999bbd2c-a08a-4a09-9ef8-ee591a010db8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5691-815/2016Administracinė byla Nr. I-1069-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03678-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas V. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) apie 15 mėnesių, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., kamerose Nr. 1, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 17 laikytas netinkamomis sÄ lygomis, jį baudžiant kankinimu ir pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Vilniaus PN kamerose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas, negu nustatytas teisės aktuose: pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ (toliau – ir HN 76:1999) 6.15 punktÄ asmeniui, laikomam laisvės atėmimo įstaigoje, turi teikti ne mažiau kaip 5 m2. Pažymėtina, kad kamerose, kurių plotas – apie 18 m2, įrengti: stalas, užimantis 1,5 m2 grindų ploto, 4 dviaukščiai gultai, užimantys 4 m2 grindų ploto, 4 spintelės, užimančios 3 m2 grindų ploto, taip pat sanitarinis mazgas, užimantis 3 m2 grindų ploto, todėl sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti.

Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose įrengta per daug miegamųjų vietų, nes jeigu patalpa yra 20 m2 ploto, joje gali bÅ«ti ne daugiau kaip 4 miegamosios vietos. Kamerose Å¡alta, drėgna, taip pat jose neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai kenkia regėjimui, be to, rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, o tai žemina žmogaus orumÄ , taip tyčiniais pareigÅ«nų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamųjų, kurios taip pat kyla dėl fizinių ir psichologinių nepatogumų, kuriuos sukelia per mažas asmeniui tenkantis kameros plotas.

Taigi, tokios gyvenimo sÄ lygos yra apgailėtinos ir tai yra akivaizdus baudimas kankinant.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, asmeniui tenkančio ploto normos sumažinimas nuo 5 m2 iki 3,6 m2 – tai bausmės griežtinimas, kuris yra draudžiamas, ir akivaizdus faktas, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai piktnaudžiauja savo pareigomis, siekdami apriboti pareiÅ¡kėjui jo teisių žinojimÄ ir apskritai jas panaikinti. PareiÅ¡kėjo nuomone, galbÅ«t Vilniaus PN vadovas suteikė pavaldiniams per daug galių.2.3. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2008/2-1277, nurodo, kad dėl iÅ¡vardytų neteisėtų Vilniaus PN, jų pareigÅ«nų, veiksmų (neveikimo), neužtikrinant teisės aktuose nustatytų asmenų laikymo sÄ lygų, dėl pareigÅ«nų nuolatinių provokacijų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ , kuriÄ Ä¯vertina 10 000 Eur ir kuri jam turi bÅ«ti atlyginta.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu kategoriÅ¡kai nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas ir argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13).1.

Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2012 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nesisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Vilniaus PN iš pareiškėjo asmens bylos pateikia visų įstaigos direktoriaus ginčo laikotarpiui aktualių įsakymų dėl nuteistojo skirstymo į būrius ir nutarimų dėl nuteistojo nubaudimo kopijas, iš kurių matyti, kuriose patalpose (bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose) pareiškėjas gyveno, atliko jam paskirtas nuobaudas arba buvo laikomas izoliuotas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo patalpintas minėtose patalpose.2.

Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir PĮ taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m2 pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-09 (antrojo bÅ«rio 201 gyvenamojoje patalpoje, 11 miegamoje vietoje), patalpos Nr. 201 plotas – 34,99 m2, įrengta 11 miegamų vietų, taigi, vienam nuteistajam tenka apie 3,18 m2 ploto, toks asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.3. Å iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-09 nėra galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami, nesisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje, be to, jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN sisteminti ir kaupti įvardytÄ informacijÄ .

Be to, pats pareiÅ¡kėjas skunde neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su juo atliko bausmę patalpoje Nr. 2-201-09, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, jam bÅ«nant Å¡ioje patalpoje. Remiantis EŽTT praktika, konkrečiai nenustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ ; EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui, galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.4.

Paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, Nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų.

BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Vilniaus PN nustatytas bausmės atlikimo režimas, pagal kurį dienotvarkėje nustatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y.

Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN teritorijoje įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jeigu ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui kilimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas laikytas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT administracinė byla Nr. A444-619/2008). PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.5.

Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. akte Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti, taigi, Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.6. Skunde minimu ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. lapkričio 5 d.) pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) Nr. 3K (plotas – 13,64 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,54 m2 ploto), Nr. 8K (plotas – 11,33 m2, įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 5,66 m2 ploto), 17K (plotas – 14,99 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,99 m2 ploto), Nr. 18K (plotas – 30,47 m2, įrengtos 7 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,35 m2 ploto), drausmės grupės gyvenamosios patalpose Nr. 1D (plotas – 12,69 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,23 m2 ploto), ir Nr. 9D (plotas – 14,23 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,74 m2 ploto), taigi, paminėtose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 3K, Nr. 8K, Nr. 17K, Nr. 18K ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D; Nr. 9D pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, Å¡iose patalpose jis atliko nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. patekimas į Å¡ias patalpas priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose) atsiranda padarius nusižengimÄ ir pažeidus teisės aktuose nustatytÄ Vilniaus PN tvarkÄ .

PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose laikytas, nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose atitinka PÄ® taisyklės 111.2 punkte nustatytÄ normatyvÄ (3,6 m2), taigi, Å¡io punkto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ar drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų.7.

Teismai skirtingai vertina drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų skaičiavimÄ . Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , nes sanitariniu mazgu naudojasi tik toje patalpoje esantys nuteistieji. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 310 patvirtintu organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.14.01:1999), patalpa – tai pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iÅ¡ visų pusių, turinti išėjimÄ Ä¯ laukÄ arba kitas patalpas.

Baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų durys turi tik vienÄ išėjimÄ , t. y. išėjimÄ Ä¯ bendrÄ jį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis baudos izoliatoriaus kamerose, neturėtų bÅ«ti teismo įvertintas kaip atskira patalpa.8. Svarbiausia tai, kad patalpose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus, nurodytose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų, taigi, skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ slogiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius negu tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotÄ nusikaltimÄ tam skirtose pataisos įstaigose.9.

Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigia, kad skunde nurodytose kamerose buvo šalta, drėgna, trūko natūralaus apšvietimo, taip pat rūkantys nuteistieji laikyti kartu su nerūkančiaisiais. Pažymėtina, kad visos Vilniaus PN patalpos, taip pat ir patalpos, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės); kamerų tipo patalpoms nustatyti identiški drausmės grupės gyvenamosioms patalpoms keliami įrengimo reikalavimai.

Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ , patalpose įrengtas dienos ir nakties elektros apÅ¡vietimas, patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, pagal poreikį ir finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus PN patalpos aprÅ«pintos inventoriumi pagal normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d.

įsakyme Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139). Taigi, jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.10. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) nuolatos vykdo kontrolę, kaip Vilniaus PN laikomasi higienos normoje nustatytų reikalavimų, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, suraÅ¡o patikrinimo aktus. Neplaniniai patikrinimai atliekami tais atvejais, kai Visuomenės sveikatos centre gaunami skundai iÅ¡ suinteresuotų asmenų dėl galimai netinkamų sÄ lygų Vilniaus PN.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į minėtÄ institucijÄ su nusiskundimais dėl Vilniaus PN patalpų ar jų įrengimo trÅ«kumų. Vilniaus VSC patikrinimų metu buvo tikrintos ir Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosios patalpos bei baudos izoliatoriaus kameros (kamerų tipo patalpos), patikrinimų metu vėdinimo, temperatÅ«ros, drėgmės normų pažeidimų nenustatyta, taip pat nenustatyta rÅ«kymo faktų minėtose patalpose.11. Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio.

Patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, jį niokoja, sÄ moningai blogina patalpų bÅ«klę, be kita ko, nuolat gadina Å¡viestuvus, ardo elektros instaliacijÄ , gadina kitÄ gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais bÅ«dais kovoja su Å¡iais reiÅ¡kiniais, pagal finansines galimybes bei kaip įmanydama operatyviau Å¡alina atsirandančius trÅ«kumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos bÅ«tų tinkamos bÅ«klės.12.

RÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo Vilniaus PN patalpose nuteistiesiems draudžiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkto nuostatas (prieÅ¡ tai galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 14 punkto reikalavimas). Vilniaus PN nuteistieji rÅ«ko pasivaikščiojimų metu pasivaikščiojimų kiemuose, o už rÅ«kymÄ ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami. Vilniaus VSC, patikrinęs Vilniaus PN gyvenamÄ sias patalpas, 2016 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-5 konstatavo, kad baudos izoliatoriuje rÅ«kymo faktų nenustatyta.

Pažymėtina, jog teismui pateikiamuose nutarimuose „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pareiÅ¡kėjo daryti įraÅ¡ai, kad jis yra rÅ«kantis asmuo, taigi, pareiÅ¡kėjo skunde dėstomi argumentai prieÅ¡tarauja realiai situacijai. Vilniaus PN patalpose nuteistiesiems rÅ«kyti griežtai draudžiama.13. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė.14. Dėl neturtinės žalos14.1. Vilniaus PN remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė (civilinė atsakomybė be kaltės) kyla esant 3 sÄ lygoms: valstybės valdžios institucijos neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ , o nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) kilo bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas: neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LVAT administracinė byla Nr. A520-1267/2013; kt.).

Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). Remiantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).14.2.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kaip jam kilo neturtinė žala, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos kilimÄ , jos dydį, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos dydžio teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai.Taigi, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir nepadarė jam jokios žalos, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.15.

Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas nurodo, kad patyrė 2,40 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (už 40 A4 formato lapo dokumentų kopijas), ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 punktais, Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už– 2,40 Eur (0,06 Eur x 40).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas V. G. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo apgyvendintas Å¡iose Vilniaus PN patalpose (žr. ir atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–13)):– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 28-1273(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ paskyrimÄ 12 mėnesių į drausmės grupę (b. l. 16–17), Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d.

įsakyme Nr. 7-328 „Dėl nuteistojo perkėlimo į būrius“ (b. l.

18) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ gyvenamosios patalpos Nr. 2-201-1 perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1D-4 (plotas – 12,69 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,23 m2 ploto (drausmės grupės patalpų planas (b. l. 49)));– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 56-1201(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija (b. l. 19–20), pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (žr. b. l.

19) buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus kamerÄ (kamerų tipo patalpÄ ) Nr. 8K (plotas – 11,33 m2, įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 5,66 m2 ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48))), nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. 14.45 val. (žr. b. l. 19–20) buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (plotas – 14,99 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,99 m2 ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48)));– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 28-1328(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 21–22), pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. lapkričio 19 d. 14.50 val. iki 2014 m. gruodžio 3 d. 14.50 val. (b. l. 21–22) buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 18K (plotas – 30,47 m2, įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,35 m2 ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48)));– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 28-1376(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. 14.10 val. iki 2015 m. kovo 3 d. 13.00 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 23–24);– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. nutarime Nr. 28-204(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. kovo 4 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 25);– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 28-556(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 4 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 4 d. 14.10 val. iki 2015 m. spalio 3 d. 15.30 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 26–27);– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. nutarime Nr. 28-1007(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 28–29) pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 1 mėnesiui į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. spalio 5 d. 15.40 val. iki 2015 m. lapkričio 3 d. 15.40 val. buvo apgyvendintas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D (plotas – 14,23 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,74 m2 ploto (drausmės grupės patalpų planas (b. l. 49)));– pareiÅ¡kėjas, atlikęs nuobaudas drausmės grupėje, iki 2016 m. liepos 24 d. 11.50 val. buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-1 (plotas – 34,99 m2, įrengta 11 miegamų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,18 m2 ploto (bendrabučio patalpų planas (b. l. 50)));– Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 28-657(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimÄ paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 5 paroms į kamerų tipo patalpas, pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. liepos 24 d. 11.50 val. iki 2016 m. liepos 29 d. 11.50 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 3K (plotas – 13,64 m2, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,54 m2 ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48))) (b. l. 30–31);– nuo 2016 m. liepos 29 d. 11.50 val. pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-1.2.

Vilniaus VSC, vadovaudamasis HN 76:2010, Vilniaus PN atliko tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1752, be kita ko, nurodė: Vilniaus PN dėl profilaktinio aplinko kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, turinčia visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privaloma profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ Vilniaus PN registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko H 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 34–36).3.

Vilniaus VSC, vadovaudamasis HN 134:2015, atlikęs Vilniaus PN tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:3.1. 2016 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-5, be kita ko, nurodė: Vilniaus PN yra veikianti Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba, kurioje teikiamos pirminio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos; prižiÅ«rėtojai yra iÅ¡klausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, tai atitiko HN 134:2015 5 punkto reikalavimÄ (b. l. 42–43).3.2. 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-41, be kita ko, nurodė:

Vilmiaus PN dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos), t. y. dėl nariuotakojų ir graužikų naikinimo, 2014 m. gegužės 8 d. su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2014/123/24-33; įstaigoje pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, pagal kurį įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas; nurodytos aplinkybės atitiko HN 134:2015 20 punkto reikalavimÄ (b. l. 39–41).4.

Remiantis Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 14-3102 „Dėl nuteistojo V. G. skundų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) teikimo“, pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, karantino gyvenamosiose patalpose, netinkamo inventoriaus, apÅ¡vietimo, patalpų temperatÅ«ros ar blogos ventiliacijos nesikreipė (b. l. 51).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas V. G. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å ioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“2. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas V.

G. Vilniaus pataisos namuose nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 bei 111.2 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Teismas, įvertinęs kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių (žr.

Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), kai V. G. buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės dėl trÅ«kstamo ploto nebuvo pažeistos. Teismas pabrėžia, kad kamerų plotai skaičiuojami bendri, o baldai, sanitarinis mazgas, nors ir užima tam tikrÄ plotÄ , tačiau negali bÅ«ti atimami iÅ¡ bendro ploto.3. Nors pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kamerose buvo nehigieniÅ¡ka, Å¡alta, drėgna, tamsu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose kameros vėdinamos per skaidraus stiklo langus (b. l. 7-13), todėl Å¡viesos trÅ«kumo negalima konstatuoti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai apie Å¡altį, drėgmę, nehigieniÅ¡kas sÄ lygas nėra niekuo pagrįsti. PrieÅ¡ingai, teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktuose) konstatuota, kad Vilniaus pataisos namuose higienos sÄ lygos atitinka teisės aktų reikalavimus.Nors pareiÅ¡kėjas pateikė abstraktų teiginį, kad jis buvo laikomas su rÅ«kančiais, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. G. neprašė jo laikyti su nerÅ«kančiais asmenimis, be to jokių nusiskundimų Vilniaus pataisos namų administracijai nereiÅ¡kė (žr.

Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktÄ ).

4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie jo laikymÄ Vilniaus pataisos namuose žiauriomis sÄ lygomis yra niekuo nepagrįsti, Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai nagrinėjamoje administracinėje byloje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus.5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra neatsiejamai susiję su procesinių dokumentų ruoÅ¡imu, valstybės institucijos funkcijomis, teismo vertinimu, tokių menkų iÅ¡laidų (2,40 Eur) priteisimas bÅ«tų neprotingas ir nesÄ Å¾iningas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                  Ernestas Spruogis