Legislator Case Law & Legislation
99a2179e-e8c1-4901-bf9b-d39e1b2a7917 AI generated

99a2179e-e8c1-4901-bf9b-d39e1b2a7917 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 99a2179e-e8c1-4901-bf9b-d39e1b2a7917
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio KailiÅ«no ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6810-798/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo.

Legislator headnote

AI generated

99a2179e-e8c1-4901-bf9b-d39e1b2a7917 · Lietuvos apeliacinis teismas:          IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT043337, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT050091 nutraukimÄ ir įpareigoti atsakovÄ vykdyti sutartis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-118/2011

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio KailiÅ«no ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6810-798/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

         IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT043337, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT050091 nutraukimÄ ir įpareigoti atsakovÄ vykdyti sutartis.

         IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėtose lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo turto valdymo perėmimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

         Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieÅ¡kovu sudarytų 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT043337, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT050091 lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčija nutraukimÄ lizingo sutarčių, kurių pagrindu gali bÅ«ti pradėtas lizinguojamo turto valdymo perėmimas. Kadangi atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis, teismo nuomone, kyla grėsmė, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovas gali perimti lizinguojamo turto valdymÄ ir turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

         Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

         1. Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties Å¡aliai pasirinkti galimybę nesikreipiant į teismÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios įstatyme ar sutartyje nustatytos aplinkybės (CK 6.217-6.221 straipsniai). Operatyvus sutarties nutraukimo bÅ«das kreditoriui nesikreipiant į teismÄ yra prevencinė priemonė tam, kad skolininkas tinkamai vykdytų sutartį. Kitokiu atveju, jeigu skolininkas netinkamai vykdo sutartį, jis prisiima rizikÄ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių padarinių – teisės naudotis turtu praradimu.

IeÅ¡kovas nevykdo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Tiek teisės aktai (CK 6.59, 6.63, 6.200, 6.574 straipsniai), tiek lizingo sutarčių nuostatos numato atsakovo teisę jas nutraukti, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, ir pareikalauti grÄ Å¾inti sutarčių dalyku esantį turtÄ . Skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokio pagrindo, remiasi tik prielaidomis, kad palikus turtÄ atsakovo dispozicijoje jis gali bÅ«ti parduotas. Apeliantas akcentuoja, kad turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ieÅ¡kovas neturi nei nuosavybės teisės į šį turtÄ , nei jo valdymo ar naudojimosi teisių.

Teismas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių nurodomÄ aplinkybę, kad atsakovas turtÄ perleis tretiesiems asmenims. Atsakovo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kai nekilnojamasis turtas, su kuriuo yra susiję teisminiai ginčai, bÅ«tų parduotas. PrieÅ¡ingai, sužinojus, kad klientas ginčija lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumÄ , turto realizavimas yra stabdomas. Tai yra logiÅ¡ka ir apdairi atsakovo praktika, nes lizingo bendrovė privalo potencialiam pirkėjui atskleisti visÄ jam žinomÄ su parduodamu turtu susijusiÄ informacijÄ , įskaitant ir informacijÄ apie teisminius ginčus.

PrieÅ¡ingu atveju pirkėjas, įsigijęs tokį turtÄ , galės reikalauti patirtų nuostolių, jeigu lizingo sutarčių nutraukimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu. BÅ«tina atsižvelgti, kad ieÅ¡kovas laikinÄ sias apsaugos priemones naudoja neteisėtais tikslais, siekdamas įgyti teisę neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu. IeÅ¡kovas nuo 2010 m. pradžios nemoka įmokų pagal lizingo sutartis. Pats ieÅ¡kovas teigia, kad patalpų perėmimas gali sÄ lygoti įmonės, gaunančios dideles pajamas iÅ¡ nekilnojamojo turto, bankrotÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad per 2009 m. gavo 5 368 755 Lt grynojo pelno. Net ir dirbdamas pelningai, ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdo savo įsipareigojimų atsakovui. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovas įgijo teisę naudotis atsakovui priklausančiu turtu neatlygintinai, be to, įgijo teisę gauti pajamas iÅ¡ Å¡io turto naudojimo (ieÅ¡kovas pripažino, kad turtas yra subnuomojamas), o atsakovas neteko galimybės gauti pajamas iÅ¡ nuosavo turto. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

         2. Teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nes atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo interesus ir ignoravo atsakovo interesus. Teismas galėjo pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios mažiau pažeistų atsakovo teises, t. y. uždrausti atsakovui disponuoti turtu, suvaržyti turtÄ ar kitaip tyčia sumažinti jo vertę.

         3. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra absoliučiai nuostolingos atsakovui, nes ieškovas iš atsakovo faktiškai atėmė galimybę gauti pajamas iš nuosavo turto, skundžiama nutartimi buvo pažeistas ekonomiškumo principas.

         4. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė nė vieno argumento, kodėl nepranešė atsakovui apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ .

         5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui daroma tiesioginė finansinė žala, kuri turės bÅ«ti atlyginta Å¡ias priemones inicijavusio ieÅ¡kovo, privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 147 straipsnio

1 dalis).

         6. Kadangi ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir tuo pažeidė CK 1.137 straipsnio

5 dalį, teismas turėjo atsisakyti jas ginti.

         Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Apelianto pozicija, kad jo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kai nekilnojamasis turtas, su kuriuo yra susiję teisminiai ginčai, bÅ«tų parduotas, yra klaidinanti, nes nekalbama apie atsakovo veiklos praktikÄ , jeigu atsirastų neapdairus ir neprotingas subjektas, kuris sutiktų įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ esant tikimybei, kad Å¡is turtas gali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalautas teismui tenkinus ieÅ¡kinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kadangi jokie teisės aktai ar atsakovo vidaus taisyklės nedraudžia atsakovui parduoti perimto turto, dėl kuriuo vyksta teisminiai ginčai, tretiesiems asmenims, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovo praktika gali greitai pasikeisti.

         2. Apelianto pozicija, kad draudimas atsakovui perimti turto valdymÄ apriboja jo galimybes gauti pajamas iÅ¡ nuosavo turto, yra nepagrįsta, nes atsakovas pagal savo veiklos pobÅ«dį lizinguojamo turto savo veikloje naudoti negali. Pritaikius apelianto siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones ir jam perėmus nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovui neatsirastų galimybė gauti pajamas iÅ¡ Å¡io turto, tačiau neiÅ¡vengiamai bÅ«tų patiriami nuostoliai bei iÅ¡laidos, susijusios su perimto turto saugojimu ir priežiÅ«ra.

         3. CPK 147 straipsnyje nustatyta teismo teisė, o ne pareiga reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui buvo pateikti duomenys, kad pagal lizingo sutartis neišpirkta turto dalis, t. y. skola atsakovui, yra ženkliai mažesnė už perduotino turto rinkos vertę. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nereikalavo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

         IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo vienaÅ¡alį lizingo sutarčių nutraukimÄ ir įpareigoti atsakovÄ vykdyti sutartis. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu.

         Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti taikomos, tačiau tokios, kurios mažiau varžytų atsakovo teises, pavyzdžiui, draudimas atsakovui disponuoti turtu, suvaržyti turtÄ ar kaip tyčia sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl lizingo sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumo, tikslinga lizinguojamÄ turtÄ palikti ieÅ¡kovui, t. y. lizingo gavėjui, kad Å¡is turtas lizingo davėjo nebÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad ieÅ¡kovas lizingo davėjui priklausantį turtÄ niokoja ar kitaip mažina jo vertę. IeÅ¡kovas yra suinteresuotas rÅ«pintis lizinguojamu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais.

         Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad lizingo gavėjui naudojantis lizinguojamu turtu ir nemokant už jį eilinių įmokų, lizingo davėjas neturi galimybės gauti pajamas iÅ¡ jam priklausančio turto. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus ekonomiÅ¡kumo principas, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia, kad sudarytos lizingo sutartys ir toliau bÅ«tų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizinguojamÄ turtÄ , kad galėtų gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims. Tuo tarpu atsakovui neperėmus lizinguojamo turto, Å¡i aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovui, lyginant su tuo, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovui turėtų lizinguojamo turto perdavimas atsakovui. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija įvertina ir tÄ aplinkybę, kad pagal minėtas lizingo sutartis įsigyto turto vertė sudaro 10 613 000 Lt, o iÅ¡pirkta turto vertė – 4 587 609 Lt, t. y. ieÅ¡kovas yra iÅ¡pirkęs 43 proc. turto vertės. Be to, ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pagrįstai nurodo, kad atsakovui perėmus iÅ¡ ieÅ¡kovo lizinguojamÄ turtÄ , atsakovas patirtų papildomų iÅ¡laidų, susijusių su perimto turto saugojimu ir priežiÅ«ra.

         Apeliantas nurodo, kad jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad iÅ¡ lizingo gavėjo perimtas turtas, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, bÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims, nes lizingo bendrovė Å¡iuo atveju apie tokius ginčus, kaip sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, turėtų informuoti potencialius pirkėjus. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima atmesti tikimybės, kad nurodoma atsakovo praktika gali pasikeisti, jeigu atsirastų turto pirkėjas, kuris sutiktų pirkti turtÄ , dėl kurio vyksta teisminiai ginčai.

         CPK

148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Nors teismas ir nenurodė iÅ¡samių argumentų, kodėl, praneÅ¡us atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien Å¡is proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

         Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija. Pagal faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvo pagrindo pačiam teismui savo iniciatyva taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui nepateikus duomenų apie jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, teismas negali savo iniciatyva taikyti nuostolių užtikrinimo instituto, kadangi tokiu atveju bÅ«tų pažeisti dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principai.

         IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Konstantinas Gurinas

Kazys Kailiūnas

Danutė Milašienė