2025-03-26 Nr. AB-5173-3-61-3-08867-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-379-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08867-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento direktoriaus sudarytos komisijos neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo skirti nuobaudą priėmimą.

2.2. Jis (pareiškėjas), eidamas Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pareigas, kartu su vyriausiąja specialiste B. S., 2023 metų balandžio 14 d. susitiko su Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vadovais ir susitikimo metu be kitų klausimų buvo kalbėta apie (duomenys neskelbtini) šeimos namą ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Namas). Buvo pasiūlyta Pasvalio rajono savivaldybės administracijai Pasvalio miesto istorinę dalį paskelbti savivaldybės saugoma kultūros vertybe ir tapti atsakinga už jos išsaugojimą, vykdomų projektų (tvarkybos, remonto ir kt.) derinimą. Po susitikimo pagal pareiškėjo prašymą Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė B. S. atliko Pastato vykdomų darbų patikrinimą. Tuo metu darbai nebuvo vykdomi. Atlikti darbai: pakeisti pastato langai, keičiama stogo danga (nuimta sena šiferio danga), įmontuotas papildomas langas (iškirsta anga sienoje) šiaurės rytų sienoje, vietoje buvusio mažo priestato pastato pietvakarinėje dalyje pristatytas didelis priestatas. Pastato 2023 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FDPPU-108 registruotas Departamento dokumentų valdymo sistemoje DBSIS 2023 m. liepos 21 d. Minėta vyriausioji specialistė 2023 m. gegužės 4 d. vyko į kultūros paveldo objektus ir, atlikdama stebėseną, būdama Pasvalyje, dar kartą apžiūrėjo Pastatą bei nustatė, kad jokie statybos darbai nevyko ir situacija nebuvo pasikeitusi nuo 2023 m. balandžio 14 d., todėl pakartotinos fotofiksacijos neatliko.

2.3. Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius parašė 2023 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 2PU-528-(1.29-PU E) „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl galbūt savavališkų statybos darbų, vykdomų Pastate. Tikrinant objektą, kartu su VTPSI specialistais, 2023 m. gegužės 22 d. dalyvavo vyriausioji specialistė B. S. bei Pastato valdytojo atstovas Ž. Š.. Pastarasis tikino, kad negalėjo nevykdyti kai kurių statybos darbų, nes Pastatas buvo avarinės būklės ir kelios Pastato dalys galėjo griūti; didesnį priestatą pietvakarinėje Pastato dalyje (vietoje buvusio mažo) pastatė kaip Pastato apsaugą – kritulių vanduo bėgo tiesiai į rūsį; jei būtina, gali šį priestatą nugriauti; teigė, kad darbus atliko tik vadovaudamasis iš Departamento gautu (jam atsiųstu) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, jame nurodytomis vertingomis savybėmis. Buvo paaiškinta, kad tai tik akto projektas (2023 m. liepos 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FDPPU-95 užregistruotas po vyriausiosios specialistės B. S. atostogų). VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, nagrinėdamas skunde pateiktą informaciją, 2023 m. gegužės 22 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pat surašė 2023 m. birželio 2 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-230602-00064.

2.4. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 8 d. gavo VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 2D-13643 „Dėl jūsų skundo ((duomenys neskelbtini))“ (atsakymas į 2023 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 2PU-528-(1.29-PU E), kuriuo informuojama, kad: buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas ir statytojui surašyti 2023 m. rugpjūčio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA20-230804-00094, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230804-100 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230804-00099. Privalomuoju nurodymu statytojas įpareigotas iki 2024 m. vasario 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2.5. Įsakymas grįstas neteisingomis laikinosios komisijos 2023 m. liepos 28 d. išvadomis dėl Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus veiklos Nr. LR-898 – buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 9 straipsnio reikalavimų. Išvadoje rašoma: „Sutiktina, kad Skyrius dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų informaciją perdavė VTPSI, tačiau Departamento kompetencija šiuo atveju apibrėžta NKPAĮ 9 str. 5 d., t. y. institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes.“ Vertingų savybių požymių turinčiam objektui NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalis netaikoma, taigi abi komisijos Departamento direktoriui pateikė neteisingas išvadas. Be to, NKPAĮ nėra tokios sąvokos „vertingų savybių požymių turintis objektas“, yra sąvoka „Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti“ (NKPAĮ 2 str. 14 d.). Pastatui šiuo atveju taikomas tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Kol objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam negali būti taikomi NKPAĮ 9 straipsnio reikalavimai.

