99be58d9-770f-4ef9-a852-1cfa2192e86c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir J. S. bei AB DNB banko apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo K. V. ieÅ¡kinius atsakovui BUAB âArchidisâ, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB DNB bankui, J. S., A. B. dÄl įpareigojimo nugriauti statinį.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated99be58d9-770f-4ef9-a852-1cfa2192e86c · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies tenkino, leido atsakovui BUAB âArchidisâ per 12 mÄnesių terminÄ , skaiÄiuojamÄ nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovÄ BUAB âArchidis, neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytÄ terminÄ , nugriauti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-868-611/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10.;121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. kovo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AndrutÄs KalinauskienÄs, Loretos LipnickienÄs ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo BUAB âArchidisâ, treÄiųjų asmenų A.
B. ir J. S. bei AB DNB banko apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo K. V. ieÅ¡kinius atsakovui BUAB âArchidisâ, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB DNB bankui, J. S., A. B. dÄl įpareigojimo nugriauti statinį.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas 2007-11-12 ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti daugiabuÄio gyvenamojo namo pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį â 556 kv.m., kuri pastatyta pagal negaliojantį 2006 m. vasario 22 d. statybos leidimÄ Nr. GN/206/06-0069. Be to, 2008-04-21 padavÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ per 3 mÄnesius nugriauti daugiabuÄio gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad jis yra sklypo (duomenys neskelbtini), bei Å¡iame sklype stovinÄio gyvenamojo namo savininkas. Å is sklypas ribojasi su sklypu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausÄiu atsakovui. 2006 m. liepos mÄn. pradžioje ieÅ¡kovas pastebÄjo, kad kaimyniniame sklype, kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), nugriovus ten stovÄjusį gyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä , buvo pradÄti statybos darbai, o statiniui iÅ¡kasta pamato duobÄ labai arti prie ieÅ¡kovo sklypo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsÄjo 14 d. sprendimu panaikino atsakovui iÅ¡duotÄ 2006-02-22 statybos leidimÄ , pažeidus LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ 192.1 punktÄ , numatantį iÅ¡laikyti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumÄ iki kaimyninio sklypo ribos.
Be to, administraciniai teismai nustatÄ, kad atsakovo sklypo detalusis planas parengtas ir patvirtintas, pažeidžiant įstatymo nustatytas procedÅ«ras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkriÄio 22 d. nutartimi antrojo atsakovui iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimas taip pat yra sustabdytas. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), pastatÄ savavaliÅ¡kai bei pažeisdamas teisÄs aktų reikalavimus.Atsakovas praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti.
NurodÄ, kad visas teisinis reguliavimas, susijÄs su Å¡iuo ginÄu, buvo iÅ¡ esmÄs suÅ¡velnintas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, teisinÄs valstybÄs principus. Atsakovo pastato statyba nÄra savavaliÅ¡ka, kadangi pastatÄ statÄ, turÄdamas 2007-02-21 statybos leidimÄ . Atsakovas pastatÄ statÄ, laikydamasis esminių statinio projekto sprendinių. Atsakovo teigimu, neesminis nukrypimas nuo teisÄs aktuose nustatytų atstumų neturi lemti statybos neteisÄtumo. Tiek statybos techninio reglamento STR âGyvenamieji pastataiâ 192.1 punktas, tiek ir visas 1 priedas, kurio 4 punktu remiasi ieÅ¡kovas, neteko galios nuo 2012-10-07.
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija, revizavusi teismų praktikÄ taikant teisÄs normas, nustatanÄias atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai nukrypimas nuo teisÄs aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemianÄiu statybos neteisÄtumo.
Å ioje byloje turi bÅ«ti pripažinta, kad atstumai nuo pastato iki ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos toje dalyje, kiek jie yra mažesni už nustatytuosius teisÄs aktuose, nelemia pastato statybos neteisÄtumo. PažymÄjo, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonÄ, kurios kreditoriai patirtų didžiulių nuostolių, nes pastatas yra pagrindinis atsakovo turtas. PastatÄ nugriovus, didžioji kreditorių reikalavimų dalis liktų nepatenkinta. Kompetentingos institucijos leido statyti tokį pastatÄ , koks jis yra pastatytas.
Tokiu bÅ«du atsakovas, o ypaÄ AB DNB bankas kaip atsakovo hipotekinis kreditorius ir kiti kreditoriai pagrįstai įgijo teisÄtÄ lÅ«kestį, kad pastatas statomas visiÅ¡kai teisÄtai. TodÄl pastato nugriovimas bÅ«tų visiÅ¡kai neproporcinga, teisinÄs valstybÄs principus pažeidžianti sankcija. TreÄiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai atsiliepimų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dÄl ginÄo esmÄs, nepateikÄ.
TreÄiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimo į ieÅ¡kinius nepateikÄ, teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Tretieji asmenys A. B. ir J. S. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad STR âGyvenamieji pastataiâ 192.1 punktas ir 1 priedo 4 punktas nuo 2012-10-07 pripažinti netekusiais galios, kas neleidžia tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo. Nuo 2010-10-01 įsigaliojÄ Statybos įstatymo pakeitimai suteikÄ galimybÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius pertvarkant projektinÄ dokumentacijÄ , o griežÄiausia priemonÄ esant statybÄ leidžianÄio dokumento iÅ¡davimo neteisÄtai faktui â statinio nugriovimas â gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai nÄra galimybių pasinaudoti kitomis statybos neteisÄtumÄ paÅ¡alinanÄiomis priemonÄmis.
Nuo 2012-10-07 nebeliko STR teisÄs normos, kurios pagrindu ieÅ¡kovas reiÅ¡kÄ savo reikalavimÄ , vadinasi, atsirado teisinÄ galimybÄ Ä¯teisinti statybÄ , kurios statybÄ leidžiantys dokumentai yra negaliojantys ir taikyti savo pobÅ«džiu Å¡velnesnÄ ir mažiau žalos daranÄiÄ priemonÄ dÄl statybÄ leidžianÄio dokumento iÅ¡davimo neteisÄtai fakto panaikinimo, t. y. taikyti Statybos įstatymo 28(1) straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ (jeigu tai bÅ«tina).
Be to, nukrypimas nuo žemÄs sklypo ribos iki pastato yra nežymus ir neesminis. Teismas privalo atsižvelgti į tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas pats aptvÄrÄ jam priklausantį žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), aklina betonine tvora, dÄl kurios savavaliÅ¡kos statybos Å¡iuo metu vyksta ginÄas. MinÄto savavaliÅ¡ko statinio aukÅ¡tis ginÄo vietoje yra 2,8 metrai. Tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir įpareigojus atsakovÄ nugriauti ginÄo statinį, viso likusio atsakovo turto neužtektų visiems kreditoriniams reikalavimams padengti, tiek nugriovimas, tiek statinio iÅ¡orinÄs sienos atitraukimas iki praÅ¡omo 3 metrų atstumo bÅ«tų susijÄs su neadekvaÄiomis projektinÄs dokumentacijos sprendinių bei ieÅ¡kovo interesų pažeidimui darbų ir lÄšų sÄ naudomis, kas sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies tenkino, leido atsakovui BUAB âArchidisâ per 12 mÄnesių terminÄ , skaiÄiuojamÄ nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovÄ BUAB âArchidis, neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytÄ terminÄ , nugriauti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
LikusiÄ ieÅ¡kinių dalį teismas atmetÄ, priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 115 Lt žyminio mokesÄio, priteisÄ valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 65,95 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  Teismas konstatavo, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo statomas nuo 2006 m. vasario mÄn. iki 2007 m. gruodžio mÄn. ir buvo pastatytas neteisÄtai, nes įsiteisÄjusiais administracinių teismų sprendimais buvo pripažinti neteisÄtais ir panaikinti statybos leidimai, leidÄ statyti statinį, ir detalusis planas, numatÄs tokio statinio statybÄ , taip pat statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
PažymÄjo, kad tam tikri statybos darbai sukuriant ginÄo objektÄ (laikotarpiais nuo 2006-08-17 iki 2007-02-21 ir nuo 2007-11-22 iki statybos pabaigos) buvo atliekami savavaliÅ¡kai, neturint galiojanÄio statybos leidimo (esant statybos leidimui sustabdytam). TaÄiau įvertinÄs aplinkybÄ, kad esamÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ leido statyti bÅ«tent 2007-02-21 statybos leidimas, kurio galiojimas buvo sustabdytas tik 2007-11-22, kai didžioji dalis statybos darbų jau buvo atlikta, konstatavo, kad didžioji dalis statinio buvo sukurta (pastatyta) turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuris vÄliau buvo pripažintas iÅ¡duotu neteisÄtai.
TodÄl teismas nusprendÄ, kad neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimui turi bÅ«ti taikomas Statybos įstatymo 281 straipsnis.   Teismas taip pat pažymÄjo, kad minimalų pastatų atstumÄ iki gretimo sklypo ribos Å¡iuo metu nustato aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 âStatybÄ leidžiantys dokumentaiâ 11 priedo 4 punktas, numatantis, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemÄs sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus arÄiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje konstatavo, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ buvo pažeisti aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 8 priedo 1.1 punkto reikalavimai, nes iÅ¡duotas statybos leidimas statyti pastatÄ mažesniu nei 3 m atstumu nuo pareiÅ¡kÄjui priklausanÄio žemÄs sklypo ribos, kai minimalus atstumas turÄjo bÅ«ti 5 metrai, o pagal Å¡iuo metu galiojantį LR Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 8 priedo 1.1 punktÄ minimalus atstumas iki ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos yra 4,5 m.
Pirmosios instancijos teismas atmetÄ dalyvaujanÄių byloje asmenų argumentus, kad Å¡is aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09-2005 nagrinÄjamoje byloje netaikytinas, konstatuodamas, kad aplinkybÄ, jog statybos leidimas daugiabuÄiam gyvenamajam namui statyti buvo iÅ¡duotas pažeidžiant minÄtÄ reglamentÄ , nustatytas įsiteisÄjusiu administracinio teismo sprendimu. Negali bÅ«ti tokios situacijos, kai vienbuÄiam ar dvibuÄiam gyvenamajam namui statyti nustatyti minimalÅ«s atstumai iki gretimo sklypo ribos didesni nei daugiabuÄiam gyvenamajam namui.
Teismas pažymÄjo, kad minimalaus atstumo iki gretimo sklypo ribos nesilaikymo įtaka statybos neteisÄtumui ir pastato statybos neteisÄtumo faktas yra konstatuotas įsiteisÄjusiais administracinių teismų sprendimais, normatyvinių atstumų nesilaikymas nulÄmÄ ieÅ¡kovo gyvenimo ir veiklos sÄ lygų, turÄtų iki neteisÄtos statybos pradžios, pablogÄjimÄ , nes daugiabuÄio gyvenamojo namo dviejų aukÅ¡tų ir mansardinio aukÅ¡to langai nukreipti į gyvenamojo namo kiemÄ , vietoje 4,5 m atstumo iki žemÄs sklypo ribos daugiabuÄio gyvenamojo namo siena yra tik 2,26-2,66 m. atstumu.
Toks pablogÄjimas, įvertinus pastato pobÅ«dį (daugiabutis gyvenamasis namas), negali bÅ«ti pripažintas neesminiu. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, vykdydamas statybÄ , nebuvo sÄ Å¾iningas, nesiekÄ geranoriÅ¡kai sprÄsti kilusio ginÄo su ieÅ¡kovu, ignoravo jo reikalavimus ir priimtas teismų nutartis, tam tikrais laikotarpiais vykdÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , statybÄ vykdÄ pažeisdamas teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas yra svarbi aplinkybÄ sprendžiant dÄl atsakovo sÄ Å¾iningumo.
DÄl Å¡ių priežasÄių teismas konstatavo, kad nÄra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir leisti įteisinti tokiÄ statybÄ .Teismas įvertino, kad didesnÄ daugiabuÄio gyvenamojo namo dalis niekaip neįtakoja ieÅ¡kovo gyvenimo ir veiklos sÄ lygų, atitinka minimalius atstumus nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos ir nepažeidžia ieÅ¡kovo privaÄių interesų. MažaaukÅ¡Äio daugiabuÄio gyvenamojo namo statyba žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys skelbtini), iÅ¡ principo yra galima, pastatas yra vertingas.
Be to, Å¡iuo metu atsakovas yra bankrutuojanti įmonÄ ir nugriovus didelÄs vertÄs daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ kiltų grÄsmÄ, kad kito turimo turto nepakaktų patenkinti kreditorių reikalavimams, kurių viso yra virÅ¡ 20 mln. Lt, dÄl to teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad viso daugiabuÄio gyvenamojo namo nugriovimas neatitiktų proporcingumo, ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todÄl taikÄ Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ statybos pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ .
Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs aplinkybes, kad bus bÅ«tina sprÄsti ar nagrinÄjamu atveju bÅ«tinas detalusis planas, ir jei bus nusprÄsta, kad jis bÅ«tinas, jo parengimas gali užtrukti, pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ dar reikÄs suderinti, gali bÅ«ti reikalinga atlikti nemažos apimties statybos darbus, atsižvelgÄs į pastato pobÅ«dį (daugiabutis gyvenamasis namas), konstatavo, kad protingas minÄtų veiksmų atlikimui bÅ«tų 12 mÄnesių. Papildomai teismas nurodÄ, kad ta aplinkybÄ, jog 2007-08-21 hipotekos lakÅ¡tu nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas įkeistas kreditoriui AB DNB bankui 2007-08-09 kreditavimo sutarÄiai užtikrinti, neįgalina kitaip sprÄsti dÄl neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimo, kadangi bankas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ finansuoti sandorius, susijusius su statybomis, turÄjo iÅ¡analizuoti jam pateiktÄ verslo planÄ , įvertinti prisiimamÄ rizikÄ , atlikti numatomų statybų santykio su teisÄs aktuose nustatytais apribojimais vykdyti statybų plÄtrÄ analizÄ.
Be to, hipotekos sandorio sudarymo metu dÄl vykdomų statybų teisÄtumo turÄjo kilti pagrįstų abejonių, nes jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželo 21 d. sprendimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys skelbtini), detalusis planas, panaikintas, galiojo Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutartimis nustatyti statybos apribojimai, vyko ginÄai dÄl statybos leidimų teisÄtumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Tretieji asmenys A. B. ir J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ dalyje dÄl ieÅ¡kinių tenkinimo iÅ¡ dalies, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â taikyti Statybos įstatymo 28(1) str. 2 d. 4 p. ir įpareigoti kompetentingas institucijas per 6 mÄnesių terminÄ iÅ¡duoti atsakovui naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo treÄiųjų asmenų turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Taip pat praÅ¡o bylÄ sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinÄta Vilniaus miesto apylinkÄs teismo byla Nr.2-588-727/2013. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisÄs aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemenÄiu statymos neteisÄtumo.
Už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos teisÄs pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. NustaÄius, kad ginÄo statinio atstumo iki gretimo sklypo ribos nukrypimas nuo teisÄs aktuose numatytų atstomų yra nedidelis, neesminis, palyginti su viso privaromo atstumo dydžiu, ir dÄl tokio nukrypimo suinteresuoto asmens teisÄti interesai nepažeidžiami, yra privaloma taikyti proporcingÄ , Å¡velniausiÄ statybos pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ padarinių Å¡alinimo priemonÄ.Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tiek 2006-02-22, tiek 2007-02-21 statybos leidimo iÅ¡davimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo metu, neturÄjo ir neturi bÅ«ti taikomos jokios teisÄs aktų nuostatos dÄl minimalaus atstumo iÅ¡laikymo iki gretimo sklypo ribos, nes pagal iÅ¡duotus leidimus ir parengtus statinio projektus pastatas buvo statomas (ir pastatytas) ant esamo namo, stovÄjusio iki suformuojant ieÅ¡kovui priklausantį gretimÄ Å¾emÄs sklypÄ , pamatų, iÅ¡laikant esamus atstumus iki gretimybių.
AiÅ¡kinant statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 teisÄs normas, darytina iÅ¡vada, kad pastarosios normos turi bÅ«ti taikomos tik tada, kai vykdoma naujo statinio statyba, kurios metu pastatomas visiÅ¡kai naujas statinys, nenaudojant buvusio pastato dalių. STR 1.07.01:2010 33 p. numato iÅ¡imtį, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojanÄių žemÄs sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojanÄių žemÄs sklypų ribų.
Å i nuostata aiÅ¡kintina pleÄiamai, rekonstravimui prilyginant ir naujÄ statybÄ , kai statinys statomas panaudojant esamo (buvusio) pastato dalis. Kadangi atstumus nuo rekonstruoto gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys skelbtini), iki žemÄs sklypo (duomenys skelbtini), ribos lÄmÄ buvusio pastato iÅ¡dÄstymas, jokie atstumai nuo rekonstruoto gyvenamojo namo iki ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos nebuvo ir Å¡iai dienai nÄra sumažinti, todÄl nÄra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo metu bÅ«tina gauti kaimyninio žemÄs sklypo savininko (ieÅ¡kovo) sutikimÄ raÅ¡tu.
IeÅ¡kovas, gaudamas statybos leidimÄ savo namo statybai, kaip sÄ Å¾iningas statytojas turÄjo įvertinti gretimybes ir atsakovo poveikį jo gyvenamajai aplinkai ir nustatÄs, kad toks atsakovo neigiamas poveikis ieÅ¡kovo projektuojamam gyvenamajam pastatui ir jo aplinkai sklype virÅ¡ija normatyvinių dokumentų nustatytas leistinas ribas, turÄjo pasirinkti vienÄ iÅ¡ STR 2.02.01:2004 172 p. numatytų priemonių. Taigi, ieÅ¡kovui negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas arba gaudamas statybos leidimÄ , jis patvirtino, jog pažeidimų daranÄių įtakÄ jo gyvenimo sÄ lygoms, nÄra.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikÄ, kad ginÄui Å¡ioje byloje taikomas statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai gyvenamieji pastataiâ 8 priedo 1.1 p. nuostatos, bei neteisÄtai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad sprendimo priÄmimo metu minimalus patsto atstumas iki ieÅ¡kovui priklausanÄio gretimo žemÄs sklypo ribos turi bÅ«ti 4,5 m. Pastatas nÄra nei vieno buto gyvenamasis namas, nei dviejų butų gyvenamasis namas, nei sublokuotas namas. DÄl to, pastato minimalaus atstumo iki gretimo žemÄs sklypo ribos reikalavimai yra numatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ ir STR 1.07.01:2010 âStatybÄ leidžiantys dokumentaiâ.
Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad nei projektavimo normos, nei Vilniaus m. savivaldybÄs administracijos projektavimo sÄ lygų sÄ vadas nenumatÄ, kad projektuojant pastatÄ bÅ«tina vadovautis vienbuÄiams pastatams projektuoti skirtu statybos techniniu reglamentu. Vadovaujantis statybos techniniu relamentu STR 1.07.01:2010 âStatybÄ leidžiantys dokumentaiâ 34 p., 11 priedo 4 p., minimalus privalomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos yra 3 metrai. Atsakovas, gavÄs 2006 m. rugsÄjo 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo 2006-09-04 sustabdÄ statybos darbus ir iki 2007-03-01 žemÄs sklype vykdÄ ne statybos pagal techninį projektÄ , o atsakovui pagal teisÄs aktus privalomus statybos konservavimo darbus, kurie niekaip nepažeidÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo nutarÄių dÄl laikinųjų apsaugos priemonių, nes minÄtomis teismo nutartimis į sklypÄ buvo draudžiama patekti tik statybos, taÄiau ne konservavimo darbams, be to, teismų nutartys ir negalÄjo drausti atsakovui įvykdyti teisÄs aktuose nurodytas privalomas statytojo pareigas.
Atsakovas visÄ laikÄ buvo sÄ Å¾iningas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus. 2007-02-21 statybos leidimas statyti daugiabutį gyvenamÄ jį pastatÄ iÅ¡duotas galiojant sklypo detaliajam planui, atsakovas neturÄjo pagrindo abejoti statybos leidimų teisÄtumu, be to, net ir Pastato statybos darbai užbaigti galiojant detaliajam planui, nes galutinai Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimas.
Tokiu bÅ«du teismas, analizuodamas atsakovo veiksmų sÄ Å¾iningumÄ statybų procese, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, kad statyba pradinÄje jos stadijoje administraciniu aktu ir teismo nutartimi buvo sustabdyta.StatybÄ leidžiantys dokumentai, kuriu pagrindu buvo statomas pastatas, buvo iÅ¡duoti neteisÄtai dÄl kompetentingų institucijų neteisÄtai atliktų procedÅ«rų, kas sudaro pagrindÄ taikyti Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 4 p. Statybos leidimÄ gauti ir pastatas pastatytas esant atsakovui sÄ Å¾iningam, todÄl vieninteliai subjektai, kurie atsakingi dÄl statybos leidimų pripažinimo negaliojanÄiais administracine tvarka yra vieÅ¡ojo administravimo subjektai, iÅ¡davÄ tokius leidimus.
Vienos pastato sienos pastatymas 2,26-2,66 metro atstumu nuo gretimo ieÅ¡kovui priklausanÄio žemÄs sklypo ribos nelemia ieÅ¡kovo gyvenimo ir veiklos sÄ lygų, turÄtų iki statybos pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ pradžios, pablogÄjimo, be to, byloje nÄra duomenų, kad statyba neatitiktų bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų ar prieÅ¡tarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisÄs aktų reikalavimams, pastatas nekelia grÄsmÄs ar kitaip nepažeidžia gamtos apsaugos reikalavimų, todÄl turÄtų bÅ«ti taikomas Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 4              Atsakovas BUAB âArchidisâ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis:byla iÅ¡nagrinÄta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles: ginÄo iÅ¡sprendimas yra susijÄs ir su bankroto teisinių pasekmių vertinimu, todÄl byla turÄjo bÅ«ti nagrinÄta bankroto bylÄ nagrinÄjanÄiame teisme. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonÄ, kurios kreditoriai patirtų didelių nuostolių, nes pastatas yra pagrindinis atsakovo turtas. PastatÄ nugriovus, didžioji dalis kreditorių reikalavimų liktų nepatenkinta. Kadangi atsakovas neturi lÄšų nei pastato perstatymui, nei jo nugriovimui, lÄÅ¡as turÄs skirti atsakovo kreditoriai.
Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo jam neteismingÄ bylÄ , todÄl bÅ«tina sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ rūšinio ir iÅ¡imtinio teismingumo kriterijus atitinkanÄiam teismui.Pirmosios instancijos teismas formaliai taikÄ teisÄs normas, nesiaiÅ¡kino, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, kaip jo buvimas pažeidžia ieÅ¡kovo teises, ar statinio nugriovimas yra proporcingas ieÅ¡kovo teisių pažeidimui ir kt. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad bylÄ nagrinÄjant buvo priimta ir įsigaliojusi nauja CK 4.103 str. redakcija, o buvusi Å¡io straipsnio redakcija, reglamentavusi savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti krediterijai arba ir atvejai, kuriems esant, teismas, įvertinÄs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galÄjo priimti ir kitokį sprendimÄ , prieÅ¡taravo LR Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo teisinÄs valstybÄs principams.
NuosavybÄs teisÄ ribojanti priemonÄ turÄtų nustatyti teisingÄ visuomenÄs bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ , kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelÄ naÅ¡tÄ . Pirmosios instancijos teismas sukÅ«rÄ netoleruotinÄ situacijÄ , užkirsdamas keliÄ turtines teises įgijusiam asmeniui ginti savo teises, net nesvarstydamas galimybÄs ginti ieÅ¡kovo teises, nepažeidžiant bankrutuojanÄios įmonÄs turtinių teisių.
Atstumas tarp pastato ir kaimyninio sklypo yra didesnis nei 3 m., bendra ieÅ¡kovo namo insoliacija tenkina normatyvinius reikalavimus, todÄl ieÅ¡kovo namo insoliacijos sumažÄjimas dÄl to, kad pastatas meta ant jo Å¡eÅ¡Älį, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs. Be to, toje vietoje, kurioje pasak ieÅ¡kovo, yra mažesnis nei 3 metų atstumas, tokia riba buvo dar tada, kai pastato vietoje stovÄjo anksÄiau statytas namas. Pastato pastatymas mažesniu nei norminiu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos neturi realaus ir neleistino poveikio ieÅ¡kovo gyvenimo ir veiklos sÄ lygoms.
TeisÄs aktai nereglamentuoja nei gretimo sklypo insoliacijos reikalavimų, nei regÄjimo kampo tuo atveju, jei statomas mažaaukÅ¡tis gyvenamasis namas, o tokie reikalavimai svarbÅ«s tik statant daugiaaukÅ¡Äius gyvenamuosius pastatus. Å iuo metu nebeliko teisÄs normos, kurios pagrindu buvo panaikinti 2006-02-22 statybos leidimas GN/206/06-0069 ir 2007-02-21 statybos leidimas Nr.GN/187/07-0121 bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2007-12-03 aktas.
Vadinasi, 2012-10-04 aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-802 panaikinus STR 192.1 p. ir 1 priedÄ , atsirado teisinÄ galimybÄ Ä¯teisinti statybÄ , kurios statybÄ leidžiantys dokumentai yra negaliojantys ir taikyti Å¡velnesnÄ ir mažiau žalos daranÄiÄ priemonÄ â taikyti Statybos įstatymo 28(1) str. 2 d. 4 p. ir įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytÄ terinÄ pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ (jei tai bÅ«tina), iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .
ŽemÄs sklype, esanÄiame (duomenys skelbtini), stovÄjÄ statiniai buvo pastatyti ir įregistruoti iki atsakovo žemÄs sklypo suformavimo. VÄliau suformuoto žemÄs sklypo riba buvo nustatyta mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo (duomenys skelbtini), stovÄjusio gyvenamojo namo, o ne atvirkÅ¡Äiai. Vadinasi, arÄiausiai žemÄs sklypo stovÄjÄs atsakovui nuosavybÄs teise priklausantis gyvenamasis namas visuomet buvo nutolÄs nuo kaimyninio žemÄs sklypo ribos tokiu paÄiu atstumu, kaip ir užbaigus statybÄ .
Be to, pastatas pastatytas iÅ¡laikant jau esamÄ atstumÄ iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, o statybas leidžianÄiuose dokumentuose, tiek visuose techninio projekto sprendiniuose buvo leista vykdyti statybÄ panaudojant esanmo pastato dalis (pastato pamatus). Minimalus teismo sprendime nurodytų veiksmų atlikimo terminas yra 27 mÄnesiai, todÄl tokio sprendimo neįmanoma įgyvendinti. Parengti detalųjį planÄ truktų 7-8 mÄnesius, o jo tvirtinimas užtruktų apie 4-5 mÄnesius. Po detalaus plano patvirtinimo galima praÅ¡yti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos miesto plÄtros departamento specialiųjų architektÅ«rinių reikalavimų bei prisijungimo sÄ lygų esamo pastato rekonstrukcijai, kas užtrunka apie 3 savaites.
Po to rengiamas techninis pastato rekonstrukcijos projektas, kas trunka dar 4 mÄnesius, o jį pabaigus statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duodamas per 30 darbo dienų, kas atitinka 6 savaites.              TreÄiasis asmuo AB DNB bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendimÄ ir gražinti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis:pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino AB DNB banko kaip hipotekos kreditoriaus statusÄ sÄ Å¾iningumo aspektu ir pažeidÄ banko kaip sÄ Å¾iningo ir teisÄto daiktinių teisių įgijÄjo teises ir teisÄtus interesus.
AB DNB bankas sÄ Å¾iningai įgijo teises pagal hipotekos lakÅ¡tÄ , todÄl LR Statybos įstatymo 281 str. taikymo kontekste turi bÅ«ti įvertintos ir ginamos banko sÄ Å¾iningai įgytos teisÄs. Akivaizdu, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslas yra suformuoti taisyklÄ, kad sÄ Å¾iningai įgytos daiktinÄs teisÄs į pagal neteisÄtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastatytÄ pastatÄ , bÅ«tų ginamos.Iki hipotekos sandorio įregistravimo nebuvo jokių vieÅ¡ai prieinamų duomenų apie galimai neteisÄtai iÅ¡duotus statybÄ leidžianÄius dokumentus.
Hipotekos sandorio sudarymo metu jokių įrašų apie vykstanÄias bylas VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazÄje nebuvo. 2007 metais nebuvo galimybÄs vieÅ¡ai per LITEKO sistemÄ sužinoti apie neįsiteisÄjusius sprendimus ar apie vykstanÄius teismo procesus, jei yra nepaskirti posÄdžiai bylose.Kadangi pagal bankui pateiktus statybÄ leidžianÄius dokumentus ir projektinÄ dokumentacijÄ ginÄo statinys buvo statomas ant esamų pamatų ir iÅ¡laikant esamus atstumus iki sklypo ribos, AB DNB bankui iÅ¡ pateiktų dokumentų nebuvo pagrindo abejoti dÄl statybos teisÄtumo ar kaimyninio sklypo savininkų interesų pažeidimo.Teismas, priimdamas sprendimÄ nugriauti statinio dalį, esanÄiÄ arÄiau kaip 4,5 metro nuo kaimyninio sklypo ribos ir įpareigoti atsakovÄ , neatlikus nurodyti veiksmų per nustatytÄ terminÄ , nugriauti visÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , nenustatÄ ir skundžiamame teismo sprendime nenurodÄ, kieno lÄÅ¡omis Å¡ie veiksmai bus atliekami.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio mÄn. 6 d. nutartimi yra konstatuota, kad administracinio akto (statybÄ leidžianÄio dokumento) panaikinimas teismo sprendimu neturi ir negali turÄti įtakos AB DNB banko teisÄms ir teisÄtiems interesams.              IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡Ä atsakovo ir treÄiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. briželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , prijungti prie bylos papildomai teikiamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â 2013-06-12 Suvestinį teritorijos planÄ bei susijusius matininko kompetencijÄ patvirtinanÄius dokumentus, priteisti iÅ¡ apeliantų bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis:2013 m. birželio 12 d. ginÄo gyvenamojo namo Suvestinis teritorijos planas M 1:500 patvirtina, kad ginÄo gyvenamasis namas yra pastatytas tik 1,59 m atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, namo siena iÅ¡sidÄsÄiusi tik 2,06 m â 2,46 m atstumu, o kita namo siena tik 3,24 m â 3,18 m. Tokio nukrypimo negalima vadinti nežymiu ar nedideliu.STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo âStatinių iÅ¡dÄstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimaiâ 1.1 punktas galioja iki Å¡iol ir nustato tapaÄius reikalavimus. 2006-02-22 atsakovui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , o ne daugiabutį, taÄiau iÅ¡ karto neteisÄtai buvo pradÄtas statyti didesnis nei 2000 kv. m. daugiabutis namas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek 2007 m. rugsÄjo 14 d. sprendimu, tiek 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatavo, kad tiek 2006-02-22 statybos leidimas, tiek ir 2007-02-21 statybos leidimas yra susijÄ ir buvo iÅ¡duoti iÅ¡ esmÄs tam paÄiam pastatui statyti, o todÄl vertinant statybos leidimų iÅ¡davimo teisÄtumÄ bei paÄios statybos teisÄtumÄ taikytini tiek STR 2.02.09:2005, tiek ir STR 2.02.01:2004 reikalavimai.IÅ¡nagrinÄtose administracinÄse bylose tiek dÄl detaliojo plano, tiek dÄl statybų leidimo panaikinimo buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuotas ieÅ¡kovo subjektinių teisių bei imperatyvių normų ginÄo statinio statybos metu pažeidimas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad (teisÄs aktuose nustatytų atstumų pažeidimas savaime kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisÄs aktuose, pažeidimas. Vadinasi, pareiÅ¡kÄjui teigiant, kad gretimame sklype esantis statinys buvo pastatytas nesilaikant nustatyto atstumo, įrodinÄjimo dalykas byloje yra tik statybÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų pažeidimo faktas, t.y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisÄs aktai ir kaip pažeidžiami, taÄiau, skirtingai nei nurodo treÄiasis suinteresuotas asmuo, neturi įrodinÄti, kokių (kitų) neigiamų padarinių jam sukelia tokios statybos, nes Å¡ių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinÄs teisÄs, garantuojamos tuo teisÄs aktu, pažeidimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir sprendimai turi bÅ«ti vertinami kaip turintys prejudicinÄ galiÄ ir Å¡ioje byloje, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali remtis nustatytais faktais kaip savo atsikirtimų pagrindu ir tų paÄių faktų jam nebereikia įrodinÄti.
Ä®siteisÄjusiomis teismų nutartimis ir sprendimais, turinÄiomis prejudicinÄ galiÄ Å¡ioje byloje, nustatyti grubÅ«s imperatyvių reikalavimų pažeidimai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kaimyninio žemÄs sklypo savininko, teisÄtus interesus. Tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas visgi nekonstatuotų galimybÄs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisÄjusių nutarÄių ir sprendimų vertinti kaip turinÄių prejudicinÄ galiÄ , akivaizdu, jog aukÅ¡Äiau paminÄti administracinių teismų sprendimai, o taip pat ir administraciniai aktai, fiksuojantys savavaliÅ¡kos statybos faktus, turÄtų bÅ«ti vertinami kaip bylos duomenys, turintys oficialių dokumentų reikÅ¡mÄ, t.y. aukÅ¡tesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ lyginant su kitais bylos duomenimis.Atsakovas iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo vykdÄ akivaizdžiai neteisÄtus veiksmus, kurių neteisÄtumas yra patvirtintas ne vieno teisminio proceso metu priimtais, įsiteisÄjusiais ir galutiniais teismų sprendimais, atsakovas ir jo atstovai buvo itin nesÄ Å¾iningi, vykdÄ statybos darbus ignoruodami ne tik imperatyvius teisÄs aktų reikalavimus, taÄiau ir teismų taikytus draudimus atlikti atitinkamus veiksmus.Bankui apie teisminius procesus, susijusius su ginÄo statiniu, buvo ir turÄjo bÅ«ti žinoma nuo 2007 metų, nes jau 2007 metais prieÅ¡ hipotekos sandorio sudarymÄ buvo panaikintas sklypo detalusis planas, Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2006 m. rugsÄjo 1 d. ir 2006 m. rugsÄjo 12 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonÄs. AB DNB bankas administracinių aktų pagrindu ginÄo statinio statybos procese neįgijo jokių turtinių teisių, todÄl Å¡io apelianto dÄstomi argumentai vertintini kritiÅ¡kai.
AB DNB bankas teiginiai, kuriais siekiama atkreipti teismo dÄmesį į banko sÄ Å¾iningumÄ , yra nesusijÄ su Å¡ia byla. NeteisÄtai pastatytas ginÄo statinys nÄra suskaidytas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus (butus), neperleistas tretiesiems sÄ Å¾iningiems asmenims, o todÄl nÄra jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo įžvelgti galimybÄs Å¡io statinio negriauti, jei nebus atlikti teismo Sprendimu nurodyti veiksmai.Å is ginÄas yra neturtinis, jo materialinis teisinis reikalavimas nÄra susijÄs su turto ar pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimu bei kitais panaÅ¡iais atvejais.
Tenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo turtinÄ padÄtis nepasikeistų ir kvalifikuoti Å¡iuos teisinius santykius kaip turinį ginÄÄ , kurio teismingumÄ apsprendžia turto vertÄ, (kaina) nÄra teisinių prielaidų. IeÅ¡kovui nebus priteistos lÄÅ¡os ar turtas, todÄl ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas pagrįstai buvo nustatytas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Apeliaciniai skundai netenkinami.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.
įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisÄtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nÄra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, todÄl pasisako tik dÄl apeliacinių skundų argumentų.DÄl teismingumo             CPK įtvirtina bendrÄ taisyklÄ, jog visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinÄja apylinkÄs teismai, iÅ¡skyrus bylas, numatytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str.).
IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ dÄl savo pažeistų teisių gynimo, praÅ¡ydamas nugriauti atsakovo neteisÄtai pastatytÄ pastatÄ . Tokio pobÅ«džio reikalavimas reiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio teisminį ginÄÄ , kadangi siekiamas rezultatas ieÅ¡kovui tiesiogiai jokių turtinių teisių nesukuria, o tik paÅ¡alina atsakovo neteisÄtos veiklos pasekmes, todÄl CPK 163 str. ir 34 str. 2 d. p. nuostatos, reglamentuojanÄios turtinių reikalavimų bankrutuojanÄiai įmonei nagrinÄjimÄ , netaikytinos, o byla teisÄtai iÅ¡nagrinÄta Vilniaus miesto apylinkÄs teisme.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad rūšinio teismingumo taisyklÄs Å¡ioje byloje nebuvo pažeistos. Atkreptinas apeliantų dÄmesys ir į tai, kad CPK 329 str. 2 d. neįtvirtina absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo tuo atveju, jeigu apygardos teismui teismingÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄja apylinkÄs teismas arba jeigu byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta pažeidžiant CPK 31 str. įtvirtintÄ iÅ¡imtinį teismingumÄ . Taigi, net jeigu ir nagrinÄjama byla nebÅ«tų buvusi teisminga Vilniaus miesto apylinkÄs teismui, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .DÄl bylos sustabdymoTretieji asmenys A.
B. ir J. S. praÅ¡o stabdyti Å¡iÄ civilinÄ bylÄ CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu iki bus iÅ¡nagrinÄta Vilniaus miesto apylinkÄs teisme nagrinÄjama civilinÄ byla Nr.2-588-727/2013. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu atsakovo ieÅ¡kinį dÄl teisÄs leisti pastatyti pastatÄ mažesniu nei 3 metrų atstumu, negavus K. V. sutikimo, atmetÄ. Å is sprendimas yra įsiteisÄjÄs, o civilinÄ byla Nr.2-588-727/2013 yra iÅ¡nagrinÄta, todÄl nÄra pagrindo svarstyti nagrinÄjamos bylos sustabdymÄ , o tuo labiau stabdyti nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ .DÄl įrodymų priÄmimoCPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinÄs instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, taÄiau, atsižvelgiant į Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ teisÄs normÄ , kad įrodymai apeliacinÄs instancijos teisme gali bÅ«ti priimti, jei jų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau, Å¡is draudimas nÄra absoliutus.
Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas â teisingas bylos iÅ¡nagrinÄjimas, siekiant nustatyti tiesÄ byloje, todÄl teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-359/2008). IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikÄ teismui matininko V. K. 2013-06-12 Suvestinio teritorijos plano M1:500 nuoraÅ¡Ä , bei dokumentus, patvirtinanÄius matininko kvalifikacijÄ .
Å ie įrodymai patikslina ir detaliau parodo atstumÄ tarp atsakovo daugiabuÄio gyvenamojo namo ir ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos, Å¡is dokumentas buvo gautas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo, todÄl, atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, įvertinus pateikto naujo dokumentų įrodomÄ jÄ galiÄ , siekiant nustatyti tiesÄ byloje ir priimti teisingÄ sprendimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 314 str. iÅ¡imtį ir ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ priimti.
DÄl kitų apeliacinių skundų argumentųByloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys skelbtini), savininkas. Atsakovas 2006 m. įsigijo su ieÅ¡kovui priklausanÄiu žemÄs sklypu besiribojantį žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys skelbtini), ir Å¡iame žemÄs sklype pradÄjo daugiabuÄio namo statybÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymo Nr.30-1486 dalį, kuria buvo patvirtintas minÄto žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys skelbtini), ir kuriame buvo vykdomi daugiaubuÄio namo statybos darbai, detalusis planas.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsÄjo 14 d. sprendimu taip pat panaikino Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamento 2006-02-22 statybos leidimÄ gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys skelbtini), statybai, konstatavÄs, kad buvo pažeisti LR Aplinko ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ ir 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimai â nesilaikyta numatytų atstumų nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribų.
Atsakovui gavus naujÄ 2007-02-21 statybos leidimÄ Nr.GN/187/07-0121, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2006-08-10 įsakymas Nr.30-1486, kuriuo patvirtintas sklypo, esanÄio (duomenys skelbtini), detalusis planas, o Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo panaikintas ir antrasis atsakovui iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.GN/187/07-0121, konstatavus, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ vÄl buvo nesilaikyta statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimų, numatanÄių bÅ«tinus pastato atstumus nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi taip pat panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Tertitorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2007-12-03 aktÄ dÄl daugiabuÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys skelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti. Pirmosios instancijos teismas ginÄijamu sprendimu, atsižvelgÄs į tai, kad atsakovui priklausantis daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas neteisÄtai, nes įsiteisÄjusiais administracinių teismų sprendimais buvo pripažinti neteisÄtais ir panaikinti statybos leidimai, detalusis planas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, sprÄsdamas dÄl neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimo, taikÄ Statybos įstatymo 281 str. 3 d. ir leido atsakovui per 12 mÄnesių pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys skelbtini), o neatlikus Å¡ių veiksmų â įpareigojo atsakovÄ nugriauti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ .
TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei Å¡alių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , toks sprendimas atitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.MinÄta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2007 m. rugsÄjo 14 d. sprendimu ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino 2006-02-22 bei 2007-02-21 statybos leidimus atsakovo daugiabuÄiam gyvenamajam pastatui, konstatavÄs, kad iÅ¡duodant statybos leidimus buvo pažeisti LR Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ 192.1 p. ir 1 priedo 4 p. bei 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 âVienbuÄiai ir dvibuÄiai gyvenamieji pastataiâ 8 priedo 1.1 p. reikalavimai, statybos leidimai iÅ¡duoti statyti pastatÄ mažesniu nei 3 metru atstumu ir neatitiko teisÄs aktų reikalavimų dÄl atstumo nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos, tuo tarpu minimalus atstumas tarp atsakovo žemÄs sklypo ir ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos turÄjo bÅ«ti 5 metrai.
Taigi, treÄiųjų asmenų teiginiai, neva aplinkybÄ, jog ginÄo pastato, esanÄio (duomenys skelbtini), statybos leidimo iÅ¡davimo bei pirmosios instacijos teismo sprendimo priÄmimo metu neturÄjo ir neturi bÅ«ti taikomos jokios nuostatos dÄl minimalaus atstumo iÅ¡laikymo iki gretimo sklypo ribos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. PažymÄtina ir tai, kad administraciniai teismai aukÅ¡Äiau nurodytais įsiteisÄjusiais sprendimais konstatavo, kad atsakovas vykdÄ naujÄ statybÄ , o ne pastato rekonstrukcijÄ , nuginÄytuose statybos leidimuose taip pat buvo numatyta naujo pastato statyba, o ne jo rekonstrukcija, todÄl prieÅ¡ atsakovo pastatytÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ buvÄ senojo pastato statybos ypatumai ir ribos Å¡iuo atveju nÄra svarbÅ«s, dÄl to ir treÄiųjų asmenų apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai, neva statinio rekonstravimo atveju besiribojanÄių žemÄs sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi rekonstruojant pastatÄ , nÄra susijÄ su nagrinÄjama byla.
Atkreiptinas apeliantų dÄmesys, kad įsiteisÄjÄ teismo sprendimai turi prejudicinÄ galiÄ , yra privalomi visiems asmenims, o jais konstatuoti faktai treÄiųjų asmenų negali bÅ«ti kvestionuojami (CPK 182 str. 2 p.).LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 âStatybÄ leidžiantys dokumentaiâ 11 priedo 4 punktas numato, kad raÅ¡ytiniai žemÄs sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant <...> pastatus ar stogÄ turinÄius inžinerinius statinius arÄiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos <...>.
Å iuo metu aktualaus LR Aplinkos ministro 2005-01-01 įsakymu Nr.D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09-2005 âVienbuÄiai ir dvibuÄiai gyvenamieji pastataiâ 8 priedo 1 ir 1.1. punktai numato, kad statiniai turi bÅ«ti iÅ¡dÄstomi sklype taip, kad nebÅ«tų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, o mažiausias atstumas nuo pastatų iki 8,5 m. aukÄio iki sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m., aukÅ¡tesniems pastatams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukÅ¡Äio metrui.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad negali bÅ«ti tokios situacijos, kai vienbuÄiam ar dvibuÄiam gyvenamajam namui statyti nustatyti minimalÅ«s atstumų reikalavimai bÅ«tų didesni nei daugiabuÄiam gyvenamajam namui, todÄl treÄiųjų asmenų teiginiai, neva Å¡is statybos reglamentas negali bÅ«ti taikomas daugiabuÄiam gyvenamajam namui, yra nelogiÅ¡ki, nepagrįsti, o be to, jie paneigtų administracinių teismų konstatuotas iÅ¡vadas, kad statybos leidimas daugiabuÄiam namui statyti buvo iÅ¡duotas pažeidžiant minÄtÄ reglamentÄ .
Be to, aplinkybÄ, jog statybos techninio reglamento STR:2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ 192.1 p. ir 1 priedas, numatÄ reikalaujamus atstumus tarp pastato ir žemÄs sklypo ribos, yra panaikinti nuo 2010-10-07, jokiu bÅ«du nepaneigia, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 8 priede 1.1. punkte numatyti reikalavimai atstumams bei statybos techniniame reglamente STR 1.07.01.2010 11 priedo 4 punkte įtvirtinti reikalavimai gauti raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ yra galiojantys. Tretieji asmenys savo apeliaciniame skunde iÅ¡kreipia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punktÄ , netinkamai skaiÄiuoja nuokrypius nuo žemÄs sklypo ribų, visiÅ¡kai ignoruodami nuostatÄ , jog aukÅ¡tesniems nei 8,5 m aukÅ¡Äio pastatams, atstumas nuo pastato iki žemÄs sklypo ribos nuo 3 m didinamas 0,5 kiekvienam papildomam pastato aukÅ¡Äio metrui.
TodÄl teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minimalus atstumas iki ieÅ¡kovo žemÄs sklypo pastato aukÅ¡Äiui esant 11,22 m (t. 6, b.l. 135), yra 4,5 m, o ne 3 m, kaip nepagrįstai bando įrodyti tretieji asmenys. Taigi, byloje esant įrodymams (V. K. 2013-06-12 Suvestinio teritorijos planui M1:500), kad daugiabutis gyvenamasis pastatas nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos 1,59 m atstumu, daugiabuÄio gyvenamojo namo siena yra 2,06 â 2,46 m atstumu, laikytina kad 2,04 â 2,91 m nukrypimas, įvertinus jog daugiabuÄio namo langai yra nukreipti į ieÅ¡kovui priklausantį žemÄs sklypÄ ir namÄ , atsižvelgus į atsakovui priklausanÄio pastato pobÅ«dį, negali bÅ«ti laikomas nereikÅ¡mingu, nežymiu ar neesminiu palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu.
Atkreiptinas dÄmesys, kad treÄiųjų asmenų cituojamoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinÄje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir Å¡ioje byloje faktinÄs situacijos yra skirtingos, o nustatyti atstumų dydžiai skiriasi netgi daugiau nei dvigubai, t.y. iÅ¡ esmÄs, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad atstumų nuokrypis Å¡iuo atveju yra neesminis ar nepažeidžiantis ieÅ¡kovo teisių. PažymÄtina, kad statybos normatyvinių dokumentų normos, nustatanÄios atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribÄ , yra imperatyvaus pobÅ«džio ir iÅ¡reiÅ¡kia statybos veiklÄ reglamentuojanÄių įstatymų saugomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-523/2011), o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti minimalÅ«s atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos yra skirti užtikrinti kuo mažesnį statybos nulemtÄ treÄiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų pasikeitimÄ ir Å¡ios nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutatris civilinÄje byloje Nr. 3K-3-523/2011).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į tai, jog atsakovo pastatytas pastatas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų dÄl atstumo nuo ieÅ¡kovui priklausanÄio žemÄs sklypo ribos, o statybÄ leidžiantis dokumentas yra negaliojantis, sprÄsdamas dÄl Statybos įstatymo 281 str.
2. d. numatytų sprendimo bÅ«dų, tinkamai įvertino atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei pagrįstai konstatavo, kad minÄto įstatymo 281 straipsnio 2 d. 4 punkte nurodytas sprendimas â įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal tinkamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžianti dokumentÄ â Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas. Byloje surinktų įrodymų visuma â 2006 m. rugpjÅ«Äio 17 d. savavaliÅ¡kos statybos aktas, Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2006 m. rugsÄjo 1 d. ir 2006 m. rugsÄjo 12 d. nutartys, draudžianÄios atsakovui vykdyti statybos darbus ir patekti į statybos aikÅ¡telÄ, antstolÄs D.
M. faktinių aplinkybių kontstavimo aktai (t. I, b.l. 32-52), įsiteisÄjusios Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2007 m. liepos 10 d. ir 2007 m. lapkriÄio 28 d. nutartys dÄl baudos atsakovui skyrimo â neabejotinai patvirtinta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, vykdydamas daugiabuÄio pastato statybas, veikÄ itin nesÄ Å¾iningai. Atsakovas nuo pat statybos pradžios ne tik ignoravo priimtus savavaliÅ¡kos statybų aktus, teismų sprendimus ir jais pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, draudžiusias vykdyti statybos darbus ir patekti į statybvietÄ, taÄiau tam tikru metu savavaliÅ¡kai tÄsÄ statybos darbus, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, o netgi suvokdamas, kad naujas statybos leidimas iÅ¡duotas jau anksÄiau iÅ¡duoto ir pripažinto neteisÄtu statybos leidimo pagrindu, vis vien tÄsÄ statybos darbus, nepaisÄ teisÄs aktais reikalaujamo pastato atstumo nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribų, o paskyrus ne vienÄ baudÄ už teismo nutarÄių, draudžianÄių vykdyti statybÄ , nevykdymÄ , teismų reikalavimus toliau ignoravo.
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkriÄio 27 d. sprendimÄ , kuriuo panaikintas statybos leidimas atsakovo pastatui, esanÄiam (duomenys skelbtini), o įsiteisÄjusia 2012 m. spalio 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir 2007-12-03 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Atsakovas, net ir priÄmus Å¡iuos sprendimus administraciniuose teismuose, praÄjus net 9 mÄnesiams po Å¡ioje byloje ginÄijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, iki Å¡iol nesiÄmÄ jokių aktyvių veiksmų, siekdamas tinkamai sutvarkyti statybos dokumentacijÄ , pertvarkyti pastatÄ ar jį įteisinti.
Tuo tarpu įvertinus civilinių bylų apeliacine tvarka nagrinÄjimo terminus, pripažintina, kad atsakovas, bÅ«damas rÅ«pestingas, atidus, sÄ Å¾iningas, norÄdamas tinkamai ginti savo kreditorių interesus, teigdamas, kad įteisinti ir pertvarkyti pastato dokumentacijÄ jam užtruktų 27 mÄnesius, jau bÅ«tų ÄmÄsis aktyvių veiksmų pertvarkant projektinÄ dokumentacijÄ ir perstatant ar pertvarkant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovas, neveikdamas sÄ Å¾iningai ir aktyviai, deklaratyviais teiginiais ginÄydamas priimtus sprendimus ar inicijuodamas naujus teisminius procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , atitinkamai per nustatytÄ terminÄ neįteisinÄs statybos dokumentų ar nepertvarkÄs pastato, pats turÄs prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes.
             AB DNB bankas savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo taikytas LR Statybos įstatymo 281 str. 3 d. įtvirtintas sprendimas pažeidžia sÄ Å¾iningai teises pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Ä¯gijusio kreditoriaus interesus, ir teigia, kad bankui pateikti dokumentai nesudarÄ pagrindo abejoti dÄl statybos teisÄtumo ar kaimyninio sklypo savininko interesų pažeidimo, o bankui tik 2010 m. tapo žinoma apie ieÅ¡kovo inicijuotÄ teisminį procesÄ dÄl statybos leidimo panaikinimo.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tokie AB DNB banko argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas buvo įkeistas kreditoriui AB DNB bankui 2007-08-21 hipotekos lakÅ¡tu, tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas dar 2006 m. rugsÄjo 1 d. ir 2006 m. rugsÄjo 12 d. nutartimis uždraudÄ atsakovui vykdyti statybos darbus, atsakovui ir kitiems statybos dalyviams patekti į statybos aikÅ¡telÄ, vyko teisminiai ginÄai dÄl statybų teisÄtumo, be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu panaikino žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys skelbtini), detalųjį planÄ .
Bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo dalyvis, todÄl kiekvienÄ kartÄ finansuodamas tam tikrus projektus, privalo tinkamai įvertinti prisiimamÄ rizikÄ , pasidomÄti, ar nÄra su finansuojamo objekto statyba susijusių ginÄų ar kitų projekto įgyvendinimo kliÅ«Äių, todÄl negali teisintis savo nerÅ«pestingumu ar neatidumu. Atkreiptinas dÄmesys, kad bankas, net ir priÄmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkriÄio 27 d. sprendimÄ galutinai panaikinti pirmÄ jį statybos leidimÄ , o atsakovui gavus antrÄ jį statybos leidimÄ , nepasidomÄjo, kodÄl iÅ¡duotas naujas statybos leidimas ir kokiu pagrindu vykdoma pastato statyba.
Be to, AB DNB banko nurodytoje teismų praktikoje analizuojamos skirtingos faktinÄs aplinkybÄs nei nagrinÄjamos Å¡ioje byloje, todÄl ja remtis nÄra pagrindo. Be to, pažymÄtina, kad ginÄijamo teismo sprendimo priÄmimas nereiÅ¡kia, kad pastatas bus nugriautas, jeigu bus atlikti atitinkami veiksmai - reikiamai pertvarkyta projektinÄ dokumentacija gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir perstatytas ar pertvarkytas daugiabutis gyvenamasis namas. Atkreiptinas apelianto dÄmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjÅ«Äio mÄn. 6 d. nutartimi neanalizavo AB DNB banko sÄ Å¾iningumo ar jo teisių Å¡alinant neteisÄtus statybos padarinius, todÄl prieÅ¡ingi banko teiginiai laikytini nepagrįstais.
PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priÄmimui. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsÄjo 27 d. sprendimas Nr.4968/99 Hirvisaari v.
Suomija,). TaÄiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Olandija). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v.
Suomija). DÄl Å¡ios priežasties teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi atsakovo ir treÄiųjų asmenų pateiktus apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai vertino reikÅ¡mingas ginÄo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui visas bylos aplinkybes, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ ir nurodytas aplinkybes, priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o kitų apeliantų nurodytų argumentų nevertina kaip visiÅ¡kai neturinÄių teisinÄs reikÅ¡mÄs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumui.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikÄ materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normas, todÄl skundžiamas teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas.
Atsakovo ir treÄiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todÄl jų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų praÅ¡ymai dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat atmetami (CPK 93 str.). IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas taÄiau nepateikÄ teismui tokių iÅ¡laidų patvirtinanÄių dokumentų, todÄl jo praÅ¡ymas taip pat netenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinÄ dokumentacijÄ gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini), o neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytÄ terminÄ , įpareigojo atsakovÄ nugriauti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini), nenurodÄ kieno sÄ skaitÄ atsakovas tai turi atlikti, be to, nenumatÄ pasekmes, jeigu atsakovas neįvykdytų pareigos nugriauti.
TodÄl teisÄjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinÄ dalį, nurodydama, kad atsakovas nugriauti statinį turi savo lÄÅ¡omis, kadangi jo neteisÄti veiksmai lÄmÄ neteisÄtÄ statybÄ , be to, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo dÄl nugriovimo, leidžia tuos veiksmus atlikti ieÅ¡kovui ar imtis tam priemonių atsakovo lÄÅ¡omis (CPK 273 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisÄjų kolegija nutarÄ:
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Papildyti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo rezoliucinÄs dalies treÄiÄ pastraipÄ ir jÄ iÅ¡dÄstyti taip:âÄ®pareigoti atsakovÄ BUAB âArchidisâ, juridinio asmens kodas 110897229, neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytÄ terminÄ , savo lÄÅ¡omis nugriauti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys skelbtini), unikalus Nr. (duomenys skelbtini). Atsakovui BUAB âArchidisâ neįvykdžius Å¡io teismo įpareigojimo, leisti ieÅ¡kovui K.
V. imtis priemonių Å¡iam įpareigojimui įvykdyti atsakovo BUAB âArchidisâ lÄÅ¡omis.              TeisÄjai                                                                                           AndrutÄ KalinauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Loreta LipnickienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Andžej Maciejevski