2013-06-10 Nr. AB-2688-3-61-3-01774-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-948/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01774-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinkiti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą BRK-(3.239)-3675 „Dėl paramos neskyrimo“ ir įpareigoti NMA klausimą dėl paramos skyrimo pareiškėjui spręsti iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3JA-128-124 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad NMA 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu BRK-(3.239)-3675 nusprendė neskirti paramos pagal 2012 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ Nr. 2MP-KK-11-1-000344-PR001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas). Nurodė, kad Mokėjimo prašymu prašė suteikti 206 179 Lt paramą kompensuoti miško atkūrimo išlaidoms, patirtoms šalinant 2010 m. rugpjūčio 8 d.

škvalo padarinius Pravieniškių girininkijoje. Atsisakydama skirti paramą, NMA nurodė, kad prašomos finansuoti miško plotų atkūrimo išlaidos (miško valymas ir kirtimo atliekų išvežimas, dirvos paruošimas, sodmenų transportavimas, miško atsodinimas) buvo pripažintos netinkamomis, nes buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vykdant neskelbiamas supaprastintas derybas dėl vėjovartų-vėjalaužų likvidavimo paslaugų bei supaprastintą atvirą konkursą dėl pažeistų plotų atkūrimo paslaugų pirkimo, taip pat buvo nurodyta, kad sumažino 0 Lt finansuotiną 27 009,60 Lt sodinukų įsigijimo išlaidų sumą pagal tinkamai apklausos būdu įvykdytą pažeistų plotų atkūrimo paslaugų pirkimą, tokį sumažinimą motyvuojant tuo, kad prašoma paramos suma daugiau kaip 3 procentais viršijo mokėtiną sumą.

Žemės ūkio ministerija, sutikdama su NMA sprendimu, rėmėsi tuo, kad jau yra priėmusi administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu, todėl toje dalyje skundo nenagrinėjo, taip pat 2011 m. spalio 18 d. NMA išvadoje ir 2012 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų tarnybos rašte Nr.4S-1516 pateiktų viešųjų pirkimų procedūrų vertinimu bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 3D-19 (toliau – ir Taisyklės) 127.1.3 punktu. Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. gegužės 25 d. skunde Žemės ūkio ministerijai buvo ginčijamas NMA 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas, o 2012 m. balandžio 16 d. ministerijos sprendimas buvo priimtas dėl kito NMA sprendimo neskirti paramos, todėl nesutiko, kad 2012 m. balandžio 16 d. ministerijos rašte išdėstytas sprendimas yra tuo pačiu klausimu. Nurodė, kad NMA 2011 m. spalio 18 d. išvadoje ir ją paaiškinančiame 2011 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. BRK-(15.10-8272) viešųjų pirkimų vertinimas buvo atliktas neatsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, kaip į tai, kad įvykęs škvalas padarė daug didesnę žalą miškams nei buvo tikėtasi, buvo sugadinta gyvenamoji infrastruktūra, užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, todėl šiame regione esančios miškų urėdijos iš karto pradėjo tvarkybos darbus.

Dėl konstatuoto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, t.y. dėl reikalavimo siūlyti sudaryti pirkimo sutartį, manė, jog nors NMA 2011 m. lapkričio 29 d. rašte ir nurodė, kad reikėjo nustatyti kelias pirkimo dalis ir vykdyti keletą viešųjų pirkimų, o ne pripažinti laimėjusiais keletą teikėjų, šių argumentų niekuo nepagrindė ir nenurodė, kuo siūlomas variantas būtų kitoks nei padarė pareiškėjas. Pažymėjo, kad nustatytas pažeidimas, jog neįvykdytas reikalavimas tikrinti tiekėjų kvalifikaciją, yra formalus, nes NMA, priimdama sprendimą, neįvertino, kad tiekėjų atitinkama kvalifikacija buvo įvertinta anksčiau ir reikalavimus atitiko.

Dėl reikalavimo tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų lyginant pasiūlymų kainas be PVM pabrėžė, kad NMA nenurodė, kokią įtaką toks pasiūlymų vertinimas turėjo konkurso rezultatams, ar rezultatai būtų buvę kitokie vertinant pasiūlymų kainas su PVM bei kurio konkrečiai tiekėjo teisės tokiu būdu buvo pažeistos. Be to, nors NMA 2011 m. lapkričio 29 d. rašte ir nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra neaiškūs ir klaidinantys, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nesutikdamas su Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 4S-1516 nurodyta išvada, kad nebuvo užtikrintas skaidrumo principas, pažymėjo, jog derybos su visais dalyviais vyko vienodomis sąlygomis, o tikslus pirkimo dalių nustatymas, pagal kurį galėtų būti sudaromos atskiros sutartys su atskirais tiekėjais iš karto, rengiant pirkimo sąlygas nebuvo įmanomas, nes tam būtų buvę būtina žinoti tikslų škvalo padarytos žalos mastą bei tiekėjų techninius pajėgumus.

Nurodė, kad sutartys buvo sudarytos su visais pasiūlymus pateikusiais tiekėjais siekiant išnaudoti visų dalyvių turimus techninius pajėgumus paslaugoms teikti ir vadovaujantis pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. TV-93 patvirtintais Vėjovartos sutvarkymo darbų įkainiais, t.y. vadovaujantis mažesnėmis paslaugų kainomis nei būtų buvusios nustatytos sudarant pasiūlymų eiles ir vadovaujantis geriausiais gautais pasiūlymais. Pažymėjo, kad NMA, mažindama paramą pagal Taisyklių 127.1.3 punktą negalėjo remtis kito pirkimo metu padarytais pažeidimais, nes tai prieštarauja ir paramos mažinimo kaip sankcijos paskirčiai.

Be to, atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 127 punkte numatyta, jog paramos sumažinimas taikomas tuo atveju, kai paramos gavėjas nesilaiko ar pažeidžia paramos sutarties sąlygas. Kadangi visos išlaidas pateisinančios sutartys buvo sudarytos laikotarpiu iki 2011 metų balandžio mėnesio, o paramos sutartis Nr. 2MP-KK-1-000344-PR001 sudaryta 2011 m. rugpjūčio 29 d., vykdant viešųjų pirkimų procedūras paramos sutartis dar nebuvo sudaryta ir jos sąlygos negalėjo būti pažeistos.

Atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad ypatinga skuba šiuo atveju negali būti pagrindu nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei viešųjų pirkimų principų. Pabrėžė, jog nors Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir reglamentuoja išimtines sąlygas, kurioms esant perkančioji organizacija gali priimti sprendimą vykdyti pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, tačiau toks būdas nenumato teisės nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ar pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad padaryti pažeidimai yra tik formalūs. Teigė, kad remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį turėtų siūlyti tam dalyviui, kurio pasiūlymas yra pripažintas laimėjusiu. Todėl analogiškai sutartis turėjo būti sudaroma ir vykdant supaprastintą atvirą konkursą. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai sudarant sutartis su visais supaprastintose neskelbiamose derybose (taip pat supaprastintame atvirame konkurse) dalyvavusiais tiekėjais, o ne su kiekvieną pirkimo dalį laimėjusiu tiekėju, Viešųjų pirkimų įstatymo prasme negali būti pripažinti tinkamais. Akcentavo, kad pareiškėjas privalėjo laikytis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo dėl kvalifikacijos tikrinimo. Pareiškėjo supaprastintų pirkimų taisyklių 51 punkte nenumatyta galimybė netikrinti kitų subjektų (VĮ Ukmergės miškų urėdijos, VĮ Jonavos miškų urėdijos) deleguotų tiekėjų kvalifikacijos, taip pat netikrinti sutarčių su pareiškėju turėjusių tiekėjų kvalifikacijos atsižvelgiant į tai, kad jų kvalifikacija tikrinta vykdant ankstesnius pirkimus. Todėl pareiškėjas neturėjo išsamios informacijos apie teikėjų kvalifikaciją bei pajėgumus. Tvirtino, kad supaprastintų neskelbiamų derybų pirkimo dokumentai neatitiko ir Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų, kad dokumentai būtų aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Paramos sutartis buvo pasirašyta po viešųjų pirkimų įvykdymo, pažymėjo, kad pareiškėjas pats buvo nesąžiningas, nes pažeidimai buvo padaryti dar prieš pasirašant Paramos sutartį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjas naujų faktinių aplinkybių nepateikė, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog dalies skundo ministerija neišnagrinėjo. Teigė, kad pareiškėjo argumentus, jog padaryti pažeidimai yra tik formalūs ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, paneigia Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kad padaryti pažeidimai turėjo įtakos pirkimo rezultatams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino NMA 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą BRK-(3.239)-3675 „Dėl paramos neskyrimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3JA-128-124 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo“ bei įpareigojo NMA klausimą dėl paramos skyrimo VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai spręsti iš naujo.

Teismas nustatė, kad NMA 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu, konstatavusi, jog buvo padaryti Taisyklių 27.2 punkto, 87 punkto ir 127.1.3 punkto pažeidimai, atsisakė pareiškėjui skirti prašomą paramos sumą. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta paraiška skirti paramą buvo tikrinama ir atmesta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų t.y. pažeistas siūlymas sudaryti pirkimo sutartį tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, nekeisti laimėjusio tiekėjo pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, netikrintos tiekėjų kvalifikacijos, tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų lyginant pasiūlymų kainas be PVM, taip pat buvo pažeistas skaidrumo principas, nes pirkimo dokumentai nebuvo aiškūs, netikslūs, dviprasmiški.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniais ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 16 d. rašto Nr. 3JA-172-93 turinys patvirtina, jog šiuo sprendimu ministerija sutiko su NMA 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. BRK-(3.35)-8010, kuriuo buvo nuspręsta iš dalies skirti paramą pagal pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KK-10-1-004109-MP001. Šiame ministerijos rašte taip pat buvo patvirtinta ir NMA 2011 m. spalio 18 d. išvada. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2012 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KK-10-1-000344-MP001, t. y. paminėtais sprendimais ministerija pasisakė dėl skirtingų mokėjimo prašymų. Todėl nors dėl minėtų mokėjimo prašymų priimant ginčo sprendimus ir buvo sprendžiama atsižvelgiant į tą pačią NMA 2011 m. spalio 18 d. išvadą, tačiau pasisakant dėl kito epizodo viešojo administravimo subjektas turėjo laikytis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų privalomų reikalavimų ir pasisakyti dėl kiekvieno skundo argumento atskirai, tuo labiau, kai sprendžiamas klausimas dėl atskirų sprendimų teisėtumo.

Nurodė, kad vertinant nustatytus ir byloje aptariamus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, svarbiomis (esminėmis) laikytinos faktinės aplinkybės, jo buvo kilęs didžiulis škvalas, kurio padarinius likviduojant ir buvo padaryti konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Sutiko su pareiškėjo argumentu, jog atsitikus stichinei nelaimei, tiek vadovaujančių asmenų, tiek vykdytojų dėmesys vykdant valdančiųjų institucijų nurodymus buvo nukreiptas į ypatingai skubius škvalo padarinių šalinimo darbus, tuo pačiu pagal galimybes organizuojant viešuosius pirkimus neskelbtinų derybų būdu, padarinių šalinimo paslaugoms pirkti.

Pabrėžė, kad škvalo padaryti nuostoliai ir mastas (sutrikusi elektros energija, medžiais užversti keliai ir kt.) buvo dideli bei nenumatyti, tai ir lėmė pareiškėjo siekį skubiems darbams atlikti sutelkti kuo daugiau gamybinio pajėgumo vėjovartos padariniams likviduoti. Tuo pagrindu pareiškėjas vienodomis kainomis sudarė sutartis su visais derybose dalyvavusiais asmenis. Sutartys, be kita ko, buvo sudaromos atsižvelgiant į subjektų techninius pajėgumus, kad būtų galima kuo greičiau pašalinti škvalo padarinius. Be to, padarinių šalinimo momentu buvo svarbus kuo didesnis padėjėjų skaičius, per daug nesiderant dėl siūlomų pirkti darbų kainos.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nors vieno iš pirkimuose dalyvavusių subjektų teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, todėl teismas sprendė, kad šios nenumatytos stichinės nelaimės padarinių skubus šalinimas pateisino Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą nepasiūlant sudaryti pirkimo sutartį tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, nekeičiant laimėjusio tiekėjo pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų (18 str. 1 d.). Teismas nustatė ir tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad buvo nustatyti pažeidimai, susiję su netinkama (trūkstama) darbus atliekančių subjektų kvalifikacijai.

Subjektų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams patvirtina byloje pateikti dokumentai, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs ir NMA. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad kvalifikacinės patikros neatlikimas šiuo skubiu atveju yra laikytinas formaliu neatitikimu, kuris negalėjo būti kliūtimi perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams bei jo pajėgumu tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Nors pareiškėjo Mokėjimo paraiška gauti paramą buvo netenkinta taip pat ir todėl, kad tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų lyginant pasiūlymų kainas be PVM, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kokią įtaką minėtas pažeidimas turėjo pirkimo rezultatams, todėl šis reikalavimas laikytinas formaliu.

Dėl pareiškėjo veiksmuose konstatuoto skaidrumo principo pažeidimo, kuris pasireiškė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalies pažeidimu, t. y. tuo, kad pirkimo dalių apibrėžimas pirkimo dokumentuose buvo neaiškus, pirkimo dalių apimtys darbų eigoje kito, teismas nurodė, jog atkreipiant dėmesį į išskirtinai komplikuotą ir nenumatytą kritinę situaciją, akivaizdu, kad pirmąją darbų dieną pareiškėjui buvo sudėtinga nuspėti ateities darbų apimtį, škvalo padarytų neigiamų padarinių mastą, numatytų dirbti darbų trukmę, konkrečias vietas, kurios plotai, pasak pareiškėjo, kiekvieną dieną didėdavo bei kitas svarbias aplinkybes.

Todėl tik formaliai teigti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra teisinga. Teismo vertinimu tai, jog nebuvo nustatyta rimtų skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų pažeidimų įrodo aplinkybė, kad nebuvo užfiksuotų jokių viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių asmenų skundų ar kitokio pobūdžio pretenzijų. Todėl įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovai susiklosčiusios situacijos kontekste daugiau formaliai vertino pareiškėjo organizuotą viešųjų pirkimų, organizuotų supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, eigą bei rezultatus.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, veikdamas ypatingos skubos tvarka, pagal galimybes laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, jų grubiai nepažeidė ir paramos neskyrimas daugiau formaliais pagrindais negali būti laikomas pagrįstu. Dėl to panaikino ginčijamus atsakovų sprendimus ir įpareigojo NMA klausimą dėl paramos VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai spręsti iš naujo, nustatytus Viešųjų pirkimų pažeidimus vertinant susiklosčiusios faktinės situacijos aplinkybių kontekste.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19, 27.2 punktas nustato, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis XVIII skyriuje numatyta tvarka, o 87 punkte nurodyta, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis.

Pažymi, kad pareiškėjas su NMA 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasirašydamas paramos sutartį Nr. 2MP-KK-11-1-000344-PR001 įsipareigojo, kad prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų (sutarties 5.4 punktas). Be to, sutartyje nustatyta, kad netinkamai atlikus prikimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos (17.4 punktas). Pabrėžia, kad paraiška paramai gauti ir viešasis pirkimas organizuotas po škvalo, todėl pareiškėjui jau turėjo būti žinomi škvalo padariniai, kurių likvidavimo darbams buvo organizuojami viešieji pirkimai.

Teigia, kad atvejai, kai netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, yra nurodyti šio įstatymo 10 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovai turėjo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu, yra nepagrįsti. Akcentuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išvadą, jog pažeidimai, padaryti vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas „Vėjovartų - vėjolaužų likvidavimo paslaugos“, turėjo įtakos jų rezultatams bei kad ir pažeidimai vykdant supaprastintą mažos vertės pirkimą (supaprastintą atvirą konkursą) „Vėjovartų pažeistų plotų atkūrimo paslaugos“ turėjo įtakos rezultatams konkurso objekto 1, 3 ir 4 dalyse.

Tvirtina, kad pareiškėjo 2012 m. gegužės 25 d. skundo Nr. SD-290 dėl mokėjimo prašymo Nr. 2MP-KK-11-1-000344-MP00 dalį, susijusią su apklausos būdu įvykdyto pažeistų plotų atkūrimo paslaugų pirkimu, išnagrinėjo atskirai, o dalies, kurios nagrinėjimas tapatus ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 3JA-172 išdėstytajam, iš naujo nenagrinėjo, nes pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.). Mano, kad NMA, vertindama pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. pateiktą Mokėjimo prašymą, laikėsi asmenų lygybės ir teisėtumo principų.

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog ypatinga skuba, suteikianti pagrindą vykdyti viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, negali būti pagrindas nesilaikyti įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei pažeisti viešųjų pirkimų principus. Teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas, numatantis išimtines sąlygas, kurioms esant perkančioji organizacija gali priimti sprendimą vykdyti pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų, suteikia galimybę nenumatytais ir skubaus sprendimo reikalaujančiais atvejais, kaip, pvz., 2010 m. rugpjūčio 8 d.

škvalas, pirkimus vykdyti supaprastinta tvarka, vadovaujantis nuostatomis dėl greitesnės procedūros. Tačiau šis įstatymo punktas, pasak atsakovo, jokiais būdais nenumato teisės nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ar viešųjų pirkimų principų, ypač skaidrumo principo, kuris supaprastintų neskelbiamu derybų metų yra ypač svarbus. Nesutinka, kad su daugybiniais pažeidimais sudarytos viešųjų pirkimų sutartys gali būti teisėtos, o patys viešieji pirkimai atlikti tinkamai. Pabrėžia, kad neskelbiamų derybų atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei skaidrumo principas įgyja ypatingą reikšmę, t. y. itin svarbu užtikrinti šio principo laikymąsi.

Mano, kad ypatingos, išimtinės aplinkybės galėjo būti pagrindas pasirinkti vykdyti neskelbiamas derybas, bet jokiu būdu negalėjo būti pagrindas nukrypti nuo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pasak atsakovo, nevertindamas pasiūlymų pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintą vertinimo kriterijų bei sudarydamas sutartis su visais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, pareiškėjas taip pat iškreipė paties viešojo pirkimo esmę, nes nebuvo sudaryta galimybė tiekėjams konkuruoti, nebuvo išsirinkti kiekviena dalį laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų.

Analogiškai supaprastintame atvirame konkurse buvo užkirsta tiekėjų galimybė varžytis, perkančioji organizacija pati padalino visą paslaugų kiekį tiekėjams ir sudarė sutartis ne tik su pirmuoju įrašytu pasiūlymu eilėje tiekėju, bet ir su pasiūliusiais didesnę kainą. Tvirtina, kad skundų dėl pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimų iš esmės nebuvo gauta tik todėl, kad pasirašant sutartis su visais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais pagal jų pajėgumus buvo patenkintas visų dalyvių interesas sudaryti pirkimo sutartį. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vien viešųjų pirkimų principo pažeidimas reiškia imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimą.

Todėl mano, kad vien skaidrumo principo pažeidimas, neatsižvelgiant į padarytą žalą ar pretenzijų ar skundų buvimą/nebuvimą, jau reiškia esminį Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, kuris nepriklauso nuo faktinių aplinkybių, ypatingos skubos ar panašiai. Nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią išvadą darė teismas – ar kad kvalifikacinė atranka neatlikta, ar kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo keliami ir tiekėjai atitinka keltus reikalavimus. Pabrėžia, kad pareiškėjas kvietė sudaryti sutartis ne tik su pareiškėju turėjusius sutartis tiekėjus, bet ir kitų urėdijų deleguotus tiekėjus, dėl kurių kvalifikacijos negalėjo būti užtikrintas.

Pareiškėjas su apeliaciniais skundais nesutinka.

Nurodo, kad škvalo padarinių šalinimo darbus įsigijo skaidriai, sudarydamas visiems tiekėjams vienodas sąlygas, taupiai naudodamas lėšas ir laiku, kiek tai leido objektyvios aplinkybės, o padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų formalumą rodo tai, kad tie patys darbai galėjo būti įsigyti ir pašalinus įstatymo pažeidimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo formuojamas precedentas, kai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vertinami ne formaliai, o pagal faktines pirkimo aplinkybes ir realius pirkimo rezultatus, atitinka tiek įstatyme nurodytus pirkimų tikslus, tiek ir viešąjį interesą. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nebuvo sudaryta galimybė tiekėjams konkuruoti, pažymi, jog reikalinga atlikti škvalo padarinių šalinimo darbų apimtis buvo didesnė nei visų tiekėjų pajėgumai, todėl nebuvo net prielaidų tiekėjų konkurencijai. Be to, nurodyti formalūs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai negali būti vertinami kaip skaidrumo principo pažeidimai, nes su visais tiekėjais buvo sudarytos sutartys vienodais įkainiais. Taip pat pažymi, kad tiekėjų kvalifikacija buvo patikrinta arba pačioje VĮ Kaišiadorių miškų urėdijoje anksčiau su tiekėjais sudarius viešojo pirkimo sutartis, arba tokiu pačiu būdu kitose urėdijose, delegavusiose tiekėjus. Nors bet kokius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus apeliantai laiko esminiais, tačiau iš esmės nepagrindžia, kodėl konkrečius pažeidimus laiko neformaliais, esminiais, turėjusiais įtakos pirkimų rezultatams. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai atliktus pirkimus vertina tokiomis pačiomis sąlygomis kaip būtų vertinami suplanuoti pirkimai, kai iš anksto žinomas reikalingų darbų kiekis ir yra reali tiekėjų konkurencija numatomiems darbams atlikti. Be to, mano, kad apeliacinio skundo argumentas, jog jei jau škvalas yra įvykęs, tai savaime turi būti žinomi ir jo padariniai, rodo visišką atsakovų faktinių aplinkybių ignoravimą. Pabrėžia, kad 2012 m. balandžio 16 d. Žemės ūkio ministerija rašte išdėstė sprendimą dėl kito NMA sprendimo neskirti paramos ir šiame rašte nebuvo sprendžiamas klausimas dėl NMA 2011 m. spalio 18 d. išvados panaikinimo, todėl negalima teigti, kad 2012 m. balandžio 16 d. rašte išdėstytas sprendimas yra priimtas tuo pačiu klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo BRK-(3.239)-3675 „Dėl paramos neskyrimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 3JA-128-124 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovai ginčijamus administracinius sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta skirti paramą, grindė tuo, kad pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų. Taigi sprendžiant šį ginčą būtina įvertinti pareiškėjo veiksmus vykdant viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste, konstatuoti buvo ar nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos. Jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymų normas, privalu teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą, aspektu įvertinti ar Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai gali būti pagrindas neskirti pareiškėjui paramos.

Pirmosios instancijos teismas nevertino dokumentų, susijusių su pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, netyrė, ar pareiškėjo atliktos viešųjų pirkimų procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš tik nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai buvo padaryti ir tik vertino šių pažeidimų pobūdį bei priėjo išvadą, kad pareiškėjo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymai yra formalūs, įtakoti susiklosčiusių ypatingų aplinkybių.

Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Faktų, kuriais yra grindžiamas ginčijamas administracinis aktas, pripažinimas, neatleidžia administracinio teismo nuo pareigos nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei teisiškai kvalifikuoti byloje nustatytus juridinius faktus, turinčius įtakos asmenų teisėms bei pareigoms.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas pripažino, ar nepripažino ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, privalėjo savarankiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, buvo ar nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos pareiškėjui vykdant viešuosius pirkimus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės netyrė, nors, kaip matyti iš pareiškėjo skundo (t. 1, b.l. 1-9), pareiškėjas nesutiko su kai kuriais atsakovų nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais. Taigi, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinto reikalavimo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė procesinių teisės normų reikalavimų ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta bylą, faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms ginčo išsprendimui, būtina įvertinti byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylai reikšmingas aplinkybės, susijusias su pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, privalo nustatyti atsakovų skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pagrįstumą. Jeigu visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, tai šiuos pažeidimus reikia vertinti ne susiklosčiusių ypatingų nenumatytų aplinkybių, t.y. įvykusio škvalo, kontekste, bet viešuosius pirkimus bei paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų aspektu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė