2022-02-24 Nr. AB-4404-4-44-3-00006-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1436-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00006-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete S. H. A. prisistačiusiai užsienietei, jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Ritai Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete S. H. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi su teikimu į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete S. H. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir užsienietė) kartu su jos nepilnamečiais vaikais skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodyta, kad užsienietė buvo perduota Lietuvos Respublikai Lenkijos Respublikos pareigūnų 2021 m. spalio 14 d. kartu su kitais šeimos nariais – sutuoktiniu A. A. A. (toliau – ir sutuoktinis) bei nepilnemečiais vaikais R. A. ir R. A. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai). Minėti užsieniečiai su savimi neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų jų asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Europos Sąjungoje. Minėti užsieniečiai buvo sulaikyti 2021 m. spalio 13 d. Kupovo kaime (Kupowo), Rūtelės valsčiuje (gmina Rutka-Tartak), neteisėtai pėsčiomis perėję Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną.

3. Teikime taip pat nurodyta, jog aiškinantis užsienietės teisinę padėtį nustatyta, kad užsienietė su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 7 d., neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, ir buvo sulaikyti. Užsienietė 2021 m. birželio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Jiezno paramos šeimai centre.

4. Teikime nurodyta, kad 2021 m. spalio 14 d. po minėtų užsieniečių perdavimo Lietuvos Respublikai užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms ir kartu su nepilnamečiais vaikais apgyvendinta Centre. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu užsienietei ir jos sutuoktiniui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 15 d.

5. Centras nurodė, kad Departamentas 2021 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsienietei, jos sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams prieglobsčio ir juos išsiųsti juos į kilmės valstybę. Užsienietė su sprendimu buvo supažindinta tik 2022 m. sausio 11 d. Užsienietė išreiškė ketinimą sprendimą skųsti. Centro teigimu, užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 13 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvedinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kartu su jos nepilnamečiais vaikais – terminą iki 2022 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, jog užsienietė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 7 d. ir buvo sulaikyta, nes atvyko neteisėtai bei neturėjo dokumentų, patvirtinančių jos asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Pateikusi prašymą suteikti prieglobstį užsienietė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinta Jiezno paramos šeimai centre. Minėti užsieniečiai 2021 m. spalio 13 d. pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Perdavus Lietuvos Respublikai, užsienietė 2021 m. spalio 14 d. buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu užsienietei ir jos sutuoktiniui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki kol bus priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 15 d. Departamentas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu užsienietei, jos sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nesuteikė prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti į kilmės valstybę. Užsienietė su minėtu sprendimu supažindinta tik 2022 m. sausio 11 d. Užsienietė nurodė, jog minėtą sprendimą skųs. Užsienietė laikytina prieglobsčio prašytoja.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietė į Lietuvos Respublikos atvyko neteisėtai kirsdama valstybės sieną, nepateikė asmens dokumento ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje (pateikė tik paso titulinio lapo nuotrauką iš mobilaus telefono), neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, su šeima pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, nors žinojo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali pasislėpti vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismo vertinimu, byloje nepasikeitė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai, taip pat nėra duomenų, kad užsienietė nevykdytų ar būtų pažeidusi jos sąlygas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau turi nepilnamečių vaikų, sprendė, jog užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga nustatytoms aplinkybėms, o taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 11. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsniu, nurodydama, kad bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietės vertinimu, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietės teigimu, pritaikius minėtą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarant sąlygas laisvai judėti.

13. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

14. Centras nurodo, kad vien paaiškinimo pateikimas nelaikytinas bendradarbiavimu su valstybės institucijomis, be to, byloje yra pakankamai užsienietės nebendradarbiavimą įrodančių duomenų (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje). Manytina, jog užsienietė gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsienietei pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog užsienietė neturi socialinių, šeiminių, ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje, tačiau nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, konstatavo, jog užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, todėl pratęsė jos taikymo terminą.

18. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 115 straipsniu, reglamentuojančiu alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą užsieniečiams. Minėtame Įstatymo straipsnyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1327-575/2022).

19. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įvardintos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeima, be kita ko, ir su nepilnamečiais vaikais.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3603‑815/2021).

22. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma, dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Sulaikant vaikus su jų tėvais ar pagrindiniais globėjais, be kita ko, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

24. Akcentuotina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

26. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė turi nepilnamečių vaikų, bei vadovaujantis prieš tai nurodytu reguliavimu, konstatuotina, jog užsienietei alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymo terminas buvo pratęstas pirmosios instancijos teismo, yra per griežta. Pažymėtina, kad užsienietė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais jau buvo pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos. Minėta aplinkybė suponuoja neteisėtos migracijos riziką. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju užsienietei skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre kartu su nepilnamečiais vaikais netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp geriausių jos nepilnamečių vaikų interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo.

27. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV‑816).

28. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 1407 straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Be to, pirmosios teismo sprendimo priėmimo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. XIV-733 „Dėl nepraprastosios padėties įvedimo“, kurio 1 straipsnio 1 dalimi įvedama nepaprastoji padėtis visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrai į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo (1 p.) bei Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) (2 p.).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad Centro teikimas Nr. 21-7K-88 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. A. alternatyvios sulaikymui priemonės Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo“ paduotas 2022 m. sausio 12 d., o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2022 m. sausio 13 d. Taigi, atsižvelgus į nurodytą reguliavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo taikytinos Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) X2 skyriaus nuostatos.

30. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 14019 straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

31. Taigi, kaip matyti iš nurodyto reguliavimo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taikė netekusios galios redakcijos Įstatymo nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 26 punkte, konstatuotina, kad užsienietei turėjo būti pritaikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog užsienietės apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete S. H. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliete S. H. A. prisistačiusiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Irako Respublikos piliete S. H. A. prisistačiusią užsienietę kartu su jos nepilnamečiais vaikais R. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje be judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė