2025-11-19 Nr. AB-19766-3-61-3-07726-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-719-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07726-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo procesinio mokymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo procesinio mokymo centro skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Karaliaus Mindaugo procesinio mokymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Centras 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ (toliau – ir Projektas). 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas su CPVA pasirašė Projekto sutartį (toliau – ir Sutartis). 2022 m. gegužės 18 d. pareiškėjas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Statinio paprastojo remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo objektas – statinio paprastojo remonto darbai. Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Resteksa“ (toliau – ir Tiekėjas), kuris 2022 m. birželio 14 d. su pareiškėju sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties kaina 531 259,99 Eur. Pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti Tiekėjas pateikė 2022 m. birželio 28 d. laidavimo draudimo liudijimą, kurio objektas: patalpų paprastojo remonto darbų atlikimas, draudimo suma: 53 125,99 Eur, t. y. 10 proc. Pirkimo sutarties kainos. Atsiskaitymui su Tiekėjų buvo panaudota 272 106,23 Eur iš ES struktūrinių fondų gautų lėšų ir 254 931,48 Eur pareiškėjo nuosavų lėšų.

2.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. iš CPVA gavo pranešimą apie įtariamą pažeidimą Projekte, pažeidimas buvo siejamas su tuo, jog Sutarties įvykdymo užtikrinime nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ (toliau – ir Sąlyga) neatitinka Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų. Po šio pranešimo gavimo pareiškėjas ir Tiekėjas dar kartą kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, kuri pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. verslo draudimo ekspertės kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš kurio buvo pašalinta Sąlyga. Nepaisant to, 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjas iš atsakovo gavo pranešimą apie nustatytą pažeidimą projekte ir Sprendimą.

2.3. CPVA vertino, kad Sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo. CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 527 037,71 Eur, kas sudaro 131 759,43 Eur. Sprendimas priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikius teisės aktus.

2.4. Po Pirkimo sutarties sudarymo, Tiekėjas kreipėsi į pareiškėją prašydamas pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų, ir pateikė laidavimo draudimo liudijimą. Laidavimo draudimo liudijime nurodytas draudimo objektas, draudimo suma, naudos gavėjas, draudimo laikotarpis. Laidavimo draudimo liudijime nebuvo Sąlygos, t. y. Laidavimo draudimo liudijimas atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pareiškėjui nekilo abejonių, jog Tiekėjas pateikė tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu būdu Pirkimo procedūros buvo baigtos sudarius Pirkimo sutartį ir pateikus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pirkimo sutartis baigėsi Tiekėjui ją tinkamai įvykdžius.

2.5. Apie Sąlygą pareiškėjas galėjo sužinoti / sužinojo ne anksčiau, nei 2023 m. balandžio 7 d. Todėl argumentai, kad pareiškėjas privalėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą, yra nepagrįsti. Apie Sąlygą pareiškėjas sužinojo praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po Pirkimo procedūrų pabaigos ir daugiau kaip 6 mėnesiams nuo Pirkimo sutarties visiško įvykdymo.

2.6. Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje buvo nustatyta pareiga tiekėjui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir nebuvo reikalavimo dėl konkretaus dokumento – Atlikimo laidavimo draudimo rašto pateikimo. Tiekėjui pateikus Laidavimo draudimo liudijimą, kuriame nurodyti visi Pirkimui aktualūs duomenys, kurie atitiko Pirkime keltus reikalavimus, pareiškėjui nekilo abejonių, jog nustatytus įpareigojimus Tiekėjas įvykdė tinkamai. Tačiau net ir tuo atveju, jei kartu su Laidavimo draudimo liudijimu būtų pateiktas ir Atlikimo laidavimo draudimo raštas su Sąlyga, tai savaime nebūtų pagrindu vertinti, jog Tiekėjas nepateikė pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymą patvirtinančio dokumento ir (ar) atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį. Tiekėjo atlikti aktyvūs veiksmai po Pirkimo sutarties sudarymo patvirtina, jog jis siekė Pirkimo sutarties įsigaliojimo ir vykdymo, pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir neatsisakė sudaryti Pirkimo sutarties. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pakoregavo Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pašalindamas iš jo Sąlygą bei 2023 m. liepos 4 d. patvirtino, kad Sąlyga yra standartinė. Todėl pastebėjus minėtą sąlygą, Tiekėjas būtų kreipęsis dėl draudiko standartinės sąlygos pašalinimo iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto ir ši sąlygą būtų pašalinta.

2.7. CPVA nevertino, kad iki 2023 m. gegužės d. pakeitimo, Atlikimo laidavimo draudimo raštas buvo pasirašytas tik po Sutarties įvykdymo, o abiejuose – tiek 2023 m. balandžio 7 d., tiek 2023 m. gegužės 4 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose jų išrašymo data nurodyta ta pati – 2022 m. birželio 28 d. Todėl CPVA neteisingai nurodė, kad Sutartis buvo įvykdyta pagal netinkamą, Pirkimo sąlygų neatitinkantį, atlikimo laidavimo draudimo raštą.

2.8. Sprendimo motyvai yra prieštaringi – CPVA nurodė, kad Centras privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti, tačiau atsakovo nurodyti teisės aktai šiuo aspektu nereglamentuoja pareigos atmesti tiekėjo pasiūlymo. CPVA nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas ir kokiu pagrindu pareiškėjas turėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą. Pirkimo sąlygose taip pat nenurodyta, kad nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo ar pateikus netinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmetamas.

2.9. Pirkime nebuvo gauta pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kurie neviršytų pirkimui skirtų lėšų sumos. Kadangi Pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose, buvo priimtas sprendimas padidinti viešojo pirkimo vertę, įvertinus, jog nutraukus šį Pirkimą, naujai paskelbtame pirkime Tiekėjų pasiūlytos kainos bus dar didesnės arba pareiškėjas gali nesulaukti tiekėjų pasiūlymų ir (ar) nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis vykdomą projektą ir netekti finansavimo. Pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo skelbimas pareiškėjui buvo nepriimtini ir būtų sukėlę grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui. Sprendime neteisingai nurodyta, kad naujai paskelbtame pirkime būtų galėję dalyvauti nauji Tiekėjai. Naujas pirkimas (jeigu būtų poreikis jį skelbti) būtų skelbtas nekeičiant Pirkimo dokumentų reikalavimų ir nebūtų pritraukęs naujų galimų tiekėjų, priešingi CPVA argumentai yra tik prielaidos.

2.10. CPVA neteisingai ir nepagrįstai nustatė netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą. Pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti netinkamomis finansuoti bet kokias išlaidas. Tačiau 25 proc. finansinė korekcija buvo pritaikyta vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1. lentelės 17 punktu. Tačiau šioje lentelėje punkto Nr. 17 nėra. 17 punktas yra Gairių 2.2 lentelėje.

2.11. CPVA nepagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, nes jokių veiksmų, kurie nurodyti minėtoje nuostatoje, pareiškėjas neatliko. Be to, nurodomas pažeidimas padarytas po Pirkimo sutarties sudarymo, o ne Konkurso dalyvių atrankos ir pasiūlymų vertinimo metu, CPVA nusprendus, jog Tiekėjas nepateikė tinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Gairių 2.3. lentelėje nurodyti pažeidimai, susiję su sutarties pakeitimais, taip pat pateikti atvejai, kai pirkimo sutarties pakeitimai nebus laikomi pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa. Lieka neaišku, kodėl priimdama sprendimą CPVA vadovavosi būtent Gairių 2.2. lentelės 17 punktu, nors pažeidimą fiksavo po Pirkimo sutarties sudarymo.

2.12. CPVA priėmė neproporcingą savo nustatytam pažeidimui sprendimą. CPVA neatsižvelgė, kad Laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas, jog dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytos Sąlygos nebuvo padaryta žala ir nekilo jokių neigiamų pasekmių, jog Pirkimo sutartis buvo tinkamai įvykdyta, laidavimo draudimu nebuvo pasinaudota. CPVA taip pat neatsižvelgė į faktą, jog iš sumokėtų 527 037,71 Eur net 254 931,48 Eur sudarė pareiškėjo nuosavos lėšos, o iš ES struktūrinių fondų gautų lėšų buvo panaudota tik 272 106,23 Eur. Todėl finansinės korekcijos taikymas faktiškai atitinka ne 25 proc., bet beveik 50 proc. Ginčo finansinės korekcijos taikymas yra neproporcingas, pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiga tinkamai, vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu ir Pirkimo sąlygomis, atlikti Pirkimą tenka perkančiajai organizacijai. Laidavimo draudimo liudijime prie draudimo sąlygų aiškiai ir konkrečiai nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas, todėl paprašyti ir įvertinti minėtame dokumente nurodytas sąlygas buvo perkančiosios organizacijos pareiga, kurios netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Su tuo susiję pareiškėjo argumentai yra subjektyvi gynybinė pozicija, nepagrįsta įrodymais.

4.2. Aplinkybę, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštas, kuriame buvo numatytas Pirkimo sąlygų nuostatas neatitinkantis reikalavimas, ir Laidavimo draudimo liudijimas buvo išduoti tuo pačiu metu, patvirtina tai, jog pareiškėjui kreipiantis į draudimo bendrovę dėl Pirkimo sąlygų neatitinkančio reikalavimo išbraukimo, pastaroji atsisakė tokią sąlygą pakeisti, nes tokio prašymo pateikimo metu Pirkimo sutartis buvo jau įgyvendinta. Sąlyga neatitinka Pirkimo sąlygų 10.3 punkte bei Pirkimo sutarties projekto 7.1 punkte nurodytų reikalavimų, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai.

4.3. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas yra imperatyvus įpareigojimas, perkančioji organizacija neturi diskrecijos teisės laisvai spręsti, ar reikalauti iš pirkimą laimėjusio dalyvio sutarties įvykdymo užtikrinimo, ar ne. Šis įpareigojimas turi būti įgyvendintas perkančiajai organizacijai pasirenkant konkrečią prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, pirkimo sąlygose apibrėžiant konkrečius reikalavimus, keliamus pasirinktai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonei.

4.4. Centras, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo pats jais vadovautis, priešingu atveju būtų paneigtas vienodo požiūrio principas.

4.5. Visi Pirkimo dalyviai, įskaitant ir Tiekėją, buvo iš anksto supažindinti su visomis būsimos Pirkimo sutarties sudarymo sąlygomis, taip pat su būsimais Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamais reikalavimais. Be to, Pirkimą laimėjęs dalyvis, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, patvirtino, kad su visomis Pirkimo sąlygomis sutinka. Pareiškėjas ir Tiekėjas pasirašė Sutartį, kuria pareiškėją vienareikšmiškai įpareigojo per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus, todėl su tokia sąlyga (Sutarties 7.1 p.) Pirkimą laimėjęs dalyvis sutiko ir privalėjo ją tinkamai vykdyti.

4.6. Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, t. y. Pirkimo laimėtojo pateiktu Atlikimo laidavimo draudimo raštu buvo apribota draudimo bendrovės, išdavusios Laidavimo draudimo liudijimą, atsakomybė įsipareigojimų verte, nuostolių rūšimi, t. y. Perkančiosios organizacijos galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą buvo apsunkintos – priklausė nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo apimties, atsiradusių nuostolių rūšies ir kt.

4.7. Pareiškėjas Atlikimo laidavimo draudimo rašto neatitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams nepagrįstai vertina kaip formalų ir mažareikšmį pažeidimą. Centras pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodamas savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas Tiekėjui sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta.

4.8. Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad Sutartis įsigalioja Sutarties šalims pasirašius Sutartį ir, kai rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir Pirkimo sutarties projekto 3.4 punkte Iš minėtų nuostatų matyti, kad tam, jog Sutartis įsigaliotų būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: 1) šalys turi pasirašyti Sutartį; 2) Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pirkimo sutarties projekto, atitinkamai ir Sutarties, rengėjas buvo pats pareiškėjas, jam buvo gerai žinomos jos paties nustatytos Sutarties įsigaliojimo sąlygos.

4.9. Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėjas privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį ir ji neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.

4.10. Pirkime pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, iš kurių vienas pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pirkimą laimėjęs dalyvis pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimus neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, t. y. atsisakė sudaryti Sutartį, todėl su juo pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują Pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai, jeigu antrojo dalyvio kaina viršijo nustatytą. Remiantis aiškiomis ir konkrečiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas dalyvis, toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas yra laikomas esminiu.

4.11. Aplinkybė, kad pareiškėjas Sutartį nepagrįstai vertino kaip sudarytą, nepaneigia Sutarties 1.20 punkte nustatytos Sutarties įsigaliojimo sąlygos, o jos neišpildžius – neigiamų pasekmių. Siekiant, kad Sutartis įsigaliotų, nebuvo įgyvendinta 1 iš 2 būtinų sąlygų – nepateiktas tinkamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Sutartis įsigaliojo.

4.12. Pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Kadangi buvo pateiktas aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus. Pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga, paskirta įvertinus aktualias aplinkybes. Nėra pagrindo vertinti, kad finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama pagal Gairių 2.3 lentelę, reglamentuojančią finansinių pataisų taikymą, kai nustatyti pažeidimai yra susiję su sutarties vykdymu. Tačiau net hipotetiškai vertinant, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju turėjo būti taikoma minėtos lentelės 23 punkte nustatyta pataisos norma, minimali pataisos norma išliktų tokia pati –25 proc. Finansinė korekcija turi būti taikoma nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

4.13. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, be tarpiškų, matomų neigiamų padarinių.

4.14. Atsakovas nesutiko su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB „Ortopedijos klinika“. Pareiškėjo deklaruojamas veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą.

5. Pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

5.1. Atsakovas iškraipo pareiškėjo skundo argumentus ir teikia atsikirtimus į savo paties sugalvotus skundo argumentus.

5.2. Atsakovas netinkamai įvertino ginčo situaciją – laidavimo draudimo liudijimas atitiko visus pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl pareiškėjas jį priėmė. Taip pat atsakovo teiginiai dėl Pirkimo sutarties neįsigaliojimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

5.3. CPVA argumentus dėl 25 proc. pataisos normos paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. CPVA teiginiai nepaneigia argumentų, jog jokių veiksmų, kurie pateikti Gairių 2.2. lentelės 17 punkto pažeidimo aprašyme, pareiškėjas neatliko.

5.4. 131 759,43 Eur finansinės korekcijos taikymas faktiškai atitinka ne 25 proc., bet beveik 50 proc. Argumentus, kad finansinė korekcija esą buvo pagrįstai apskaičiuota nuo Pirkimo sutarties vertės, neišskaičiuojant pareiškėjo šiam projektui įgyvendinti skirtų nuosavų lėšų, taip pat paneigia teismų praktika – apskaičiuodamas finansinės korekcijos dydį, projekto vykdytojo nuosavų lėšų sumą iš finansinės korekcijos sumos yra išskaičiuojamos.

5.5. Atsakovo argumentai nepaneigia pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidų už advokato pagalbą, atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas neturi ne tik teisės skyriaus, bet net nei vienos teisininko pareigybės. Be to, susidariusi situacija pareiškėjui yra išskirtinė, o atsakovo nurodyta teismų praktika šių išvadų nepaneigia. Šioje byloje Centras neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, o siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus.

II

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų, taip pat įpareigojo atsakovą apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą, taikant 10 proc. finansinę korekciją. Kitą Sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

7.1. Centras CPVA 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą. 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas su CPVA pasirašė iš projekto Sutartį. Projekto įgyvendinimo metu numatyta atlikti pareiškėjo patalpų remonto darbus, taip pat įsigyti įrangą ir pan. Projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos finansų ministerija pareiškėjui iš viso skyrė 1 226 397,20 Eur finansavimą (faktiškai išmokėjo – 1 218 819,93 Eur). Pareiškėjas Projekto įgyvendinimui skyrė 256 516,36 Eur nuosavų lėšų (faktiškai išmokėjo 254 931,48 Eur). Bendra projekto išlaidų suma sudaro 1 482 913,56 Eur (faktiškai apmokėta suma 1 473 751,41 Eur).

7.2. 2022 m. gegužės 18 d. pareiškėjas paskelbė Pirkimą, kurio objektas – statinio paprastojo remonto darbai. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 3 dalyviai: UAB „Statybų laikas“, UAB „Resteksa“ ir UAB „AQUA JAZZ“. Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija 2022 m. birželio 6 d. sudarė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Resteksa“, jo nurodyta kaina – 531 259,99 Eur su PVM.

7.3. Pareiškėjas su Tiekėjų 2022 m. birželio 14 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 531 259,99 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 527 037,71 Eur.

7.4. Pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti Tiekėjas pateikė 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimą, jo objektas: Mokyklos patalpų paprastojo remonto darbų atlikimas, draudimo suma: 53 125,99 Eur, t. y. 10 proc. Pirkimo sutarties kainos. Nurodytas laidavimo draudimo tipas: Atlikimo laidavimo draudimo raštas.

7.5. Pareiškėjas 2022 m. liepos 14 d. CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

7.6. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai.

7.7. CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 295 punkto nuostatomis, 2023 m. balandžio 28 d. atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą. CPVA, įvertinusi Tiekėjui draudiko 2022 m. birželio 28 d. išduotą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – Laidavimo draudimo liudijimą ir Atlikimo laidavimo draudimo raštą nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ (Sąlyga) neatitinka Pirkimo dokumentų 10.3 punkte ir Pirkimo sutarties projekto 7.1. punkte nurodytų reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygose nustatytos sąlygos, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai. CPVA darė išvadą, kad Pirkimo sutartis įsigalioja, kai rangovas pateikia tinkamą, t. y. atitinkantį visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, keltų Sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas.

7.8. Centras 2023 m. balandžio 26 d. el. paštu pateikė 2023 m. balandžio 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimą, skirtą draudėjui UAB „Resteksa“ dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, kuriame nurodoma, kad Laidavimo draudimo polisas jau baigė galioti 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl korekcijos Laidavimo draudimo rašte nėra atliekamos. Be to, Statybos darbų rangos sutartyje nėra reikalavimo panaikinti Sąlygą.

7.9. CPVA Projekte 2023 m. balandžio 28 d. registravo įtarimą apie pažeidimą ir 2023 m. gegužės pranešimu apie jį informavo pareiškėją, suteikė galimybę pateikti paaiškinimus. Tiekėjas ir pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami patikslinti Atlikimo laidavimo draudimo raštą CPVA nurodytu būdu. 2023 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. verslo draudimo ekspertės kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš kurio buvo pašalinta Sąlyga. Pakoreguotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. el. paštu išsiuntė CPVA.

7.10. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštas neatitinka visų Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui nustatytų būtinųjų sąlygų, t. y. kad visą Sutarties galiojimo laikotarpį, Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo bendros Pirkimo sutarties kainos. Perkančioji organizacija nenumatė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė bus mažinama proporcingai Pirkimą laimėjusio dalyvio pagal Pirkimo sutartį įvykdytų darbų sumai, todėl Sąlyga neatitinka Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų. CPVA sprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. 2023 m. birželio 26 d. CPVA priėmė skundžiamą Sprendimą. Nustačius pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis, pagal analogiją Gairių 2.2 lentelės (Sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyta „2.1 lentelės“) 17 punkto nuostatomis, buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija (131 759,43 Eur) nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (527 037,71 Eur).

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva), VPĮ (2 str. 39 d., 17 str. 1 d., 42 str. 1 d. 86 str. 2–3 d.), Viešojo administravimo įstatymo, PAFT (311, 407–408, 464 p. 7 priedo 10–11 p.), Gairių, nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl šių nuostatų taikymo. Teismas, apibendrinęs cituotą LAT ir ESTT praktiką pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

9. Teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygų 10.3 punkto, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5, pareiškėjo ir Tiekėjo 2022 m. birželio 14 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties, Tiekėjo 2022 m. birželio 28 d. pateiktą Laidavimo draudimo liudijimo turinį, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiga tinkamai atlikti Pirkimą tenka Perkančiajai organizacijai. Šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo.

10. Teismas pažymėjo, kad Laidavimo draudimo liudijime prie draudimo sąlygų aiškiai ir konkrečiai nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas, todėl paprašyti ir įvertinti minėtame dokumente nurodytas sąlygas buvo Perkančiosios organizacijos pareiga, kurios netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atlikimo laidavimo draudimo raštas, kuriame buvo numatytas Pirkimo sąlygų nuostatas neatitinkantis reikalavimas, ir Laidavimo draudimo liudijimas buvo išduoti tą pačia dieną, t. y. 2022 m. birželio 28 d. Pareiškėjui kreipiantis į draudimo bendrovę dėl Pirkimo sąlygų neatitinkančio reikalavimo išbraukimo, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė tokią sąlygą iš pradžių pakeisti, nurodydamas, kad tokio prašymo pateikimo metu, Pirkimo sutartis buvo jau įgyvendinta. Be to, Statybos darbų rangos sutartyje nėra reikalavimo panaikinti sakinį: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai.“. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog tiek Laidavimo draudimo liudijimas, tiek Atlikimo laidavimo draudimo raštas buvo surašyti ta pačią dieną, tačiau pareiškėjas nesiėmė veiksmų tinkamai išsiaiškinti, ar pateiktas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tinkamas.

11. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad po Pirkimo sutarties sudarymo Tiekėjas kreipėsi į pareiškėją prašydamas pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų, o 2022 m. birželio 28 d. pateikė laidavimo draudimo liudijimą, kuriame nurodytas draudimo objektas, draudimo suma, t. y. 10 proc. Pirkimo sutarties kainos; naudos gavėjas; draudimo laikotarpis bei kad Laidavimo draudimo liudijime nebuvo Sąlygos, todėl buvo pagrindas laikyti, kad tai tinkamas laidavimo draudimas, atitinkantis Pirkimo sąlygose apibrėžtus reikalavimus.

12. Teismo vertinimu, argumentai, kad apie Sąlygą pareiškėjas sužinojo tik 2023 m. balandžio 7 d., gavęs Atlikimo laidavimo raštą, nepaneigia Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad Pirkimo atveju Tiekėjas pateikė laidavimo raštą su Sąlyga. Perkančioji organizacija privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti. Tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, nepaneigia nustatyto pažeidimo. Kadangi nebuvo pateiktas tinkamas Sutarties laidavimo draudimas, Sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. pareiškėjas privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti. Sutartis buvo įvykdyta pagal netinkamą, Pirkimo sąlygų neatitinkantį, Atlikimo laidavimo draudimo raštą. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, minėtas raštas buvo pasirašytas ne po Sutarties įvykdymo, o 2022 m. birželio 28 d., tai nurodyta Atlikimo laidavimo draudimo rašte.

13. Teismas nurodė, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus įpareigojimas perkančiajai organizacijai pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

14. Teismas pažymėjo, kad Centro pateikti trečiųjų asmenų (AB „Lietuvos draudimas“) paaiškinimai nepaneigia įtarimo dėl galimo pažeidimo, kadangi paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančiosios organizacijos privalo tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų.

15. Teismas nurodė, kad, pagal Pirkimo dokumentus, sutartis įsigalioja, kai rangovas pateikia tinkamą, t. y. atitinkantį visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sutarties įvykdymo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas. Pareiškėjas, priėmęs Pirkimo sąlygų neatitinkantį Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. sudarė išskirtines sąlygas Tiekėjui sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus Perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus.

16. Teismas sprendė, kad Sprendime pagrįstai konstatuotas pažeidimas, t. y. Pirkimas buvo įvykdytas nesilaikant Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad nustatytas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis. Sutarties 3.4 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad Sutartis įsigalioja šalims pasirašius Sutartį ir, kai rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir Pirkimo sutarties projekto 3.4 punkte. Todėl teismas sprendė, kad tam, jog Sutartis įsigaliotų, būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos:1) šalys turi pasirašyti Sutartį; 2) Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pirkimo sutarties projekto, atitinkamai ir Sutarties, rengėjas buvo pareiškėjas, jam buvo gerai žinomos Sutarties įsigaliojimo sąlygos.

17. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatyto (šiuo atveju – Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančio) Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki nurodyto termino nepateikia tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį. Pareiškėjas šiuo atveju tokį tiekėjo veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad Pirkimo sutartis buvo vykdoma, todėl buvo atliktas esminis Pirkimo sąlygų keitimas. Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Centras privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį ir ji neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.

18. Teismas nustatė, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, iš kurių vienas pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Kadangi Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, su juo pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų privalo laikytis visi pirkime dalyvaujantys asmenys: tiek tiekėjai, tiek ir perkančioji organizacija.

19. Teismas pažymėjo, kad jei antro pasiūlymų eilėje esančio dalyvio pasiūlymo kaina viršijo planuojamą pirkimo vertę, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas laikomas esminiu. Pareiškėjo argumentai, kad Pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo skelbimas jam buvo nepriimtini ir būtų sukėlę grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui, buvo atmesti. Pareiga atlikti pirkimo procedūras ir nustatyti laimėtoją, tenka būtent Perkančiajai organizacijai, šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti nustatyto pažeidimo. Pasiūlymo, neatitinkančio pirkimo sąlygų, vertinimas kaip tinkamo, reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, nesivadovaujant (apeinant) ESTT praktikoje išgrynintais kriterijais.

20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimo motyvai yra prieštaringi. Nepateikus tinkamo laidavimo užtikrinimo, sutartis negalėjo būti sudaryta. Tiekėjas tokio laidavimo užtikrinimo nepateikė, todėl su juo sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, VPĮ nuostatas. Sprendime yra aiškiai ir argumentuotai konstatuotas pažeidimas, pritaikytos teisės normos. Teismas konstatavo, kad Centras, būdamas atsakingas už viešojo pirkimo vykdymą, nesilaikydamas savo paties nustatytų Pirkimo sąlygų nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.

21. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyti buvo VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi gairėmis.

22. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 17 punktą (Sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyta „2.1 lentelės“), kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

23. Teismo vertinimu, padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Įstatymų leidėjas, kaip vieną iš pirkimo procedūros pabaigos atvejų įtvirtino dvi kumuliatyvias (taikomas kartu) sąlygas, numatančias, kad: 1) turi būti sudaroma pirkimo sutartis; ir 2) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama (VPĮ 29 str. 2 d. 1 p.). Neįgyvendinus vienos iš minėtų sąlygų, pirkimo procedūros negali būti laikomos pasibaigusiomis. Atsakovas, teismo teigimu, pagrįstai nurodė, kad buvo pateiktas aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, todėl nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus.

24. Teismas nustatė, kad CPVA 25 proc. finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į šias aplinkybes: kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų, pasiūlymą pateikė 3 tiekėjai, iš kurių UAB „Statybų laikas“ buvo pagrįstai atmestas (nepateikė Perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų per nustatytą terminą), o UAB „Aqua Jazz“ pasiūlyta kaina viršijo organizacijos 2022 m. birželio 1 d. viešojo pirkimo komisijos protokole nustatytą naują planuojamą sutarties vertę, todėl konkurencijos nebuvo; Perkančioji organizacija Sutartį sudarė su Tiekėju, kuris nepateikė Pirkimo sąlygose numatyto tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors turėjo tokio Tiekėjo pasiūlymą atmesti; atmetus Tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas būtų pasibaigęs ir Projekto vykdytojas būtų turėjęs vykdyti naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai.

25. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Todėl net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

26. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyti pažeidimai buvo padaryti netinkamu pareiškėjo veikimu ir tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos. Dėl byloje konstatuotų pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Šiuo atveju Pirkimo sutarties pakeitimas galėjo lemti neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams. Teismas sprendė, kad byloje konstatuoti pažeidimą atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas 1013/2013) 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjo skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, buvo atmesti.

27. Dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendime konstatuoti pažeidimai nebuvo nustatyti atliekant pirminį Pirkimo dokumentų vertinimą, o tik po pusės metų, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti). Be to, pagal PAFT 7 priedo 11 punktą kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.

28. Teismas sprendė, kad CPVA, pritaikydama 25 proc. finansinę korekciją pareiškėjai, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

29. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nustačius pažeidimą, turėjo būti taikomas Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nurodyta finansinė korekcija. Šiame Gairių punkte nurodyta, kad nustatyta finansinė pataisos norma taikoma tuomet, kai nustatomi direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai. Gairių 2.3 lentelės 23 punktas taikomas kai projekto vykdytojas pakeičia jau sudarytą ir galiojančią sutartį, nesant tam Direktyvoje ir atitinkamai VPĮ 89 straipsnyje nustatymam teisiniam pagrindui. Tačiau nagrinėjamu atveju Sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau ji neįsigaliojo. Todėl teismas nenustatė pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama pagal Gairių 2.3 lentelę.

30. Tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti taikytą 25 proc. finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad Centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB „Ortopedijos klinika“. Pareiškėjo deklaruojamas veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Pareiškėjas yra pasiekęs Pirkimo tikslus, Pirkimo sutartį yra įvykdęs.

31. Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino neesminiais, nekeičiančias teismo išvadų, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

32. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi jo skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant skundžiamą Sprendimą ir taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl aplinkybių, nesusijusių su CPVA neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo.

III

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė atsakovo citatas ir išvadas kaip savo, t. y. tiesiog perrašė atsakovo argumentus, tokiu būdu neišnagrinėjo bylos, neįvertino bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, pareiškėjo argumentų. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.

34.2. Pareiškėjui neaišku, kaip ši administracinė byla buvo išnagrinėta: žodinio ar rašytinio proceso tvarka, kadangi teismas nurodė, kad „<...> Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdžiuose, išdėstė daugiau argumentų <....>“.

34.3. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad po pirkimo sutarties pasirašymo priimdamas Pirkimo laimėtojo pateiktą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėjas pakeitė Pirkimo sąlygas, nors privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti, pirkimą nutraukti ir skelbti naują pirkimą (kad būtų pritraukti nauji dalyviai). Pareiškėjas šiuo aspektu pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir išvadas, bei papildomai pažymi, kad:

34.3.1. Pareiškėjo ir Tiekėjo 2022 m. birželio 14 d. sudarytos Pirkimo sutarties nuostatos visiškai atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus ir keičiamos nebuvo. Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje buvo numatyta pareiga tiekėjui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir nebuvo reikalavimo dėl konkretaus dokumento – Atlikimo laidavimo draudimo rašto pateikimo. Todėl Centras nematė pagrindo prašyti Tiekėjo pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus.

34.3.2. Pirkimo procedūros buvo baigtos sudarius Pirkimo sutartį ir pateikus tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Priešingi teismo sprendimai, kuriuos teismas nukopijavo iš atsakovo atsiliepimo, yra neteisingi ir neatitinka faktinės padėties.

34.3.3. Apie Sąlygą pareiškėjas sužinojo po Pirkimo sutarties įvykdymo.

34.3.4. Nepagrįstą teismo išvadą, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštas „buvo pasirašytas“ 2022 m. birželio 28 d., o ne 2023 m. balandžio 7 d., galėjo lemti byloje esančių įrodymų nevertinamas / tinkamas neištyrimas ir pasitikėjimas atsakovo nurodytos informacijos teisingumu.

34.3.5. Atsakovas ragino pareiškėją iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto pašalinti Sąlygą bei nurodė, jog „To neatlikus bus registruojamas įtarimas dėl galimo pažeidimo“. Tokie veiksmai (raginimas, kurį pareiškėjas įvykdė), atskleidžia, jog CPVA vertino kaip taisytiną, o ne automatiškai indikuojančią apie pažeidimą ir užtraukiančią atsakomybę. Teismas šių veiksmų (įskaitant minėtą pozicijos pasikeitimą) nepagrįstai nevertino.

34.3.6. Teismo argumentai, kad pareiškėjas privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti, yra nepagrįsti, neteisingi, nelogiški ir neatitinka faktinės padėties. Atlikimo laidavimo draudimo raštas buvo išduotas praėjus daugiau kaip pusei metų po Pirkimo sutarties visiško įvykdymo, todėl Centras negalėjo Tiekėjo pasiūlymo atmesti. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti pateikimas jau po pirkimo sutarties pasirašymo (Konkurso Bendrųjų sąlygų 10.3 p.), o ne pasiūlymų vertinimo metu.

34.3.7. Pirkimo laimėtojas pateikė Laidavimo draudimo liudijimą, kuris atitiko visus reikalavimus. Tačiau net jei minėtas raštas būtų pareiškėjui pateiktas kartu su Laidavimo draudimo liudijimu iš karto po Pirkimo sutarties sudarymo, pastebėjus Sąlygą, Tiekėjas būtų kreipęsis į dėl draudiko standartinės sąlygos pašalinimo iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto ir Sąlygą būtų pašalinta. Teismas dėl šių reikšmingų bylai aplinkybių nieko nepasisakė ir jų visiškai nevertino.

34.3.8. Centras jokių išskirtinių sąlygų Tiekėjui nesudarė, todėl lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principo nepažeidė.

34.3.9. Pirkime, kuri laimėjo Tiekėjas, nebuvo gauta pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kurie neviršytų pirkimui skirtų lėšų sumos. Pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo skelbimas pareiškėjui buvo nepriimtini ir būtų sukėlę grėsmę viso Projekto įgyvendinimui. Šių argumentų teismas tinkamai neįvertino. Pakartotinai pagal tapačius Pirkimo dokumentų reikalavimus skelbiamas pirkimas nebūtų pritraukęs naujų galimų tiekėjų. Priešingi teismo teiginiai yra nepagrįstos prielaidos.

34.4. Teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino, jog priimdamas Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėjas neteisėtai pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir aplinkybes bei papildomai pažymi, kad:

34.4.1. Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. birželio 14 d., o Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pateiktas tik po dviejų savaičių – 2022 m. birželio 28 d. Todėl teismo aiškinimas, jog esminis sutarties pakeitimas, siejamas su sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, buvo atliktas nuo pat sutarties sudarymo, yra akivaizdžiai neteisingas.

34.4.2. Teismas akcentavo, kad Tiekėjui pateikus tariamai netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, CPVA pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas, tačiau teismas nepaaiškino, kodėl tai laiko būtent esminių sąlygų pakeitimu. Reikalavimą užtikrinti sutarties įvykdymą pareiškėjas įvykdė nustatydamas pareigą mokėti delspinigius, kurie yra paprastai pakankama sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pirkimo dokumentuose pareiškėjas papildomai numatė ir kitus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus – 10 (dešimt) proc. nuo Sutarties vertės dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko/kredito unijos garantiją), išduotą banko, kredito unijos ar draudimo bendrovės arba sutarties užtikrinimą piniginiu užstatu. Tiekėjas, pasirašydamas Pirkimo sutartį, sutiko su joje numatytų delspinigių mokėjimu, pateikė Laidavimo draudimo liudijimą, kurio turinys atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo atliktas esminių Pirkimo sąlygų pakeitimas. Pareiškėjui neatlikus jokių Pirkimo dokumentuose ar Pirkimo sutartyje nustatytų sąlygų pakeitimų, teismo vertinimas, jog Centras pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįstas.

34.4.3. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas Atlikimo laidavimo draudimo rašto neatitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams vertina kaip formalų ir mažareikšmį pažeidimą. Šią tikrovės neatitinkančią informaciją teismas perkėlė iš CPVA atsiliepimo. Iš tikrųjų pareiškėjas su CPVA nustatytu pažeidimu nesutinka.

34.5. Teismo išvada, kad CPVA, pritaikydama 25 proc. finansinę korekciją pareiškėjui, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė, yra neteisinga, nepagrįsta, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir aplinkybes bei pažymi, kad:

34.5.1. Su konstatuotu pažeidimu teismas sutiko deklaratyviai ir nemotyvuotai pritardamas CPVA. Teismo sprendimas ir jame išdėstyti argumentai (be kita ko, apie Pirkimo sutarties sudarymą, vykdymą, galiojimą ir kt.) šiuo aspektu yra neaiškus. Gairių 2.2. lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo padarymas Centrui buvo priskirtas neteisingai ir nepagrįstai.

34.5.2. Argumentai, susiję su netinkamu finansinės korekcijos dydžio nustatymu, neturėtų būti apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip pažeidimo pripažinimas ir (ar) prašymas taikyti mažesnio dydžio finansinę korekciją. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į teismų praktiką, nurodančią pareigą nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Teismų praktikoje yra pabrėžiama net ne teisė, o pareiga nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl finansinės korekcijos taikymo. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią apskaičiuojant finansinės korekcijos dydį, projekto vykdytojo nuosavų lėšų suma iš finansinės korekcijos sumos turi būti išskaičiuojama.

34.5.3. Teismo motyvai dėl finansinės korekcijos dydžio ir jos sumažinimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Net ir sumažinęs netinkamų finansuoti išlaidų sumą iki 10 procentų, teismas pats skaičiavimo neatliko ir įpareigojo atsakovą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą. Tačiau teismas nenurodė, kad CPVA perskaičiuojant finansinės korekcijos dydį, projekto vykdytojo nuosavų lėšų suma (254 931,48 Eur) iš finansinės korekcijos sumos turi būti išskaičiuojama. Teismui net ir sumažinus netinkamų finansuoti išlaidų sumą iki 10 procentų, Centras turėtų grąžinti 52 703,77 Eur sumą (527 037,71 Eur x 10 proc. = 52 703,77 Eur), o tai neadekvačiai didelė suma, faktiškai atitinka visą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą (53 125,99 Eur).

34.6. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė Centrui jokių bylinėjimosi išlaidų. Net ir laikydamas, kad Centras padarė pažeidimą, atsakovas turėjo pareigą parinkti proporcingą ir teisingą savo nustatytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį. Jeigu CPVA savo pareigas būtų vykdžiusi tinkamai ir priėmusi teisėtą sprendimą, teismui nebūtų reikėję Sprendimo taisyti. Todėl nėra pagrindo sutikti su nepagrįstu, deklaratyviu teismo vertinimu, jog visi atsakovo veiksmai buvo teisėti ir dėl to Pareiškėjui nepriklauso jokių proceso išlaidų atlyginimas.

35. Atsakovas atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

36.2. Pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas, išskirdamas teismo sprendime nurodytus atskirus sakinius ar jo dalis, daro nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka teismo nurodytų motyvų ir išvadų. Nėra aišku, kuo remiantis Centras daro apeliaciniame skunde nurodytas išvadas, kurios neatitinka Pirkimo faktinių aplinkybių, CPVA Sprendime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo. Pareiškėjas, atlikęs dokumentų lyginamąja analizę, taip ir konkrečiai neįvardino, kokių konkrečių aplinkybių ir (ar) įrodymų teismas neįvertino. Pareiškėjas turėjo teisę prašyti teismo ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus, ar išaiškinti teismo sprendimą.

36.3. Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pats pareiškėjas skunde prašė, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Su tokiu prašymu sutiko ir atsakovas.

36.4. Pareiškėjo argumentas, kad Atlikimo laidavimo draudimo raštą pareiškėjas gavo tik po Pirkimo sutarties įgyvendinimo, vertinamas kaip subjektyvi gynybinė pozicija, nepagrįsta įrodymais, patvirtinančiais šią aplinkybę, atkreipiant dėmesį, kad Laidavimo draudimo liudijime prie draudimo sąlygų aiškiai ir konkrečiai yra nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas, o pareiga tinkamai atlikti Pirkimo procedūras tenka pareiškėjui. Atlikimo laidavimo draudimo raštas, kuriame buvo numatytas Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantis reikalavimas, ir Laidavimo draudimo liudijimas buvo išduoti tuo pačiu metu.

36.5. Sąlyga neatitinka Pirkimo sąlygų 10.3 punkte bei Pirkimo sutarties projekto 7.1 punkte nurodytų reikalavimų. Atlikimo laidavimo draudimo raštu Perkančiosios organizacijos galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą buvo labiau apsunkintos – priklausė nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo apimties, nuo atsiradusių nuostolių rūšies ir kt.

36.6. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžta, kad privalo būti pateiktas pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, todėl vien dokumento pateikimas, nevertinant jo sąlygų, nereiškia, kad buvo tinkamai įgyvendinta minėta sąlyga. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatyto (šiuo atveju – Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio) Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki Perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį. Nagrinėjamu atveju Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu.

36.7. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nebūtų atsiradę naujų tiekėjų, konkuruojančių dėl pirkimo sutarties sudarymo, tik patvirtina, kad pareiškėjas nesupranta teisės aktuose apibrėžto įpareigojimo pirkti prekes, darbus ar paslaugas vadovaujantis VPĮ nuostatomis ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Pareiga, vadovaujantis VPĮ, atlikti pirkimo procedūras ir nustatyti laimėtoją, tenka pareiškėjui, šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti nustatyto pažeidimo.

36.8. Nagrinėjamu atveju nors Sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau teisiškai ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, o Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują Pirkimą.

36.9. Pareiškėjas atskirai nustatė reikalavimus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, aiškiai išskirdamas Sutarties punktus, reglamentuojančius Sutarties įvykdymo užtikrinimą, t. y. Sutarties projekto ir Sutarties 7.1 – 7.4 p., ir pavadindamas šį skyrių – „7. Sutarties įvykdymo užtikrinimas“. Taip pat atskirai, Pirkimo sutarties 6 skyriuje apibrėžė Sutarties šalių sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (Sutarties projekto ir Sutarties 6.1 p. – 6.2 p.). Netesybų (delspinigių), kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, pareiškėjas nei Pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nenumatė. Priešingai, netesybų skaičiavimas (delspinigių forma) Sutarties projekte ir Sutartyje numatytas tik kaip Sutarties šalių civilinės atsakomybės forma už vėlavimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

36.10. Pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, pats, vadovaudamasis VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, jis savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. PAFT 463 punktas, kuris reguliuoja išankstinę pirkimo patikrą, nenustato projektų vykdytojų pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos neriboja projekto vykdytojų galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi CPVA. Pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 p. nustatytą pažeidimo rūšį. Už nustatytą pažeidimą taikoma vienintelė galima 25 proc. pataisos norma, todėl CPVA negalėjo taikyti kitokio dydžio pataisos normos.

36.11. Finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. CPVA įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes.

36.12. Pareiškėjo nurodytose bylose faktinės pažeidimo aplinkybės, susijusios su finansinės korekcijos nustatymu, visiškai nesutampa ir yra nepritaikomos šioje administracinėje byloje.

36.13. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, kuris negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis. Vien tik pareiškėjo teisinė forma, vykdoma veikla ir Pirkimo sutarties įgyvendinimas nėra pagrįstas pagrindas, remiantis Gairėmis, mažinti finansinę korekciją.

36.14. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, finansinė korekcija negalėjo būti skaičiuojama nuo tos vertės, kuria pareiškėjas įsipareigojo prisidėti savo lėšomis, pasirašydamas Projekto sutartį. Gairių 1.3 punkte nustatyta, kad finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi ) susijusią išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal 2 skirsnį, atsižvelgiant į 1.4 skirsnyje nurodytus kriterijus. Ta pati pataisos norma turėtų būti taikoma ir bet kurioms būsimoms su ta pačia sutartimi (arba jos dalimi) susijusio pažeidimo paveiktoms išlaidoms, prieš Komisijai patvirtinant išlaidas. Taigi, finansinė korekcija turi būti taikoma nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

36.15. Teismas neprivalo atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, nes Centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB „Ortopedijos klinika“. Pareiškėjo deklaruojama veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Be to, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamos bylos dalykas – viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo už nustatytus VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažino pritaikytą finansinę korekciją iki 10 proc. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad Centras yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB „Ortopedijos klinika“. Pareiškėjo deklaruojamas veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Pareiškėjas yra pasiekęs Pirkimo tikslus, Pirkimo sutartį yra įvykdęs.

39. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti bei panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 26 d. sprendimą.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 26 d. sprendime pareiškėjas pripažintas pažeidęs VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes priėmė Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (Atlikimo laidavimo draudimo raštą).

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektorinio praktinio mokymo centro plėtra“ (toliau – ir Projektas). 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas su CPVA pasirašė Projekto sutartį. 2022 m. gegužės 18 d. pareiškėjas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Statinio paprastojo remonto darbai“, pirkimo objektas – statinio paprastojo remonto darbai. Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Resteksa“, kuri 2022 m. birželio 14 d. su pareiškėju sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sutarties kaina 531 259,99 Eur. Pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti UAB „Resteksa“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą, kurio objektas: patalpų paprastojo remonto darbų atlikimas, draudimo suma: 53 125,99 Eur, t. y. 10 proc. pirkimo sutarties kainos.

43. Byloje taip pat nustatyta, kad CPVA 2023 m. balandžio 28 d. atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą ir įvertinusi UAB „Resteksa“ draudiko 2022 m. birželio 28 d. išduotą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – Laidavimo draudimo liudijimą bei Atlikimo laidavimo draudimo raštą nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ neatitinka Pirkimo dokumentų 10.3 punkte ir Pirkimo sutarties projekto 7.1. punkte nurodytų reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygose nustatytos sąlygos, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas Projekte 2023 m. balandžio 28 d. registravo įtarimą apie pažeidimą ir 2023 m. gegužės pranešimu apie jį informavo pareiškėją, suteikė galimybę pateikti paaiškinimus. UAB „Resteksa“ ir pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami patikslinti Atlikimo laidavimo draudimo raštą CPVA nurodytu būdu. 2023 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. verslo draudimo ekspertės kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš kurio buvo pašalinta sąlyga - „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“. Pakoreguotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. el. paštu išsiuntė CPVA.

45. Įvertinus byloje nustatytas ir šios nutarties 42-44 punktuose aptartas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo 2023 m. birželio 26 d. sprendime konstatuotą pareiškėjo padarytą pažeidimą lemia AB „Lietuvos draudimas“ išduotame Atlikimo laidavimo draudimo rašte numatyta sąlyga - „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“.

46. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti du AB „Lietuvos draudimas“ išduoti Atlikimo laidavimo draudimo raštai:

– Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio surašymo data nurodyta 2022m. birželio 28d., kuriame yra numatyta sąlyga - „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“, ir kuris atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023m. balandžio 7d.;

- Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio surašymo data nurodyta 2022m. birželio 28d., kuriame nėra numatytos sąlygos, kad laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai, ir kuris atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023m. gegužės 4 d.

47. Įvertinus tai, kad dokumentą pasirašančio asmens parašas yra esminis dokumento rekvizitas, konstatuotina, jog nepriklausomai nuo to kokia yra nurodyta dokumento surašymo data, dokumentas tampa galiojančiu tik jį pasirašius įgaliojimus turinčiam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju byloje pateikti Atitikimo laidavimo draudimo raštai yra pasirašyti atitinkamai 2023m. balandžio 7d. ir 2023m. gegužės 4 d., t.y. jau po 2022 m. birželio 14 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abu aptarti Atlikimo laidavimo draudimo raštai turi tą patį numerį, o raštų turinys bylai aktualiu klausimu iš esmės skiriasi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas joks kitas Atitikimo laidavimo draudimo raštas, kuris draudimo bendrovės būtų išduotas (pasirašytas) 2022 m. birželio 14 d. sudarytos Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienai ar per sutartyje numatytą 10 dienų terminą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų duomenų apie tai kokiomis draudimo sąlygomis buvo išduotas 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimas, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad UAB „Resteksa“ pateikė, o pareiškėjas priėmė netinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reguliuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo sprendimo, kuriuos pareiškėjas pripažintas pažeidęs VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko būtinų įrodymų šioms aplinkybėms objektyviai išnagrinėti ir pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti ginčą, turėjo imtis procesinių priemonių ir iš proceso dalyvių išreikalauti ir įvertinti bylai teisingai išspręsti aktualią Atlikimo laidavimo draudimo rašto redakciją, draudimo bendrovės išduotą (pasirašytą) Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienai ar per sutartyje numatytą 10 dienų terminą arba iš proceso dalyvių išreikalauti 2022m. birželio 14d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ir buvo išduoti tiek bylai aktualus Laidavimo draudimo liudijimas bei turėjo būti išduotas Atlikimo laidavimo draudimo raštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti dokumentai sudarytų galimybę teismui objektyviai įvertinti ginčo statybos darbų rangos sutarties užtikrinimo priemonių atitikimą keliamiems reikalavimams.

50. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas pareiškėjo veikoje šioje proceso stadijoje nėra įrodytas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys dėl pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir jos dydžio.

51. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

52. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53. Nagrinėjamoje byloje apeliantas yra pateikęs ir daugiau argumentų, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl anksčiau nurodytų motyvų yra naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakys.

54. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Karaliaus Mindaugo procesinio mokymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius