999febb0-2fb6-4183-8a2e-53b42229021b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-3708-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04276-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.3.2.2.; 2.1.15 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Erikai Bernotaitei ir Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorėms Eglei Grigaitytei ir Marinai Jelizarovai, kaltinamajam D.

S. (D. S.) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, nukentėjusiajam V. P., vertėjoms Natalijai Reut, Erikai Vencevičienei ir Helenai Žemaitel, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 MGL bauda;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 10 parų areštu;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 8 MGL bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (1 506,4 eurų) bauda (teistumas neiÅ¡nykęs), kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo metu prokurorės papraÅ¡ytu naujai pakeisti kaltinimu – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. S. 2017-12-02, apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, panaudodami fizinį smurtÄ bei peilį, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. užstojo keliÄ V.

P., D. D. ir K. J., pareikalavę pinigų ar mobiliojo ryÅ¡io telefonų, vienam iÅ¡ nenustatytų bendrininkų pademonstravus peilį, jis (D. S.), bendro naudojimo balkone pasivijęs V. P., ranka sudavė Å¡iam ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam kaktos poodinę kraujosruvÄ , po ko buvo paÅ¡auktas vieno iÅ¡ bendrininkų padėti atidaryti virtuvės, kurioje buvo pasislėpęs D. D., duris, o, jas atidaręs, keliu sudavė D. D. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D.

D. nurodžius, jog namuose turi pinigų bei išėjus iÅ¡ virtuvės, jį bei kitus bendrininkus iÅ¡vijo pasirodžiusi kaimynė. Å iais veiksmais D. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. S. iÅ¡ pradžių nurodė kaltę pripažįstantis iÅ¡ dalies, tačiau duodamas parodymus neigė bent kokiais savo veiksmais pasikėsinęs įvykdyti plėšimÄ . Ä®vykio naktį susipyko su mergina, todėl kaltinime nurodytu laiku atėjo pas draugÄ , gyvenantį bendrabutyje, (duomenys neskelbtini).

To draugo tikslių duomenų negali pasakyti, vadina jį P. (pavardės nežino), Å¡is gyvena minėto bendrabučio 5 aukÅ¡te. Nespėjus užeiti pas P., laiptinėje tarp 2 ir 3 aukÅ¡tų (prie durų) sutiko du jam nepažįstamus asmenis – nukentėjusįjį ir dar vienÄ vaikinÄ . Nukentėjusysis paprašė jo cigaretės, kreipėsi į jį necenzÅ«riniais žodžiais (pavadino pyderu, gaidžiu). Kaltinamasis nurodė į tokius žodžius nieko neatsakęs, o tik atsisukęs deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ .

Kiek tiksliai kartų sudavė, negali pasakyti, bet ne mažiau poros kartų (gali būti, jog 3 kartus). Nukentėjusysis po tokių smūgių sužalotas nebuvo (nieko vizualiai nesimatė, kraujas nebėgo), o paskui pats (nukentėjusysis) rankomis sudavė jam (D. S.) kelis kartus į saulės rezginį, tada vėl išvadino tais pačiais necenzūriniais žodžiais ir kartu su tuo kitu vaikinu nuėjo (antrasis vaikinas nieko nedarė, tik taip pat vartojo keiksmažodžius kaltinamojo atžvilgiu). Kaltinamojo teigimu, jam po nukentėjusiojo suduotų smūgių skaudėjo, tačiau jis dėl to niekam nesiskundė ir policijai pareiškimo prieš nukentėjusįjį nerašė.

Nukentėjusiajam kartu su kitu vaikinu nuėjus, jis (kaltinamasis) nulipo į apačiÄ , išėjo į laukÄ ; atsimena, kad turėjo su savimi nugertÄ degtinės butelį, rankoje laikė cigaretę (turėjo tik vienÄ , be pakelio). Neužilgo pasirodė policijos pareigÅ«nai. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis D. S. kategoriÅ¡kai tvirtino iÅ¡ nukentėjusiojo nei pinigų, nei telefono nereikalavęs. Jis pastarajam kumščiu tuos kelis smÅ«gius sudavė tik dėl to, kad Å¡is pats prie jo prisikabino, visaip iÅ¡vadino.

Ä®vykio metu kaltinamasis nurodė buvęs vienas, peilio su savimi neturėjo. Vėliau buvo su nukentėjusiuoju susitikęs, norėjo jam atlyginti moralinę žalÄ , kad Å¡is nieko iÅ¡ jo nebereikalautų. Pasirašė susitarimÄ , kad kas mėnesį mokės po 100 Eur, bet paskui nukentėjusysis dingo ir jis su pastaruoju nebegalėjo susisiekti. Aplinkybes, kurias nurodė teisme, atsimena gerai, praÅ¡o vadovautis teisme duotais parodymais (b. l. 127-130). 2018-12-31 posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis D.

S. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus (buvo iÅ¡gėręs pusę litro degtinės), tačiau dėl to patį įvykį atsimena, bent jau daugmaž. Jei nebÅ«tų vartojęs alkoholio, mano, kad į nukentėjusiojo užgauliojimus bÅ«tų kitaip sureagavęs, tiesiog praėjęs pro Å¡alį ir jokių smÅ«gių nesudavęs. Paklaustas, kodėl po visko taip ir nenuėjo pas savo draugÄ , kaltinamasis aiÅ¡kaus atsakymo nepateikė, teigė, kad jam sukilo adrenalinas ir tiesiog išėjo (b. l. 160-162).

Ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teigė dėl girtumo visų aplinkybių neatsimenantis, tačiau, kiek atsimena, 2017-12-01 kartu su panele buvo nuvykęs į Vilniuje vykusiÄ kalėdinės eglės įžiebimo ceremonijÄ , tačiau vakare su savo mergina susipyko ir užsimanė nueiti pas draugÄ iÅ¡gerti. Galimai 2017-12-02, 02.53 val., atėjo į (duomenys neskelbtini), bendrabutį, kurio 4 aukÅ¡te gyvena jo draugas P. (pavardės nežino). Kiek atsimena, buvo vienas.

Laiptinės aikÅ¡telėje tarp pirmo ir antro aukÅ¡to stovėjo du vaikinai, kurių jis nepažįsta, tik yra matęs tame pačiame bendrabutyje, jokių konfliktų prieÅ¡ tai su jais nebuvo. Tie vaikinai prisikabino prie jo, nepamena, kÄ jie pasakė, bet žodis po žodžio įvyko žodinis konfliktas. Jis irgi netylėjo, atsakė jiems ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė vienam iÅ¡ vaikinų į veidÄ . Kas vyko toliau, neatsimena, vėliau jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 71, 85).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis V. P. parodė, kad įvykio vakarÄ nuomojamame kambaryje (bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini)) vakarojo kartu su draugais D. D. ir K. J.. Gėrė alų (turėjo 5 litrus, 6 proc. stiprumo), pats buvo iÅ¡gėręs, tačiau dėl to įvykio aplinkybes atsimena. Išėję palydėti K. J. iki taksi, bendrame 2 aukÅ¡to koridoriuje prieÅ¡ais sutiko 3 nepažįstamus vaikinus, vienas kurių buvo kaltinamasis. Tie vaikinai iÅ¡ karto paklausė, kur jie eina, ėmė kalbinti, o vienam nepatiko, jog D. kiÅ¡enėje laikė rankas, dėl ko liepė iÅ¡traukti.

Å iam nesureagavus, du iÅ¡ pristojusių vaikinų (ne kaltinamasis) iÅ¡sitraukė peilius, kuriuos pamatę jie iÅ¡sigando ir puolė bėgti. D. nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, o jis (nukentėjusysis) su K. į bendro naudojimo balkonÄ , buvusį per 7 kokius kambarius nuo tos vietos, kurioje prie jų prisikabino nepažįstamieji. Ä® savo kambarį įbėgti negalėjo, kadangi kambarys išėjus buvo užrakintas, o atrakinti nebebuvo kada. Ä® balkonÄ pirmas įbėgo K., jis – iÅ¡ paskos, dar bandė užsidaryti balkono duris, tačiau nespėjo.

IÅ¡kart prisistatė kaltinamasis su dar vienu vaikinu ir pradėjo reikalauti atiduoti pinigus, telefonÄ arba kažkÄ kitÄ vertingÄ (balkone peilio niekas neturėjo). Jis (V. P.) atsakė nieko tokio neturintis, po ko kaltinamasis iÅ¡kart kumščiu (kurios rankos, tiksliai neįsidėmėjo) apie 3 kartus sudavė į kairės pusės veido sritį. Sudavęs minėtus smÅ«gius, kaltinamasis su kitu asmeniu pasiÅ¡alino iÅ¡ balkono. Tada dar truputį palaukė balkone, iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusysis pažymėjo, kad visi 3 vaikinai buvo neblaivÅ«s, o girčiausias iÅ¡ jų buvo kaltinamasis, kuris svirduliavo.

Teismui nukentėjusysis kategoriškai paneigė, kad kaltinamajam nei iš jo, nei iš D. D. ar K. J. pusės nebuvo suduotas joks smūgis. Gal ir būtų šiam trenkęs atgal, tačiau bijojo, galvojo, jog ir pastarasis galimai turi peilį. Išėjus iš balkono, sutiko kaimynę, kuri klausė, kas atsitiko, po ko jis pastarajai papasakojo įvykio esmę (tuo metu buvo ir D.). Dėl kaltinamojo suduotų smūgių jam patino veido pusė (dėl krausjosruvos nepamena, jeigu buvo tokia nustatyta, tai atsirado tik šio įvykio metu), buvo nuskeltas viršutinis dantis.

Be to, nukentėjusysis parodė ir tai, jog po įvykio kartÄ bendravo su kaltinamuoju. Pastarasis jam paskambino ir paprašė susitikti. Sutikus prašė taikytis, atsiprašė už tai, kad sudavė smÅ«gius, reikalavo pinigų ar telefono, aiÅ¡kino buvęs girtas. Sutarė, kad D. S. atlygins jam 500 Eur, tie pinigai bÅ«tų buvę už tai, kad suduotais smÅ«giais nuskėlė dantį. Jiedu pasirašė pakvitavimÄ (1 egzempliorių), kuris liko pas jį (V. P.), tačiau Å¡iai dienai jo nebeturi, kažkur pametė.

Visgi nei to pokalbio metu, nei vėliau kaltinamasis nepaklausė netgi jo banko sÄ skaitos numerio, o ir pinigų taip pat nė kiek nesumokėjo. Nesulaukęs pinigų, jis neatsiėmė pareiÅ¡kimo, nors su kaltinamuoju buvo apie tai kalbėję (praÅ¡ymÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ parašė labiau dėl to, kad nebenorėjo vykti į proceso veiksmus Vilniuje, iÅ¡sikėlė gyventi į tolimÄ vietovę). Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o labiau neturtinės žalos, kuriÄ vertina 500 Eur suma.

Iki Å¡iol gydymo iÅ¡laidų neturėjo, iÅ¡skyrus, kai pirko vaistus nuo galvos skausmo (kada, kokius ir už kokiÄ sumÄ , negali pasakyti). Apie tai, kad jam buvo nuskeltas dantis, minėjo pristatytas į priėmimo skyrių. Jei tvarkytų dantį, tai kainuotų 500 Eur. Konkrečiai dėl Å¡io danties pas odontologÄ nesilankė, tačiau paklausė bendrai kainos, kai pas gydytojÄ lankėsi kitu tikslu. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 1, b. l. 28, 37-38), nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad teisingesni yra bÅ«tent tie ankstesni jo parodymai, kadangi tÄ kart apklausiamas aplinkybes atsiminė geriau.

Negali pasakyti, kodėl teisme paminėjo buvus 2 peilius, matyt, susimaišė, tačiau dėl to, kad buvo ištrauktas peilis, yra tikras (b. l. 142-147). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2017-12-02, apie 02.35 val., jis, D. D. ir K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ėjo koridoriumi. Prie išėjimo iš koridoriaus pamatė prie durų stovinčius tris vaikinus, kurie ėjo link išėjimo. Prisiartinus prie pastarųjų, vienas iš trijų vaikinų (pirmasis) paklausė jo, ar turi cigaretę.

Jis atsakė, kad pats neturi, tačiau cigaretę turi D. Tada D. D. iÅ¡traukė cigaretę ir padavė pirmam vaikinui. Pirmas vaikinas pradėjo klausinėti, kur galima iÅ¡gerti. Jam atsakė, kad nežino, lydi draugÄ . Tuomet D. D. ėjo link išėjimo, tačiau antrasis vaikinas užstojo D. keliÄ ir nepraleido. Tas antrasis vaikinas pasakė D. ,,trauk rankas iÅ¡ kiÅ¡enių“. D. paklausė, kodėl Å¡is taip elgiasi, tačiau antrasis vaikinas vėl pakartojo ,,trauk rankas iÅ¡ kiÅ¡enių“.

D. D. atsitraukė atgal ir tada pirmasis vaikinas, kuris stovėjo prieÅ¡ais jį, iÅ¡sitraukė iÅ¡ po striukės peilį ir laikė deÅ¡inėje rankoje. Pamatę peilį, visi trys pradėjo bėgti. D. nusuko į virtuvę, o jis (V. P.) kartu su K. nubėgo į balkonÄ . Vaikinai juos vijosi. Ä®bėgę į balkonÄ , pabandė užtrenkti duris, tačiau nepavyko ir antrasis bei trečiasis vaikinai įbėgo į balkonÄ . K. balkono kampe atsitÅ«pė ir užsidengė rankomis galvÄ , o jis (V.

P.) stovėjo prieÅ¡ jį. Trečiasis vaikinas pribėgo prie jo ir, sakydamas ,,duok man pinigus arba kokį telefonÄ turi“, rankos kumščiu smogė stipriai tris kartus į veidÄ . Jis užsidengė rankomis veidÄ ir nieko neatsakė. Antrasis vaikinas stovėjo vietoje. Jis iÅ¡girdo, kaip pirmasis vaikinas paÅ¡aukė trečiÄ jį, papraÅ¡ydamas padėti atidaryti virtuvės duris. Vaikinai išėjo į koridorių (kur jie nuėjo toliau, nematė), o jis (V. P.) uždarė balkono duris ir pasakė K. skambinti į policijÄ .

Po 5 min. atidarė balkono duris ir kartu su K. išėjo į koridorių. Jame minėtų vaikinų nebebuvo, tik stovėjo D. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie apibÅ«dino įtariamuosius ir pareigÅ«nai nuėjo Å¡ių ieÅ¡koti. Vėliau policijos pareigÅ«nai pasakė sulaikę vienÄ Â Ä¯tariamÄ jį, atitinkantį trečiojo įtariamojo asmens požymius. Tada jie nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kuriame pamatė pareigÅ«nų laikomÄ asmenį. Jis (V. P.) pastarÄ jį atpažino. Tai buvo trečiasis vaikinas, mušęs jį balkone.

Jis minėto vaikino veidÄ buvo gerai įsidėmėjęs. Visi vaikinai akivaizdžiai buvo girti, neblaiviausias iÅ¡ jų – trečiasis. Po sumuÅ¡imo pajuto, kad jam nuskeltas dantis ir sumuÅ¡ta galva. Peilio, kurį buvo iÅ¡sitraukęs pirmasis vaikinas, geležtė apie 20 cm ilgio, rankena apvyniota mėlynos spalvos izoliacija-lipnia juosta (b. l. 28). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad praėjus porai dienų po įvykio bendrabutyje, į jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino jį užpuolęs vaikinas (vardo ir pavardės nežino), pasakė norintis susitikti.

Nukentėjusysis nurodė sutikęs pasimatyti, po ko abu susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „Maxima“ parduotuvės. Vaikinas pasakė, kad jeigu ikiteisminis tyrimas tęsis, tai pastarÄ jį gali įkalinti, dėl ko jis negalės iÅ¡vykti į užsienį dirbti, pradėjo atsipraÅ¡inėti. Jis Å¡iam papriekaiÅ¡tavo be pagrindo trenkus į veidÄ , sakė, kad jam yra padaryta žala. Vaikinas atsakė sutinkantis atlyginti žalÄ , sutarė, kad už įskeltÄ dantį sumokės jam 500 Eur.

Nukentėjusysis pažymėjo dėl padarytų sužalojimų pas medikus nesikreipęs, nenuvyko nustatyti sužalojimų mastÄ , kadangi galvojo atsiimsiantis pareiÅ¡kimÄ . Jo teigimu, po sumuÅ¡imo jam svaigo galva, dėl ko į komisariatÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Daktaras jam pasakė esant nežymų galvos sumuÅ¡imÄ . V. P. teigimu, jis gydytojui paminėjo apie nuskeltÄ dantį, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad dėl to turėtų kreiptis pas stomatologÄ , tačiau jis pas stomatologÄ nenuvyko.

Vaikinas jam 500 Eur nesumokėjo, nors turėjo tÄ daryti kas mėnesį po 100 Eur. Pažymėjo įvykio metu nukentėjęs labiausiai, jo draugams D. ir K. kliuvo nedaug (b. l. 28, 37-38).  Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, jog įvykio vakarÄ Å¡ventė pas savo draugÄ V. P.. Kartu su jais buvo dar vienas asmuo D., tačiau šį jis nelabai žino. Vartojo alkoholį, pats (K. J.) buvo iÅ¡gėręs nemažai. Nusprendus važiuoti namo, V. P. su tuo kitu draugu D. jį norėjo palydėti iki taksi, tačiau, išėjus pro duris į koridorių, netoli laiptų, juos sustabdė nematyti 3 vaikinai.

Pastarieji buvo agresyvÅ«s, prisikabino prie jų. IÅ¡ pradžių reikalavo duoti pinigų, telefonÄ (kuris iÅ¡ reikalavo, negali pasakyti), vėliau vienas iÅ¡ jų iÅ¡sitraukė plaÅ¡takos dydžio peilį. Jei iÅ¡ pradžių reikalavimas duoti pinigų ar telefonÄ ir neatrodė labai grėsmingai, tačiau pamatę peilį labai iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti į bendro naudojimo balkonÄ . Kur nubėgo D., nematė, tačiau jis su V. P. atsidÅ«rė balkone (Å¡is buvo už 10-15 metrų nuo susidÅ«rimo su nepažįstamais vaikinais vietos).

Pirmas į balkonÄ Ä¯bėgo liudytojas, paskui jį – nukentėjusysis V. P. Nespėjus užsidaryti durų, juos atsivijo ir į balkonÄ Ä¯bėgo vienas iÅ¡ vaikinų, kuris nieko nesakęs pradėjo muÅ¡ti V. Atrodo, smÅ«giavo rankomis, kiek smÅ«gių - negali atsakyti, tačiau matė, jog sudavė į galvÄ . Liudytojui smÅ«gių nekliuvo, jis tuo metu, kol buvo muÅ¡amas nukentėjusysis, paskambino policijai praneÅ¡ti apie įvykį. PareigÅ«nai atvyko už 10-15 min.; ar kas nors buvo sulaikytas – nepamena.

Kai išėjo iÅ¡ balkono, atrodo, sutiko kažkokiÄ kaimynę. Liudytojo teigimu, jis nematė, ar V. P. buvo sužalotas; pastarasis jam niekuo nesiskundė. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 1, b. l. 63-64), liudytojas K. J. parodė, kad jie suraÅ¡yti teisingai, tik neteisingai nurodė, jog nebuvo jokio peilio, be to, neteisingai nurodė tÄ aplinkybę, jog policijai skambino tik po to, kai išėjo iÅ¡ balkono, nors realiai tÄ darė, kai balkone dar buvo nukentėjusįjį užpuolęs ir prieÅ¡ jį smurtavęs vaikinas (b. l. 142-147).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. parodė, kad 2017-12-01 buvo atvažiavęs pas pažįstamus D. D. ir V. P. į bendrabutinio tipo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėti draugai nuomavosi Å¡iame name kambarį. Kartu su draugais buvo iÅ¡gėrę. 2017-12-02, apie 02.30 val., kartu su D. ir V. išėjo į koridorių ir tuo metu jiems iÅ¡ priekio keliÄ užstojo trys ar keturi vaikinai, kurių anksčiau nepažinojo. Minėti vaikinai bendravo lietuviÅ¡kai. Jie visi kartu, žodžiu pradėjo reikalauti atiduoti pinigus ir telefonus, grasino, kad jeigu neduos pinigų, tai juos pradurs.

Peilio ar kito daikto, kuriuo galėtų sužaloti, nerodė. Jie atsakė, kad nieko neduos, nes neturi, po ko pasileido bėgti, o minėti vaikinai - iÅ¡ paskos. Jis kartu su V. įbėgo į koridoriaus balkonÄ . Prie V. pribėgo vaikinas, kuris buvo tamsiaplaukis, kažkur apie 180 Å«gio, normalaus kÅ«no sudėjimo, ir kumščiu ne vienÄ sykį trenkė V. į galvÄ . Minėto vaikino negalėtų atpažinti, kadangi veido bruožų neįsiminė. Tas užpuolikas sudavė V. į galvÄ ir pabėgo, o jo galbÅ«t nepastebėjo, kadangi visai nepalietė.

Ant V. veido jokių nubrozdinimų nepastebėjo. Kai tik užpuolikas pasiÅ¡alino, dar bÅ«damas balkone iÅ¡kvietė policijÄ . Po kelių minučių į bendrabutį atvyko policija. D. D. nieko neminėjo apie tai, ar įvykio metu nukentėjo, kadangi su pastaruoju mažai bendrauja. Liudytojas K. J. pažymėjo, kad jam jokia žala nepadaryta, jis nenukentėjo. Užpuolikų atpažinti negalėtų, nes neįsiminė jų veido bruožų (b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D.

D. parodė, kad praėjus tiek laiko įvykio aplinkybes atsimena ne pilnai. TÄ vakarÄ pas jį ir nukentėjusįjį V. P., su kuriuo nuomavosi bendrabučio kambarį, lankėsi dar vienas draugas. Jie trise vakarojo, Å¡nekučiavosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai iÅ¡gėrė, negali pasakyti, tačiau turėjo 0,5 l brendžio ir apie 10 skardinių alaus. Dar iki grįžtant į namus, kartu su V. P. lankėsi kavinėje, kur gėrė alų. Taigi tÄ vakarÄ (naktį) buvo pakankamai iÅ¡gėręs, tačiau dėl to patį įvykį atsimena.

Jam ir V. P. nusprendus K. palydėti iki taksi, visiems trims išėjus į koridorių, prie durų, ties išėjimu iÅ¡ į 2-ojo aukÅ¡to į laiptinę, sutiko kaltinamÄ jį ir, atrodo, dar vienÄ asmenį. Pastarieji užtvėrė praėjimÄ , neleido eiti link laiptų. KÄ tiksliai Å¡ie sakė, dabar jau neprisimena, tačiau kažkuris iÅ¡ jų prašė cigaretės. Cigaretę jie padavė (kuriam tiksliai, negali pasakyti), tada sulaukė praÅ¡ymo iÅ¡gerti. Pasakę, kad iÅ¡gerti neturi, jie norėjo eiti, tačiau tada vienas iÅ¡ pristojusių asmenų (ne kaltinamasis) iÅ¡sitraukė peilį (kaip Å¡is atrodė, negali apibÅ«dinti, tačiau peilis buvo nemažas).

Supratę, kad tuo peiliu vaikinas gali durti bet kuriam iÅ¡ jų į Å¡onÄ , iÅ¡sigandę dėl to, puolė bėgti. Jis (D. D.) nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, o nukentėjusysis V. P. su K. – į balkonÄ . Ä®bėgęs į virtuvę, užrėmė duris, tačiau jas pabandė atidaryti tas, kuris prieÅ¡ tai buvo iÅ¡sitraukęs peilį. Jis kiÅ¡o rankas pro durų plyšį, tada paÅ¡aukė vardu (vardo nebeatsimena) kitÄ prieÅ¡ tai su juo buvusių asmenų, po ko atbėgo kaltinamasis.

Jiedu dviese atidarė duris, įbėgo į virtuvę, kurioje kaltinamasis keliu sudavė jam (liudytojui D. D.) į veidÄ . KÄ virtuvėje darė tas, kuris prieÅ¡ tai laikė peilį, neatsimena. Tada kaltinamasis pradėjo reikalauti pinigų, telefono. Jis jam pasakė, kad nieko su savimi neturi, sakė, jog pinigai yra kambaryje ir prašė leisti eiti jų paimti. Tuo momentu pasirodė kaimynė (vardo, pavardės nežino, tačiau ji gyveno Å¡alimais, apie 40 metų, aukÅ¡ta, tamsiaplaukė, turėjo didelį Å¡unį), kuri paprašė kaltinamojo ir jo draugų iÅ¡eiti, po ko Å¡ie taip ir pasielgė (matė juos nueinančius koridoriumi).

Suprato, kad ji kaltinamÄ jį pažįsta, nes kreipėsi į ji vardu (kokiu konkrečiai, dabar tikrai nepasakys, lyg D.). Po kelių minučių pasirodė policijos pareigÅ«nai (atrodo, jie buvo dviese, tačiau tiksliai neprisimena), kuriems jis papasakojo, kas atsitiko. Vėliau su pareigÅ«nais išėjo į laukÄ , kur prie laiptinės ar tai pareigÅ«nų automobilyje buvo sulaikytas asmuo (kaltinamasis), kurį jis atpažino, kaip vienÄ iÅ¡ užpuolusių ir jam trenkusių. Kas vyko balkone, į kurį nubėgo V.

P. su K., liudytojas nurodė nematęs, todėl negali pasakyti. Vėliau jam V. P. sakė, kad tas pats asmuo, t. y. sulaikytasis kaltinamasis, taip pat trenkė kelis kartus. Atsimena, kad nukentėjusiajam buvo nuskeltas dantis, prakirsta lÅ«pa. Jis pats (D. D.) nurodė dėl suduoto smÅ«gio nebuvęs sužalotas, dėl ko nesijaučia nukentėjęs. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas D. D. patvirtino, kad jie suraÅ¡yti teisingai, tÄ kartÄ apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio visas aplinkybes atsiminė žymiau geriau, tikslina tik tai, kad, kad matė prakirstÄ lÅ«pÄ bei vėliau nukentėjusysis rodė jam nuskeltÄ dantį, sakė, kad tÄ padarė kaltinamasis.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl protokole nurodyta, jog po to, kai apie įvykį papasakojo pareigÅ«nams, jis išėjo ieÅ¡koti draugų. Kiek dabar atsimena, kalbantis su pareigÅ«nais nukentėjusysis ir K. buvo kartu (b. l. 160-162). Ikiteisminiame tyrime liudytojas D. D. parodė, kad 2017-12-01, apie 23 val., pas jį ir V. P. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atvyko draugas K., jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. 2017-12-02, apie 02.40 val., su V. P. nusprendė palydėti K. iki taksi automobilio. Išėję iÅ¡ buto ėjo bendrabučio koridoriumi ir antrame aukÅ¡te pamatė tris nepažįstamus jaunuolius.

Vienas iÅ¡ jaunuolių užstojo jiems praėjimÄ ir liepė iÅ¡traukti rankas iÅ¡ kiÅ¡enių. Jis atsakė nesuprantantis, kodėl turėtų tÄ daryti. Tada vienas iÅ¡ vaikinų iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enių peilį, kurį pamatę jie tuoj pat, nieko nelaukdami, puolė bėgti. Sprukdamas matė iÅ¡ paskos bėgančius jaunuolius. Ä®bėgęs į bendrabučio virtuvę, užrėmė duris ir kurį laikÄ taip laikė, tačiau tik pravėrus duris, jaunuolis, kuris turėjo peilį, pradėjo duris stumti, tokiu bÅ«du bandydamas patekti į virtuvę, ir, pro durų plyšį įkišęs rankÄ , keletÄ kartų trenkė jam į galvÄ .

SmÅ«giai nebuvo stiprÅ«s, dėl ko jis jokio fizinio skausmo nepatyrė. Tuomet iÅ¡girdo, kaip jis paÅ¡aukė kažkokiu vardu savo draugÄ ir pastarieji abu atstÅ«mė virtuvės duris, po ko atėjęs vaikinas sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Jis jų paklausė, ko Å¡ie nori, į kÄ atsakė, kad reikia daiktų ir pinigų. Kai pasakė namuose turintis pinigų, jį iÅ¡leido iÅ¡ virtuvės. Kuris iÅ¡ vaikinų reikalavo daiktų ar pinigų, nežino, nes kalbėdamas su pastaraisiais buvo užsidengęs veidÄ .

Išėjęs iÅ¡ virtuvės pamatė policijos pareigÅ«nus, kuriems papasakojęs apie įvykį išėjo ieÅ¡koti draugų. V. rado balkone, matė, kad pastarasis buvo susiėmęs už galvos, tačiau ant jo sužalojimų nematė. PareigÅ«nai nurodė važiuoti į komisariatÄ , be to, lauke paprašė atpažinti, ar stovintis sulaikytas jaunuolis dalyvavo įvykyje. Jis atpažino, kad sulaikytasis yra tas, kuris jam trenkė. Vėliau V. sakė, kad sulaikytas jaunuolis pastarajam taip pat sudavė, tačiau jis (D.

D.) pažymėjo pats to nematęs. Jis jokių pretenzijų neturi, turtinė ar fizinė žala jam nepadaryta (b. l. 48). Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja N. B. parodė pažįstanti kaltinamÄ jį (gyvena tame pačiame rajone), taip pat žino ir nukentėjusįjį, kuris Å¡alimais jos nuomavosi kambarį. Kas liečia įvykį, tai tÄ naktį ji susiruošė iÅ¡vesti į laukÄ pavedžioti Å¡unį. Atsimena, kad buvo vėlus paros metas, valandos nepasakys. Kadangi jos Å¡uo yra agresyvus, tai išėjusi iÅ¡ kambario norėjo apsižiÅ«rėti, ar nieko nėra koridoriuje, po ko iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Atėjus prie 2 aukÅ¡to išėjimo į laiptinę, pamatė susikibusius kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį. Pastarieji laikė sugriebę vienas kitÄ už krÅ«tinių, trankėsi, sudavė vienas kitam po 1-2 smÅ«gius į veidÄ . Regis, pastarieji kažko nepasidalino dėl cigarečių, tačiau ji tiksliai nesuprato, nes Å¡ie kalbėjo neaiÅ¡kiai, pusiau rusiÅ¡kai, pusiau lietuviÅ¡kai. Å alia nukentėjusiojo stovėjo dar du vaikinai, tačiau Å¡ie nieko nedarė. Pamačiusi tokį vaizdÄ , pradėjo Å¡aukti, kad vyrai baigtų, apsiramintų, po ko visas susistumdymas ir baigėsi.

Kaltinamasis D. S. nuėjo į apačiÄ , o nukentėjusysis kartu su kitais dviem asmenimis – atgal į 2 aukÅ¡to koridorių. Tuo tarpu ji iÅ¡vedė į laukÄ Å¡unį, vaikščiojo toliau nuo bendrabučio, užtruko apie pusvalandį, grįžusi policijos pareigÅ«nų nematė. Sutiko tik besiÅ¡laistančius nukentėjusįjį su draugu. Liudytojos teigimu, vaikinams baigus susistumdymÄ ji nei ant kaltinamojo, nei ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nematė. Taip pat įvykio metu nematė, kad kas nors bÅ«tų turėjęs peilį.

Visi, iÅ¡skyrus jÄ , buvo neblaivÅ«s (b. l. 142-147). ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė V. B., apžiÅ«rėjusi V. P. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2017/95373, CD -R Nr. 1100, pateikė iÅ¡vadÄ , kad 2017-12-02 V. P. nustatyta kaktos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2017-12-02. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41-42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog D. S. pareikÅ¡tas kaltinimas pasikėsinus įvykdyti plėšimÄ pasitvirtino. Nagrinėjama byla teismui perduota kaltinant D. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡klausiusi nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti tiek kaltinimo esmines faktines aplinkybes, tiek veikos kvalifikacijÄ , tokiu bÅ«du D.

S. kaltinant, jog pastarasis, veikdamas bendrininkų grupe su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtÄ bei peilį, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi pasirodžiusi kaimynė iÅ¡vijo kaltinamÄ jį ir jo bendrininkus, taip sutrukdydama Å¡iems baigti nusikaltimÄ (b. l. 165). Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nors toks pozicijos įvardijimas buvo nuoseklus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme, tačiau duoti parodymais skyrėsi.

IÅ¡ naujo neatkartojant visų kaltinamojo parodymų, kurie yra iÅ¡dėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2-as nuosprendžio lapas), taip pat užfiksuoti ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų metu bei teisiamojo posėdžio protokoluose (b. l. 71, 85, 127-130, 160-162), pažymėtina tai, jog kaltinamasis tyrėjai nurodė esÄ jam beeinant pas draugÄ , gyvenantį (duomenys neskelbtini), laiptinės aikÅ¡telėje tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų pamatė 2 vaikinus, kurie jam kažkÄ pasakė (kÄ bÅ«tent, D.

S. teigė neatsimenantis), kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nurodė trenkęs vienam iÅ¡ vaikinų į veidÄ . D. S. pažymėjo neatsimenantis to, kad kuris nors iÅ¡ vaikinų bÅ«tų jam sudavęs, neatsimena, kas apskritai vyko toliau (b. l. 71). Papildomos apklausos metu pažymėjo iÅ¡ minėtų vaikinų nereikalavęs nei telefono, nei pinigų (b. l. 85). Tuo tarpu teisme kaltinamasis tvirtino du jam nepažįstamus vaikinus sutikęs laiptinėje tarp 2 ir 3 aukÅ¡tų. Nukentėjusysis su draugu iÅ¡kart prie jo prisikabino, paprašė cigaretės, iÅ¡vadino visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, o kai pavadino pyderu ir gaidžiu, kaltinamasis nurodė deÅ¡inės rankos kumščiu porÄ kartų (gali bÅ«ti, jog ir tris kartus) smogęs nukentėjusiajam į veidÄ .

Po tokių smÅ«gių nukentėjusysis jį vėl iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, o po to porÄ kartų rankomis sudavė į krÅ«tinės sritį (saulės rezginį). Kaltinamasis teigė anksčiau tiesiog nenorėjęs sakyti, kad jam nukentėjusysis irgi trenkė (b. l. 127-130). Tokiu bÅ«du, kaip matyti, kaltinamasis neneigia sudavęs V. P. smÅ«gius į veidÄ , tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka mėginęs pastarÄ jį apiplėšti, reikalavęs telefono ar pinigų, tvirtino įvykio metu buvęs vienas.

Teismas tokius kaltinamojo D. S. parodymus vertina visgi kritiÅ¡kai, kaip siekį suÅ¡velninti savo veiksmus, tikintis kuo palankesnio teisinio įvertinimo. Grįsdamas kaltinamojo D. S. kaltę teismas remiasi nukentėjusiojo V. P. bei liudytojų K. J. ir D. D. parodymais. IÅ¡ karto pažymėtina, jog gynyba tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus kritikavo, tvirtindama esÄ jie yra prieÅ¡taringi bei nenuoseklÅ«s, todėl negali bÅ«ti laikytini kaip patikimas įrodymų Å¡altinis. Sutiktina, kad tam tikrų neatitikimų pastarųjų parodymuose yra (tarpusavyje bei jų pačių skirtingose proceso stadijose), tačiau svarbu tai, kad dėl esminių aplinkybių parodymai sutampa (iÅ¡skyrus, K.

J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl peilio). Tenka pažymėti, kad visi to vakaro dalyviai buvo daugiau arba mažiau išgėrę, kas, matyt, turėjo įtakos kiekvieno jų subjektyviam gebėjimui perteikti įvykio aplinkybes. Vis dėlto tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai buvo pavartoję alkoholio, nereiškia, kad jie patį įvykį išgalvojo ar negalėjo papasakoti to įvykio, dėl kurio kvietėsi pareigūnų pagalbos, esmės. Neatkartojant anksčiau išdėstytų nukentėjusiojo V.

P. ir liudytojų D. D. ir K. J. parodymų, svarbu tai, kad visi trys parodė, jog vos tik jie išėjo iÅ¡ bendrabučio kambario, ketindami iki taksi palydėti K. J., prie išėjimo į laiptinę buvo sustabdyti 3 jaunuolių, kurie pradėjo kabinėtis. V. P. ir D. D. teigimu, jie iÅ¡ pradžių prašė cigaretės (tokiÄ aplinkybę D. D. nurodė dar raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, b. l. 11), kuriÄ gavus, pradėjo priekaiÅ¡tauti, kam D. D. laiko rankas kiÅ¡enėje, nurodė jas iÅ¡traukti, o Å¡iam, bandant klausti, kodėl turėtų tÄ daryti, vienas iÅ¡ vaikinų iÅ¡sitraukė peilį, po ko nukentėjusysis ir liudytojai iÅ¡sigandę pabėgo.

V. P. ir K. J. nubėgo į bendro naudojimo balkonÄ , o D. D. – bendro naudojimo virtuvę. Nukentėjusįjį ir K. J. atsivijo kaltinamasis ir dar vienas iÅ¡ vaikinų (ne tas, kuris turėjo peilį). Kaltinamasis pradėjo reikalauti pinigų arba telefono ir sudavė nukentėjusiajam 3 smÅ«gius į veidÄ . K. J. nesmÅ«giuota. Po to trečiasis vaikinas, kurio balkone nebuvo, paÅ¡aukė kaltinamÄ jį ateiti ir padėti atidaryti virtuvės duris, po ko D. S. iÅ¡bėgo. Atitinkamai liudytojas D. D. nurodė, kad, atbėgęs į virtuvę, uždarė duris, kurias atidaryti bandė jį atsivijęs vienas iÅ¡ vaikinų (tas, kuris prieÅ¡ tai buvo iÅ¡sitraukęs peilį).

Nepavykus pilnai atidaryti durų, paÅ¡aukė į pagalbÄ kaltinamÄ jį, kuris atbėgęs padėjo atplėšti virtuvės duris ir įbėgęs keliu sudavė jam (D. D.) smÅ«gį į veidÄ bei pareikalavo duoti pinigų (b. l. 28, 37-38, 48, 142-147, 160-162). Analizuojant kaltinimo pagrįstumÄ , matyti, kad nukentėjusysis ir liudytojai nurodė kaltinamÄ jį buvus kartu su dar dviem vaikinais (K. J. ikiteisminiame tyrime nurodė buvus 3-4 vaikinus, teisme patikslino, kad užpuolikų buvo 3). Taip pat patvirtino, kad kaltinamasis kartu su juo buvusiais asmenimis pavartojo fizinį smurtÄ , buvo iÅ¡trauktas ir demonstruojamas peilis, reikalauta telefono, pinigų.

Kas liečia peilio panaudojimÄ , tai tokia aplinkybė buvo nurodoma ne proceso eigoje, o iÅ¡ karto. Ji atsispindi tiek V. P. ir D. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 11, 12), tiek kitÄ rytÄ atliktose pastarųjų apklausose (b. l. 28, 48), taip pat duodant parodymus teisme (b. l. 127-130, 160-162). Gynyba, keldama abejones nukentėjusiojo parodymais, akcentavo, kad pastarasis teisme nurodė, jog peilius buvo iÅ¡sitraukę du asmenys (peilio neturėjo tik kaltinamasis), nors iki tol tvirtino, kad peilį turėjo tik vienas.

Kaip matyti iÅ¡ teisme duotų V. P. parodymu, pastarasis iÅ¡ties nurodė, kad peilius turėjo iÅ¡sitraukę du iÅ¡ trijų asmenų, tačiau, aiÅ¡kinantis, kodėl apklausiamas pas tyrėjÄ teigė buvus vienÄ peilį, atitinkamai perskaičius jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, V. P. nurodė, kad apklausiamas iÅ¡kart po įvykio davė tikslesnius parodymus, prašė bÅ«tent jais vadovautis, tuo pačiu pažymėdamas, jog gerai atsimena, kad peilis tikrai buvo (b. l. 127-130). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad apklausiamas po ilgo laiko nukentėjusysis nurodė du asmenis, demonstravusius peilius, savaime nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais.

PrieÅ¡ingai, matyti, kad nukentėjusiojo atmintyje yra aiÅ¡kiai likęs užsifiksavęs pats faktas, jog įvykio metu buvo demonstruojamas peilis. BÅ«tent iÅ¡trauktas peilis iÅ¡gÄ sdino nukentėjusįjį ir liudytojus, kÄ pabrėžė visi apklaustieji, po ko nedelsdami visi trys puolė bėgti. Pabrėžtina, jog vienintelis liudytojas K. J. ikiteisminiame tyrime nurodė nematęs peilio (b. l. 63-64), tačiau tokia aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojo D. D. parodymų dėl peilio buvimo fakto.

Kita vertus, liudytojas K. J. teisme patvirtino, kad peilis vis dėlto buvo, jį turėjo iÅ¡sitraukęs vienas iÅ¡ pristojusių asmenų (b. l. 142-147). Tai, kad teismui liudytojas negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti, dėl kokių priežasčių tokios aplinkybės nenurodė apklausiamas pas tyrėjÄ , matyt, keltų abejones, jeigu jo parodymai bÅ«tų vienintelis Å¡altinis, įvardinęs buvus panaudotÄ peilį. Å iuo atveju gi apie peilį iÅ¡kart po įvykio raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė V.

P. ir D. D., tokia aplinkybė buvo akcentuojama ir juos apklausus viso proceso metu. Taigi nei anksčiau aptarti nukentėjusiojo V. P. parodymai teisme dėl dviejų peilių, nei K. J. parodymai, duoti tyrėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog kaltinimo dalis, kurioje inkriminuota vienam iÅ¡ nenustatytų bendrininkų demonstravus peilį, yra nepagrįsta. Tuo pačiu pažymėtina, kad K. J. ikiteisminiame tyrime, nors ir nurodė peilio nematęs, tačiau pažymėjo, jog užpuolę vaikinai grasino pradurti (b. l. 68), kas tik dar labiau sustiprina pagrindÄ laikyti, jog kartu su kaltinamuoju buvęs nenustatytas asmuo demonstravo peilį, kas privertė nukentėjusįjį ir liudytojus realiai iÅ¡sigÄ sti, kÄ atitinkamai rodo ir jų elgesys (visi trys nubėgo slėptis, bandė užsidaryti bendro naudojimo virtuvėje ir balkone).

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo, veikusio kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, tikslas buvo pagrobti svetimÄ turtÄ - telefonÄ , pinigus, bÅ«tent ko pastarasis, sudavęs smÅ«gius, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo V. P., atsivijęs šį į balkonÄ . Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad prieÅ¡ jį buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtino ne tik liudytojas K. J., tačiau ir kiti duomenys. Dėl sužalojimo V. P. tÄ pačiÄ naktį buvo pristatytas į medicinos įstaigÄ , vėliau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiÅ«rėjusi asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, pateikė iÅ¡vadÄ , jog V.

P. nustatyta kaktos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41-42). Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad bÅ«tent iÅ¡ nukentėjusiojo aplinkos apie įvykį nedelsiant buvo praneÅ¡ta Bendrajam pagalbos centrui (praneÅ¡ime užfiksuota apie 3 užpuolikus). Tuo tarpu kaltinamasis, tvirtindamas esÄ prie jo laiptinėje prisikabino nukentėjusysis su draugu, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl apie įvykį niekam nepranešė, nesikreipė pagalbos, juo labiau, kad, kaip nurodė teisme, nukentėjusysis jam porÄ kartų sudavė į krÅ«tinę, pilvÄ , po ko jam skaudėjo.

Kaltinamasis dėl skausmų pagalbos neprašė, apie tai, kaip matyti iÅ¡ bylos, apskritai neužsiminė (minima aplinkybė atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu). Kaltinamasis D. S. negalėjo teismui paaiÅ¡kinti ir to, kodėl po įvykio jis taip ir nenuėjo pas savo draugÄ (teigė jo pavardės nežinantis, vadino tiesiog P.), kadangi tvirtino, kad bÅ«tent tuo tikslu jis įvykio naktį lankėsi (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iÅ¡kart po įvykio kaltinamasis pasiÅ¡alino į laukÄ , kur ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Beje, apklausiamas D. S. parodė, jog sulaikymo metu su savimi turėjo vienÄ cigaretę (be pakelio), kas atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad iÅ¡ jų pradžioje buvo reikalaujama cigaretės, kuriÄ Å¡ie davė. Kas liečia liudytojos N. B. parodymus, tai visų pirma pažymėtina, jog pastaroji į teismÄ buvo iÅ¡kviesta kaltinamojo praÅ¡ymu. Anot D. S., jis daugmaž prie mėnesį iki jo apklausos teisme (2018-10-25) parduotuvėje atsitiktinai sutiko N. B., kuri jį atpažino ir pasakė mačiusi, kaip vyko aptariamas konfliktas.

IÅ¡ tokių kaltinamojo parodymų seka, kad jis apie tai, jog N. B. matė įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ jos pačios praėjus beveik metams. Tuo tarpu N. B. teisme pažymėjo su kaltinamuoju gyvenanti kaimynystėje, susitikusi pabendrauja su pastaruoju, pasiteirauja apie jo tėvus. Su D. S. bendravo ir po įvykio, kalbėjosi su juo, klausė pastarojo, kodėl ir kas tÄ kart įvyko (b. l. 142-147). Analizuojant liudytojos parodymus, matyti, jog pastaroji teigė naktį susiruoÅ¡usi pavedžioti Å¡unį ir prie išėjimo į laiptinę pamačiusi kaltinamÄ jį bei nukentėjusįjį su dar dviem vaikinais (pabrėžtina, jog pats D.

S. teigia, jog su nukentėjusiuoju buvo tik vienas asmuo). Liudytojos žodžiais, kaltinamasis buvo susikabinęs su nukentėjusiuoju, laikė vienas kitÄ sugriebę už krÅ«tinių bei sudavė vienas kitam po porÄ kartų į veidÄ . Jai pradėjus rėkti, asmenys iÅ¡siskirstė (b. l. 152-157). Teismas neturi pagrindo netikėti, jog N. B. įvykio metu buvo pasirodžiusi (apie atėjusiÄ kaimynę apklausiami nurodė ir nukentėjusysis bei liudytojas D. D.), jos atėjimas ir pareikalavimas, jog kaltinamasis kartu su kitais iÅ¡eitų, nutraukė įvykį (kartu su D.

D. išėjimu iÅ¡ virtuvės, iÅ¡reiÅ¡kiant tariamÄ ketinimÄ eiti atneÅ¡ti pinigus). Visgi liudytojos parodymų esÄ kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikabinę stumdėsi ir sudavė vienas kitam smÅ«gius į veidÄ , nepatvirtina daugiau jokie kiti įrodymai, netgi pats kaltinamasis įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai. Tikėtina, jog liudytoja, bÅ«dama kaltinamojo pažįstama, jo iniciatyva pakviesta liudyti, stengėsi duoti D. S. kuo palankesnius parodymus. Liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo bei liudytojų K.

J. ir D. D. parodymams, pastaroji nieko neminėjo apie kitus kartu su kaltinamuoju buvusius asmenis, kÄ bÅ«tent nurodė nukentėjusysis ir liudytojai, kas užfiksuota ir ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse (b. l. 8), dėl neaiÅ¡kių priežasčių nematė netrukus atvykusių pareigÅ«nų (tvirtina esÄ grįžusi iÅ¡ po pasivaikščiojimo su Å¡unimi, kas užtuko apie pusvalandį, ji bendrabutyje sutiko besiÅ¡laistantį nukentėjusįjį su draugu), kas rodo, jog įvykio aplinkybes N. B. stengėsi perteikti kaltinamajam naudinga linkme.

Tokiu bÅ«du teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau iÅ¡dėstytų, iÅ¡tirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumÄ , konstatuoja, jog D. S. kartu su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtÄ , taip pat demonstruojant peilį, reikalavo svetimo turto (telefono, pinigų) bei, pasivijęs pabėgusį nukentėjusįjį V. P., sudavė Å¡iam 3 smÅ«gius veidÄ , o liudytojui D. D. – keliu vienÄ smÅ«gį taip pat į veidÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi D.

D. į jam iÅ¡sakytÄ reikalavimÄ duoti pinigų nurodė esÄ einantis jų atneÅ¡ti iÅ¡ kambario, taip iÅ¡eidamas iÅ¡ virtuvės, be to, pasirodžius kaimynė N. B. pareikalavo visų iÅ¡siskirstyti. Bylos medžiaga rodo, jog kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (to neneigia ir pats D. S.), dėl ko yra pagrindas manyti, kad suvartotas alkoholis, dėl kurio asmuo negalėjo adekvačiai įvertinti situacijÄ , paskatino kaltinamÄ jį nusikalstamiems veiksmams. Beje, toks girtumas, matyt, turi įtakÄ ir kaltinamojo galimybėms tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes (ikiteisminiame tyrime pastarasis ir neslėpė dalies jų visai neatsimenantis).

Kaltinamojo D. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas D. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino įvykdyti sunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog D. S. praeityje 4 kartus teistas (teistumas neiÅ¡nykęs) (b. l. 89-93), beveik visi ankstesni teistumai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, administracine tvarka baustas (b. l. 94-101), tiek Å¡iuo metu, tiek ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (b. l. 88), duomenų apie gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. S. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimÄ skirti nurodytos bausmės vidurkį. Pažymėtina, jog įstatymas Å¡iuo atveju numato vienintelę bausmės rūšį, dėl ko teismas neturi pagrindo svarstyti kitokios bausmės rÅ«Å¡ies skyrimo galimybę.

Pagrindų skirti Å¡velnesnę, nei įstatyme numatytÄ , bausmę nėra. Nors kaltinamasis yra teistas, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkina net trys aplinkybės, teismas, kaip minėta, skirtinos bausmės dydį nustatė kiek mažesnį nei vidurkis. Tokia bausmė formaliai neatitinka BK 61 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių, tačiau, teismo vertinimu, visgi yra pakankama bausmės paskirčiai pasiekti. Nustatydamas tokį dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika nebuvo įgyvendinta, o nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smurtinius veiksmus įvykdė pirmÄ kartÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, eliminavusi galimybę atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimÄ , nėra galimybės svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , dėl ko paskirta bausmė atitinkamai nustatytina atlikti realiai (pataisos namuose). Taip pat kaltinamajam netaikytinas ir nuo 2019-01-01 įsigaliojęs įstatymas „Dėl amnestijos akto“, kadangi, vadovaujantis minėto Ä®statymo 7 straipsnio 10 punktu, D.

S. įvykdyta nusikalstama veika patenka į nusikaltimų, už kuriuos netaikoma amnestija, sÄ raÅ¡Ä . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 500 Eur dydžio žalai atlyginti (b. l. 44). Pats ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai lakoniÅ¡kas, jį sudaro iÅ¡ esmės du sakiniai, nepridėta jokių dokumentų, pagrindžiančių pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . IÅ¡ minimo ieÅ¡kinio nėra pilnai aiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio žalÄ (turtinę ar neturtinę) pastarasis praÅ¡o atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. P. painiojosi, kokios žalos praÅ¡o, Pastarasis nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žalÄ , tačiau dėstydamas argumentus teigė, kad buvo priverstas pirkti vaistus nuo galvos skausmo (čekių iÅ¡saugojęs neturi), dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių jam buvo nuskeltas dantis, kurio įstatymas kainuotų 500 Eur (b. l. 142-147).

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam nuskeltÄ dantį (ekspertė, apžiÅ«rėjusi V. P. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, atitinkamų sužalojimo nenustatė), pats nukentėjusysis jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas minimas sužalojimas nepateikė, taip pat nepateikė ir bÅ«simo gydymo sÄ matos, dėl ko nėra galimybės tenkinti praÅ¡ymÄ danties atstatymo iÅ¡laidoms atlyginti. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, asmuo patyrė fizinį smurtÄ , smÅ«giai buvo nukreipti į veido sritį, kas nukentėjusiajam, anaiptol, nesukėlė teigiamas emocijas, dėl ko laikytina, jog pastarasis turi teisę į tam tikrÄ Å¾alos atlyginimÄ , tačiau pats atlyginimo dydis dėl anksčiau nurodytų priežasčių nustatytinas ženkliai mažesnis.

Dėl į bausmę įskaitytino laiko ir kardomosios priemonės Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-12-02, 03.10 val., iki 2017-12-02, 19.22 val. (b. l. 65, 72). Ši sulaikyme išbūta para įskaitytina į bausmę. D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant jÄ atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-12-02, 03.10 val., iki 2017-12-02, 19.22 val. (b. l. 65, 72), t. y. vienÄ parÄ , prilyginant jÄ vienai laisvės atėmimo parai.

PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. S. (D. S.) nukentėjusiajam 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė