99b4bcaf-cf2e-4a7b-97cd-5e5db49468a2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-45-413/2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė;Procesinio sprendimo kategorija: 30.3.; 124.4; 124.5 ; 121.15.; 121.18.;121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko ir Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G.

J.,pareiÅ¡kėjo M. J. atstovui advokatui Ž. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais) G. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-406-97/2011 pagal pareiÅ¡kėjų M. J. ir D. E. teisių perėmėjų D. C., I. E., A. E. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais G. J., suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centro Kauno filialui, Kauno rajono 3 – notarų biuro notarei G.

P. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.    Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai D. E. (po mirties jo teisių perėmėjai yra I. E., D. C., A. E.) ir M. J. 2006 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad jų tėvas S. J., miręs 2005m. balandžio 13 d., įgijo asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu 1a1ž, unikalus Nr. 5293-8012-2010, viralinę 2I1ž su priestatu 1I1ž, unikalus Nr. 4400-0685-8477, malkinę 3I1ž, unikalus Nr. 4400-0685-8499, tvartÄ 4I1ž, unikalus Nr. 4400-0685-8511, pirtį 5I1ž, unikalus Nr. 4400-0685-8544, Å¡ulinį, unikalus Nr. 4400-0685-8555, esančius Å ilelio k., Raudondvario sen., Kauno r., registro Nr. 20/185520.

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006 pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . 2008 m. balandžio 8 d. į Kauno rajono apylinkės teismÄ kreipėsi suinteresuotas asmuo G. J., praÅ¡ydama:

1) atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006 ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ ;

2) priimti Å¡ioje byloje naujÄ sprendimÄ ir nustatyti juridinį faktÄ , kad G. J. nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu 1a1ž (unikalus Nr. 5293-8012-2010); tvartÄ 4I1ž (unikalus Nr. 4400-0685-8511) ir kiemo statinį – Å¡ulinį (unikalus Nr. 4400-0685-8555), esančius Å ilelio kaime, Kauno rajone;

3) panaikinti 2006 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 5068, iÅ¡duotÄ Kauno rajono 3-ojo notarų biuro, kuriuo M. J., gim. 1953-12-16, ir D. E., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu 1a1ž, tvartÄ 4I1ž ir kiemo statinį - Å¡ulinį, esančius Å ilelio k., Raudondvario sen., Kauno r. (1 t. b.l. 152-156). Nurodė, kad ginčo statiniai, į kuriuos ji praÅ¡o nustatyti nuosavybės valdymo faktÄ , nuosavybės teise priklausė jos motinai M. L., mirusiai 1951 m. birželio 25 d.

Po motinos mirties Å¡ie statiniai paveldėjimo bÅ«du perėjo jos (suinteresuoto asmens) nuosavybėn. Å iÄ aplinkybę patvirtina Kauno apskrities archyvo 2005 m. gruodžio 23 d. pažyma Nr. (10.6)V10-64.14, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų tėvas S. J. 1961-1963 m. ir 1971-1975 m. gyveno L. E. G. name. PareiÅ¡kėjai sÄ moningai neįtraukė jos, kaip ginčo statinių savininkės, suinteresuotu asmeniu į minėtos bylos nagrinėjimÄ . Nuosavybės teisių į ginčo statinius ji niekada neatsisakė.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006 priimtas tikrovės neatitinkančios (suklastotos) Kauno rajono Raudondvario seniÅ«nijos seniÅ«no 2005 m. rugsėjo 14 d. pažymos Nr. V4-660 pagrindu, todėl yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.  Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi G. J. praÅ¡ymÄ Â patenkino ir atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006, tačiau 2011 m. gegužės 2 d. skundžiamu sprendimu suinteresuoto asmens reikalavimus atmetė, o Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu atmesdamas suinteresuoto asmens G. J. pareiÅ¡kimÄ ir palikdamas nepakeistÄ Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006 pažymėjo, kad ginčo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58 - 4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų pagrindu teismas konstatavo, kad S. J., miręs 2005-04-13, nuosavybės teise valdė ginčo pastatus maždaug nuo 1976 m., juos prižiÅ«rėjo, dirbo žemę, augino gyvulius. Todėl sprendė, kad toks ginčo statinių valdymas buvo pagrįstas, teisėtas ir sÄ Å¾iningas. Spręsdamas klausimÄ dėl suinteresuoto asmens praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio statinių valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas taipogi nurodė, kad byloms dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis) nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Šių teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas.

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ ir įregistruoti valdymÄ dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktÄ patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamÄ daiktÄ kaip savÄ , tačiau nesantis to daikto savininku, gali praÅ¡yti, kad daikto valdymo faktas bÅ«tų patvirtintas teismine tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja G. J. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog po savo motinos M. L. mirties, 1951 m. ji priėmė palikimÄ ir taip įgijo nuosavybės teises į ginčo pastatus, kuriais naudojosi ir juos valdė. Teismo pažymėjo, kad posėdžio metu pareiÅ¡kėja pati pripažino, jog po mamos mirties palikimo nepriėmė ir jokių paveldėjimo dokumentų nesitvarkė. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog ginčo objektu tapusi viralinė pastatyta 1981 m., malkinė - 1982 m., tvartas - 1983 m., pirtis - 1982 m.

PareiÅ¡kėja 1964 m. su savo Å¡eima iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å ilelio kaimo į KaunÄ . Paminėtus statinius nurodytu laikotarpiu pastatė S. J. su savo Å¡eima, pareiÅ¡kėjai jau iÅ¡vykus gyventi į KaunÄ . Ginčo objektu tapę statiniai pastatyti po M. L. mirties, todėl Å¡ie statiniai asmeninės nuosavybės teise nepriklausė ir negalėjo priklausyti nei M. L., nei pačiai G. J., tad jų valdyti suinteresuotas asmuo negalėjo. Pagal CK 4.33 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iÄ galimybę susigrÄ Å¾inti.

Teismas nurodė, kad G. J. žinodama, jog po jos iÅ¡vykimo ginčo name gyvena ir jį valdo kaip savÄ S. J., apie 50 metų sÄ moningai nesiekė ir nesiėmė jokių veiksmų susigrÄ Å¾inti statinių valdymÄ , nesikreipė dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad G. J. nuosavybės teise ginčo objektu tapę statiniai nepriklausė, o valdymas baigėsi, kai ji su Å¡eima iÅ¡vyko iÅ¡ Å ilelio kaimo gyventi į KaunÄ .

Be to, 1992 m. rugsėjo 3 d. S. J. ir Kauno rajono valdybos atstovė pasirašė Žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, pirkimo - pardavimo sutartį. Spręsdamas suinteresuoto asmens reikalavimÄ panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo M. J. ir D. E. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priestatu 1a1ž, viralinę 211ž su priestatu 1i1ž, malkinę 3Hž, tvartÄ 4Hž, pirtį 511ž ir Å¡ulinį, esančius Å ilelio km., Raudondvario sen., Kauno r., teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.8 straipsnį asmuo gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie palikimo priėmimÄ .

Teismas sprendė, kad vienerių metų terminas ieÅ¡kiniui paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo S. J. mirties, kadangi G. J. buvo žinoma apie jo mirtį bei palikimo atsiradimÄ . PareiÅ¡kėja Å¡ia galimybe per įstatymo suteiktÄ vienerių metų terminÄ nepasinaudojo, todėl teismas konstatavo, kad terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ yra praleistas, dėl ko pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais G.

J. praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - panaikinti 2006 m. kovo 6 d. Kauno r. apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-0362-485/2006 ir nustatyti faktÄ , kad G. J. nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ lAlm su priestatu lalž ( unikalus Nr. 5293-8012-2010), tvartÄ 41lž (unikalus Nr. 4400-0685-8511) ir kiemo statinį (Å¡ulinį, unikalus Nr. 4400-0685-8555), esančius Å ilelio kaime, Raudondvario sen., Kauno r.; panaikinti 2006 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 5068, iÅ¡duotÄ Kauno rajono 3-ojo notaro biuro, kuriuo M.

J., gim. 1953-12-16 ir D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ lAlm su priestatu lalž (unikalus Nr. 5293-8012-2010), tvartÄ 41lž (unikalus Nr.4400-0685-8511) ir kiemo statinį (Å¡ulinį, unikalus Nr. 4400-0685-8555), esančius Å ilelio kaime, Raudondvario sen., Kauno r.; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ D. C., gyv. Seniavos pl. 64, Kaunas, A. E., gyv. Topolių g. 20-4, Kaunas ir I. E., gyv. A. J. pr. 98-3, Kaunas bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus (t.2, b.l. 169-175).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas neanalizavo bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kodėl S. J. iki pat mirties (2005-04-13) pats nesikreipė į teismÄ dėl ginčo statinių pripažinimo jo aminine nuosavybe. Apeliantės nuomone, tokius jo veiksmus sÄ lygojo tai, kad jis žinojo, jog po pareiÅ¡kėjos motinos M. L. mirties (1951-06-26) gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir Å¡ulinys priklauso jai (G. J.). S. J. ir jo Å¡eimai pareiÅ¡kėja leido apsigyventi ginčo name, kadangi jis neturėjo kitos gyvenamosios vietos.

2. Kauno rajono apylinkės teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tik esant įstatyme numatytų sÄ lygų visetui. Nesant bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, minėtas faktas negali bÅ«ti nustatytas. Jau pirmoje sÄ lygoje (CK 4.22, 4.68 straipsniai) nurodyta, kad asmuo, nebÅ«damas daikto savininku, bet valdydamas jį kaip savÄ , neturi manyti, kad daikto savininkas yra kažkas kitas. S. J. ir jo sÅ«nÅ«s D. E. ir M. J. žinojo, kad po M. L. mirties gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir Å¡ulinys yra asmeninė apeliantės nuosavybė.

Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡omam nustatyti faktui nebuvo jau pirmosios nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį numatytos sÄ lygos. 3. Antroji sÄ lyga, kuri bÅ«tina nuosavybės teisės įgijimo faktui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti, - tai asmens, užvaldžiusio daiktÄ (statinius), pagrįstas įsitikinimas, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 straipsniai).

Ä® bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas - Kauno apskrities archyvo 2005 m. gruodžio 23 d. „Pažyma dėl pastatų“ patvirtina, kad 1961-1963 metais E. (J.) S. gyveno „Liaudinskaitės name“, 1971-1975 metais - „G. E. name“, 1986-1990 m. įraÅ¡yta: gyvenamasis namas (1938 m., 27 kv. m bendro ploto). Å ie archyviniai įraÅ¡ai patvirtina, kad S. J. gyveno apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, o įraÅ¡as apie 27 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ Ä¯rodo, kad S. J. 1986-1990 metais gyveno viralinėje 2Ilž, kuriÄ apie 1981 m. pats pasistatė pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype.

Šiuos faktus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai I. L., F. G. ir A. A. (t.2, b.l. 17,18). Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

4. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartis priimta, vadovaujantis suklastota Kauno r. Raudondvario seniÅ«nijos 2005 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. V4-660 (t. l, b.l. 13, 145). Nė viename archyviniame dokumente, iÅ¡skyrus minėtÄ pažymÄ apie namų valdÄ , nėra nurodyti statinių indeksai. SeniÅ«no pažymoje neteisingai nurodyta, kad „Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario sen. Å«kinę knygÄ Nr. 1, asm. Nr. 26, S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu užregistruotas gyvenamasis namas lA/m su priestatu la'/m ir Å«kiniai pastatai: viralinė 2I'/ž su priestatu 1i‘/m, malkinė 3I‘/m, li‘/m, tvartas 4I'/m, pirtis 5I‘/m, esantys Å ilelio k., Raudondvario sen., Kauno r.“, kadangi iÅ¡ Raudondvario seniÅ«nijos Å«kinės knygos Nr. 1, asm. sÄ skaitos Nr. 26, matyti, kad J.

S., Piotro vardu registruoti statiniai nebuvo pažymėti indeksais, kaip tai nurodyta 2006 m. rugsėjo 22 d. NTR Centrinio duomenų banko išraše (t. l, b.l. 31-40), be to, suklastota pažyma išduota 2005 m. rugsėjo 14 d., t. y. 8 dienomis anksčiau, negu buvo įregistruoti kadastro duomenys VĮ RC.

5. Nesuprantamas teismo sprendimo išaiškinimas apie juridinę reikšmę turinčius faktus. Apeliantės nuomone, pareiškėjų D. E. ir M. J. 2006 m. sausio 16 d. pareiškimas „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo" atitiko įstatymo keliamiems reikalavimams dėl juridinio fakto nustatymo, todėl jos motinai M. L. priklausančiame žemės sklype S. J. savavališkai pasistatyti statiniai - pirtis 5I1Ž, viralinė 2Ilž su priestatu lilž bei malkinė 3I1Ž, turėjo būti įteisinti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu.6.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiÅ¡kėja G. J. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog po motinos mirties ji priėmė palikimÄ ir taip įgijo nuosavybės teises į jos motinai priklausančius statinius. Byloje yra pateikta 2008 m. kovo 12 d. Kauno apskrities archyvo pažyma Nr. (10.6)V10-1524, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad „1952-1954 m. Å ilelio kaimo Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas L. G., Juozo, Å«kis. Skiltyje „žemė" įraÅ¡yta - 0,15 ha, skiltyje „pastatai" įraÅ¡yta - gyv. namas (1935 m. ), tvartas (1936 m.), daržinė (1938 m.).

Ši pažyma patvirtina, kad po Marijonos (Marijos) L. mirties 1951 m., jos paveldėtas ūkis jau 1952 m. Kauno rajono Didvyrių apylinkės Šilelio kaimo ūkinėje knygoje buvo įregistruotas apeliantės L. (J.) vardu.

7. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apeliantė sÄ moningai nesiėmė veiksmų atsiimti namÄ iÅ¡ S. J. valdymo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad norėdama įregistruoti nuosavybės teise priklausančius statinius VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre, apeliantė 2008 m. kovo 4 d., per savo advokatÄ J. S., kreipėsi su praÅ¡ymu į VÄ® Registrų centras Kauno filialÄ . Tik tuomet paaiÅ¡kėjo, kad jai priklausantys statiniai 2006 metais, apgaulės bÅ«du, buvo įregistruoti S. J. vardu (po jo mirties), o vėliau paveldėti jo sÅ«nų M.

J. ir D. E..7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad S. J. nusipirko žemės sklypÄ , kuriame stovi pareiÅ¡kėjai priklausantys pastatai. Å iai dienai Å¡is žemės sklypas yra valstybės ir nėra įregistruotas kieno nors kito nuosavybe. Visi į bylÄ pateikti įrodymai yra niekiniai, nes 1992 m įteisinti žemės sklypÄ buvo galima tik prie asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų. Minėtas žemės sklypas pagal bylos duomenis (Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus, Å ilelio kaimo žemės viensėdžiais iÅ¡skirstymo planÄ , sudarytÄ 1937 m.

Žemės Tvarkymo Departamento matininko J. R., t.1, b.l. 14), priklausė apeliantės G. J. motinai L. M.. Taigi apeliantei privalo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į jos mamos M. L. nuosavybę - žemės sklypÄ , kuriame stovi apie 1938 m. pastatytas Juozo ir M. L. gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir kiemo statiniai.8. Teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apie Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir pastatų įregistravimÄ S. J. vardu ji sužinojo 2008 m. kovo 4 d., t. y. po to, kai jos advokatas J.

S. įregistravo praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filiale dėl jos motinai priklausiusių statinių kadastrinių matavimų. Taigi vienerių metų senaties terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo S. J. mirties, o nuo sužinojimo momento apie neteisėtÄ Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ , t. y. nuo 2008 m. kovo 4 d. Ä® teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2008 m. balandžio 2 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja D.

Č. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 182-183). Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. J. ginčo pastatuose negyveno nuo 1964 m., t.y. nuo to laiko, kai su Å¡eima iÅ¡vyko gyventi į KaunÄ . 1985 m. gerinant gyvenamÄ sias sÄ lygas, jai buvo suteiktas butas, esantis Draugystės g. 5a-30, Kaune. Pagal LTSR Civilinio kodekso (1964 m. red. ) 112 straipsnį vienam asmeniui asmeninės nuosavybės teise negali priklausyti daugiau kaip vienas gyvenamasis bÅ«stas.

Tai reiÅ¡kia, kad tuo laikotarpiu ginčo pastatai G. J. asmeninės nuosavybės teise nepriklausė.2. 1990 m. kovo 11 d. atkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, G. J. nesinaudojo teisėmis, kurias suteikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ji atsisakė nuosavybės teisių į ginčijamus pastatus.3. S. J. ginčo pastatuose apsigyveno su Å¡eima 1951 m., pastatė ir kitus statinius, t.y. viralinę - 1981m., malkinę - 1982 m., tvartÄ -1983 m., pirtį -1982 m.

Tokiu bÅ«du, S. J., nors ir nebuvo ginčo pastatu savininkas, bet juos įgijo sÄ Å¾iningai ir teisėtai, atvirai valdė daugiau kaip deÅ¡imt metų. Å ias aplinkybes patvirtina 1976 m. įraÅ¡ai Å ilelio kaimo Å«kinėse knygose, 1992 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokiu bÅ«du yra visos sÄ lygos įgyjamosios senaties taikymui, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjo M. J. atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir ptiteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 184-191).

Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:1. Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog G. J. nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį narna 1A1m su priestatu 1a1ž, tvartÄ 4Hž ir Å¡ulinį.PareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, G. J. apeliaciniame skunde melagingai nurodo, jog priėmė savo mamos M. L. palikimÄ , kadangi Å¡iai aplinkybei pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Be to, 2010 m. balandžio 26 d. (t. 2, b. 1. 120) ir 2011 vasario 21 d. (t. 2, b.l. 120) vykusiuose teismo posėdžiuose ji patvirtino, kad po motinos mirties palikimo nepriėmė ir jokių paveldėjimo dokumentų nesitvarkė.

Taigi, vadovaujantis LR CK 4.25 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valdymo atsiradimo pagrindus, valdymas paveldėjimo bÅ«du negalėjo atsirasti. Net ir tuo atveju, jei G. J. bÅ«tų palikimÄ priėmusi, jos valdymo teisė pasibaigė 1964 metais, kadangi apeliantė nuo 1964 metų Å ilelio kaime nebegyveno ir persikraustė gyventi į Kauno m., kur 1985 metais jai buvo suteiktas kitas butas, esantis Draugystės g. 5a -30, Kaune. Tuo metu, kai G. J. buvo suteiktas butas, galiojo 1964 m. LTSR Civilinis kodeksas, kurio 112 straipsnis nustatė, jog asmeniui asmeninės nuosavybės teise negali priklausyti daugiau kaip vienas gyvenamasis bÅ«stas.

Vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatymais, G. J., norėdama gauti butÄ , negalėjo turėti jokio kito nekilnojamojo turto, o jei tokį ir bÅ«tų turėjusi, tokiu atveju turėjo atsisakyti savo teisiu į jį, antraip naujas butas jei nebÅ«tų skiriamas. Be to, apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad apeliantė atvažiuodavo tik aplankyti giminių, gyvenančių Å ilelio kaime, o atvykusi į kaimÄ G. J. apsistodavo ne ginčo statiniuose, o pas Astrauskienę (t. 2, b.l. 117). Å i faktinė aplinkybė patvirtina, kad G.

J. jokių teisių į ginčo objektu tapusius statinius neturėjo ir neturi. Pagal CK 4.33 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iÄ galimybę susigrÄ Å¾inti. Tuo atveju, jei G. J. bÅ«tų laikiusi ginčo objektu tapusius statinius savo nuosavybe, tai po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Tačiau 2011 m. vasario 21 d. įvykusiame posėdyje G. J. patvirtino, jog dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ji niekur nesikreipė, kadangi tuose statiniuose gyveno S. J. su savo Å¡eima (t. 2, b.l. 120, 122). Kadangi G. J. 20 metų nesikreipė ir neprašė atkurti jos nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , darytina iÅ¡vada, jog ji nelaikė Å¡io turto savo nuosavybe ir nemanė, jog turi teisių į jį.2. Dėl S. J. asmeninės nuosavybės teisiu Ä®gijimo įgyjamÄ ja senatimi į 1A1m su priestatu 1a1ž, viraline 211ž su priestatu 1i1ž, malkine 3I1Ž, tvartÄ 4I1Ž, pirti 5Hž ir Å¡ulini, esančius Å ilelio km.

Raudondvario sen. Kauno raj.PareiÅ¡kėja G. J. melagingai teigia, kad S. J. gyveno ne 1938 metų statybos 27 kv. m. dydžio gyvenamajame name, pastatytame ant apeliantės mamai priklausiusios žemės, o viralinėje ir dėl Å¡ios priežasties, anot apeliantės, S. J. neįgijo nuosavybės teisių įgyjamosios senaties pagrindu į gyvenamÄ jį namÄ . Pačios G. J. pateiktame VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (t.1, b.l.

18) yra nurodyta, jog gyvenamasis namas yra pastatytas 1938 m., viralinė - 1981 m., malkinė - 1982 m., tvartas - 1983 m., pirtis - 1982 m. Šilelio kaimo ūkinėse knygos įrašai, kad 1976 - 1979 (t. 2, b.l. 80 ), 1980 -1982 (t.2, b.l. 82 ), 1983 - 1986 (t.2, b.l. 81), 1986 - 1990 (t.2, b.l.

83) patvirtina, jog S. J. su savo Å¡eima gyveno bÅ«tent 1938 m. statybos 27 kv. m. dydžio gyvenamajame name ir turėjo pasistatęs kitus statinius. Vadovaujantis Å ilelio kaimo Å«kinių knygų duomenimis, nuo 1976 metų S. J. yra nurodytas kaip Å¡eimos, gyvenančios 1938 m. statybos, 27 kv. m. dydžio gyvenamajame name, galva. Todėl apeliantės argumentas, jog S. J. negyveno Å¡iame gyvenamajame name yra nepagrįstas. S. J. daugiau nei 50 metų valdė Å¡iuos statinius kaip savus. Å ias faktines aplinkybes patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, todėl pagrįstai Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimu bei skundžiamu 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu jis pripažintas teisėtu be sÄ Å¾iningu Å¡io nekilnojamojo turto valdytoju bei savininku.

G. J. nepagrįstai teigia, jog S. J. nesikreipė į teismÄ dėl aukščiau nurodytų statinių pripažinimo jo asmenine nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, kadangi tariamai žinojo, jog šie statiniai  priklauso apeliantei. S. J., žinodamas, jog Å¡ie statiniai suinteresuotam asmeniui nepriklauso, gyvenamÄ jį namÄ bei kitus, savo paties statytus, statinius laikė savo nuosavybe, juos valdė kaip savus, juose gyveno bei tvarkėsi su savo Å¡eima, taip pat įsigijo žemės sklypÄ , ant kurio yra pastatyti Å¡ie statiniai.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog 2005 m. rugsėjo 14 d. Kauno raj. Raudondvario seniūnijos pažyma yra suklastota, kadangi nepateikti įrodymai šiai aplinkybei pagrįsti, apeliantė nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl šios pažymos autentiškumo ir teisėtumo nustatymo.

3. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti 2006 08 31 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 5068, iÅ¡duotÄ M. J. ir D. E.. Nurodytam reikalavimui pagrįsti apeliantė nepateikė jokių motyvų, todėl reikalavimas atmestinas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, LR CK 5.8 straipsnis nustato, jog asmuo gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. Taigi, vadovaujantis Å¡ia teisės norma, nagrinėjamu atveju G.

J. ypatingos teisenos byloje dėl juridinio fakto nustatymo neturi teisės teismo reikalauti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ pareiÅ¡kėjui, kadangi toks reikalavimas galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik pateikiant ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka. Antra, pagal CK 5.8 straipsnį ieÅ¡kinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie palikimo priėmimÄ .

Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieÅ¡i. Nuo teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravimo momento Å¡ie duomenys tapo prieinami visiems asmenims, tame tarpe ir apeliantei, kuri, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su ginčo objektu tapusių statinių registracija. Taigi, net ir tuo atveju, jei G. J. teigtų, jog ji nežinojo apie palikimo atsiradimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-242/2006;

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952-464/2010), apeliantė turėjo žinoti ne tik apie S. J. mirtį bei jo palikimo priėmimÄ bet ir apie statinių teisinę registracijÄ . Taigi, vienerių metų terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiÅ¡kėjų turtinės teisės buvo įregistruotos VÄ® Registrų centras duomenų banke. Atsižvelgiant į tai, kad G. J. Å¡ia galimybe per įstatymo suteiktÄ vienerių metų terminÄ nepasinaudojo, terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ laikytinas praleistu.

Todėl apeliantės motyvas, kad vienerių metų senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kuomet ji kreipėsi į teismÄ , t.y. nuo 2008 m. kovo 4 d., laikytinas nepagrįstu ir prieÅ¡taraujančiu LR CK 5.8 straipsnio nuostatoms, todėl atmestinas.

4. Dėl apeliantės reikalavimo, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ D. C. ir A. E.. Tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme apeliantė nebuvo pareiÅ¡kusi. Todėl vadovaujantis CPK 312 straipsniu, nustatančiu, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡is apeliantės reikalavimas atmestinas kaip nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, Å¡iam reikalavimui taip pat turėtų bÅ«ti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su CK 4.58-4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamÄ jÄ senatį, taikymu ir aiÅ¡kinimu bei apeliaciniame skunde nurodytų CPK normų pažeidimais, turėjusiais įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004, skelbta Teismų praktika 22) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos:

a) daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo G. J. kartu su savo motina M. L., mirusia 1951 m. birželio 26 d., gyveno namų valdoje Å ilelio k., Kauno raj., į kuriÄ pateko gyvenamasis namas (1935 m.), tvartas (1936 m.) ir daržinė (1938 m.). 1962 m. kovo 3 d. G. J. iÅ¡tekėjo už J. J. (S. J. brolio) ir apsigyveno pas jį tame pačiame Å ilelio k. 1964 metais G. J. kartu su savo vyru iÅ¡vyko nuolatinai gyventi į Kauno m. G. J. sutikimu, 1961 metais jos namų valdoje apsigyveno S. J. su Å¡eima, kur pragyveno daugiau kaip 40 metų (iki savo mirties 2005-04-13).

Nuo 1976 metų ginčo gyvenamas namas (1938 m., 27 kv.m. bendro naud. ploto) Å ilelio kaimo Å«kinėse knygose buvo apskaitomas S. J. vardu. IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad 1981-1988 metų laikotarpiu S. J. namų valdoje pasistatė kitus statinius – viralinę, malkinę, tvartÄ , pirtį, Å¡ulinį. Raudondvario apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 406 S. J. vardu įteisintas 0,1621 ha žemės sklypas prie asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų ir buvo pradėta žemės sklypo iÅ¡pirkimo procedÅ«ra (sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėtos įmokos) t.1, b.l. 6-7, 10-11, 18-19, 146, t.2, b.l. 79-83, 89-98, c/b Nr. 2-036262-485/2006 b.l. 16-25).

Dėl 1981-1988 metais namų valdoje pastatytų gyvenamojo namo 1A1m priklausinių teisėjų kolegija pažymi, kad pastatų statybÄ kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228. Statybos teisėtumo faktas galėjo bÅ«ti patvirtintas Å¡iais dokumentais: patvirtintu individualiu ar tipiniu projektu; vietinio vykdomojo komiteto leidimu, kolÅ«kio narių visuotinio susirinkimo nutarimu ar valstybinio Å«kio administracijos įsakymu, vieti­nio vykdomojo komiteto sprendimu skirti žemės sklypÄ statybai;

žemės sklypo pla­nais; sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis; valstybinės ko­misijos aktu dėl pastato priėmimo naudoti; vietinių vykdomųjų komitetų potvarkiais dėl valstybinės komisijos aktų priimti pastatus naudoti patvirtinimo; dokumentais, patvirtinančiais privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimÄ , ir kitais panaÅ¡iais dokumentais. Ä® namų valdos sÄ vokÄ Ä¯Ä—jo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (Å«kiniai pastatai, garažas ir kt.), kaip gyvenamojo namo priklausiniai.

Kai­mo vietovėje Å¡i tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtino Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijÄ . Pagal Å¡iÄ instrukcijÄ pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instruk­cijos įsigaliojimo, tai jie turėjo bÅ«ti registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniÅ«no ar mero pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vietinio vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iÅ¡ tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirti­nančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡Ä . Å iame sÄ raÅ¡e nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija ir kurie įraÅ¡ymo į Å«kines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki Å¡iol neįregistruoti Registre (sÄ raÅ¡o 1 punktas).

SÄ raÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad registre registruojant senus statinius (namų valdas), identifikuojami ir registruojami tik pagrindiniai pastatai, o kiti statiniai, esantys tame pačiame žemės sklype (suformuotoje vienoje namų valdoje), įraÅ¡omi kaip jų priklausiniai. Å i nuostata taikoma ir tuo atveju, kai pagrindiniai pastatai jau įregistruoti nustatytÄ ja tvarka, o neregistruoti likę jų priklausiniai. SÄ raÅ¡o 9 punkte nurodyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto sÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų atstovų suraÅ¡ytÄ nustatytosios formos aktÄ , patvirtinantį, kad senas statinys gali bÅ«ti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Taigi pastatytų ir/arba įsigytų senų statinių savininkui (jo paveldėtojams) neturint nė vieno dokumento, nurodytų sÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, statinių įteisinimui reikalinga nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Paminėtų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. J. ginčo statinius pradėjo valdyti sÄ Å¾iningai, visÄ valdymo laikotarpį statiniai nebuvo registruoti kito asmens vardu, daiktai buvo valdomi teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savi, Å¡ių daiktų valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų terminÄ , dėl ko naikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimÄ nebuvo teisinio pagrindo.

Paminėtam kontekste nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad G. J. nuosavybės teises į statinius ir palikimo priėmimo faktÄ patvirtina Kauno archyvo 2005 m. gruodžio 23 d. ir 2008 m. kovo 12 d. pažymos (t.1, b.l. 6-7). Visų pirma, apeliantės pažymose nurodomas aplinkybes paneigia vėlesni Å ilelio kaimo Å«kinių knygų ir nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai apie statinių priklausomybę S. J.. Antra, byloje neginčijamai nustatyta, kad per visÄ S. J. ginčo statinių valdymo laikotarpį apeliantė, iÅ¡vykusi nuolatinai gyventi į kitÄ vietÄ (Kauno m.), nė karto nepasinaudojo teise įteisinti tiek statinius, tiek žemės sklypÄ savo vardu.

Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo faktiÅ¡kai atsisakė savo valdymo teisių į ginčo turtÄ (CK 4.31 str. 1 d., 4.33 str. 1 d., 4.68 str. 1 d.). Apeliantės argumentai, kad ginčo daiktų valdymo įteisinimo teise pasinaudojo ne pats S. J., o jo įpėdiniai, kas, apeliantės nuomone reiÅ¡kia, jog S. J. pripažino G. J. faktine ginčo statinių valdytoja, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, grindžiami apeliantės asmenine nuomone ir prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Trečia, teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog palikimÄ apeliantė priėmė faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, kadangi teismui nebuvo pateikti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantys leistini raÅ¡ytiniai įrodymai (paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas), be to, Å¡iÄ aplinkybę paneigia nustatytos ir jau minėtos faktinės bylos aplinkybės apie S. J. sÄ Å¾iningÄ , teisėtÄ , atvirÄ ir nepertraukiamÄ ginčo turto valdymÄ visÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ .Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog priimant ginčijamÄ 2006 m. kovo 6 d. teismo sprendimÄ buvo vadovaujamasi suklastota Raudondvario seniÅ«nijos seniÅ«no 2005 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. V4-660.

IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-0362-485/2006 medžiagos matyti, kad be paminėtos seniÅ«no pažymos teismui buvo pateikta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyti statinių skaičius ir jų pažymėjimas indeksais iÅ¡ esmės atitiko seniÅ«no pažymoje nurodytus duomenis. Tiek seniÅ«no pažyma, tiek ir kadastrinių matavimų byla paruoÅ¡tos tÄ patį mėnesį. Taigi abejoti seniÅ«no pažymoje nurodytų duomenų tikrumu teismui nebuvo pagrindo.Pirmosios instancijos teismui pagrįstai palikus nepakeistÄ 2006 m. kovo 6 d. teismo sprendimÄ , apeliantės savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo tenkinimas dėl Å¡ių reikalavimų nepagrįstumo tampa negalimas, todėl teismas pagrįstai juos atmetė.Kiti apeliacinio skundo motyvai atkartoja pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ M.

J. atstovas pagrįstai nurodo, kad apeliantė, praÅ¡ydama panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ D. C., A. E. ir I. E., iÅ¡kėlė naujÄ reikalavimÄ , kuris nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme. Kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimus draudžia įstatymas (CPK 312 str.), todėl Å¡is apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas.Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl naikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apeliantės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.).

RyÅ¡ium su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 100,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo M. J. atstovas pateikė atstovavimo iÅ¡laidų skaičiuotę, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ apeliantės jo atstovaujamajam 4210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Remiantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p., 8.16 - 8.18 p. 10 p., atstovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažinant iki 1 800 Lt, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuojant ir 60,50 Lt dokumentų vertimo iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1, 3, 6 punktai, 96 str. 2 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui M. J., gim. 1953 m. gruodžio 16 d., 1800 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir 100,50 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų 50 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Gintautas Koriaginas                                                                  Arūnas Rudzinskas                                                                  Ramūnas Mitkus