinamasis registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo bei jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymÄ ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).Civiliniai ieÅ¡kiniai         Teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl R.

G. gydymo iÅ¡laidų priteisimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais apie Å¡ių iÅ¡laidų dydį (b.l.46-51, t.1) ir tenkintinas visiÅ¡kai (LR BPK 115 str. 1 d.).        Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo dėl kaltinamojo smurto patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , sukeltas pasekmes – nukentėjęs dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo liko aklas deÅ¡ine akimi, kurį laikÄ visiÅ¡kai nematė (kaire akimi dėl kataraktos, deÅ¡ine – dėl sužalojimo) ir tai sukėlė jam itin didelius nepatogumus ir rÅ«pestį dėl savo sveikatos.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis yra bedarbis, tačiau sveikas ir darbingas žmogus. Kaltinamasis paskutinėje darbovietėje charakterizuojamas kaip neatsakingas, vėluojantis atlikti pavestas užduotis, girtaujantis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia įsitvirtinti ir išlikti darbo rinkoje ir jo dabartinė bedarbystė negali turėti lemiamos įtakos nustatant nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d.).

        Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.        Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-09-30 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate, priklausančiame J. B., paimti du medžiagos, panaÅ¡ios į kraujÄ Ä—miniai nuo įėjimo į pastatÄ durų slenksčio ir patalpos grindinio (b.l.

11) paliktini saugoti prie bylos (LR BPK 94 str.).       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 302-305str., 307str., teismas n u s p r e n d ž i a         P. P. pripažinti kaltu:       pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams penkiems mėnesiams,        pagal LR BK 310 str. ir paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.        Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams.         Remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo R.

G., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.         Priteisti iÅ¡ P. P. 10000 Lt R. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.         Priteisti iÅ¡ P. P. 2281,07 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai už R. G. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.        Remiantis LR BPK 94 str., daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du medžiagos ėminius palikti saugoti prie bylos.        Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. P. palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

                     Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Laima Dumskienė             Â