2013-11-22 Nr. AB-8913-3-61-3-00236-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1768/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00236-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.2; 11.5.1; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. skundu (b. l. 20-29, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą.

Pareiškėja nurodė, kad Tarybos Sprendimo 2 punkte nuspręsta Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje numeriu 1 pažymėtoje teritorijoje suformuotą sklypą skirti projekto „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“ įgyvendinimui. Pareiškėja pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės administracija iki šiol neįvykdė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010, nors tame sprendime nurodytas konkretus jo įvykdymo terminas jau suėjęs. Pareiškėjos teigimu, Tarybai priėmus Sprendimą, vadovaujantis jo 2 punktu, minėtą teismo sprendimą įvykdyti tampa neįmanoma. D. P. manymu, įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo nevykdymas yra įsikišimas į jos teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Pareiškėjos teigimu, Tarybos Sprendimo 2 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės (atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia) principams, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies reikalavimams bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimams. Pareiškėja pažymėjo, kad įsiteisėjusiame ir galiojančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime numeriu 1 įvardinta teritorija sutampa su Tarybos Sprendimo antrame punkte nurodytu 5044 kv. m. sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Druskininkuose. Pareiškėjos teigimu, atsakovas Sprendimo 2 punktu numatė įkurti seniūniją-bendruomenės namus mieste, kuriame iš tiesų jokios seniūnijos nėra. D. P. nurodė, kad bendruomenės namai Druskininkuose jau įkurti ir sėkmingai funkcionuoja buvusios miesto katilinės rekonstruotose patalpose.

Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 68-72, I t.) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T-51 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir šio plano savivaldybės teritorijos žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (SI) bei reglamentų lentelėje ši teritorija priskirta teritorijai visuomenės poreikiams. Atsakovas vadovavosi „visuomeninės paskirties teritorijos“ sąvoka, apibrėžta žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 30-37/01-40, pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. V35-505 buvo patvirtintas sklypo Nr. 1 detalusis planas, ir darė išvadą, kad, priešingai nei nurodė pareiškėja, ginčijamas sprendimas nustatė jau kitų teritorijų planavimo dokumentais patvirtintų ir teismo metu jau galiojusių, žemės sklypo su nustatyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirties teritorija – priskirta visuomenės poreikiams, naudojimo būdu – teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, naudojimo pobūdį – teritorija, skirta įsteigti seniūniją – bendruomenės namus, t. y. tarybos sprendimas nesukuria jokių naujų teisinių santykių, kurie nebūtų egzistavę iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Taryba pabrėžė, kad priėmus ginčijamą sprendimą sklype esanti situacija nepasikeitė, t. y. sklypas liko neužstatytas. Atsakovas pažymėjo, kad Taryba savo sprendimu nepasisakė dėl žemės sklypo nuosavybės formos ar asmenų, kurie turi statyti minėtą objektą, o tik sukonkretino savivaldybės bendrojo plano ir sklypo Nr. 1 detalaus plano sprendinius. Atsakovas darė išvadą, kad Taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, jai teisės aktais suteiktos kompetencijos neviršijo, gyventojų teisių nepažeidė bei nepažeidė žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.

Taryba atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja nenurodė kokias jos asmenines teises pažeidė Tarybos Sprendimas. Atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad Tarybos sprendimas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnį, kuris nustato mero ir mero pavaduotojo įgaliojimus, ir paaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje meras nepriėmė jokių sprendimų, kurie būtų skundžiami ir kurie galėtų pažeisti kieno nors interesus. Pareiškėjos teiginį, kad ginčijamas atsakovo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktui, atsakovas laikė nepagrįstu, kadangi šie teisės aktai nereglamentuoja savivaldybės tarybos kompetencijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į skundą (b. l. 82-83, I t.) prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Tarnyba nurodė, kad jai nepriskirta kompetencija spręsti laisvos (neužstatytos) žemės plotų grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tarnyba paaiškino, kad galės pradėti veikti tik tada, kai ginčo žemės sklypai bus pripažinti laisvais, bus suprojektuoti, patvirtinti planai ir visa medžiaga pagal teisės aktų reikalavimus bus perduota Tarnybai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog D. P. negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra, todėl pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad Tarybos Sprendimas pažeidžia jos teises, teismas laikė nepagrįstomis. Kitų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Sprendimas galėtų būti naikinamas, teismas nenustatė.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti įvairius žemėtvarkinius veiksmus sklype Nr. 1, tačiau nebuvo pasisakyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą natūra. Teismas darė išvadą, kad Tarybos Sprendimas netrukdo vykdyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo ir pareiškėjos pretenzijas dėl vengimo vykdyti teismo sprendimą šiuo pagrindu teismas laikė nepagrįstomis.

III. Pareiškėja D. P. apeliaciniu skundu (b. l. 56-68, 129-130, 142-143, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-129/2012 atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 ir nurodymas skundžiamą Tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktą traktuoti individualiu administraciniu teisės aktu pareiškėjai suponavo, jog skundžiamas individualus teisės aktas (Tarybos Sprendimo 2 punktas) skiriamas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (N. K. įpėdiniams, pretenduojantiems nuosavybės teises į N. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę teritorijoje Nr. 1 atkurti natūra), dėl ko 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdžiui Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėja pateikė prašymą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje A.

M., tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48, 81 straipsniais ir paaiškina, kad jos sesuo A. M. kaip ir pareiškėja yra N. K. anūkė, pretenduojanti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę teritorijoje Nr. 1 atkurti natūra, todėl, pareiškėjos manymu, materialinis teisinis santykis tarp Tarybos ir A. M. yra toks pat kaip tarp Tarybos ir pareiškėjos, t. y. liečia tą patį dalyką, o byloje priimtu sprendimu A.

M. atžvilgiu Tarybai atsiranda tokios pat teisės ir pareigos kaip ir pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2013 m. kovo 25 d. sprendimu pažeidė ABTĮ 48, 81 straipsnius, nes po pareiškėjos skundo priėmimo paaiškėjus, kad ginčas yra susijęs su A. M. teisėmis ir pareigomis, netenkino pareiškėjos prašymo įtraukti A. M. trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis vieninteliu argumentu – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 prieita išvada.

Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju buvo būtina atsižvelgti į išaiškinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P552-210/2012 bei 2013 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-391/2013. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pastarojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. liepos 9 d. sprendime buvo pasisakyta tik dėl žemės dalies, pažymėtos numeriu 7, o kitos bylos dalies klausimai nebuvo nagrinėjami.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėtas ginčas dėl teisėtumo akto, kuriuo seniūnijos – bendruomenės namų įrengimui numatoma teritorija Nr. 1, t. y. teritorija, kurioje Druskininkų savivaldybės administracijai nustatyti įpareigojimai suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos šią žemę turėjusio N. K. įpėdiniams. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas priėmė sprendimą dėl ginčo, susijusios su teritorija Nr. 1, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame klausimai dėl teritorijos Nr. 1 nebuvo nagrinėjami.

Pareiškėjos manymu, šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar priimant Tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 2 punktą nebuvo pažeistas jo priėmimo metu galiojęs Vietos savivaldos įstatymas ir Tarybos veiklos reglamentas. Pareiškėja pažymi, kad teismas priėmė sprendimą neįvertinęs, ar priimant Tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 2 punktą buvo laikytasi jo priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų ir su jomis susijusių taisyklių (ar į tarybos posėdį buvo pakviesti N. K. įpėdiniai), ar buvo nurodyti tinkami motyvai ir argumentai dėl seniūnijos-bendruomenės namų įrengimo, ar buvo nurodyti tinkami motyvai ir argumentai dėl seniūnijos-bendruomenės namų įrengimo būtent teritorijoje Nr. 1, ar nebuvo piktnaudžiauta valdžia ir suteiktais įgaliojimais.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 50S-26, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises D. P. grąžinant natūra 0,2643 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5044 ha žemės sklype Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise su bendraturte A. M. (0,2401 ha) ir daro išvadą, kad 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes tiek dėl A. M. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniui, tiek dėl pareiškėjos teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo natūra 5044 kv. m sklype (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose.

Pareiškėja pažymi, kad minėto akto pagrindu nuo 2013 m. birželio 20 d. į 0,5044 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, įregistruota D. P. nuosavybės teisė.

Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimais į apeliacinį skundą (b. l. 121-123, 125-127, 149-151, 159-160, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaujasi ABTĮ 58 straipsniu ir daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytos aplinkybės neturi būti nagrinėjamos iš naujo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidina teismą, teigdama, jog teismas nustatė, kad pareiškėja neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra taikytinas tik dėl sklypo Nr.

7. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendime konstatavo, jog atkurtos nuosavybės teisės ir priimtas sprendimas dėl žemės išpirkimo į visą pareiškėjai tenkančią buvusio savininko žemę, o sklypas Nr. 1 patenka į būtent minėtą žemės sklypą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiginys, jog Tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. T1-171 trukdo vykdyti įsiteisėjusį 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą, neatitinka faktinės situacijos, kadangi minėtas teismo sprendimas buvo pakeistas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad iki šio įsakymo pakeitimo pareiškėja neturi teisės susigrąžinti buvusio savininko turėtą žemės sklypą ir kreipdamasi į teismą ji neturėjo jokių teisių į jį, todėl jos teisės negalėjo būti pažeistos. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš pareiškėjos pateikto 2013 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjai, kuri teikė skundą remdamasi tuo, jog jai vienai priklauso žemės sklypas Nr. 1, 2013 m. gegužės 3 d. buvo atkurtos teisės į dalį žemės sklypo Nr. 1 (kita sklypo dalis buvo atkurta A.

M., kuri nėra šios bylos šalis ir kuri Druskininkų savivaldybės veiksmų neskundė) ir daro išvadą, kad pareiškėja į teismą kreipėsi neturėdama kitų pretendentų (dabartinių savininkų) įgaliojimo. Be to, minėtas išrašas įrodo, kad skundžiamas Tarybos sprendimas netrukdė įvykdyti teismo sprendimo ir buvo priimtas teisėtai. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nenurodė, jog teisė į nuosavybės grąžinimą natūra pareiškėjai atsirado tik 2013 m. gegužės 3 d., kai Tarnybos Druskininkų skyrius įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-79 pakeitė Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125, kuriame nurodoma, jog Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125 keičiamas atsižvelgiant į 2003 m. kovo 3 d. pareiškėjos prašymą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Tarnybos Druskininkų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-79, sukonkretinant nuosavybės atkūrimo natūra sąlygas, buvo pakeistas Tarnybos Druskininkų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-108. Tik pakeitus Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125 išnyko teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kad kol nepakeistas apskrities valdytojo sprendimas, pareiškėja neturi teisės atkurti žemės natūra, t. y. neturi teisės reikšti teisių į žemės sklypą Nr. 1, o tuo pačiu ir teikti teismui skundą dėl Tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 164-165, II t.) paaiškina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, atkurtos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimais Nr. 50S-25 ir Nr. 50S-26. Pastaruoju sprendimu pareiškėjai grąžinta natūra 0,2643 ha žemės sklypo ploto dalis 0,5044 ha žemės sklype (likusi dalis grąžinta A. M.). Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. liepos 19 d. administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 priėjus išvadą, jog pareiškėja neturi teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes nepakeistas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125, minėtas sprendimas buvo pakeistas Druskininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2)-79 bei 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-108.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės tarybos priimto akto teritorijų ir strateginio planavimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos pradinis skundas ir apeliacinis skundas grindžiami pagrindiniu argumentu, jog skundžiamas savivaldybės tarybos aktas kliudo įvykdyti galiojantį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjai bei kitiems pretendentams, grąžinant natūra 0,5044 ha ploto žemės sklypą, esantį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo tik pareiškėjos teisės reikalauti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo įvertinimu ir konstatavo, kad, esant galiojančiam Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimui Nr. 15-12, pareiškėja neturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, grąžinant jį natūra.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir pareiškėjos papildomai pateiktas apeliacinės instancijos teismui Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr.50S-26, patvirtina, kad šiuo metu faktinė ir teisinė situacija pasikeitė. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-12 yra pakeistas ir D. P. 0,5044 ha ploto žemės sklypo, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) dalis yra grąžinta natūra. Į kitą žemės sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos kitam pretendentui. Darytina išvada, kad visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas kliudo įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atkurti nuosavybės teisę, yra nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas neturi įtakos pareiškėjos teisėms į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su savivaldybės institucijų kompetencija bei ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė konkrečių sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimų. Abstraktūs teiginiai apie nepakankamą sprendimo argumentaciją ir pagrindimą, sprendimu suinteresuotų asmenų nedalyvavimu tarybos posėdyje negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio prasme.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis savivaldybės savarankiškoms funkcijoms inter alia priskiria teritorijų planavimą, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimą. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Ginčijamu sprendimu nuspręsta papildyti Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 metų strateginį planą ir 0,5044 ha ploto žemės sklype, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) vykdyti seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimo projektą. Tokio pobūdžio sprendimai yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jais įgyvendinamos jau minėtos savarankiškosios savivaldybės funkcijos.

Pagal galiojančius Druskininkų mieste teritorijų planavimo dokumentus – Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.T1-51 patvirtintą teritorijos bendrąjį planą bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.V35-505 patvirtintą 21,9 ha Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos detalųjį planą , 0,5044 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose pagal jo naudojimo paskirtį yra skirtas visuomenės poreikiams, pagal žemės sklypo naudojimo būdą – skirtas valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigos, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir pan. Ginčijamas sprendimas šiems teritorijų planavimo dokumentams neprieštaravo, o tik numatė vieną iš galimybių įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Ta faktinė aplinkybė, kad žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises grąžintas privatiems asmenims, savaime nešalina galimybės ten statyti savivaldybei priklausantį statinį, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka išsprendus žemės sklypo nuomos, panaudos ar išpirkimo visuomenės poreikiams klausimus.

Konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, priimant šį sprendimą nebuvo viršyta atsakovui suteikta kompetencija, o pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kitais motyvais, tačiau priimtas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Dainius Raižys Dalia Višinskienė