99a2cd80-d345-45f1-ac54-01aa8e8d799e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-667-324/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03080-2011-5;Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba;Procesinio sprendimo kategorija 99.9; 99.11; 118.9; 121.14; 122.4; 128.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuotų asmenų D. V., L. P., A. P. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6590-364/2011 pagal G.

D. V. ir J. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Z. P., A. P., L. P., R. V., D. V., A. E. P., Z. A. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens D. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nustatė: pareiÅ¡kėjos G. D. V. ir J. B. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikÅ¡telė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai, po 1/9 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys G.

D. V., J. B., Z. P., A. P., L. P., A. E. P., R. V. ir D. V., Z. A. S.Suinteresuotas asmuo D. V. prašė nustatyti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise: Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. B. – 9/100 dalys, R. V. ir D. V. – 24/100 dalys, L.

P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių, A. E. P. – 8/100 dalys.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi bylÄ nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotas asmuo D. V. ne tik siekia pakeisti kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, bet ir nustatyti kiekvienam bendrasavininkui tenkančiÄ ginčo statinių dalį.

Nesant pareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų sutarimo dėl kiemo statinių teisinio statuso, VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. KS1-41/2011 atsisakė pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Konstatavo, kad asmenų nesutarimai dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo yra sprendžiami ginčo teisenos tvarka, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį CK 4.75 str. pagrindu, o bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma bendraturčių sutarimu, o jiems nesutariant, jÄ nustato teismas ginčo teisenos tvarka (CK 4.89 straipsnis).

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens D. V. reikalavimai negali bÅ«ti nagrinėjami teisme CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Nusprendęs pareiÅ¡kėjoms ir suinteresuotam asmeniui D. V. gražinti jų sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, nurodė, kad visos kitos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nutraukus civilinę bylÄ , nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atskiruosius skundus dėl Å¡ios nutarties padavė pareiÅ¡kėjos G.

D. V., J. B., suinteresuoti asmenys D. V., L. P., A. P. Pareiškėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.Nevertinta, kad nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra įregistruotos jokių asmenų vardu, todėl visų pirma turėjo būti sprendžiamas nuosavybės, t. y. statinių priklausymo konkretiems asmenims ir jų valdomiems statiniams klausimas, nustatant atitinkamus prašytus juridinius faktus. Kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai, nors toks jų statusas (juridinis faktas) nėra įregistruotas viešame registre.

Neteisingai nustatyta, kad buvo praÅ¡yta pakeisti kiemo statinių kadastro duomenis. Visi kadastro duomenys jau yra įregistruoti vieÅ¡ame registre, jų keisti nereikia ir to nebuvo praÅ¡yta padaryti. Buvo praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl kiemo statinių buvimo kitų pastatų priklausiniais, tuo pačiu – pripažinti jų priklausomybę pareiÅ¡kėjoms ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise atitinkamomis idealiosiomis dalimis (CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, CK 4.12-4.19 straipsniai, 4.74 straipsnis).

Nei vieÅ¡asis registras, nei kiti asmenys be teismo sprendimo negali nustatyti ar užfiksuoti juridinio fakto, jog kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai: pagal vieÅ¡o registro duomenis nėra kiemo statinių savininko, o savininko ar jo praÅ¡ymo nebuvimas neiÅ¡vengiamai sÄ lygoja vieÅ¡o registro atsisakymÄ registruoti juridinį faktÄ dėl kiemo statinių kaip priklausinių statuso. IeÅ¡kinio dėl turto naudojimosi, valdymo ar disponavimo juo tvarkos nustatymo teismas gali nepriimti arba atmesti vadovaudamasis vien tuo, kad nėra aiÅ¡kus jo savininkas ar bendrasavininkų valdomos dalys.Nemotyvuota iÅ¡vada, kad CK 4.75 straipsnis (dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo) ir 4.89 straipsnis (dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įgyvendinimo) Å¡ioje byloje yra taikytini vienu metu, todėl liko neaiÅ¡ku, remiantis kokia iÅ¡ Å¡ių teisių pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoti asmenys valdo kiemo statinius ir kodėl jie turi nustatinėti jų valdomÄ dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Nurodžius, jog turto savininkai turi kreiptis į teismÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka, faktiÅ¡kai patenkintas abiejų pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į kiemo statinių 1/9 dalį kiekvienam bendraturčiui nustatymo, kadangi CK 4.73 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

Dėl to teismas turėjo ne nutraukti civilinę bylÄ , bet tenkinti pareiÅ¡kėjų arba suinteresuoto asmens D. V. pareiÅ¡kimus (jų dalis).PareiÅ¡kėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. praÅ¡o panaikinti nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir atitinkamai patenkinti kiekvieno iÅ¡ jų pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta nutarties dalis, kuria netenkintas jų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.PareiÅ¡kėjos nepagrįstai pradėjo Å¡iÄ bylÄ .

Gindami savo interesus, L. P. turėjo samdyti antstolį dėl faktinių aplinkybių nustatymo, mokėti advokatui, A. P. samdė advokatÄ . Dėl Å¡ios bylos buvo sustabdyta kita byla, kurioje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjų reikalavimai keitėsi penkis kartus, daug kartų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, todėl byla buvo nagrinėjama 8 mėnesius. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kada suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, teismas gali priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Suinteresuotų asmenų L. P., A. P. ir pareiÅ¡kėjų suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai skiriasi. PareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. sÄ Å¾iningai jomis naudojosi, todėl buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio l dalies analogija).Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. praÅ¡o pakeisti nutartį ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų suinteresuotiems asmenims L. P. 900 Lt, A. P. 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsiliepimu į pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuoto asmens D. V. atskiruosius skundus suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. prašo jų netenkinti. Nurodo, kad kiemo statiniai (tvora, pavėsinė ir grindinys), esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro bazėje žemės sklype tuo pačių adresu – (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.40 straipsnio l dalį statiniai, esantys žemės sklype, yra žemės savininko nuosavybėje, jeigu įstatymo ar sutarties nenumatyta kitaip.

Nėra sutarties ar įstatymo, kad kiemo statinių teisinė priklausomybė bÅ«tų kitokia, negu numato CK 4.40 straipsnis. Tik apeliantai norėtų kitokios priklausomybės. Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3 punkto 3 papunktyje nurodyta, kad tokiu atveju teismas nutraukia pradėtÄ bylÄ . Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Z. A. S. praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjų G. D. V., J. B., suinteresuoto asmens D. V. atskirųjų skundų, sutinka su suinteresuotų asmenų L.

P. ir A. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais. Teigia, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso 5 bendraturčiams – G. D. V., J. B., L. P., Z. P. ir A. P. Sklype esantys kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir teises į juos gali reikšti tik sklypo bendraturčiai. Kiti pastatai sklype nėra įregistruoti (žemės sklypo ir pastatų registrai neapjungti). Butų savininkai – D. V., R. V., A. E. P. ir Z. A. S. nėra sklypo bendraturčiai, todėl negali reikšti pretenzijų į kiemo statinius.

PareiÅ¡kėjos norėjo perdalinti sklypo bendraturčių vardu Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotÄ turtÄ , skirdamos tam tikrÄ dalį ne sklypo bendraturčiams. PraÅ¡ymas pripažinti tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra tik Å¡ių dalybų maskuotė. 2011 m. rugsėjo 30 d. patikslintame pareiÅ¡kime D. V. teismo prašė „nustatyti, kad kiemo statiniai: tvora, pavėsinė ... yra gyvenamųjų namų ... priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ...“.

Byla buvo iÅ¡kelta dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tačiau D. V. net neprašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi L. P. pasiÅ«lyta pasinaudoti teisine pagalba pagal CPK 161 straipsnį, todėl L. P. sudarė sutartį su advokatu ir dėl to turėjo iÅ¡laidų. Ä®rodinėdamas, kad G. D. V. ir J. B. pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo minima kiemo aikÅ¡telė yra iÅ¡griauta, L.

P. pasinaudojo mokamomis antstolio paslaugomis. A. P. taip pat sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir turėjo iÅ¡laidų. Kadangi byla buvo nutraukta ir pareiÅ¡kėjų G. D. V. bei J. B. pareiÅ¡kimas buvo atmestas, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų. PareiÅ¡kėjų G. D. V., J. B. ir suinteresuoto asmens D. V. atskirasis skundas netenkintinas, suinteresuotų asmenų L. P. ir A. P. - tenkintinas. Apeliacijos pagal pareiÅ¡kėjų skundus dalykas – patikrinimas, ar yra jų nurodytos įstatyminės sÄ lygos juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti.

Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pareiÅ¡kimuose iÅ¡vardintų kiemo statinių ( tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir pavėsinės) buvimo namų priklausiniais konkrečiomis dalimis faktai turėjo bÅ«ti nustatyti vien todėl, kad nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra įregistruotos jokių asmenų vardu. Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 str. 1 dalyje nustatyta teisme kreiptis į teismÄ asmuo gali pasinaudoti tuomet, kai juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), esantys vienoje valdoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančiame bendraturčiams G.

D. V., J. B., L. P., Z. P. ir A. P., procesiniuose dokumentuose nurodytų kiemo statinių įregistravimo vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre faktas yra akivaizdus. PareiÅ¡kėjų tikslas – kiemo įrengimų teisinė registracija namų priklausinių statusu. Teismas sprendžia, kad įstatyminis pagrindas tam yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis, o pačiÄ teisinės registracijos procedÅ«rÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.6 punktas. Tam, kad bÅ«tų įregistruoti pareiÅ¡kėjų pageidaujami nekilnojamojo turto kadastro duomenys, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.1 punktÄ turi bÅ«ti gautas jų praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ , juos pakeisti ar iÅ¡braukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose ( Nuostatų 13 p.). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kaip minėta, valdoje, kurioje pastatyti kiemo įrenginiai, yra keli nekilnojamųjų daiktų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, savininkai bei keli žemės sklypo bendraturčiai, skirtingai traktuojantys pagrindinį daiktÄ , kurio priklausiniu pagal CK 4.19 straipsnyje nustatytÄ apbrėžimÄ galėtų bÅ«ti kiemo įrenginiai.

Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutikimu ( CK 4.75 str. 1 d.). IÅ¡ VÄ® Registrų centras 2011 m. sausio 26 d. sprendimo nr. KS1-41/2011 matyti, kad apeliantų pareiÅ¡kimas dėl kiemo įrengimų registracijos nekilnojamojo turto objektų priklausinių statusu buvo netenkintas ne todėl, kad, kaip teigia apeliantai, be teismo sprendimo registro tvarkytojas negali nustatyti ar užfiksuoti tokio juridinio fakto, o dėl to, kad praÅ¡ymÄ turi pateikti visi valdoje esančių nekilnojamųjų daiktų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, savininkai.

Byloje esančių pareiÅ¡kimų tikslinimas ir atsiliepimų į juos turinys atskleidžia tokio kreipimosi nebuvimo priežastį – namų savininkų ir žemės sklypo bendraturčių ginÄÄ dėl kiemo įrenginių priskirtinumo ir nuosavybės teisių į juos dalių dydžio. Å ios aplinkybės pagrindžia, kad pageidaujamÄ dokumentÄ dėl kiemo įrenginių buvimo pagrindinio daikto priklausiniu pareiÅ¡kėjai gali gauti kitokia tvarka, tačiau aukščiau nurodytosios įstatymu reglamentuotos teisės nerealizavo, kilus ginčui dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo. Nesant vienos iÅ¡ CPK 445 straipsnyje reglamentuotų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla dėl pareiÅ¡kėjų nurodomų faktų nustatymo CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka teisme nenagrinėtina.

Nepasisakytina dėl apeliantų argumentų, susijusių su žemės sklypo bendraturčių ir namų savininkų ginčais (ieÅ¡kinio priėmimo, materialinės teisės normų taikymo), kurie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėtini ieÅ¡kininės teisenos tvarka – Å¡ie argumentai nėra susiję su apeliacijos dalyku. Nutraukdamas bylÄ , teismas pareiÅ¡kėjų reikalavimų nepatenkino, todėl nesutiktina su atskirojo skundo motyvais dėl faktinio jų reikalavimų iÅ¡sprendimo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad, netenkindamas suinteresuotųjų asmenų L. P. ir A. P. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ atvejais, kai byla iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės. Å iuo atveju byla buvo baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ( nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka), tačiau bylos procesas truko pakankamai ilgai ( aÅ¡tuonis mėnesius), dėl jo suinteresuotieji asmenys turėjo iÅ¡laidų ( t. 2 b.l. 42-45 – 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 400 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ).

Ä®vertinant priežastis, dėl kurių susidarė Å¡ios iÅ¡laidos – tai, kad Å¡ioje nutartyje nurodytos sÄ lygos praÅ¡omam faktui nustatinėti teisme nebuvimÄ suinteresuotasis asmuo L. P. nurodė jau pirmajame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , kad suinteresuotasis asmuo D. V., faktiÅ¡kai pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, yra profesionalus teisininkas ( advokatas), darytina iÅ¡vada, jog apeliantų L. ir A. P. nepagrįstai patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos.

Jos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ visų trijų pareiÅ¡kėjų ( CPK 94 str. 1 d.). L., Z. ir A. P. praÅ¡ymas priteisti 500 Lt už atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ netenkintinas – iÅ¡ atsiliepimo apimties ir turinio matyti, kad naujų aplinkybių Å¡iame procesiniame dokumente nėra, o advokato darbo ir laiko sÄ naudos jam parengti buvo labai nedidelės ( CPK 98 str. 2 d., 93 str. 4 d., 3 str. 7 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nutaria: palikti nepakeistÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį dėl bylos nutraukimo.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuotųjų asmenų L. P. ir A. P. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų G. D. V. ((duomenys neskelbtini)), J. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir D. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 300 ( tris Å¡imtus) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų L. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir po 166, 66 ( Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 66 ct) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų – A.

P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)). Teisėja             Virginija Gudynienė