A-438-1658-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1658/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00296-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neveikimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. skundu ir jo patikslinimais kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu ir įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl per ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 m. liepos 31 d. jam buvo įteiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2009 m. liepos 30 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr.U36-7, kuriame nurodytas atliekamo teminio mokestinio patikrinimo dalykas: fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Pareiškėjas pabrėžė, jog mokestinis patikrinimas tęsiasi iki šiol. Pareiškėjas teigė, kad teminis mokestinis patikrinimas savo esme yra paprastesnis nei kompleksinis mokestinis patikrinimas mokesčių mokėtojo kontrolės kaip šis vykdo mokestines prievoles rūšis, kadangi veiklos kontrolė atliekama tik konkretaus ar kelių konkrečių mokesčių atžvilgiu. Atitinkamai teminio patikrinimo trukmė, atsižvelgiant į patikrinimo atlikimo rūšių sudėtingumą, negali būti maksimali ir atitikti protingą galimą maksimalų patikrinimo atlikimo trukmės terminą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis numato, kad mokesčių administratorius privalo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, nors ir patikrinimo trukmė mokesčių administratorius buveinėje neribojama.

Pareiškėjas nurodė, jog šią poziciją pagrindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams rekomenduojama mokestinio patikrinimo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmę nustatančios Mokesčių patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87. Jose numatytas rekomenduotinas vieno mokestinio patikrinimo atlikimo laikas. Priklausomai nuo juridinio asmens civilinės atsakomybės formos ir metinės visų pajamų sumos rekomenduotina patikrinimo trukmė neturėtų viršyti kompleksinio mokestinio patikrinimo atveju 50 darbo dienų, o teminio mokestinio patikrinimo atveju – 25 darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį yra 22 dienos, maksimali kalendorinio mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė bet kuriuo atveju neturėtų viršyti 3 mėnesių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose taisyklėse aptartas mokestinio patikrinimo atlikimo laikas gali būti orientaciniu kriterijumi vertinant ir fizinio asmens atliekamo mokestinio patikrinimo trukmę, nes pastaroji teisės aktais nėra reglamentuota. Pareiškėjas akcentavo, jog atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas mokesčių administratoriaus teises, net ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nevykdo savo pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorius negali būti pasyvus - jis nėra atleidžiamas nuo Mokesčių administravimo įstatyme jam numatytos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijos. Tik aktyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai gali užtikrinti mokestinio patikrinimo atlikimą per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką ir garantuoti mokesčių mokėtojo teises. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nesiėmė visų galimų Mokesčių administravimo įstatyme numatytų patikrinimo veiksmų apskaičiuojant mokėtino mokesčio dydį, laukė, kol mokesčių mokėtojas pats pateiks patikrinimui reikalingus duomenis, nors juos gali išsireikalauti iš atitinkamų institucijų. Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė akivaizdžiai viršyta ir peržengia bet kokias protingumo ribas.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad joks pranešimas apie mokestinio patikrinimo sustabdymą ar pratęsimą nebuvo įteiktas ir pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su kokiomis nors konkrečiomis mokestinio patikrinimo pratęsimo ar sustabdymo priežastimis ir terminais. Teigė, jog mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. gruodžio 27 d. priėmė ir patvirtino turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti žemės sklypai, butai, pastatų dalys – viso areštuoto turto vertė yra 552 814,35 Lt. Pareiškėjas akcentavo, kad turto areštas mokesčių mokėtojui yra sunkiausių padarinių sukelianti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Turto areštas aukščiau paminėtiems daiktams buvo pritaikytas apribojant disponavimo jais teisę. Neprotingai ilgai užsitęsusi mokestinio patikrinimo trukmė ir jos pabaigos teisinis neapibrėžtumas lemia tai, jog nuo 2010 m. gruodžio 27 d. turto arešto akto Nr. 12-28-10596 priėmimo ir patvirtinimo iki dabar trunkantis turto arešto akte paminėtų nekilnojamųjų daiktų disponavimo teisės apribojimas nebeatitinka laikinumo kriterijaus ir lemia pareiškėjo teisių suvaržymo trukmės neapibrėžtumą. Dėl per ilgai užsitęsusio mokestinio patikrinimo ir atitinkamai taikomo nuosavybės teisių suvaržymo – turto arešto, nepaprastai ilgai suvaržytos pareiškėjo, kaip nekilnojamųjų daiktų savininko, teisės ir jis dėl per ilgai trunkančio suvaržymo patyrė realius piniginius nuostolius. Tai, anot pareiškėjo, patvirtina preliminarios butų pirkimo – pardavimo sutartys. Kaip pabrėžė pareiškėjas, atsakovas vilkino mokestinio patikrinimo atnaujinimą, nes remiantis atsakovo 2011 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (7.22)-D2-11411 pateiktais duomenimis, visi papildomi dokumentai bei reikiama informacija, dėl kurios surinkimo mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, buvo gauta iki 2011 m. balandžio 27 d., tačiau mokestinis patikrinimas atnaujintas tik beveik po keturių mėnesių – 2011 m. rugpjūčio 23 d.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimuose nurodytais motyvais prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI III-ojo patikrinimų skyriaus specialistė A. R. pagal atsakovo 2009 m. liepos 30 d. pavedimą tikrinti Nr. U11-8 pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas bei sumokėjimas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine J. P. minėtu laikotarpiu įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau pardavė ir iš šios veiklos gavo pajamų. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu vykdė nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo individualią veiklą, neįregistravęs tokios veiklos, neįsiregistravęs pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Pareiškėjas nedeklaravo iš individualios veiklos gautų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokesčių. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo mokestinį patikrinimą sustabdė 2009 m. rugpjūčio 27 d. dėl informacijos iš kitų institucijų gavimo. Atsakovo vertinimu, sustabdydamas mokestinį patikrinimą, jissiekė gauti papildomus dokumentus iš pareiškėjo, gauti informaciją iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo, Šilutės kredito unijos ir kt. Anot atsakovo, apie mokestinio patikrinimo sustabdymą pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2009 m. rugsėjo 1 d.

Atsakovas akcentavo ir tai, jog gavus papildomus dokumentus, mokestinis patikrinimas buvo atnaujintas 2011 m. rugpjūčio 23 d. Specialistė A. R., kuriai buvo pavesta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. birželio 30 d. sirgo. Kadangi ji buvo susipažinusi su pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, ją buvo apibendrinusi ir susisteminusi, atsakovas A. R. ligos metu jos nepakeitė kitu mokesčių administratoriaus pareigūnu, nes toks pakeitimas būtų buvęs sudėtingas ir netikslingas. Anot atsakovo, atnaujinęs mokestinį patikrinimą jis vertino surinktą informaciją ir įformino mokestinio patikrinimo rezultatus. Atsakovas teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja mokestinio patikrinimo trukmės, tačiau įpareigoja mokesčių administratorių mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Pažymėjo, jog pareiškėjos atžvilgiu pradėtą mokestinį patikrinimą atsakovas atlieka vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatomis, nustatančiomis mokestinių patikrinimų atlikimo tvarką, t. y. siekdamas mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Teigė, kad pareiškėjo argumentas, jog atsakovas pažeidė Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 bei 40 punkto nuostatas, nes neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nepagrįstas.

Atsakovas nurodė, jog Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 371 punktu įtvirtinti mokestinio patikrinimo nutraukimo pagrindai. Šiuo punktu nustatyta, kad kai yra išrašytas pavedimas tikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių faktinis mokestinis patikrinimas dar nepradėtas, arba faktinis mokestinis patikrinimas yra pradėtas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių negali būti tęsiamas ir/ar užbaigtas (pvz. dėl teismo sprendimo/nutarties), tai mokestinis patikrinimas gali būti nutrauktas. Anot atsakovo, pareiškėjas prašo įpareigoti jį nutraukti mokestinį patikrinimą dėl pernelyg ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės, tačiau tokio mokestinio patikrinimo nutraukimo pagrindo jokie teisės aktai nenumato.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundu ir jo patikslinimais kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu bei įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl pernelyg ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės. Pareiškėjas teigė, kad mokestinio patikrinimo pratęsimo motyvai nepagrįsti; atsakovas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas, nedelsiant jo neatnaujino.

Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad mokesčių administratorius savo buveinėje vykdydamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą turėjo realias galimybes jį atlikti per trumpesnį laikotarpį, tačiau jomis nepasinaudojo, t. y. vilkino patikrinimo eigą. Priešingai, teismo nuomone, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, tikrinimo metu mokesčių administratorius veikė aktyviai ir surinko bei privalėjo įvertinti daug faktinių įrodymų, apibūdinančių įvykdytus sandorius, todėl, atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, laikytina, kad įstatyminis reikalavimas mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį pažeistas nebuvo.

Dėl įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą teismas pabrėžė, jog pareiškėjas prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities VMI nutraukti mokestinį patikrinimą dėl pernelyg ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 371 ir 372 punktuose reglamentuojamas mokestinio patikrinimo nutraukimas. Taisyklių 372 punktas numato, kad mokestinis patikrinimas gali būti nutraukiamas mokestinį patikrinimą atliekančio pareigūno motyvuota išvada, paaiškėjus šių taisyklių 371 punkte nurodytoms aplinkybėms (inter alia mokestinis patikrinimas negali būti tęsiamas ir/ar užbaigtas pvz. dėl teismo sprendimo).

Teismas pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas jau užbaigtas ir 2011 m. spalio 20 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. A18-31, pareiškėjas su juo supažindintas ir 2011 m. lapkričio 2 d. įteiktas vienas šio akto egzempliorius. Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės nutraukti mokestinį patikrinimą. Be to, kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo mokestinis tikrinimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą (patikslintus skundus) atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl prašymo pripažinti atsakovo neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu atmetimo ir priimti naują sprendimą: šioje dalyje skundą tenkinti ir pripažinti atsakovo neveikimą (mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku) neteisėtu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, fragmentiškai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities VMI prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai vertino visus surinktus įrodymus, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. P. pirminiu skundu (b. l. 3 – 8) ir jo patikslinimais (b. l. 32 – 33, 52 – 53) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities VMI neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu ir įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl per ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės. Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. liepos 31 d. jam buvo įteiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 30 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. U36-7, kuriame buvo nurodytas atliekamo teminio mokestinio patikrinimo dalykas: fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis, o šis patikrinimas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai (neteisėtai) tęsiasi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo A. P. ir atsakovo Klaipėdos apskrities VMI kilo ginčas dėl mokestinio patikrinimo terminų nustatymo ir šio patikrinimo pratęsimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog mokestinio patikrinimo tvarką, eigą ir patikrinimo rezultatų įforminimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) VI-ojo skyriaus normos Mokesčių administravimo įstatymo 134 straipsnyje numatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo, patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka buvo patvirtinta ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 „Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija). Šie teisės aktai nustato ir mokestinių patikrinimų atlikimo terminus bei įtvirtina sąlygas jiems sustabdyti, todėl siekiant įvertinti atsakovo veiksmų, susijusių su mokestinio patikrinimo atlikimu, teisėtumą ir pagrįstumą būtina išanalizuoti juose įtvirtintų teisės normų turinį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo, turinčio struktūrinių padalinių (filialų ar atstovybių), patikrinimui papildomai skiriama po 30 dienų kiekvienam filialui ar atstovybei patikrinti, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti terminai centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsti atitinkamai ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų. Minėtų Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų teisės normų turinį konkretizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktas. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, vietos mokesčių administratoriaus prašymu pas mokėtoją atliekamo patikrinimo trukmė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų kiekvienam struktūriniam padaliniui. Atsižvelgdamas į mokestinio patikrinimo sudėtingumą, veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, centrinis mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo trukmę gali pratęsti, kai egzistuoja Taisyklių 35.1 – 35.9 punktuose išvardintos aplinkybės: mokesčių administratoriaus pareigūnui: mokėtojas pateikė ne laiku arba nepateikė mokesčių administratoriaus pareigoms atlikti reikiamų duomenų, dokumentų, jų nuorašų, kompiuterinių laikmenų duomenų (kopijų) apie asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą; tikrinamasis mokėtojas neleidžia įeiti į savo patalpas ir pan.

Kita vertus, Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Ši nuostata iš esmės pažodžiui yra įtvirtinta ir Taisyklių 40 punkte, kuriame papildoma nurodyta, jog rekomenduotini mokestinio patikrinimo atlikimo terminai pateikiami Taisyklių priede, be to, siekiant užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, rekomenduojama, kad mokesčių mokėtojas paskirtų asmenį, kuris mokestinio patikrinimo eigoje kontaktuos su patikrinimą atliekančiu mokesčių administratoriaus pareigūnu.

Iš šių teisės normų matyti, jog teisės norminiuose aktuose skirtingai reglamentuojama mokestinio patikrinimo, atliekamo nuvykus pas mokesčių mokėtoją, ir mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje, terminai, jų skaičiavimo tvarka ir pratęsimo atvejai. Atliekant mokesčių mokėtojo veiklos mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriaus buveinėje privalomi šio patikrinimo atlikimo terminai teisės normomis iš anksto nenustatomi, o mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į vienintelę imperatyvaus pobūdžio sąlygą - būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia sąlyga iš esmės reiškia tai, kad mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti ar pratęsti mokestinio patikrinimo trukmę nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t. y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis) atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus (pvz. išreikalauti papildomus dokumentus, informaciją ir pan.). Pastebėtina, jog analogiškos nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A438-547/2009, A442-1231/2009 ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos dokumentų (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje (Kęstučio g. 2, Šilutės m., Šilutės r. sav.), o pats pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Taigi nustatant ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nebuvo per ilga, o Klaipėdos apskrities VMI nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. sustabdė atliekamą mokestinį patikrinimą (b. l. 23 - 27), būtina taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalį bei Taisyklių 40 punktą ir įvertinti ar mokesčių administratorius nepažeidė jam keliamo reikalavimo užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, jog Taisyklių 36 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas. Be to, vadovaujantis Taisyklių 36 punkto nuostatomis, išimtiniais atvejais mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas dėl mokestinį patikrinimą atliekančio mokesčių administratoriaus pareigūno ligos, kai sudėtinga ir/arba netikslinga jo pakeisti kitu mokesčių administratoriaus pareigūnu

Teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo pažeistas, kadangi egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių reikėjo sustabdyti atliekamą patikrinimo terminą. Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. liepos 30 d. pavedime tikrinti Nr. U11-8 (b. l. 42) buvo nurodyta, jog mokestinis patikrinimas sustabdomas nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – papildomų dokumentų pateikimas ir informacijos gavimas. Šių veiksmų atlikimo būtinybę patvirtina atsakovo pavedime tikrinti padaryti įrašai bei jų turinį konkretizuojantys paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui (b. l. 65 – 67), kuriame išvardinti (detalizuoti) įvairiems subjektams nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. gruodžio mėn. išsiųsti rašytiniai užklausimai apie pareiškėjo veiklą tikrinamu mokestiniu laikotarpiu bei iš šių subjektų gauti atsakymai, taip pat kita mokesčių administratoriaus surinkta informacija (2010 m. gruodžio – 2011 m. balandžio mėn.), kuriai gauti buvo atlikti įvairių su pareiškėjo vykdyta veikla susijusių asmenų mokestiniai patikrinimai. Kita vertus, nuo 2011 m. gegužės mėn. pareiškėjo mokestinį patikrinimą atliekanti mokesčių administratoriaus pareigūnė A. R. sirgo (b. l. 68 - 69). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog negavęs visos reikiamos informacijos ir atsakymų į pateiktus užklausimus mokesčių administratorius neturėjo objektyvių galimybių nedelsiant (per kuo trumpesnį laikotarpį) baigti pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir atitinkamai įgijo teisę jį sustabdyti, kol bus gauta mokestiniam patikrinimui reikiama informacija ir pasveiks mokestinį patikrinimą atliekanti mokesčių administratoriaus pareigūnė (Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 36 ir 40 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiami Klaipėdos apskrities VMI veiksmai, susiję su pareiškėjo A. P. mokestiniu patikrinimu, buvo teisėti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas