99bc8580-659b-444e-9d0f-b4db29b651cb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-4048-1018/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25727-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.2.6.1.; 3.4.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,

sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,

dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,

atsakovei M. A. Å .,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei M. A. Å . dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. Š. pareiškė ieškinį atsakovei M. A. Š., kuriuo, jį patikslinęs, prašė: pripažinti, kad A. Š. nėra A. Š. (A. Š.) biologinis tėvas bei pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, jog A. Š. yra A. Š. tėvas, negaliojančiais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jis yra susituokęs su atsakove M. A. Å ., tačiau nusprendė nutraukti santuokÄ . Santuokoje gimė sÅ«nus A. Å . (gim. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė patvirtino, jog ieÅ¡kovas nėra A. biologinis tėvas. Gimus vaikui, ieÅ¡kovui pasirodė įtartina vaiko iÅ¡vaizda, nes jis neturėjo į ieÅ¡kovo panaÅ¡ių bruožų (iÅ¡vaizdos). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė santuokoje buvo neiÅ¡tikima, tačiau nuo pat pradžių neiÅ¡tikimybę neigė ir teigė, kad vaikas ieÅ¡kovo, kol 2022 m. spalio mėnesį barnio metu prisipažino, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvas. Pažymėjo, kad giminystės santykiai nėra susiformavę ne tik tarp jo ir vaiko bet ir giminių iÅ¡ jo (ieÅ¡kovo) pusės.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nežino, kieno biologinis sÅ«nus yra A.. IÅ¡sakė, kad gimus A. buvo įtarimų, kad vaikas ne ieÅ¡kovo, kadangi berniukas gimė tamsiais (juodais) plaukais, tamsiomis akimis, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas nurodė esantis mėlynų akių, o jo sutuoktinė – žalių. Praėjus metams nuo sÅ«naus gimimo ėmė ryÅ¡kėti kiti bruožai ir tuomet atsakovė prisipažino, kad sÅ«nus ne ieÅ¡kovo. Posėdyje ieÅ¡kovas tikino, kad santuokinių ryÅ¡ių su sutuoktine nepalaikė nuo praėjusių metų (2022 m.) pavasario. Paklaustas apie santykį su A. ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sužinojęs apie tai, kad A. ne jo (ieÅ¡kovo) sÅ«nus, nuo jo nusisuko, nebegalėjo į jį žiÅ«rėti. ŽiÅ«rėdamas į vaikÄ matė biologinio tėvo veidÄ ir tai buvo psichologiÅ¡kai labai sunku. Teigė, kad su vaiku nebendraujantis kaip su „savo vaiku“ nuo praėjusio pavasario (2022 m.), berniukÄ mato tik tada, kai sutinka juos su atsakove grįžtant namo, einant į antrÄ aukÅ¡tÄ , kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvena viename name, kuriame yra keli įėjimai (du aukÅ¡tai).

Atsakovė M. A. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, tačiau nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tai, jog ieÅ¡kovas nežinojo, kad nėra vaiko biologinis tėvas ir Å¡i aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo barnio metu, taip pat atsakovė ieÅ¡kovo argumentus dėl vaiko panaÅ¡umo į tėvÄ (iÅ¡vaizdos) vertina kaip nepagrįstus, atsižvelgiant į vaiko nedidelį amžių. Papildomai atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės yra noras turėti argumentų bÅ«simoje skyrybų byloje. FaktiÅ¡kai Å¡eima iÅ¡iro prieÅ¡ kelis metus ir nors namas, kuriame ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvena, yra bendras, Å¡alis jungia tik vaikai. Atitinkamai tuo metu kai buvo pradėtas kÅ«dikis (A.), ieÅ¡kovas ir atsakovė nevedė bendro Å«kio, gyveno atskirai (atskiruose namo aukÅ¡tuose).

Posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas žinojo, kad A. ne jo (ieÅ¡kovo) biologinis sÅ«nus. Teigė, kad vaikas buvo pradėtas tuo metu, kai atsakovė ir ieÅ¡kovas nebevedė santuokinio gyvenimo (santuokinio gyvenimo nebeveda penkerius metus iki Å¡ios dienos), todėl tuo metu, kai ieÅ¡kovė pastojo, buvo aiÅ¡ku, kad vaikas ne ieÅ¡kovo. Pasakojo apie ieÅ¡kovo žeidžiančius iÅ¡sireiÅ¡kimus (atsakovės ir negimusio vaiko atžvilgiu) nėštumo metu. Po to kai berniukas gimė, ieÅ¡kovas atvažiavo į ligoninę pasiimti jos ir naujagimio, jis (ieÅ¡kovas) teigė, kad „užauginsime tÄ vaikÄ â€œ, galimai taip, anot atsakovės, iÅ¡reikÅ¡damas norÄ susitaikyti. Å iuo metu ieÅ¡kovas su vaiku nebebendrauja. Atsakovė teigė, kad konflikto, kurio metu, anot ieÅ¡kovo, ji pasakė apie tai, kad vaikas ne ieÅ¡kovo, nebuvo. Atsakovė taip pat pasakojo, kad gimus A. ieÅ¡kovas elgėsi su vaiku gražiai, paėmė ant rankų, prižiÅ«rėdavo, kai bÅ«davo poreikis (kai ieÅ¡kovei reikėdavo iÅ¡eiti). Atsakovė nurodė, kad tvarkant dokumentus metrikacijos skyriui (internetu) sutuoktinis noriai davė asmens dokumentÄ , kad bÅ«tų įraÅ¡yti bÅ«tini duomenys apie vaiko tėvus. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad ketina skirtis su ieÅ¡kovu, tėvystės nuginčijimo bylÄ bÅ«tų inicijavusi pati (ieÅ¡kovas laiko prasme tai padarė pirmesnis). Pasakojo, kad nuo to momento, kai atsakovė pastojo (laukėsi A.), ji su ieÅ¡kovu jau kalbėjo apie skyrybas, nes kartu gyveno tik dėl vaikų, tačiau tuo metu ieÅ¡kovė neturėjo darbo, neturėjo pinigų teismo ir atstovo (advokato) iÅ¡laidoms. Teigė žinanti, kas yra biologinis vaiko tėvas (nurodė, kad tėvystės klausimas bus sprendžiamas po skyrybų su ieÅ¡kovu), todėl nenorėtų, kad įraÅ¡e vaiko tėvu bÅ«tų nurodytas ieÅ¡kovas. Atsakovė pridÅ«rė, kad A. Å . neteikia vaikui iÅ¡laikymo, kadangi yra nedirbantis.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai paneigia ieÅ¡kovo ir vaiko biologinę giminystę, taip pat sudaro pagrindo abejoti ir emocinio ryÅ¡io tarp vaiko bei ieÅ¡kovo buvimu, be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo pozicijos matyti, jog jis nenori ir neketina siekti kurti ir puoselėti tėviÅ¡kus ryÅ¡ius su A. ateityje, todėl darytina iÅ¡vada, kad tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, todėl Å¡iuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesÄ apie savo kilmę nei formalios socialinės tėvystės nustatymas. Å iuo atveju atsakovė atsakinga už biologinio tėvo įvardijimÄ bei tėvystės nustatymo iniciavimÄ , kad vaikas žinotų savo kilmę, neliktų be tėvo iÅ¡laikymo bei augtų prižiÅ«rimas, rÅ«pinamas ir mylimas abiejų tėvų.

Tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, kadangi abu tėvai pripažįsta, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis A. tėvas, nėra susiklostę Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, artimi santykiai su vaiku. Tarnybos atstovė posėdžio metu iÅ¡sakė, kad motinai nurodžius, kad jai žinoma, kas yra biologinis vaiko tėvas bei iÅ¡reiÅ¡kiant ketinimÄ nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę spręsti vaiko kilmės nustatymo klausimus, susidaro pagrindas daryti prielaidÄ , kad siekiama nuginčyti tėvystę su tikslu nustatyti vaiko tikrÄ jÄ kilmę. Teigė, kad gimimo akto įraÅ¡o pakeitimai neturės esminės įtakos dvejų metų vaiko emocinei ar psichologinei bÅ«senai, identiteto formavimuisi, kadangi jis dėl savo amžiaus yra menkos brandos, todėl negeba suprasti vykstančios situacijos.

Ieškinys tenkinamas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Å . ir atsakovė M. A. Å . yra sutuoktiniai (Å¡alių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečio vaiko A. Å . tėvais gimimo įraÅ¡e nurodyti ieÅ¡kovas ir atsakovė. IÅ¡ byloje esančio 2021 m. balandžio 28 d. A. Å . gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡samaus iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėja, registruojant vaiko gimimÄ , buvo M. A. Å .. Å ias aplinkybes, kad ji internetu registravimo duomenis apie vaiko gimimÄ , patvirtino ir atsakovė posėdžio metu.

IeÅ¡kovas A. Å . praÅ¡o pripažinti, kad jis nėra biologinis vaiko A. Å . tėvas bei pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvÄ negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto iÅ¡vada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, iÅ¡laikymas ir kiti įrodymai.

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, bÅ«tina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylÄ , bÅ«tina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad A. Å . nėra ieÅ¡kovo biologinis sÅ«nus, nėra. Nors posėdžio metu Å¡alims duodant paaiÅ¡kinimus iÅ¡siskyrė abiejų pateikiamas laikotarpis, kiek laiko ginčo Å¡alys neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, bet sutapo aplinkybės, nurodant, kad A. Å . pradėjimo metu sutuoktiniai nepalaikė artimų santykių. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad vaiko tėvystė bÅ«tų nuginčyta. Atsakovė tvirtino, kad jai nėra jokių abejonių, kad A. Å . nėra ieÅ¡kovo biologinis vaikas. Ji (atsakovė) žino, kas yra tikrasis vaiko tėvas, ir Å¡is klausimas bus sprendžiamas kitoje byloje. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nepripažįsta A. kaip sÅ«naus, teigė negalintis vaiko matyti, patvirtino, kad tėvo ir vaiko ryÅ¡ys nėra užsimezgęs. Tarnyba iÅ¡vadoje pažymėjo, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai įrodo, kad tarp ieÅ¡kovo ir A. Å . nėra susiklostę Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, artimi santykiai, ieÅ¡kovas nenori ir neketina siekti kurti ir puoselėti tėviÅ¡kus ryÅ¡ius su A. ateityje, todėl darytina iÅ¡vada, kad tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, todėl Å¡iuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesÄ apie savo kilmę nei formalios socialinės tėvystės nustatymas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, Tarnybos iÅ¡vadÄ , sprendžia, kad nėra duomenų (įrodymų), jog tarp ieÅ¡kovo A. Å . ir vaiko A. Å . bÅ«tų artimas ryÅ¡ys, ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ auginti vaikÄ , yra prieÅ¡iÅ¡kas Å¡iam vaikui, nerodo ir neketina rodyti iniciatyvos kuriant artimÄ tėvo ir sÅ«naus ryšį, prieÅ¡ingai – atsisako su vaiku bendrauti, su juo matytis, todėl ieÅ¡kovo reikalavimo patenkinimas nepažeis vaiko interesų. Teismas prieina prie iÅ¡vados, kad vaiko gimimo įraÅ¡e esantys duomenys apie vaiko tėvÄ neatitinka tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieÅ¡kovas A. Å . nėra A. Å . tėvas, atitinkamai pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skriaus gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, jog A. Å . yra A. Å . tėvas, negaliojančiais (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

IeÅ¡kovas A. Å . reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiÅ¡kė. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Be to, už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė tikrojo A. Å . tėvo nenurodė (atsakovė nurodė žinanti tikrÄ jį sÅ«naus A. tėvÄ , tačiau Å¡ioje byloje atskleisti ieÅ¡kovui nenori). Todėl atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog bÅ«tų nustatyta tikroji sÅ«naus A. Å . tėvystė.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui A. Å . yra suteikta ieÅ¡kovo pavardė – „Š.“. IeÅ¡kovas ir atsakovė nepateikė prieÅ¡taravimų, kad vaiko pavardė liktų „Š.“. Atsižvelgiant į tai, teismas vaikui A. Å . palieka jo esamÄ pavardę „Š.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 105,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. Å . (A. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, negaliojančiu.

Priteisti iÅ¡ atsakovės M. A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 105 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš atsakovės M. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26.56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidų).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai yra mokamos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662; įrodymai apie bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumokėjimÄ turi bÅ«ti pateikti teismui.

Teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Petrauskienė