2024-06-12 Nr. AB-9372-3-61-3-00787-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1786-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00787-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60788 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760200785, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 9 d. (toliau – ir Leidimas) vadovaujantis trimis Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) nurodytais pagrindais: 1) pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

2.2. Nors Leidimas panaikintas 3 skirtingais pagrindais, tačiau iš esmės Sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo gaunamomis lėšomis (darbo užmokesčiu). Kaip neatitinkančius tikrovės duomenis atsakovas nurodė pareiškėjo pateiktus duomenis, kad jam bus mokamas 2 000 Eur darbo užmokestis ir šis darbo užmokestis bus pareiškėjo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas tokio darbo užmokesčio negauna, todėl yra pagrindas panaikinti Leidimą, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; taip pat jis neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nepagrįstai sudubliavo UTPĮ numatytus pagrindus panaikinti leidimą laikinai gyventi, be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo padaryti pažeidimai yra tariami.

2.3. Pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Restida“ (toliau – ir Bendrovė) dirba pagal darbo sutartį krovininių transporto priemonių vairuotoju. Pareiškėjas yra nuolat komandiruojamas, už tai jam yra mokami dienpinigiai (komandiruotpinigiai), kurie yra neatsiejamai susiję ir su darbuotojui mokamu darbo užmokesčiu. Atsakovas nepagrįstai vertina tik pareiškėjui priskaičiuotą ir / ar išmokėtą darbo užmokestį, tačiau ignoruoja kitas su darbo funkcijų vykdymu susijusias pajamas, o būtent – dienpinigius (komandiruotpinigius).

2.4. Pareiškėjo pateikta pažyma apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2023 m. patvirtina, kad pareiškėjas kas mėnesį (su nedidelėmis išimtimis) kartu su darbo užmokesčiu gauna ir dienpinigius (komandiruotpinigius); iš šios pažymos matyti, kad pareiškėjo pajamos 2023 m. spalio–gruodžio mėnesiais „į rankas“ viršija net ir pakankamą pragyvenimo lėšų dydį Lietuvos Respublikoje (1 minimalią mėnesinę algą (MMA)). Taigi atsakovas, priimdamas rimtas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį skundžiamą Sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei faktų.

2.5. Atsakovo priimami sprendimai turi nepažeisti proporcingumo principo, tačiau šiuo atveju, panaikinus pareiškėjui išduotą Leidimą, buvo nepagrįstai neproporcingai suvaržytos jo teisės, o atsakovas siekiamų tikslų galėjo pasiekti ir kitomis priemonėmis (konsultacijomis, įspėjimu, dažnesniu patikrinimu ir t. t.).

2.6. Atsakovas, Sprendime nurodęs, kad pareiškėjas yra įdarbintas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) direktoriumi (ten darbo užmokesčio nėra gavęs), bei konstatavęs, kad tokiu būdu pažeista Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis, nežino / nesupranta mažųjų bendrijų ir jų narių tarpusavio santykių specifikos, reglamentuojamos specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme, kurio nuostatos draudžia mažosios bendrijos nariui turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba (dėl to darbo užmokesčio ir negauna), jis nepakeitė darbdavio Lietuvos Respublikoje, nepadarė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, ir pagal jo ir darbdavio pateiktus dokumentus buvo išduotas Leidimas darbo pagrindu, nustačius, kad pareiškėjo tikslas – darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad jis bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

3.2. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą darbo Bendrovėje pagrindu, joje buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d., tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas darbo užmokestis – 2 000 Eur – jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas. Taigi pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.3. Pareiškėjas pateikė informaciją, kad jis Bendrovėje dirba vairuotoju, perveža krovinius Lietuvos teritorijoje bei maršrutu Lietuva–Rusija, atlyginimas jam mokamas už faktiškai dirbtą laiką, o kai nedirba, ima atostogas savo sąskaita ir važiuoja namo. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką, ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo tikslas – ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

3.4. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis, jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė, tokių duomenų nepateikė ir teismui.

3.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką, nes tai yra komandiruotėje patiriamos išlaidos, kurias privalo kompensuoti darbdavys darbuotojui. Be to, dienpinigiai nėra pastovus atlygis, priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių (išbūto laiko, šalies ir t. t.).

3.6. Pareiškėjo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nepaneigia atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjui, kuriam išduotas Leidimas darbo pagrindu, nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas ir kad jis neturėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Be to, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas darbo pagrindu, jis skirtas asmeniui dirbti, o ne naudotis nemokamomis atostogomis, todėl atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

3.7. Atsakovas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbu Bendrijoje, kadangi užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, o pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį Įstatyme nustatyta tvarka nesikreipė ir nepateikė informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla.

3.8. Nustačius, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

3.9. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje elektriku (pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, nes pareiškėjas nurodė, kad jis ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju) (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigota mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 2 000 Eur. Departamentas 2022 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 22S146687 išduoti pareiškėjui du metus galiojantį Leidimą (Leidimas išdujotas 2022 m. lapkričio 9 d., galioja iki 2024 m. lapkričio 9 d.).

5.2. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad: pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. rugpjūčio 3 d., tačiau ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (2 000 Eur) jam nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas; pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 22 d. yra paskirtas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi; Sodros duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas yra įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau dirbančiųjų nėra.

5.3. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų, (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

6. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20220823-123890 Bendrovė nurodė numatanti mokėti pareiškėjui mėnesinį darbo užmokestį – 2 000 Eur; pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įdarbintas Bendrovėje, o nuo 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Teismas iš aptarto teisinio reguliavimo padarė išvadą, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be to, pareiškėjas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Teismas akcentavo, kad Įstatymo išimtys, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

9. Teismas aptarė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio mėn.) aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl Leidimo išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 740 Eur, o paskui galiojo 840 Eur dydis.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 631,23 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. rugsėjo mėn. – 0 Eur, už 2022 m. spalio mėn. – 1 205 Eur, už 2022 m. lapkričio gruodžio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. sausio mėn. – 68 Eur, už 2023 m. vasario mėn. – 323 Eur, už 2023 m. kovo mėn. – 731 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 408 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 845 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 1827,50 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 408 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 739,50 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 680 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 837,25 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 799 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 1203,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 243,10 Eur. Teismas nurodė, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes faktiškai nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2 000 Eur.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nuolat komandiruojamas ir jam yra mokami dienpinigiai (komandiruotpinigiai), pažymėjo, kad šios aplinkybės niekaip nepaneigia Sprendime nustatytų faktų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 740 Eur. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai, kadangi tą paneigia Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, tačiau tuo atveju, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Teismas akcentavo, kad dienpinigiai nėra pastovus atlygis, o savo esme yra kompensacija ir priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių (išbūto laiko, šalies ir t.t.), ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo plečiamai aiškinti darbo užmokesčio sampratą. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas šioje situacijoje privalėjo į jo gaunamą darbo užmokestį įskaičiuoti ir jo gaunamus dienpinigius.

12. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad pareiškėjui realiai mokėtas atlyginimas nesiekė 2 000 Eur, ir sutiko su skundžiamame Sprendime padaryta išvada dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytų neteisingų aplinkybių dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų.

13. Teismas, įvertinęs Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, aplinkybę, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su prašymu keisti darbdavį, nors pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. vykdo teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra jos direktorius, nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbu Bendrijoje, ir pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas Įstatyme numatytus pagrindus panaikinti leidimą laikinai gyventi sudubliavo.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, ir skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 16. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinant atsakovo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60788.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės atkartojo atsakovo Sprendime nurodytus argumentus, be to netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Leidimo panaikinimo pagrindų, dėl pareiškėjo gauto darbo užmokesčio ir kitų išmokų (komandiruotpinigių), taip pat aplinkybes dėl pareiškėjo darbo Bendrijoje (nes Įstatymas nedraudžia užsieniečiams ir dirbti pagal darbo sutartį ir būti mažosios bendrijos nariais). Pasak pareiškėjo, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neatliko su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos individualaus vertinimo, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl turi būti naikinamas.

18. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir skundo argumentus, o pareiškėjo nesutikimas su teismo išvadomis nepatvirtina, kad bylos aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos.

19. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dienpinigiai nėra prilyginami darbo užmokesčiui, todėl dienpinigių mokėjimas pareiškėjui negali būti prilyginamas darbo užmokesčio mokėjimui.

20. Atsakovas nesutinka, kad ginčijamame Sprendime nurodyti trys savarankiški Leidimo panaikinimo pagrindai yra susiję su ta pačia aplinkybe – pareiškėjui mokamu darbo užmokesčiu, bei akcentuoja, kad, priimant Sprendimą, buvo nustatyta aplinkybių visuma, įvertinta aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi suteikiamas darbui, o ne nemokamos atostogoms, kad pareiškėjui nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis; taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nepranešė atsakovui apie pasikeitusias aplinkybes dėl darbo pobūdžio (kad dirba ne visą laiką, negauna viso užmokesčio ir pan.).

21. Atsakovas akcentuoja, kad įstatymų leidėjas yra labai aiškiai atskyręs leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus darbo pagrindu ir verslo pagrindu (kai užsienietis yra įmonės vadovas – Įstatymo 45 straipsnyje yra numatyti reikalavimai įmonei, jos nuosavam kapitalui, veiklos vykdymo laikotarpiui, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžiui ir kt.). Atsakovo teigimu, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjo tikslas nebuvo darbas pagal darbo sutartį Bendrovėje, o nurodydamas šį tikslą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia esantis tik MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu, kadangi 2024 m. vasario 21 d. Sodros informacinės sistemos duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas yra įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas, ir pareiškėjas šių duomenų nepaneigė. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas ir jo valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

23. Atsakovas pažymi, jog, priimant Sprendimą, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas; priimant Sprendimą buvo vertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika (ekonominio pobūdžio), šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 24S60788, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir dėl to teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą Leidimą. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, jog jo pragyvenimo lėšos yra tik darbo užmokestis – 2 000 Eur, Bendrovė tarpininkavimo rašte taip pat patvirtino, kad pareiškėjui bus mokamas 2 000 Eur darbo užmokestis, tačiau Sodros duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas, todėl atsakovas padarė išvadą, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, bei kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai kad pareiškėjas taip pat yra mažosios bendrijos savininku ir vadovu, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą mažojoje bendrijoje, ir jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

29. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...> (5 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

30. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, <...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį <...>.

31. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

32. Minėta, kad atsakovas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

33. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Restida“ (Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas numatomą darbo užmokestį – 2 000 Eur per mėnesį, o pragyvenimo šaltinį Lietuvoje – darbo užmokestį (2022 m. rugpjūčio 23 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2208-LLG-7938). Bendrovė pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20220823-123890 nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu Bendrovė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 2 000 Eur per mėnesį darbo užmokestį, o pareiškėjo atvykimo tikslu nurodė, kad užsienietis (-ė) ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Atsakovas 2022 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 22S146687 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 9 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p).

34. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui, kuris buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d., nė už vieną mėnesį iki 2024 m. sausio mėnesio nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis. Atsakovas, atlikęs Sodros duomenų patikrinimą (Sodros informacinės sistemos 2024 m. vasario 21 d. išrašas), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo Leidimą. Migracijos departamentas nustatė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai kad pareiškėjas taip pat yra mažosios bendrijos savininku ir vadovu, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, nes pareiškėjas siekia vykdyti teisėtą veiklą mažojoje bendrijoje, ir jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

35. Vertinant šias aplinkybes, akcentuotina, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 8.3 punkte inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

36. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.).

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 m. taikoma MMA – 924 Eur.

38. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio Bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

39. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negavo sulygto darbo užmokesčio, nes pareiškėjas dirbdavo ne visą darbo laiką, kadangi jam būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų argumentų laikomasi pozicijos, kad, nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

40. Todėl nustačius, jog pareiškėjui nuo pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. vasario 21 d. atsakovo atlikto Sodros duomenų patikrinimo nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

41. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra kvestionuojama atsakovo išvada, su kuria sutiko pirmosios instancijos teismas, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas skundžiamame Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, padarė įvertinęs aplinkybę, kad, Sodros duomenimis, pareiškėjas 2024 m. sausio mėnesį gavo tik 243,10 Eur darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė patvirtina atsakovo padarytą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui nustačius, kad 2024 m. sausio mėnesį pareiškėjo darbo užmokestis buvo gerokai mažesnis, nei MMA, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, nėra reikšminga pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo iš Bendrovės gaunamos pajamos (t. y. darbo užmokestis ir dienpinigiai / komandiruotpinigiai) 2023 m. beveik kiekvieną mėnesį buvo didesnės nei MMA (UAB „Restida“ 2024 m. vasario 27 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 24/02/27). Taigi ginčydamas šią išvadą, pareiškėjas nepateikė ją paneigiančių įrodymų ir nei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi atsakovui, nei procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė kito reguliaraus pajamų šaltinio, sudarančio pagrindą abejoti atsakovo teiginiais apie pareiškėjo turėtas pakankamas pajamas pragyventi Lietuvos Respublikoje.

42. Atsakovas Sprendime kaip savarankišką Leidimo panaikinimo pagrindą taip pat nurodė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu), nurodydamas, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. vykdo teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, be to, pareiškėjui Bendrovėje nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas UAB „Restida“, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad užsieniečiui mokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei buvo nurodyta tarpininkavimo rašte, nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl toks leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas negalėjo būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu (2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

44. Pasisakant dėl atsakovo Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas neatitinka Leidimo išdavimo sąlygų pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi tikrasis jo ketinimas buvo ne dirbti Bendrovėje, o vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, nors pareiškėjas ir jo valdoma Bendrija neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, pažymėtina, jog pareiškėjui Leidimas buvo išduotas ne Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai asmuo ketina užsiimti teisėta veikla), bet darbo Bendrovėje pagrindu, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo ir jo įsteigtos mažosios bendrijos atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Be to, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokios sąlygos(ų), įtvirtintų įstatymų leidėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas, kadangi aplinkybė, kad jis yra mažosios bendrijos savininkas, nepaneigia aplinkybės, kad jis dirba UAB „Restida“, kaip buvo nurodyta pareiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

45. Apibendrindama šios nutarties 43 ir 44 punktuose nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai įvertino Sprendimo dalies dėl pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir Sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 24S60788 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760200785 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė