Legislator Case Law & Legislation
999c41ac-80f0-4de4-aeeb-a178cbcfa9f0 AI generated

999c41ac-80f0-4de4-aeeb-a178cbcfa9f0 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 999c41ac-80f0-4de4-aeeb-a178cbcfa9f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2A – 368 – 198 / 2012Irena Stulgienė                                           Proceso Nr. 2-37-3-00857-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7;    35.5; 42.9; 42.10; 52.1; 121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

999c41ac-80f0-4de4-aeeb-a178cbcfa9f0 · Panevėžio apygardos teismas: Ji ieÅ¡kovui sakiusi, kad 24000 litų jam atiduos, tik iÅ¡ karto visų pinigų neturi, siÅ«lė, kad nesiteis alimentų vaiko iÅ¡laikymui. Nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje 2010-12-02 V. M. nurodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), atėjęs G. M. rėkė necenzÅ«riniais žodžiais, užsimojo ranka, sakė, kad ji subyrės, bet atėjo santechnikas ir vien dėl paÅ¡alinio žmogaus jis to neįvykdė. Minėti atsakovės parodymai patvirtina, kad skolos raÅ¡telis atsakovės buvo suraÅ¡ytas ne 2010-12-01.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2A – 368 – 198 / 2012Irena Stulgienė                                           Proceso Nr. 2-37-3-00857-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7;    35.5; 42.9; 42.10; 52.1; 121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-233/2012 pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl 31 000 Lt skolos priteisimo ir pagal atsakovės V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. M. dėl susitarimo raÅ¡telio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas G. M., patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. 31 000 Lt, 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove nuo 2002 metų kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovas bendru su ieÅ¡kove sutarimu, investavo į atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kyje, jį pagerino. 2004 m. kai vyko namo rekonstrukcijos darbai, atsakovė buvo iÅ¡vykusi dirbti į VokietijÄ , jai grįžus, jis parodęs visus statybinių medžiagų pirkimo kvitus, pasakęs, kiek sumokėjo darbininkams už darbus, kadangi į atsakovės namo rekonstrukcijÄ buvo įdėti jo 31000 Lt, atsakovė 2004-07-15 pasirašė susitarimo raÅ¡telį kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas į namo rekonstrukcijÄ investavo 31000 Lt, reikalui esant Å¡iuos pinigus pažadėjo grÄ Å¾inti per vienerių metų laikotarpį.

Atsakovei priklausančioje namo dalyje buvo atlikti mūrijimo, betonavimo darbai, iškelta palėpė ir trečiame aukšte įrengti du kambariai ir didelis holas, uždėtas naujas stogas, pirkta mediena, šiltinimo medžiagos, skardos, atlikti skardinimo darbai. Ieškovas savo lėšomis pirko panaudotų plytų apie 10 tūkstančių vnt. už 4 tūkstančius Lt ir medienos už 6 tūkstančius Lt iš Š. Stogo dengimo darbus jo prašymu atliko P. J., D. Ž. ir D., kurio pavardės nežinantis.

P. J. už darbÄ sumokėjęs apie 10 tÅ«kstančių Lt. Be to, namo rekonstrukcijai pirko įvairias statybines medžiagas: stogo Å¡iltinimui pirko statybinę vatÄ , plėvelę; plokÅ¡tes, betonÄ , polisterolį, langus. (b. l. 13-14, 49-50, 116-123, 133-134).Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė vadovaujantis CK 1.91 str., pripažinti „SusitarymÄ â€œ, suraÅ¡ytÄ dėl 31 000 Lt ieÅ¡kovo investavimo į atsakovės namo rekonstrukcijÄ negaliojančiu dėl to, kad susitarimas buvo iÅ¡gautas realaus grasinimo ir psichologinio spaudimo bÅ«du, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas susitarimo raÅ¡telis iÅ¡ jos buvo iÅ¡gautas prieÅ¡ jos valiÄ , siekiant ieÅ¡kovui nepagrįstai pasipelnyti. IeÅ¡kovas nuo 2010 m. kovo mėnesio siuntęs jai SMS žinutes, kuriomis daręs psichologinį spaudimÄ , kad perraÅ¡ytų jam dalį jai priklausančio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kyje, o nesutikus jai namo perraÅ¡yti, 2010-08 iÅ¡ 3 d. į 4 d. buvo smarkiai jo sumuÅ¡ta, dėl ko ieÅ¡kovas buvo nuteistas. Ginčijamas „Susitarymas“ buvo jos pasiraÅ¡ytas 2010 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovui atvykus pas jÄ Ä¯ namus, jam grasinant bei diktuojant tekstÄ , minėtÄ susitarimÄ parašė prieÅ¡ savo valiÄ , nes buvo neatsigavusi po patirto ieÅ¡kovo smurto 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje (b. l. 31-32).

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 31 000 Lt jo turėtų iÅ¡laidų pagal rangos sutartį atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui ir valstybei.Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas pateikdamas reikalavimÄ , teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu nurodė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.871str., 6.874str.), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių, nurodant ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , surinktų įrodymų matyti, tarp Å¡alių buvus susiklosčiusius rangos sutarties teisinius santykius, t.y., kad jis su atsakove kartu gyvendami, susitarę dėl atsakovei priklausančios asmeninės nuosavybės teise gyvenamo namo dalies rekonstrukcijos ieÅ¡kovo lėšomis, jam pateikus atsakovei įrodymus apie pirktas medžiagas, nurodžius apie sumokėtas iÅ¡laidas darbus atlikusiems asmenims, atsakovė jo turėtas iÅ¡laidas pripažino ir raÅ¡tu tai patvirtino, suraÅ¡ydama „susitarymo“ raÅ¡telį.

Teismas pažymėjo, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ä®statymai įpareigoja teismÄ aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, neapsiriboti vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 str. 5 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti pateikė ”SusitarymÄ â€, kuriame nurodyta, kad atsakovė nuo 2004-07-15 pradėjo namo rekonstrukcijÄ , prie kurios prisidėjo ieÅ¡kovas į jÄ investuodamas 31 000 Lt, reikalui esant Å¡iuos pinigus pažadėjo gražinti vienų metų bėgyje.

Atsakovė neginčijo, kad su ieÅ¡kovu nuo 2003 m. buvo pažįstami, vėliau kurį laikÄ kartu gyveno, turi sÅ«nų, kad „Susitarymas“ raÅ¡ytas jos ranka, tačiau nurodė, kad jis buvo suraÅ¡ytas prieÅ¡ jos valiÄ , realaus ieÅ¡kovo grasinimo ir psichologinio spaudimo jos atžvilgiu įtakoje, ieÅ¡kovui 2010-12-01 diktuojant tekstÄ , CK 1.91str. pagrindu teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė „SusitarymÄ â€œ pripažinti negaliojančiu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad 2004 m. vasarÄ jis savo lėšomis rekonstravęs atsakovei priklausančio namo dalį, patvirtina ne tik atsakovės suraÅ¡ytas susitarimo raÅ¡telis, bet ir kiti įrodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys statybinių medžiagų užsakymo, jų įgijimo laikÄ , liudytojų P. J., V.

Å ., A. A., I. T., K. V. parodymai. Teismas nustatė, kad kai ieÅ¡kovas 2004 m. rekonstravo namÄ , atsakovė buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ . Atsakovei grįžus į LietuvÄ jau buvo pakeisti namo langai. IeÅ¡kovas rÅ«pinosi visais darbais, vežiojo darbininkus, pristatinėjo statybines medžiagas. IeÅ¡kovas įdėjo į namÄ daug savo pinigų, todėl atsakovė parašė paskolos raÅ¡telį kaip garantÄ . Nors atsakovė teigė, kad visi pagrindiniai rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki jai iÅ¡vykstant į užsienį dirbti, t.y. iki 2004 m. liepos mėnesio pradžios, tačiau Å¡ie jos parodymai prieÅ¡tarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams.

Teismas pažymėjo, kad nors Å¡alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės rangos sutarties dėl atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijos ieÅ¡kovo lėšomis, tai nedaro tarp Å¡alių susiklosčiusių rangos teisinių santykių negaliojančiais (CK 1.93str.1d.), įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė, ieÅ¡kovui baigus jai priklausančio namo dalies rekonstrukcijos darbus, patvirtino ieÅ¡kovo į rekonstrukcijÄ Ä¯dėtas 31000 Lt asmeninių lėšų, suraÅ¡ydama “SusitarymÄ â€œ, kas patvirtina tai, kad ji atliktus ieÅ¡kovo darbus priėmė.

Byloje nustatytas aplinkybes dėl tarp Å¡alių buvusių pakankamai artimų tarpusavio santykių, bendrų planų ateičiai, teismas laikė pakankamu pagrindu, vadovaujantis CK 1.93 str. 6 d. remtis ir liudytojų parodymais, darant iÅ¡vadÄ dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių rangos teisinių santykių. Teismas laikė, kad pateikto byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame antstolis L. J. konstatavo faktines aplinkybes apie ieÅ¡kovo siųstas trumpÄ sias žinutes ir tel.Nr.862433304, Nr.860913015 laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2010-08-01 turinys kelia abejonių ieÅ¡kovo tvirtinimui, kad atsakovės susitarimo raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas 2004 m. spalio mėnesį.

Tačiau atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad „Susitarymo“ raÅ¡telis, suraÅ¡ytas jos nurodytomis aplinkybėmis 2010-12-01 ir prieÅ¡ jos valiÄ bei prieÅ¡tarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.1-133-762/2010 matyti, kad V. M., aiÅ¡kindama aplinkybes dėl jos atžvilgiu G. M. panaudoto smurto 2010-08-04 nurodė, kad galvoja, jog viskas vyko dėl to, kad ji ieÅ¡kovui neužrašė savo namų, kuriuos jie kartu remontavo, ieÅ¡kovas namo remontui davęs 24000 litų, prašė namus užraÅ¡yti jo vardu, jai atsisakius tai padaryti, motyvuojant, kad Å¡is namas liks sÅ«nui M., ieÅ¡kovas jÄ privertė pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telį, kad ji jam skolinga 30000 – 24000 Lt, kuriuos jis davė remontui ir 6000 Lt už tai, kad jis dirbo.

Ji ieÅ¡kovui sakiusi, kad 24000 litų jam atiduos, tik iÅ¡ karto visų pinigų neturi, siÅ«lė, kad nesiteis alimentų vaiko iÅ¡laikymui. Nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje 2010-12-02 V. M. nurodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), atėjęs G. M. rėkė necenzÅ«riniais žodžiais, užsimojo ranka, sakė, kad ji subyrės, bet atėjo santechnikas ir vien dėl paÅ¡alinio žmogaus jis to neįvykdė. Minėti atsakovės parodymai patvirtina, kad skolos raÅ¡telis atsakovės buvo suraÅ¡ytas ne 2010-12-01.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad ji, pripažindama skolÄ , skolos raÅ¡telį parašė tik ieÅ¡kovui reikalaujant, o atsakovei siekiant turimÄ skolÄ ieÅ¡kovui užskaityti kaip iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, kÄ patvirtina aplinkybė, kad dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo į teismÄ ji kreipėsi tik 2010-09-07 (c. b. Nr. 2-32-126/2011), nelaikytina aplinkybe, pagrindžiančia atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . V. M. nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ duoti parodymai dėl G. M. apsilankymo jos namuose 2010-12-01, nepatvirtina jos Å¡ioje byloje duotų parodymų dėl nurodomų susitarimo raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybių.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl jos pasirašytų dviejų skolos raštelių pasirašymo, dėl kaip pati nurodo nesamų jos skolų ieškovui, ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdama įrodyti G. M. neteisėtus veiksmus įstatymo nustatyta tvarka, jam siekiant nepagrįstai praturtėti ir kad tokie neteisėti ieškovo veiksmai yra nustatyti. Atsakovės argumentus, dėl jos minėtų baudžiamojoje byloje duotų parodymų, kad ji suklydusi, buvo pasimetusi, teismas laikė atsakovės pasirinkta įrodinėjimo jai palankių aplinkybių taktika.

Teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma konkreti susitarimo raštelio surašymo data nenustatyta (ieškovas teigė, kad 2004 m. spalio mėnesį, atsakovė - 2010-12-01), tačiau teismas to nelaikė esmine aplinkybe, kuri paneigtų tarp šalių buvus susiklosčiusius rangos teisinius santykius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad perdavė G. M. jos lėšomis įgytas statybines medžiagas, reikalingas jos namo dalies remontui ar perdavė pinigines lėšas, reikalingų namo remonto medžiagų įgijimui ir atliktų darbų apmokėjimui, nors šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga priklauso atsakovei (CPK 12str.,CK 6.648str., 6.644str.1d.).

Teismas laikė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai, liudytojos G. J. parodymai, kad per draugę iÅ¡ Vokietijos atsakovė perdavusi 8000 Lt, jos gyvenamo namo remonto darbams atlikti, nepaneigia atsakovės susitarimo raÅ¡telyje pripažinto ieÅ¡kovo 31000 Lt lėšų investavimo į jai priklausančio namo rekonstrukcijÄ , fakto. Ä®vertinęs visetÄ teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, ieÅ¡kinį teismas tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 31000 Lt jo turėtų iÅ¡laidų (CK 6.644, 6.656 str.).

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypo nuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nurodė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o teismas iÅ¡eidamas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ribų savo sprendime pasisakė ir konstatavo, jog tarp Å¡alių buvę susiklostę rangos sutarties teisiniai santykiai.

Todėl atsakovės nuomone, teismo priimtas sprendimas neatitinka ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateiktų faktų ir reikalavimų, visiÅ¡kai nėra susijęs su nagrinėjimo ginčo esme ir vadovaujantis LT CPK 330 str. nuostatomis turi bÅ«ti panaikintas. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Teismas gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu asmuo aiÅ¡kiai suformuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindÄ .

Kai ieÅ¡kinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiÅ¡kiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iÅ¡kviesti Å¡alis ir jas apklausti tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ginčo esmė ir netgi visiÅ¡kai suformuluotas Å¡alių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.). Nors nagrinėjant bylÄ atsakovės atstovė nurodė, kad iÅ¡ tokių ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nepatikslinus, negalima tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ieÅ¡kovo reikalavimo ir nustatyti kokiu pagrindu kvestionuojamas ginčo sandorio įgyvendinimas, t. y. ar ieÅ¡kovas reikalavimÄ reiÅ¡kia iÅ¡ paskolos sutarties ar bendro gyvenimo kartu, tačiau teismas iÅ¡ esmės pasirinko trečiÄ variantÄ -rangos sutarties aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieÅ¡kinį, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių prieÅ¡taravimų, todėl liko neatskleista bylos esmė. Teismas nukrypo nuo suformuluoto ieÅ¡kinio reikalavimo ir tuo pažeidė procesinės teisės normas ir nesudarė sÄ lygų atsakovei tinkamai parengti atsikirtimo argumentus.Pirmos instancijos teismas priimtame sprendime nepagrįstai nurodo, kad nors Å¡alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės rangos sutarties dėl namo dalies rekonstrukcijos ieÅ¡kovo lėšomis, tai nedaro tarp Å¡alių susiklosčiusių rangos teisinių santykių negaliojančiais, nes CK normos, nenumato, kad raÅ¡ytinės formos nesilaikymas tokio pobÅ«džio sutartis daro negaliojančiomis.

Atliktų darbų priėmimas-perdavimas yra privaloma procedÅ«ra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Ä®statymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikiusios Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktÄ (LR CK 1.93 str. 2 d.). Å iuo atveju nebuvo sudaryta nei raÅ¡ytinė rangos sutartis, nei paskolos sutartis. IeÅ¡kovas nepateikė atsakovei statybinių medžiagų pirkimo kvitų bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nei pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančių dokumentų.

Todėl teismas priimdamas sprendimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į du svarbius sutarčių aiÅ¡kinimo principus, kurie įtvirtinti LR CK 6.193 str. 1 d. Pirmasis, kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Antrasis reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį tekstÄ . Atsakovei nesutikus perraÅ¡yti namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, 2010 m. rugpjūčio iÅ¡ 3 d. į 4 d. buvo smarkai sumuÅ¡ta, ko pasėkoje ieÅ¡kovas buvo teisiamas ir pripažintas kaltu.

IeÅ¡kovas ne kartÄ prieÅ¡ atsakovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2010-12-10 ieÅ¡kovas atvyko pas atsakovę į namus ir grasindamas bei diktuodamas tekstÄ iÅ¡ atsakovės iÅ¡gavo „SusitarymÄ ". SusitarimÄ parašė prieÅ¡ savo valiÄ , nes buvo neatsigavusi po patirto smurto, kuris įvyko 2010 m. rugpjūčio pradžioje. Tačiau į Å¡ias aplinkybes teismas neatsižvelgė, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, t.y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 176, 177, 178, 197 straipsnių nuostatas, nevertino tam tikrų esminės reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių įrodymų, netinkamai vertino raÅ¡ytinius įrodymus, neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ ir dėl to priėmė neteisėtÄ teisingumo principui prieÅ¡taraujantį sprendimÄ . Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį ir pripažindamas raÅ¡telio suraÅ¡ymo datÄ (2004m. spalio mėnesį) neiÅ¡sprendė pagrindinio klausimo, kuris nurodytas ieÅ¡kovo pateiktame raÅ¡telyje, t.y.

„Reikalui esant Å¡iuos pinigus pažadu gražinti, vienų metų bėgyje", kada atsirado reikalas gražinti Å¡iuos pinigus ir kada atsakovė buvo informuota apie jų gražinimÄ , nes nuo 2010 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovas gyveno atskirai. Todėl mano, kad atsakovės pagrįstas argumentas, jog raÅ¡telis nebuvo suraÅ¡ytas teismo nustatytÄ datÄ . Susitarimo raÅ¡telį apeliantė pasirašė realaus grasinimo ir psichologinio smurto pasėkoje, nes ieÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2010m. kovo 27 d. atsakovei siuntė sms žinutes, kuriomis darė didelį psichologinį spaudimÄ su grasinimais. (Tai patvirtintino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.).

Tačiau teismas neatsižvelgė į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra silpnoji pusė ir ne vienÄ kartÄ patyrusi ieÅ¡kovo smurtÄ . Teismas neįvertino ir nepagrįstai pasisakė apie „Susitarymo" sudarymo sÄ lygas ir bÅ«dus. Skundžiamas sprendimas yra pažeidžiantis ne tik atsakovės interesus ir lÅ«kesčius, bet ir materialinės ir procesinės teises normas, todėl yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti naikintinas. Vadovaudamasi LR CPK 314 str., pateikia teismui tik 2012-03-28 gautÄ Ä¯rodymÄ kad pareiÅ¡kėja V.

M. paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ Ä¯ RokiÅ¡kio rajono VPK dėl daiktų vagystės iÅ¡ jos namų ir jos kiemo, bet Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Todėl ieÅ¡kovo visi pateikti reikalavimai dėl investuotų ir pirktų daiktų atsakovės namui yra nepagrįsti, nes tuos pačius kvitus pateikė ir ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai klaidina teismÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas teisingai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo rangos teisiniais santykiais, teisingai ir pagrįstai vertino faktines aplinkybes. Nei viena teisėsaugos institucija nėra konstatavusi , kad susitarimas buvo surašytas psichologinio ir smurto įtakoje (b. l. 158). Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, todėl jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Atsakovė apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo Å¡iuos argumentus: teismas, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kaip rangos teisinius santykius, todėl atsakovei nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos gynybai, liko neatskleista bylos esmė;

įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikiusios Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktÄ (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o Å¡iuo atveju nebuvo sudaryta jokia raÅ¡ytinė sutartis; nepateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nors jis yra privalomas, užsakovo pareiga apmokėti atsiranda po to, kai priimtas darbų rezultatas; teismas neatsižvelgė į sutarties sudarymo sÄ lygas, aplinkybes apie ieÅ¡kovo naudojamÄ smurtÄ ; netinkamai vertino įrodymus, t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , pripažindamas raÅ¡telio suraÅ¡ymo datÄ (2004m. spalio mėn.) neiÅ¡sprendė pagrindinio klausimo, kuris nurodytas ieÅ¡kovo pateiktame raÅ¡telyje, t.y. kada atsirado reikalas gražinti Å¡iuos pinigus ir kada atsakovė buvo informuota apie jų gražinimÄ , nes nuo 2010 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovas gyveno atskirai; nustatydamas ar buvo realus grasinimas, neatsižvelgė į lytį, veiksmų pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , svarbu tinkamai kvalifikuoti Å¡alių sutartinius santykius, įvertinti Å¡alių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Bylos nagrinėjimo dalykas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalavimus, bet ir atsakovo atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus – atsiliepimo į ieÅ¡kinį faktinį pagrindÄ . Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pagrindÄ ir dalykÄ bei Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus – turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5, 6 p.; 135 str. 1 d. 3 p., 2 d,; 143 str. 3 d.).

Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR CK 6.156 str. 1 d.). CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Taigi, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , svarbu tinkamai kvalifikuoti Å¡alių sutartinius santykius, įvertinti Å¡alių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Å ioje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykas yra piniginis reikalavimas – 31 000 Lt skolos priteisimas iÅ¡ atsakovės; atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas – susitarimo raÅ¡telio, sudaryto realaus grasinimo ir smurto pasėkoje, pripažinimas negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis jie grindžiami (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ) ir teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susidariusį teisinį santykį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu Å¡alių veiksmais po sutarties įvykdymo, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ bei dalykÄ , laikė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį, nes ieÅ¡kovui ir atsakovei kartu begyvenant, esant geriems tarpusavio santykiams, jie susitarę dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalies rekonstrukcijos ieÅ¡kovo lėšomis atsakovės naudai.

Teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama „SusitarymÄ â€œ, patvirtino ieÅ¡kovo į jos gyvenamÄ jį namÄ Ä¯dėtas lėšas – 31 000 Lt ir ieÅ¡kovo darbus pagal jų susitarimÄ priėmė. LR CK 6.662 str. 1 d. nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ (jo rezultatÄ ). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trÅ«kumus, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti rangovui.

Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Å ioje byloje darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas (atsakovė) rangovo darbų rezultatÄ pradėjo naudoti pagal paskirtį, suraÅ¡ytas “Susitarymas“, patvirtina tai, kad ji atliktus ieÅ¡kovo darbus priėmė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad nebuvo pasiraÅ¡ytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, neatleidžia Å¡alių nuo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamÄ darbo rezultatÄ bÅ«tų sumokama sulygta kaina.

Tai suponuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje Å¡alių teisių apsaugÄ turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trÅ«kumus, tai padarė per protingÄ terminÄ , bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Darbų priėmimo-perdavimo reikÅ¡mės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieÅ¡tarautų Å¡ių procedÅ«rų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teiginius turi įrodyti ta Å¡alis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal Å¡iuos principus, turėjo pagrindÄ pripažinti, kad labiau tikėtina, jog faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias jas nurodo ieÅ¡kovas, o ne atsakovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės skundo motyvų dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo.Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl skolos priteisimo, tyrė ir vertino tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimus. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

CK nenumato, kad raÅ¡ytinės formos nesilaikymas daro negaliojančiÄ rangos sutartį. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, kai draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

Todėl teismas, nustatęs gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu tarp Å¡alių buvusius artimus santykius, bendrÄ gyvenimÄ kartu, gimusį sÅ«nų, pagrįstai pritaikė CK 1.93 str. 6 d. 4 p. ir rėmėsi liudytojų paaiÅ¡kinimais bei padarė iÅ¡vadÄ dėl tarp Å¡alių susidariusių rangos teisinių santykių. Be to, teismas rėmėsi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-762-2010 esančiais V. M. parodymais, kuriais ji pripažino, kad G. M. remontui davė 24000 Lt, kad jis savo darbÄ Ä¯vertino 6000 Lt, bet ji atsisakė tai padaryti motyvuodama, jog gyvenamasis namas liks abiejų sÅ«nui.Vadovaujantis CPK 178 str., ieÅ¡kovė teigdama, kad „Susitarymas“ buvo sudarytas realaus grasinimo pasėkoje, turėjo Å¡ias aplinkybes įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybės, pagrįstai pažymėjo, jog susitarimo raÅ¡telio suraÅ¡ymo data nėra nustatyta, tačiau tai nelaikytina esmine aplinkybe, kuri paneigtų byloje esančių įrodymų visuma nustatytÄ ieÅ¡kovo lėšų ir darbo investavimÄ atliekant atsakovei priklausančio namo dalies remontÄ (CPK 12 str., CK 6.648 str., 6.644 str. 1 d.). IeÅ¡kovės nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad ji 2010 m. rugpjūčio mėnesį buvo ieÅ¡kovo sumuÅ¡ta, nesant kitų įrodymų apie konkrečiai „Susitarymo“ metu buvusį grasinimÄ , nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį negaliojančiu 1.91 str. 4 d. pagrindu.Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    Birutė Jonaitienė                                                                                    Laimantas MisiÅ«nas                                                                                            Laimutė Sankauskaitė        Â