2.6. Jis (pareiškėjas), kaip Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjas, visus veiksmus, susijusius su Pastatu, atliko deramai, vykdydamas savo pareigas bei pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jis nepažeidė Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyrių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Departamento teritorinių skyrių nuostatų (toliau – Departamento teritorinių skyrių nuostatai) 5.4 papunkčio bei Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P-396 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių skyrių karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 21 punkto. Taip pat jis nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei nenusižengė valstybės tarnautojų etikos principui – profesionalumui. Be to, 2023 m. spalio 6 d. patikrinęs Kultūros vertybių registrą, pareiškėjas nustatė, kad Pastatas dar nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2023 m. gegužės 16 d. vykusio Vertinimo tarybos posėdžio metu sprendimas dėl Pastato buvo atidėtas. Todėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė.

3. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 3 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kultūros paveldo statinys turi turėti vertingųjų savybių, turi būti registruotas, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o, nesant bent vienos iš šių sąlygų, statinys negali būti laikomas kultūros paveldo statiniu. Taigi, kol objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam negali būti taikomi NKPAĮ 9 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 10 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė tokius pat argumentus, kaip ir prieš tai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, papildomai pažymėjo, kad Pastatas nėra kultūros paveldo statinys, todėl jame galėjo vykti tvarkomieji statybos darbai.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, Namas yra kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – vertingoji savybė ir galbūt turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti turi būti parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas. Kitu atveju, leidimo atlikti darbus suteikimas arba be leidimo atliekamų darbų nestabdymas, nesant vertinimo tarybos akto, kelia grėsmę, jog Namo vertingosios savybės gali būti pažeistos ir tai sumenkins paties objekto bei kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – reikšmingumą.

5.2. Būtent teritorinio skyriaus vedėjo vadovaujamo Utenos–Panevėžio teritorinio skyriaus funkcija bei pareiga yra užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, o pareiškėjas nevykdė šios funkcijos bei pareigos. Atitinkamai Departamento direktoriaus Įsakyme pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte (Name) atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

5.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2PU-528-(1.29-PU E) informavo atsakingą instituciją, jog ji imtųsi veiksmų pagal savo kompetenciją, tačiau neatliko NKPAĮ, Departamento teritorinių skyrių nuostatuose ir Pareigybės aprašyme įtvirtintų savo funkcijų. Projektas Departamento Panevėžio–Utenos teritoriniam skyriui per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nebuvo pateiktas. VTPSI pareiškėjo pasirašytu raštu buvo informuota tik 2023 m. gegužės 11 d., nors, kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, apie Name savavališkai vykdomus darbus jam buvo žinoma dar 2023 m. balandžio 14 d. Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu P-304 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo“ sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 11 d. išvados Nr. TN-2 „Dėl A. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) rezoliucinės dalies 2 punkte teisingai ir pagristai konstatuota, jog pareiškėjas – valstybės tarnautojas, turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

5.4. Galutinio sprendimo dėl apsaugos pastatui suteikimo Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba negalėjo priimti būtent dėl Name vykdytų savavališkų darbų, dėl kurių stabdymo pareiškėjas pagal kompetenciją jokių veiksmų nesiėmė, sudarydamas sąlygas darbams vykti. Pareiškėjas, turėjęs duomenų, kad Name buvo vykdomi savavališki darbai, pagal Departamento ir teritorinio skyriaus kompetenciją nesiėmė veiksmų savavališkai Name vykdomiems darbams sustabdyti. B. S. paaiškinime nurodoma, kad ji tarėsi su vedėju, ar reikia imtis kokių nors skubių veiksmų, ir buvo nuspręsta jokių skubių veiksmų ar statybos darbų sustabdymo nesiimti, dėl ko nesurašė po pastato apžiūros faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto.

5.5. Nors pareiškėjas ir akcentuoja, jog 2023 m. balandžio 14 d. patikrinimo metu darbai nevyko, tačiau patikrinimo akte Nr. FDPPU-108 fiksuota, kad „keičiama stogo danga“, taip pat prie patikrinimo akto pridėtose fotofiksacijose matyti pastoliai, statybinės medžiagos. Patikrinimo akte nebuvo fiksuoti visi pakeitimai: išdidintos ir praplatintos langų angos kiemo fasade, jog medinės įsprūdinės dvivėrės durys buvo pakeistos į vienvėres plastikines. Nepaisant to, kad patikrinimo dieną darbai nevyko, nereiškia, jog valstybės institucijos teritorinio skyriaus vedėjas neturi imtis aktyvių veiksmų pagal institucijos kompetenciją (t. y. stabdyti darbus, surašant reikalavimą arba pavesti tai padaryti pavaldžiam valstybės tarnautojui, taip užkertant kelią negrįžtamai sunaikinti vertingąsias savybes) tam, kad savavališkai vykdomi darbai nebūtų tęsiami bet kurią kitą dieną.

5.6. Namas bei žemės sklypas yra privati nuosavybė – nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, ne savivaldybei. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kodėl apie šį pastatą 2023 m. balandžio 14 d. buvo kalbėta su savivaldybės atstovais bei kokių veiksmų buvo siūloma imtis savivaldybei, siekiant išsaugoti privačios nuosavybės objektu esantį Pastatą, nors už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos teritorinio skyriaus vadovas pagal kompetenciją nuo 2023 m. balandžio 14 d. pats jokių veiksmų, kad išsaugotų Pastatą, nesiėmė.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.

7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Departamento Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 21 d. akto Nr. KPD-AV-864, kuriuo nustatytos Pasvalio miesto istorinės dalies vertingosios savybės, Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape Namas yra pažymėtas kaip teritorijoje esantis vertingųjų požymių turintis objektas. Akto 9.3 papunktis nukreipia į akto pridedamą 4 dokumentą „Vertingųjų savybių požymių turintys objektai, esantys Pasvalio miesto istorinėje dalyje“, kurio 3 lape yra nurodytas Namas ir pateiktos Namo fotofiksacijos.

8. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1157-492/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 pateiktus išaiškinimus, teismas konstatavo, kad Namas yra kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – vertingoji savybė ir galbūt turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti turi būti parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas. Kitu atveju, leidimo atlikti darbus suteikimas arba be leidimo atliekamų darbų nestabdymas, nesant vertinimo tarybos akto, kelia grėsmę, jog Namo vertingosios savybės gali būti pažeistos ir tai sumenkins paties objekto bei kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – reikšmingumą.

9. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų 4.2 papunkčiu, Departamento teritoriniai skyriai vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atitinkamose apskrityje. Taigi, būtent pareiškėjo, einančio teritorinio skyriaus vedėjo pareigas Utenos–Panevėžio teritoriniame skyriuje, funkcija bei pareiga yra užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduodant jį ateities kartoms, kaip tai numatyta NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje. Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas minėtos funkcijos bei pareigos nevykdė.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta (ką konstatavo nusižengimo tyrimo komisija), jog po 2023 m. balandžio 14 d. atliktos Pastato apžiūros, nustačius, kokie darbai buvo atlikti (iškirsta anga, pristatytas priestatas ir kt.) pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl darbų sustabdymo ir tik vėliau 2023 m. gegužės mėnesį buvo kreiptasi į VTPSI su visa reikiama informacija dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų.

11. Teismas vertino, kad Įsakyme pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, būtent, turėdamas duomenų, kad kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame Name atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal savo kompetenciją nesiėmė veiksmų sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė bei nepavedė kam nors kitam surašyti reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

12. Teismas konstatavo, kad Įsakymas iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, atsakovo paskirta nuobauda yra proporcinga, skirta išsamiai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nenagrinėjo gana svarbios aplinkybės – teiginio dėl NKPAĮ 9 straipsnio ir kultūros paveldo statinio sąvokos, kuri yra esminė šioje byloje. Kultūros paveldo statinys turi turėti vertingųjų savybių, turi būti registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o, nesant bent vienos iš šių sąlygų, statinys negali būti laikomas kultūros paveldo statiniu. Taigi, kol objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam negali būti taikomi NKPAĮ 9 straipsnio reikalavimai.

14.2. Pareiškėjas savo paaiškinime rekomendavo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015, nes bylos nėra tapačios. NKPAĮ suskirsto kultūros paveldo objektus pagal statusą (registrinis, valstybės saugomas – savivaldybės ar valstybės) ir objekto reikšmingumo lygmenį (vietinis, regioninis nacionalinis). Negalima taikyti vienodas kultūros paveldo objekto apsaugos priemones, neatsižvelgiant į tai. Kitaip nėra prasmės visas kultūros paveldo vertybes suskirstyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 bei kitose bylose į tai nebuvo atsižvelgta.

14.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir nenagrinėjo atvejų, kad Pastato tvarkomųjų statybos darbų metu galima taikyti kitas kontrolės priemones, nei numatyta NKPAĮ. Departamento direktoriaus 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. Į-208 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudaryta laikinoji komisija 2023 m. liepos 28 d. išvadose Nr. LR-898 nenagrinėjo Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės B. S. veiksmų, susijusių su Pastatu, nuo 2023 m. balandžio 14 d. nesiėmus veiksmų savavališkai vykdomiems darbams sustabdyti.

14.4. Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu P-304 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo“ sudaryta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją galimo Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjo A. G. tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti priėmė sprendimą – pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (VTĮ 33 str. 3 d. 1 p.), negavusi pareiškėjo paaiškinimo raštu.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti galioti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliko nagrinėjamam ginčui taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos analizę, išsamiai išaiškino nagrinėjamam ginčui aktualias materialinės teisės, įskaitant NKPAĮ 9 straipsnio, normas, bei priėmė teisė aktų nuostatomis bei teismų praktika motyvuotą sprendimą.

16.2. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.4 papunkčiu, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija yra vientisa, o nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane būtina pažymėti teritorijoje esančius vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas ir teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai svarstyti dėl apsaugos reikalingumo kaip pavieniams arba į kompleksą įeinantiems kultūros paveldo objektams (statinius, vietas, kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius kultūros vertybės teritorijoje), jei tokių yra. Taigi, minėtas Aprašas vertingųjų savybių požymių turinčius objektų, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, žymėjimą kultūros paveldo vietovės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane nesieja su vietovės skelbimu saugoma.

16.3. Departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai 2023 m. gruodžio 12 d. aktu Nr. KPD-RM-3061 nutarus, jog Namui reikalinga teisinė apsauga, Namas 2023 m. gruodžio 18 d. buvo registruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Kultūros vertybių registro duomenys (įskaitant 2023 m. gruodžio 12 d. vertinimo tarybos aktą), vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/. Minėtu aktu Pastatui nustatytos vertingosios savybės (viešai skelbiamos Kultūros vertybių tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/). Namo vertingųjų savybių apibūdinimuose nurodoma, jog vertingosios savybės neapima rekonstrukcijos darbais atliktų statinio pakeitimų (pvz., „7.1.1.2. tūris – kompaktinis, stačiakampio plano 1 a. su pastoge ir rūsiu (išskyrus rekonstruotą tūrio dalį PV pastato pusėje, PV fasado priestatą; I a. ir pastogės vidaus patalpų planas pakeistas rekonstrukcijų metu; TRP; BR Nr. 1, 2; IKONOGR Nr. 1-12; FF Nr. 1-8; 2023 m.); stogo forma – pagrindinio tūrio, mezonino – dvišlaitė (-; rekonstruotoje PV pastato pusėje stogo nuolydžio kampas pakitęs; IKONOGR Nr. 2–6; FF Nr. 1–8, 19, 24; 2023 m.); stogo dangos medžiaga ar jos tipas – skardos lakštų su užlankstais tipas (-; stogo danga pakeista 2022–2023 m. vykdytų darbų metu; IKONOGR Nr. 3, 7, 11; 2023 m.)“). Taigi, Name be leidimo atliktų darbų savalaikis nestabdymas, nesant vertinimo tarybos akto, kėlė realią grėsmę, jog Namo vertingosios savybės gali būti pažeistos ir taip sumenkintas paties objekto bei kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – reikšmingumas. Namo vertingosios savybės buvo nustatytos pagal faktinę būklę po savavališkai atliktų darbų, t. y. mažesne apimtimi.

16.4. Pareiškėjas nurodo neįvardintas „kitas kontrolės priemones, nei numatyta NKPAĮ“, tačiau pats už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos teritorinio skyriaus vadovas pagal Departamento ir jo teritorinio skyriaus, vykdančio Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas Panevėžio ir Utenos apskrityse (Departamento teritorinių skyrių nuostatų 4.2 p.) kompetenciją nuo 2023 m. balandžio 14 d. nesiėmė jokių veiksmų, kad išsaugoti Pastatą.

16.5. Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės B. S. atlikti veiksmai yra nagrinėti Departamento laikinosios komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. Į-208 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“, 2023 m. liepos 27 d. išvadų Nr. LR-898 (Išvados 2 priedas) 2, 3, 4, 5 lapuose.

16.6. Išvados konstatuojamosios dalies 13 punkte nurodyta, kad Departamentas Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjui A. G. 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TN-1 (Išvados 2 priedas), kuriame tarnautojui nurodyta teisė pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. Išvados konstatuojamosios dalies 14 punkte nurodyta, kad Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjas A. G. paaiškinimo nepateikė.

16.7. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – Kultūros vertybių registro išrašus, tačiau šie nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl jie neturėtų būti priimti ir tiriami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai (NKPAĮ 2 str. 17 d.).

19. Remiantis NKPAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.

20. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (NKPAĮ 2 str. 40 d.).

21. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, 21.4 papunkčiu, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija yra vientisa, o nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane būtina pažymėti teritorijoje esančius vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas ir teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai svarstyti dėl apsaugos reikalingumo kaip pavieniams arba į kompleksą įeinantiems kultūros paveldo objektams (statinius, vietas, kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius kultūros vertybės teritorijoje), jei tokių yra. Pagal Aprašo 33.1 papunktį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pagrindinės dalies 9 punkte nurodomi vertingųjų savybių požymių turintys objektai, esantys nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų ribų teritorijoje.

22. Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 21 d. akto Nr. KPD-AV-864, kuriuo nustatytos Pasvalio miesto istorinės dalies vertingosios savybės, Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape Namas yra pažymėtas kaip teritorijoje esantis vertingųjų požymių turintis objektas. Akto 9.3 papunktis nukreipia į akto pridedamą 4 dokumentą „Vertingųjų savybių požymių turintys objektai, esantys Pasvalio miesto istorinėje dalyje“, kurio 3 lape yra nurodytas Namas ir pateiktos Namo fotofiksacijos.

23. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu konstatuotina, kad Namas yra kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – vertingoji savybė ir galbūt turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti turi būti parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas.

24. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas aktualią teisę, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015, kad ir ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Taigi, aplinkybė, kad Namas nebuvo registruotas Kultūros paveldo registre, nepaneigia NKPAĮ 9 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo. Tokį teisės taikymą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 dėstomi, šioje byloje priimtame apeliacine tvarka ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime cituojami argumentai.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad remtis nurodyta teismų praktika aiškinant bei taikant aktualią teisę šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Priešingai, paminėtoji teismų praktika paneigia pareiškėjo pateikiamą teisės aiškinimą, kad statinys turi būti registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o nesant šios sąlygos NKPAĮ 9 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas netaikomas.

26. Vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261, 4.2 papunkčiu, Departamento teritoriniai skyriai vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atitinkamose apskrityje.

27. Pareiškėjas, eidamas teritorinio skyriaus vedėjo pareigas Utenos–Panevėžio teritorinio skyriuje, privalėjo užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduodant jį ateities kartoms, kaip tai numatyta NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje.

28. Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

29. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 str. 2 d.).

30. Šioje byloje ginčijamu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-356 pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (VTĮ 33 str. 3 d. 1 p.) padarius tarnybinį nusižengimą: nuo 2023 m. balandžio 14 d. turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras, pažeidė Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 5.4 papunktį bei Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P-396 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių skyrių karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 21 punktą – tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) bei nusižengė valstybės tarnautojų etikos principui – profesionalumui (VTĮ 3 str. 1 d. 12 p.).

31. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes ir nenagrinėjo atvejų, kad Pastato tvarkomųjų statybos darbų metu galima taikyti kitas kontrolės priemones, nei numatyta NKPAĮ, sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėjas pagal kompetenciją nuo 2023 m. balandžio 14 d. nesiėmė jokių veiksmų, kad išsaugotų Pastatą.

32. Dėl šios Nutarties 14.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad iš Išvados konstatuojamosios dalies 13 punkto matyti, jog Departamentas Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjui A. G. 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TN-1 (Išvados 2 priedas), kuriame tarnautojui nurodyta teisė pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. Išvados konstatuojamosios dalies 14 punkte nurodyta, kad Departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėjas A. G. paaiškinimo nepateikė. Taigi, pareiškėjas savo valia nepasinaudojo jam suteikta teise, todėl Komisija turėjo pagrindą teikti siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos nesant pareiškėjo paaiškinimų.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintas taisykles ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis