N-575-659-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-659/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-90197-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino V. N. (toliau – ir V. N.) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn V. N. patrauktas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., apie 18 val. 20 min., Vilniuje, Žalgirio g. 105, vairavo automobilį „Toyota Corolla“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Ford Mondeo“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir jį apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Pažymėjo, jog V. N. pripažino minėtu laiku buvęs įvykio vietoje, tačiau teigė į automobilį neatsitrenkęs, todėl išvažiavęs. Nurodė, jog ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. N. yra kaltas jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymu. Akcentavo, jog tokia išvada darytina įvertinęs liudytojų A. V. ir L. P. parodymus, kurie paaiškino, kad matė, kaip automobilio „Toyota“ vairuotojas atsitrenkė į automobilį „Ford“, o liudytojas A. V. paaiškino, kad girdėjo lūžtančios plastmasės garsą ir dėl to atkreipė dėmesį į įvykį. Pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ir automobilio „Ford“ apžiūros metu nustatyti sugadinimai – sugadintas galinis bamperis bei ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, kad ant automobilio „Ford“ rasto lako dalelės yra vienos su automobilio „Toyota“ priekinio bamperio lako pavyzdžiais. Nurodė, jog nors ant V. N. automobilio nėra sugadinimo žymių, tačiau tai nereiškia, kad eismo įvykio nebuvo, kadangi kitais nutarime aptartais įrodymais nustatyta, jog eismo įvykis buvo. Teismas taip pat pažymėjo, jog įvykio metu su kitu automobiliu kontaktavo V. N. vairuojamo automobilio priekis, kuris yra vairuotojo matomumo zonoje, be to, kaip paaiškino liudytojas A. V., jis girdėjo lūžtančios plastmasės garsą, o liudytojas L. P. paaiškino, kad matė sujudėjusį kitą automobilį, kas rodo, kad V. N. taip pat matė ir girdėjo, kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Pridūrė, jog tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš karto po įvykio V. N. iš stovėjimo aikštelės išvažiavo, nors tik ką buvo atvažiavęs į ją, ieškojo vietos automobiliui pasistatyti ir ketino eiti į parduotuvę. Administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad V. N. administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas 5 kartus.

II. V. N., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72 – 73), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir sušvelninti šiuo nutarimu jam paskirtą nuobaudą, t. y. panaikinti jam papildomai paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo pat pradžių neneigė galėjęs kliudyti kitą automobilį, tačiau tikina to pažeidimo padarymo metu nepajautęs. Teigia, jog iš įvykio vietos išvažiavo dėl to, kad suprato, jog automobilio priparkuoti nepavyks, tačiau ne dėl to, jog būtų suvokęs padaręs eismo įvykį. Pažymi, jog jo automobiliui nebuvo padaryta jokių apgadinimų, nukentėjusio automobilis apgadintas taip pat nežymiai, automobilių bamperiai yra žemai, vairuojant jų nesimato, todėl liudytojas L. P. teisme pažymėjo, jog jis galėjo automobilių kontakto ir nepajausti. Mano, jog už eismo įvykį yra nubaustas per griežtai. Pažymi, kad nuo 2011 m. vasario 7 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl turi važinėti po įvairias Lietuvos vietas ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, ką patvirtina teismui pateikiami pareigybiniai nuostatai. Tikina, jog atėmus teisę vairuoti jis iškart prarastų darbą, kas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai – mamai, kuri nedirba, ir močiutei, kuri sunkiai serga.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į V. N. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnį ir jam paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti nenustatyta. Pabrėžia, jog teikdamas paaiškinimus V. N. savo kaltę neigė ir dėl padaryto pažeidimo pradėjo gailėtis tik paskyrus galutinę administracinę nuobaudą. Priduria, jog jis pakartotinai per metus padaro antrą tokios rūšies administracinį teisės pažeidimą, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. N. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus

ATPK

127 straipsnio 2 dalyje ir

130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK

130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Iš apeliacinio skundo suprastina, jog V. N. neneigia galėjęs padaryti eismo įvykį, tačiau tikina iš eismo įvykio vietos pasišalinęs to nesuvokdamas. Be to, apeliantas prašo pritaikyti ATPK 301 straipsnį ir jam paskirtąją nuobaudą sušvelninti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. N. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojų A. V. ir L. P. pirminiais paaiškinimais bei teisme duotais parodymais, fotolentelėmis, ekspertizės aktu bei kita bylos medžiaga. Be to, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog V. N. įvykio metu suprato kliudęs kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos vis tiek pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog tai buvo įrodyta liudytojo L. P. paaiškinimu, jog „Toyota“ vairuotojas turėjo tikrai matyti, kad kliudė „Ford“ automobilį (b. l. 13). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėtąją aplinkybę įrodo tai, kad automobilių kontaktas įvyko V. N. vairuojamo automobilio priekiu, be to, byloje apklausti liudytojai, kurie eismo įvykį matė atsitiktinai, taipogi patvirtino girdėję lūžtančios plastmasės garsą bei matę, jog sujudėjo kitas automobilis. Pridurtina, jog teismas V. N. tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos įrodančia aplinkybe laiko ir jo paties elgesį, t. y. tai, jog tik atvažiavęs į aikštelę jis iš jos išvažiavo, be kita ko pažymėdamas, jog „nepavyko sėkmingai prisiparkuoti“ (b. l. 14).

Apeliaciniu skundu V. N. taip pat nurodo manantis, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir švelninti jam paskirtąją administracinę nuobaudą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Pirmiausia pažymėtina, jog, nors pirmosios instancijos teismas to ir nepažymėjo, matyti, kad V. N. tokios pat rūšies pažeidimus padarė pakartotinai per vienerių metų laikotarpį (b. l. 51 – 52), kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas (pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje N062- 6254/2009; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 5681/2010, kt.). Antra, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar vykimui į darbą, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pagrindu švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą taip pat nelaikytinos apelianto nurodyta aplinkybė apie būtinybę rūpintis sunkiai sergančia močiute ar nedirbančia motina. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Apibendrinant vertintina, jog pripažindamas V. N. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. N. skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, buvo tinkamai individualizuota, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius