AS-146-756-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-756/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00404-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl šmeižto, neturtinės žalos atlyginimo, informacijos pateikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2012 m. rugsėjo 6 d. skundu (b. l. 2), kuriame pateikė šiuos reikalavimus (kalba netaisyta):

1. „Adm/B Nr. I-81-289/2012 aiškintis šmeižtą, (2012 birželio 20 nutartis priimta) advokatams paskleidus šmeižtą. R. V. teigiant: „Nes reikėtų užduoti ir jam klausimų“ šios galimybės kratosi, neužduoda jų direktorius R. V. 2012-07-09-SR-2582 kaip ir prokuratūra 2012 birželio 29 Nr. CB2-400-51 pasiklydo, (kryptį praradus) tobulai tiesiog nekalba dėl keliamo konkretaus klausimo, t. y. dėl teikiamo diskelio net nepasisako, o teiktas 2012-05-22; 2012-08-06 LR generalinei prokuratūrai pareiškimą per Klaipėdos apygardos prokuratūrą TIESIOG informacikos nėra, kreipiantis žodžiu....“ (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 1);

2. „Priteisti solidariai iš atsakovų Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų 10.000 Lt moralinę žalą, byla atnaujinant Klaipėdos teisme, inicijuojant BK-236“ (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 2);

3. „Atleisti nuo žyminio mokesčio, kaip pastoviai deklaracijos tarnybai teiktos, tačiau (pripažįstant, kad nėra bylos kurioje būtų teikiama antrinė teisinė pagalba Klaipėdos tarnybos direktoriaus („gera valia“) nesilinksminant ižuliai“) (toliau – ir prašymas);

4. „Kadangi vedėjui R. K. dabar slepiant kur jis dirbą, teismo prašau informuoti šiuo klausimu mane, arba išaiškinti kodėl šios informacijos nebus teikiama“ (toliau – ir skundo reikalavimas Nr. 3).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (b. l. 3–6) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyse dėl reikalavimų Nr. 1 ir Nr. 3, o dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą (skundo reikalavimas Nr.2) pasiūlė pareiškėjui iki 2012 m. spalio 1 d. (įskaitytinai) pašalinti skundo trūkumus.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi, prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Skundo reikalavimas (reikalavimai) turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) ir jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, iš kurių negalima suprasti dėl kokio ginčo išsprendimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka net minimalių ABTĮ 23–24 straipsniuose keliamų reikalavimų skundo formai, turiniui ir priedams, t. y. nenurodytos nei proceso šalys, nei skundo dalykas, pateiktas tik vienas skundo egzempliorius Prie skundo pridėtas vienas priedas – kompiuterinė laikmena – kompaktinis diskas, kurio reikšmė skunde nenurodyta. Skunde nenurodytas atsakovas, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir tai patvirtinantys įrodymai. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus skundo trūkumus.

Nutartyje teismas, be kita ko, dėl pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio paaiškino, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl nuo patikslintų skundo reikalavimų priklausys, ar pareiškėjo skundas bus priskirtas neapmokestinamų skundų kategorijai. Nurodė, kad tuo atveju, jei skundas bus apmokestinamas, pareiškėjas prie skundo (prašymo) turės pridėti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą arba motyvuotą ir pagrįstą atitinkamais įrodymais prašymą atkeisti nuo žyminio mokesčio

Vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos dėl šmeižimo, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, nepriskirtos nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, o priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, todėl atsisakė priimti skundą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo Nr. 1 (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad teismas nerenka ir neteikia informacijos apie asmenų darbo vietą, todėl atsisakė priimti skundą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo Nr. 3, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas L. D. atskiruoju skundu (b. l. 20) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad rengti procesinius dokumentus teismui privalo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) skirti advokatai, nes pačiam pareiškėjui trūksta teisinių žinių. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Tarnybos uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Mano, kad į tai atsižvelgtina vertinat, ar Tarnybos naudojo apgaulę, sąmoningai sudarydamos situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų teisme civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad administracinėje byloje Nr. AS552-314/2012 priimta 2012 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones remiantis dokumentais ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Teigia, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-81-289/2012, nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai. Pareiškėjo manymu, Šiaulių apygardos administracinis teismas, konstatuodamas būtinumą pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, kai jis yra aiškiai išreiškęs savo valią teismui, taip parodė savo šališkumą. Todėl pareiškėjas atskiruoju skundu prašo atnaujinti procesą Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-81-289/2012, kurioje buvo priimta 2012 m. vasario 9 d. nutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų nagrinėjimui administraciniame teisme (skundo 1 ir 3 reikalavimai), o kitoje dalyje nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, yra neskundžiama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina tik tą skundžiamos nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduotame skunde reikalavimu Nr. 1 prašė teismo aiškintos dėl šmeižto administracinėje byloje Nr. I-81-289/2012.

Administracinių teismų kompetencija yra apibrėžta ABTĮ 15 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą yra numatyta BK 154 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXX skyriaus „Privataus kaltinimo bylų procesas“ normas. Privataus kaltinimo bylos teismingos bendrosios kompetencijos apylinkių teismams (BPK 224 str., 415 str. 1 d.). Atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad bylos dėl šmeižimo nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui), atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo Nr. 1.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-81-289/2012, kuri minima ir pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 6 d. skunde pirmosios instancijos teismui, baigtimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šioje administracinėje byloje procesas baigėsi 2012 m. balandžio 27 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarčiai, kuria teismas pareiškėjo L. D. skundą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 5 p.), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS552-314/2012) šią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas skundu prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 27 d. aktą Nr. (1.7) SR-3884, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. SP-4052-(7.3071) ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo revizuoti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas įsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis. Bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti paduoti prašymai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ IV skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduoto skundo reikalavimu Nr. 3 prašė teismo informuoti jį apie kito asmens darbo vietą arba išaiškinti, kodėl ši informacija nebus teikiama. Vadovaudamasi aukščiau ABTĮ 15 straipsniu, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo II dalies normas dėl Lietuvos Respublikos teismų kompetencijos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismas nerenka ir neteikia informacijos apie asmenų darbo vietas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl skundo reikalavimo Nr. 3, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindama, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikto skundo reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 3 yra pagrįsta ir teisėta. Atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis