999ead53-29db-4edf-acdb-38e9ee4ac4c8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6288-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04796-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R., nukentėjusiajam V. C., iÅ¡nagrinėjusi L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

L. R. 2016 m. kovo 21 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Suzuki XS 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodama pro stovintį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir apgadino. Å iais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktÄ ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L.

R. pripažino apgadinusi nukentėjusiojo automobilį, tačiau kategoriÅ¡kai neigia tuo metu supratusi, jog padarė eismo įvykį ir tyčia iÅ¡ jo iÅ¡važiavo. 2016-03-21 automobiliu „Suzuki“ atvažiavo aplankyti sesers draugės kÅ«dikio. Gatvės, kurioje gyvena draugė, gerai nežino, atvažiavo naudodamasi GPS. Automobilį pasistatė toliau, prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo trys laisvos vietos, ji iÅ¡sirinko didžiausiÄ , netoli medžio. Automobilį pastatė atbuline eiga, kad paskui bÅ«tų patogu iÅ¡važiuoti.

Užtruko apie porÄ valandų, grįžusi ir atėjusi prie savo automobilio, pamatė, kad jis yra užstatytas. Jokio raÅ¡telio ant jÄ užstačiusio „Chrysler Voyager“ palikta nebuvo. ApsižiÅ«rėjo, viskÄ Ä¯vertino ir pagalvojo, kad pavyks iÅ¡važiuoti. Automobiliu judėjo labai lėtai, pro „Chrysler“ pravažiavo nedideliu atstumu, tačiau nepajuto, kad jį bÅ«tų lietusi. Nebuvo jokio kontakto. Vienu metu iÅ¡girdo, kaip kažkas pradėjo rėkti. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė per langÄ Å¡aukiantį vyriÅ¡kį.

Suprato, kad jis rėkia jai. KÄ tiksliai pastarasis sakė, negali nurodyti, tačiau Å¡is Å¡aukė, kad kodėl ji negali važiuoti pro kitÄ pusę. Ji nesuprato apie kokiÄ kitÄ pusę jis kalba, to kiemo nepažįsta ir kito iÅ¡važiavimo nematė. Tada pasižiÅ«rėjo automobilius, jokių apgadinimų nepastebėjo ir iÅ¡važiavo. Tikrai nesuprato ir nematė, kad kliudė svetimÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Buvo tamsu (ta automobilio vieta nebuvo apÅ¡viesta), Å¡lapia, automobilis yra Å¡lapio asfalto spalvos, kas taip pat apsunkino pamatymÄ .

VyriÅ¡kis jai taip pat nieko nesakė, kad ji atsitrenkė, nesakė iÅ¡eisiantis į laukÄ , neprašė palaukti. BÅ«dama rami, kad nieko nepadarė, iÅ¡važiavo. Neturėjo jokio tikslo pasiÅ¡alinti - vyriÅ¡kis jÄ ir automobilį aiÅ¡kiai matė, teisę vairuoti ji turi, visi dokumentai yra tvarkingi. Buvo viskÄ jau pamirÅ¡usi, kai paskambino iÅ¡ policijos. Po skambučio ji dar kartÄ apžiÅ«rėjo automobilį, bet irgi jokių apgadinimų nepamatė. Ir tik dar vėliau, kai automobilis stovėjo saulėje, buvo gerai nudžiÅ«vęs, pamatė, kad yra nubrozdintos durelės. Labai gailisi dėl susidariusios situacijos ir dar kartÄ pažymi nesiekusi pasiÅ¡alinti.Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V.

C. parodė, jog bÅ«damas namuose (trečiame aukÅ¡te) pamatė, kaip kieme užsidegė Å¡viesa. Jis pasižiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kaip pradėjo važiuoti automobilis „Suzuki“, kuris pravažiuodamas kliudė jo automobilį „Chrysler“, pastarasis sujudėjo. Kontaktas įvyko pravažiavimo metu, nesant greičio, automobiliams susilietus, be smÅ«gio. Buvo apgadintas jo automobilio deÅ¡inės pusės bamperio kampas. Jis atsidaręs langÄ , pradėjo Å¡aukti. IÅ¡ „Suzuki“ iÅ¡lipo vairuotoja, jis jai sakė „atsargiau, „kÄ darai“.

Tikslių frazių neatsimena, tačiau jos buvo panaÅ¡aus turinio į nurodytas. SuÅ¡ukęs iÅ¡ karto bėgo į kiemÄ , tačiau išėjęs nieko neberado. Sunku atsakyti, ar vairuotoja pajuto kontaktÄ . Jis jai konkrečiai nieko nesakė apie kliudymÄ , neprašė palaukti, kol iÅ¡eis į laukÄ . Matė, kad mergina automobilius apžiÅ«rėjo. Galimai ji apgadinimų ir nematė, nes automobilių dalys, kuriomis įvyko kontaktas, nebuvo apÅ¡viestos, jos liko Å¡ešėlyje.Teismo posėdyje apklausta liudytoja A.

C. parodė, kad ji tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo apgadintas jos vyrui priklausantis automobilis, nematė. BÅ«dama namuose, iÅ¡girdo vyrÄ Å¡aukiant, jog kažkas atsitrenkė į jų automobilį „Chrysler“, girdėjo, kaip jis Å¡aukė „kur važiuoji“. Vyras pasiėmė striukę ir iÅ¡skubėjo į laukÄ , ji paskui, tačiau kieme nieko nebebuvo. Išėjusi į laukÄ , pamatė apgadintÄ bamperį.L. R. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurias pastaroji davė apklausiama teisme (b. l. 13).L.

R. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ patvirtina byloje esantys įrodymai. IÅ¡ L. R. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-55778641-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 bÅ«rio vyr. patrulio M. J. 2016-03-21 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-03-21, apie 22.15 val., gautas praneÅ¡imas apie apgadintÄ transporto priemonę bei pasiÅ¡alinusį vairuotojÄ (b. l. 4).

Ä®vykį tiesiogiai stebėjęs V. C. parodė 2016-03-21, apie 21.00 val., pro buto langÄ pamatęs, kaip į jo automobilį atsitrenkė maÅ¡ina (b. l. 8). Teisme apklaustas V. C. taip pat patvirtino aiÅ¡kiai matęs, kaip pravažiuodamas „Suzuki“ kliudė jo automobilį „Chrysler“, abi transporto priemonės susilietė, jo automobilis kontakto metu sujudėjo. „Chrysler Voyager“ buvo apgadintas galinis deÅ¡inysis bamperis (b. l. 23-27). Liudytoja A. C. parodė, jog bÅ«dama namie iÅ¡girdo vyrÄ Å¡aukiant, kad į jų automobilį kažkas įvažiavo.

Išėjusi kieme pamatė apgadintÄ galinį bamperį (b. l. 9, 23-27). Eismo įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio schemoje, o transporto priemonių apgadinimai – transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokole (b. l. 6-7, 14-17). IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. R. nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodama pro stovintį „Chrysler Voyager“ markės automobilį, nepaliko pakankamo tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl ko jį kliudė ir apgadino.

Tokie L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Suzuki XS 4“ apgadinimas neinkriminuotas, kadangi Å¡i transporto priemonė nuosavybės teise priklauso L. R. ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme).SuraÅ¡ytu administracinės teisės pažeidimo protokolu L. R. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „Suzuki Sx4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinusi nukentėjusiojo V.

C. automobilį „Chrysler Voyager“, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktÄ . Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ nustatyta, jog L. R. nebuvo pakankamai atidi, pravažiuodama stovintį nukentėjusiojo automobilį „Chrysler Voyager“, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir apgadino.

Pastarosios kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu kategoriÅ¡kai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, pakankamo pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog L. R. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, sÄ moningai tikėdamasi iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Apklausiama L.

R. viso proceso metu nuosekliai tikino jokio kontakto nepajutusi ir tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos neiÅ¡važiavusi, tokio tikslo tikrai neturėjo – nebuvo vartojusi alkoholio, teisę vairuoti turi, automobilio dokumentai tvarkingi, nejuto kontakto, be to, nukentėjusysis aiÅ¡kiai matė ir jÄ , ir jos automobilį. Pro langÄ vyriÅ¡kis Å¡aukė, kam ji nevažiuoja pro kitÄ pusę, klausė, kÄ ji daranti, tačiau iÅ¡ tokių jo teiginių ji nesuprato kliudžiusi pastarojo automobilį, juo labiau, jokio kontakto nejuto.

Automobilius apžiÅ«rėjo, tuo metu jokių apgadinimų nematė. VyriÅ¡kis nesakė iÅ¡einantis į laukÄ , palaukti neprašė (b. l. 23-27). Nagrinėjamu atveju teismas yra linkęs manyti, jog L. R. tiesiog netinkamai įvertino susidariusiÄ situacijÄ , neturėdama jokios tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir iÅ¡vengti kilsiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog apklausiamas nukentėjusysis pripažino, kad vairuotojai konkrečiai nieko nesakė, jog Å¡i kliudė jo automobilį, palaukti, kol iÅ¡eis į laukÄ , neprašė, tik Å¡aukė jai važiuoti atsargiau.

Taip pat patvirtino, jog vairuotoja automobilius apžiÅ«rėjo, pažymėjo, kad nors kieme ir užsidega Å¡viesa, tačiau tos automobilių dalys, kurios buvo apgadintos, liko Å¡ešėlyje, dėl ko galėjo bÅ«ti, kad pastaroji apgadinimų tikrai nepamatė (b. l. 23-27). Atsižvelgiant į tamsų paros metÄ , tai, kad automobiliai, bent jau dalis jų, buvo neapÅ¡viesti, nukentėjusysis neiÅ¡sakė jokių pretenzijų, kad buvo kliudytas automobilis, nepaneigtina, jog L. R. galėjo iÅ¡ties nepamatyti apgadinimų ir nesuprasti padariusi eismo įvykį.

Pažymėtina, kad pastaroji nesiėmė jokių veiksmų automobilio apgadinimams pašalinti, nors tuo atveju, jeigu būtų siekusi išvengti atsakomybės, turėjo tokiam tikslui ne mažiau nei savaitę laiko. Taip pat nurodytina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos - automobilis apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina L.

R. nebuvus jokio motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pastaroji, turėdama 14 metų vairavimo staÅ¾Ä , praeityje administracine tvarka bausta tik vienÄ kartÄ , paskirtÄ baudÄ iÅ¡ karto sumokėjo, nuobauda nebegaliojanti, kas rodo, jog ji iÅ¡ esmės nėra linkusi pažeidinėti KET taisykles, daryti kitus pažeidimus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviÄ jÄ pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama L.

R. asmenybė (aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 22), administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ , nuobauda negaliojanti). Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. R. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi,                  224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

L. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudÄ .L. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio            1 dalis). Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė                                                                                      Â