2025-10-15 Nr. AB-16835-3-61-3-02495-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1113-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02495-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas); 2) jei teismas spręstų, kad Administracija padarė pažeidimą, panaikinti Sprendimo dalį, kuria Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, ir įpareigoti Agentūrą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą arba sumažinti Sprendimu pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją ir taikyti 3 000 Eur, t. y. 3 proc. finansinę korekciją.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Administracija įgyvendindama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų su proto ir psichikos negalia plėtra Telšių rajone“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001 (toliau – ir Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Apsaugotų būstų – Butų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – vietiniame laikraštyje „Telšių žinios“ 2022 m. rugsėjo 20 d. ir tą pačią dieną Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt. Pasiūlymus pateikė trys dalyviai, vienas pasiūlymas buvo atmestas. Pirkimo objektas skaidytas į dvi identiškas dalis, siekiant įsigyti po vieną gyvenamąjį butą Telšių mieste kiekvienoje Pirkimo dalyje. Su Pirkimo laimėtojais 2022 m. gruodžio 22 d. pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys (toliau – ir Sutarys).

2.2. Atlikusi pažeidimo tyrimą, Agentūra Sprendimu nustatė Administracijos (t. y. perkančiosios organizacijos) pažeidimus. Sprendime konstatuota, kad Administracija pažeidė Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 6 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 26 ir 75 punktus. Sprendimu Administracijai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarčių vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 100 000 Eur.

2.3. Agentūra nenustatė visų pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal (ES) Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, būtinųjų sudėties elementų, todėl Administracijai negalėjo būti taikoma finansinė korekcija. Taikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis nemotyvuojamas ir nepateikiamas individualus situacijos įvertinimas.

2.4. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 (toliau – ir LVAT sprendimas), atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išaiškinimus, detalizavo pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 būtinus sudėties elementus ir pažymėjo, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: 1) turi būti padarytas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; 2) šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; 3) turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Tik esant visiems 3 elementams galima traktuoti, kad padarytas pažeidimas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013. Nesant nors vieno LVAT sprendimo 27 punkte nurodyto elemento pažeidimas negali būti traktuojamas kaip atitinkantis Reglamentą Nr. 1303/2013.

2.5. Agentūra nustatė pažeidimą, kadangi Administracija negalėjo pateikti duomenų apie Pirkimo skelbimą Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje www.telsiai.lt. Tačiau pareiškėjas duomenų apie skelbimą negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių: dėl naujos Administracijos svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios svetainės pašalinimo, o senoji svetainė www.telsiai.lt buvo pašalinta neišsaugant svetainėje skelbtų duomenų, t. y. ir skelbimo dėl Pirkimo paskelbimo.

2.6. Agentūra Sprendime tik kartą užsimena apie preziumuojamą galimą žalą ES biudžetui. Agentūra ir Administracija aplinkybes dėl Pirkimo skelbimo paskelbimo interneto svetainėje www.telsiai.lt vertina skirtingai: jei Administracija teigia, kad Pirkimo skelbimo neišsaugojo dėl naujos interneto svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios interneto svetainės www.telsiai.lt pašalinimo, tai Agentūra Administracijos negalėjimą pateikti duomenis apie Pirkimo skelbimo paskelbimą interneto svetainėje www.telsiai vertina kaip perkančiosios organizacijos norą nuslėpti ar maskuoti Pirkimo procedūrų veiksmus dėl ko galima būtų preziumuoti galimą žalą ES biudžetui.

2.7. Pažymėtina, kad vienas iš pažeidimo būtinųjų sudėties elementų yra padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra Sprendime nemotyvavo, kaip Administracijos duomenų nepateikimas apie Pirkimo skelbimo paskelbimą interneto svetainėje www.telsiai.lt preziumuoja galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Šiuo atveju nepakanka Sprendime vien nurodyti, kad pažeidimu preziumuojama galima žala Europos Sąjungos biudžetui, bet būtina ir šias aplinkybes motyvuoti. Sprendime tik deklaratyviai užsiminus apie preziumuojamą galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui laikytina, kad ši būtinoji sąlyga nėra pagrįsta.

2.8. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Administracija nepadarė pažeidimo (Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 d.), o tai reiškia, kad Administracijai neteisėtai pritaikytas finansinio koregavimo mechanizmas, t. y. pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

2.9. Agentūra parikdama finansinės korekcijos dydį vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės) Vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 16 punktu, Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės (t. y. nuo 100 000 Eur).

2.10. Sutiktina, kad nustačius pažeidimą, privalo būti pritaikyta finansinė korekcija, tačiau parinktas 25 proc. korekcija yra neindividualizuota, ją nustatant neatsižvelgta į aktualius LVAT sprendime (žr. šio sprendimo 53–54 p.) išaiškinimus.

2.11. Pritaikyta finansinė korekcija niekaip nesusieta su Administracijos nepagrįstai gauta nauda. Pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu nėra siekiama susigrąžinti Administracijos nepagrįstai gautą naudą, tačiau siekiama pritaikyti sankciją tokiu dydžiu, kuris akivaizdžiai neproporcingas pažeidimui. Iš pateikiamų duomenų matosi, kad abiejų pirktų butų vidutinė rinkos kaina pagal turto vertinimo agentūros paskaičiuotą rinkos vertę yra 113 700 Eur (59 300 Eur ir 54 400 Eur), kai Administracija abu butus nupirko už 100 000 Eur (56 000 Eur ir 44 000 Eur), t. y. už žemesnę nei rinkos kainą. Tačiau Administracijai vis tiek nuo kainos, kuri sumokėta už abu butus, dar taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Administracijai nupirkus abu butus už 100 000 Eur, kurių bendra vertė net 13 700 Eur žemesnė už rinkos kainą, ir tuo pačiu Administracijai dar pritaikyta 25 000 Eur finansinė korekcija yra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į turto vertinimo agentūros pateiktą ataskaitą, taip pat į teisės taikymo taisyklę, kad finansinių korekcijų tikslas yra susigrąžinti atitinkamo ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimu Administracija nepagrįstai gavo 25 000 Eur naudą. Neįmanoma nupirkti šiame skunde minimų butų už 75 000 Eur, kai abiejų butų vidutinė rinkos vertė 113 700 Eur.

2.12. Parinkdama finansinės korekcijos 25 proc. dydį, Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkumą (konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą), fondų finansinius nuostolius, taip pat į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, nurodytomis Gairių 2.2 lentelės 16 punkte, t. y. pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga Sprendime konstatuotam pažeidimui. Agentūra neatliko pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo neatitinka Reglamento Nr. 1303/2013 ir Gairių nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

2.13. Šiuo atveju yra pagrindas Sprendimu pritaikytos 25 proc. finansinę korekciją mažinti ir laikyti, kad pažeidimo pobūdį, sunkumą, ir fondų finansinius nuostolius atitinkanti yra 3 proc. finansinė korekcija, kadangi: 1) Pirkimų skelbimai neišsaugoti dėl naujos interneto svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios interneto svetainės www.telsiai pašalinimo; 2) pretenzijų dėl Pirkimo nebuvo; 3) atliktas Pirkimas neturėjo jokio finansinio poveikio ES biudžetui, kadangi abu butai nupirkti už žemesnę rinkos kainą; 4) Administracijos pažeidimas nėra sisteminis.

3. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Dėl konstatuoto pažeidimo pastebėtina, kad pareiškėjas skunde pripažįsta, jog skelbimą apie Pirkimą, kurį privalėjo paskelbti savo svetainėje, pašalino ir neišsaugojo, t. y.: 1) iniciavo naujos svetainės sukūrimą ir įdiegimą (2021 m. lapkričio 3 d. sudarė sutartį su teikėju dėl naujos interneto svetainės sukūrimo); 2) 2022 m. spalio 7 d. aktyvavo naują interneto svetainę 3) 2023 m. vasario 20 d. senoji interneto svetainė (kartu ir jos duomenys), kurioje, anot pareiškėjos, buvo paskelbtas skelbimas apie Pirkimą (įvertinus laikraštyje pateiktą informaciją, daroma išvada, kad jis turėjo būti paskelbtas 2022 m. rugsėjo 20 d.), buvo pašalinta.

4.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 484 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojai su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, kuris, pagal Projekto sutartį ir jos pakeitimą, nustatytas iki 2030 m. gruodžio 31 d. Taip pat PAFT 488.7 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojai privalo saugoti pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.

4.3. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei siekdamas užtikrinti su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą pagal Projekto sutartį, turėjo visas galimybes per beveik 3,5 mėn. (laikotarpis nuo naujos svetainės aktyvavimo iki senos svetainės pašalinimo) padaryti ir išsaugoti senoje interneto svetainėje paskelbto skelbimo kopiją, kurioje atsispindėtų tinklapyje www.telšiai.lt paskelbta informacija ir paskelbtos informacijos laikas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma pateikti www.telsiai.lt paskelbto skelbimo apie Pirkimą, nes pareiškėjui buvo žinoma (buvo inicijuota pačios Administracijos), kad kuriama nauja internetinė svetainė tuo pačiu adresu (www.telsiai.lt), todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes bei pareigą padaryti skelbimo apie Pirkimą kopiją ir ją saugoti iki 2030 m. gruodžio 31 d.

4.4. Įvertinus teismų praktiką, darytina išvada, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisėje, Projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui, svarbu įvertinti, ar vykdant tam tikras procedūras (šiuo atveju pirkimo) buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o pirkimų atveju – jų principai. Taigi, pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) skelbimo apie Pirkimą (ar jo kopijos) neišsaugojo, todėl Agentūra negalėjo įsitikinti, ar pareiškėjas laikėsi Aprašo 26 punkto reikalavimų ir užtikrino, kad informacija apie pirkimo objektą, pasiūlymų pateikimo bei vokų plėšimo terminus, reikalavimus dėl dokumentų pateikimo ir kita informacija abejuose skelbimuose apie Pirkimą sutapo, dėl ko buvo pažeistas Aprašo 3 punkte nustatytas skaidrumo principas.

4.5. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, neįgyvendinęs savo pareigos išsaugoti skelbimo apie Pirkimą, paskelbto savo svetainėje, padarė pažeidimą, nes neužtikrino Pirkimo procedūrų ir Sutarčių sudarymo audito sekos ir neįrodė, kad buvo laikomasi Aprašo 3 punkte įtvirtinto skaidrumo principo bei Aprašo 26 punkto nuostatų. Taip pat pareiškėjas nesilaikė Aprašo 75 punkto ir PAFT 484 ir 488.7 punktų nuostatų, kuriose įtvirtinta pareiškėjo pareiga saugoti dokumentus ar jų kopijas iki Projekto sutartyje nustatyto termino.

4.6. Kadangi buvo konstatuotas Aprašo, o kartu ir PAFT pažeidimas, Sprendime buvo įvertinta, kad toks pažeidimas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) padarė / padarytų žalą Europos Sąjungos biudžetui.

4.7. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, kuri taikoma su tam tikrais pakeitimais, dėl trečio pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elemento, vertinama, kad žala Europos Sąjungos biudžetui būtų padaryta tuomet, jeigu už, šiuo atveju, nacionalinės teisės pažeidimą, nebūtų nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos pagal Projektą (nebūtų pritaikyta finansinė korekcija nuo Sutarčių verčių, tenkančių Projektui) ir visos išlaidos Projekto vykdytojui būtų išmokėtos, finansuojant jas iš Europos Sąjungos fondų (biudžeto).

4.8. Kadangi pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, o konstatuotas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje 16 punkte nurodytą pažeidimo rūšį „Nepakankama sutarties sudarymo audito seka“, už kurią taikoma fiksuoto dydžio pataisos norma – 25 proc. (kai nepakanka susijusių dokumentų dėl sutarties sudarymo pagrįstumo ir dėl to trūksta skaidrumo), daroma išvada, kad pažeidimas laikomas turinčiu finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui.

4.9. Nepadrįsta pareiškėjo pozicija, kad pažeidimas nebuvo padarytas ar kad dėl tokio pažeidimo nebuvo padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui, nes pareiškėjas, neužtikrindama Pirkimo dokumentų ir Sutarčių sudarymo audito sekos, pažeidė Aprašo 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, dėl ko, pagal PAFT, Gairių nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nustatytas pažeidimas turi finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui, o dėl padaryto pažeidimo, nepritaikius finansinės korekcijos ir nenustačius netinkamų finansuoti išlaidų pagal Projektą (šiuo atveju – jų nesusigrąžinus), būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

4.10. Pareiškėjas skunde selektyviai cituoja LVAT sprendimą ir ignoruoja šio sprendimo 44 punktą, kuriame pripažinta, kad pirkimų principų pažeidimai gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, t. y. taikyti finansines korekcijas.

4.11. Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, jog Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma atitinkama finansinė korekcija (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), kuri parenkama, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, taip užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą.

4.12. Dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo rūšį, nurodytą Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ ir (jeigu taikoma) įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-489-552/2021; kt.).

4.13. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į pažeidimo rūšį, pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją. PAFT 7 priedo 13 punkte, reglamentuojančiame Gairių taikymą, apibrėžta, kad kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas galima taikyti, tuo atveju, jei jas siūlo taikyti audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Kituose Agentūros atliktuose panašaus pobūdžio pažeidimų tyrimuose (neišsaugoti pirkimo dokumentai), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (audito institucija) ir Gairių leidėja, t. y. Europos Komisija, siūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją, vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 16 punkto nuostatomis.

4.14. Agentūra, Sprendime nustatydama finansinę korekciją, veikė pagal PAFT ir Gairių nuostatas ir laikėsi jai, kaip įgyvendinančiai institucijai nustatyto teisinio reguliavimo, įvertino visas pažeidimui svarbias aplinkybes bei užtikrino, kad taikoma finansinė pataisa atitiktų proporcingumo principą ir suformuotą teismų praktiką. Netinkamas PAFT ir Gairių nuostatų taikymas reikštų, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų

4.15. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimu turėjo būti taikoma mažesnė (3 proc.) finansinė korekcija, be to, pareiškėjo nurodamas LVAT sprendimas nelaikytinas precedentu nagrinėjamame ginče. LVAT sprendime buvo sprendžiamas ginčas dėl kito, su šiuo ginču nesusijusio, Agentūros sprendimo dėl pažeidimo. Šiame ginče pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta kitų ūkio subjektų (subrangovų) pasitelkimą ribojanti sąlyga. Dėl šio pažeidimo buvo taikytas Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punktas, kuris taikomas už pažeidimus dėl nepagrįsto subrangos ribojimo ir numato vienintelį finansinės korekcijos dydį – 5 proc. Taigi, faktinės aplinkybės dėl finansinės korekcijos mažinimo, nagrinėtos LVAT sprendime, iš esmės skiriasi nuo ginčijamo Sprendimo faktinių aplinkybių, todėl šis LVAT sprendimas negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, kuris sudarytų galimybę mažinti pareiškėjai pritaikytą finansinę korekciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad dėl LVAT sprendime pateiktų argumentų finansinė korekcija už Sprendime nustatytą pažeidimą turi būti mažinama (nuo 25 proc. iki 3 proc.), yra nepagrįstas.

4.16. Agentūra dėl Sprendime nustatyto pažeidimo pagrįstai pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo Sutarčių vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 100 000 Eur.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, įvykdė Pirkimą. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – vietiniame laikraštyje „Telšių žinios“ (toliau – ir Laikraštis) 2022 m. rugsėjo 20 d.; Projekto vykdytojas su dviem Pirkimo laimėtojais sudarė nekilnojamojo turto (butų) pirkimo–pardavimo sutartis, Projekto vykdytojas 2023 m. sausio 15 d. per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų duomenų mainų svetainę Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

6.2. Agentūra atliko vidaus procedūrose nustatytus Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo Projekto vykdytoją, kad pradėjo pažeidimo tyrimą Nr. IT03 bei, vadovaujantis PAFT 303 punktu, paprašė pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių. Agentūra, atlikusi Pirkimo patikrą, nustatė, kad skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Laikraštyje, tačiau nebuvo pateikti įrodymai, kad skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokia pareiga nustatyta Aprašo 26 punkte (t. y. apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 eurų, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus).

6.3. Pareiškėjas Agentūrai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Administracija patvirtina, jog interneto svetainėje www.telsiai.lt buvo įdėję skelbimą dėl butų pirkimo, skelbimas pridedamas. Tačiau 2022 m. spalio 7 d. aktyvuota nauja interneto svetainė adresu https://telsiai.lt/. Todėl informacijos apie paskelbtą pirkimą internetinėje svetainėje nebėra galimybės rasti. Pridedamas IT specialistų susirašinėjimas. Prieš aktyvuojant naują interneto svetainę IT specialistai informavo, kad Administracija išsisaugotų iš senosios interneto svetainės reikalingą informaciją, kadangi tuo metu pirkimas nebuvo numatytas paskesnei patikrai, todėl nebuvo išsisaugota informacija dėl pirkimo.

6.4. Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką, darė išvadą, kad perkančiajai organizacijai negalint pateikti duomenų apie Pirkimo skelbimą perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokius duomenis perkančioji organizacija privalėjo saugoti, neįmanoma objektyviai ir nešališkai įsitikinti, kad skelbimas buvo paskelbtas, todėl perkančioji organizacija pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 26 ir 75 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

6.5. Agentūra, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintomis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą taisyklių 9.3 punktu, PAFT, Gairių 1.1 punktu, 2.2 lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjui pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 100 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 25 000 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). PAFT 407 punkte nustatyta, jog apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose taisyklėse nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai. Teismas nurodė, kad sistemiškai vertinant PAFT 407–408 punktų nuostatas, darytina išvada, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.

8. Vertindamas skundo argumentus dėl nustatyto pažeidimo, teismas analizavo Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą (Aprašo 3, 26–27, 34–35 ir 37 p.) ir pažymėjo, kad PAFT 484 ir 488.7 punktuose įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, be kita ko – ir pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.

9. Teismas nustatė, kad Projekto sutarties 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytas su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimo terminas buvo 2029 m. gruodžio 31 d., todėl sprendė, kad pagal Projekto sutartį Projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalėjo saugoti ne trumpiau, kaip iki minėtos datos.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neprieštaravo, kad negalėjo pateikti Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, tačiau teigė, kad tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl naujos Administracijos svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios svetainės pašalinimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas nepateikė Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, todėl konstatuotina, kad neturint Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, Agentūra neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar Projekto vykdytojas įvykdė Pirkimą pagal Aprašo reikalavimus ir užtikrino tapačias sąlygas visiems potencialiems pirkimo dalyviams, t. y. ir Laikraščio skaitytojams, ir www.telsiai.lt lankytojams. Teismo įsitikinimu, Agentūra Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad skelbimo Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje nepateikimas laikytinas esminiu trūkumu Pirkimo procedūroms pagal Aprašą įvertinti, t. y. perkančioji organizacija Agentūrai nepateikė pakankamų ir tinkamų įrodymų dėl skelbimo apie Pirkimą interneto svetainėje www.telsiai.lt paskelbimo, o Agentūra negalėjo įsitikinti, kad Pirkimas įvykdytas laikantis Aprašo 3 punkte įvirtinto skaidrumo principo.

11. Teismas atkreipė dėmesį į LVAT sprendime suformuotą praktiką, paremtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija, ir konstatavo, kad siekiant kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su nepateikto skelbimo apie Pirkimą interneto svetainėje www.telsiai.lt paskelbimo dėl objektyvios klaidos įdiegiant naują svetainę, kadangi šios aplinkybės nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui ir atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalies sąlygas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes padaryti ir išsaugoti senoje interneto svetainėje paskelbto skelbimo kopiją.

12. Buvo nustatyta, kad Laikraštyje patalpintame Pirkimo skelbime pateikiama nuoroda į perkančiosios organizacijos svetainę ir nurodoma, kad Pirkimo dokumentai yra prieinami perkančiosios organizacijos administracijoje arba interneto puslapyje www.telsiai.lt. Teismas pažymėjo, kad abu paminėti skelbimo būdai Laikraštyje ir perkančiosios organizacijos svetainėje pagal Aprašo nuostatas laikomi tinkamais ir būtinais, kai įsigyjamo turto vertė viršija 1 000 Eur, t. y. skelbimas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje laikytinas vienodai svarbiu žinios skleidimo būdu, žinią skelbiant ir Laikraštyje.

13. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymus pateikė iš viso trys dalyviai, pasiūlymai pateikti pagal Pirkimo sąlygų 1 priede nustatytą pasiūlymo formą ir turinį, tačiau tai neįrodė, kad Pirkimo dalyviams susipažinus su Pirkimo sąlygomis, paskelbtomis tik Laikraštyje, Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus pateikė visi norintys parduoti butus asmenys, t. y. nebuvo užtikrintos plačiausios imties auditorijos galimybės teikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus nekilnojamojo turto pardavimui Perkančiajai organizacijai.

14. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai nurodant, kad Pirkimo skelbimas perkančiosios organizacijos svetainėje buvo paskelbtas, tačiau nebuvo išsaugotas, galima taikyti griežčiausią įrodymų nepakankamumo taisyklę, jog tokiu atveju skelbimas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje apskritai nebuvo patalpintas, o Pirkimo procedūros nelaikytinos įvykdytomis pagal Aprašo reikalavimus. Teismo įsitikinimu, pažeidimas dėl skelbimo perkančiosios organizacijos interneto svetainėje neišsaugojimo reikalaujamu terminu laikytinas kaip sudarantis sąlygas perkančiajai organizacijai nuslėpti ar maskuoti Pirkimo procedūrų veiksmus, dėl ko galima būtų preziumuoti galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, Aprašo 26 ir 75 punktų nuostatas, kadangi neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

16. Teismas konstatavo, kad Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leido spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

17. Teismas akcentavo ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

18. Įvertinęs Gairių 1.1 punkto ir 2 skyriaus nuostatų turinį, teismas nurodė, Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėjęs, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis), teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas neturėjo įtakos ES lėšų panaudojimui.

19. Teismas, vertindamas Sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, pritarė Sprendime ir Agentūros atsiliepime išdėstytai motyvuotai pozicijai ir darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.

20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatavo, kad Agentūra, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Taisyklėmis, PAFT ir Gairių 2.2 lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjui pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 100 000 Eur. Teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad faktinės aplinkybės dėl finansinės korekcijos mažinimo, nagrinėtos LVAT sprendime, iš esmės skiriasi nuo ginčijamo Sprendimo faktinių aplinkybių, todėl šis LVAT sprendimas negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, kas sudarytų pagrindą mažinti pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją iki 3 proc.

21. Teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti ar tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Agentūrai priimti naują sprendimą (dalį dėl pritaikytos korekcijos) ir finansinės korekcijos sumažinimo.

III. 22. Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Apeliantas sutinka su ginčijamame Sprendime nurodytu pažeidimu, tačiau pažeidimui, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, konstatuoti būtina sąlyga yra tai, kad pažeidimu turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Sprendime tik užsimenama apie galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui, o pirmosios instancijos teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad vien pažeidimo fakto nustatymas jau preziuomuoja galimą žalą.

23.2. Teismas neteisingai aiškino teismų jurisprudenciją ir Gairių nuostatas, t. y. nevertino, kad Gairių 1.1. punkte skirsnyje įvirtintam jog tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Teismas akivaizdžiai padarė klaidingą išvada, kad Gairėse yra aiškiai įtvirtinta teisinė prezumpcija, jog Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija, nes tokios teisinės prezumpcijos Gairės nenustato.

23.3. Nesutiktina su teismo vertinimu, kuris neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad jau vien pažeidimo faktas preziumuoja galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Jeigu vien dėl to, kad padarytas pažeidimas, būtų galima preziumuoti žalą Europos Sąjungos biudžetui, tada nereiktų nustatinėti trečiojo pažeidimo sudėties elemento, t. y. kad pažeidimu turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui, nes padarius pažeidimą neva automatiškai preziumuojama pažeidimu padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Skundžiamame Sprendime tik deklaratyviai užsiminus apie preziumuojamą galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui, laikytina, kad ši būtinoji sąlyga nėra pagrįsta.

23.4. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nepagrįstas sudėties elementas dėl konstatuotu pažeidimu padarytos realios ar potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui, laikytina, kad Administracija nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, o tai reiškia, kad Administracijai neteisėtai pritaikytas finansinio koregavimo mechanizmas, t. y. pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

23.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek tai susiję su pritaikytu 25 proc. (25 000 Eur) finansinės korekcijos dydžiu, yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos, kadangi neatsižvelgta į aplinkybes, kurias privaloma įvertinti sprendžiant dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio.

23.6. Administracija skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, kad nagrinėjamu atveju taikant finansinės korekcijos 25 proc. dydį, Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkumą (konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą), fondų finansinius nuostolius, taip pat į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, nurodytomis Gairių 2.2 lentelės 16 punkte, ir dėl to pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis akivaizdžiai neproporcingas nustatytam pažeidimui. Teismo argumentai, kuriais nurodyta, kad Agentūra taikydama finansinę korekciją įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, yra deklaratyvus, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie duomenys ir paties Sprendimo turinys. Agentūra tik atsiliepime pirmosios instancijos teismui argumentavo, kodėl Administracijai taikė 25 proc. finansinę korekciją ir negalėjo nukrypti nuo Gairėse įvirtintų dydžių. Teismas vėlgi deklaratyviai pritarė Agentūros pozicijai, kad 25 proc. finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau Sprendime nėra pateikta jokių motyvų šiuo aspektu, Agentūros teiktame atsiliepime nurodyti argumentai nelaikytini ginčijamo akto motyvais.

23.7. Teismas netinkamai taikė Reglamento Nr. 1303/2013 ir Gairių nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, todėl toleravo tokią situaciją, kai 25 proc. finansinė korekcija Administracijai pritaikyta neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius, taip pat neatsižvelgiant į visas konstatuoto pažeidimo aplinkybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant lentelę, kurios pagrindu ir paskirta finansinė korekcija, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir Agentūros Sprendimo dalį, dėl finansinės korekcijos taikymo.

23.8. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad pagal teismų praktiką finansinių korekcijų tikslas yra susigrąžinti atitinkamo ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą. Agentūra pritaikytos finansinės korekcijos niekaip nesusiejo su Administracijos neva nepagrįstai gauta nauda, įvertinant įsigytų butų pirkimo kainą ir rinkos vertę (Administracija butus įsigijo už kainą, mažesnę nei rinkos vertė).

23.9. Pritaikyta finansinė korekcija turi būti sumažinta remiantis šiais motyvais: 1) Pirkimų skelbimai neišsaugoti dėl naujos interneto svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios interneto svetainės www.telsiai pašalinimo ir tai laikytina formaliu pažeidimu; 2) nebuvo pretenzijų dėl Pirkimo; 3) atliktas Pirkimas neturėjo jokio finansinio poveikio Europos sąjungos biudžetui, nes abu butai nupirkti už žemesnę nei rinkos kainą; 4) Administracijos pažeidimas nėra sisteminis. Įvertinus šias aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju finansinės korekcijos dydžio sumažinimas iki 3 proc. (nuo sutarčių vertės) būtų proporcingas pažeidimui.

24. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

25.1. Tai, kad Sprendimas neišdėstytas adresatui subjektyviai suvokiama lingvistine ar logine raiška, nėra pagrindas tokį Sprendimą naikinti ar keisti jį Administracijos nurodytais argumentais. Administracijos pozicija, kad Sprendime nėra motyvų dėl žalos Europos Sąjungos biudžetui, yra deklaratyvūs.

25.2. Sprendime pasisakyta, kad padarytas pažeidimas, negalint pateikti Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, suponuoja skelbimo paskleidimą tik vienu iš būdų, o tai laikoma nepakankama priemone pagal Aprašą. Skelbimas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje laikytinas vienodai svarbiu žinios skleidimo būdu, žinią skelbiant ir Laikraštyje. Pirkimo dalyviams susipažinus su Pirkimo sąlygomis, paskelbtomis tik Laikraštyje, Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus nebūtinai pateikė visi norintys parduoti butus asmenys, t. y. nebuvo užtikrintos plačiausios imties auditorijos galimybės teikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus nekilnojamojo turto pardavimui Perkančiajai organizacijai. Kitaip tariant, pažeidimas lėmė nebūtinai ekonomiškai naudingiausių sutarčių sudarymą, kai padarius pažeidimą nebėra galimybės užtikrinti naujo varžymosi dėl siūlomo Sutarčių dalyko.

25.3. Taigi, Sprendime apibrėžus ir teismui konstatavus žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo aplinkybes, apelianto teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti, jais iš esmės pakartojama skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyta pozicija.

25.4. Pareiškėjas nuo pat ginčo pradžios iškėlimo sutiko su pažeidimo faktu, tačiau nesutiko su pažeidimu potencialios ar realios žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai išdėstė, kad finansinė žala Europos Sąjungos biudžetui padaroma nepagrįstomis, kurios suprantamos kaip netinkamos finansuoti, išlaidomis. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Apelianto argumentai, kad nebuvo finansinio poveikio ES biudžetui, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reguliavimo. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, svarbą, vertinama, ar jis turi faktinį ar galimą finansinį poveikį. Pažeidimas gali pasireikšti galimu finansiniu poveikiu ir pakanka prielaidos netinkamų finansuoti išlaidų atsiradimui.

25.5. Šiuo atveju žalos Europos Sąjungos biudžetui teisinis faktas įrodytas, nes pažeidimo esmė lemia realią, potencialiai galimą kitokią Pirkimo baigtį, dėl ko žalos efektas Europos Sąjungos biudžetui neišvengiamas. Pačiam apeliantui sutinkant su Sprendime nurodytu pažeidimu, reiškia ir privalomą finansinio koregavimo mechanizmo pagal Europos Sąjungos reglamentus taikymą.

25.6. Teismo sprendimu konstatuota, kad Gairių turinyje nurodyti pažeidimai turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Toks teismo motyvas neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir Gairių nuostatoms, t. y. teismas sprendime pasisakė ir dėl pažeidimo aplinkybių, ir dėl pažeidimu sukeliamos finansinės žalos Europos Sąjungos biudžetui ir dėl atitinkamo Gairių punkto taikymo, kai apelianto padarytas pažeidimas atitinka konkretų Gairių pažeidimo punktą.

25.7. PAFT 7 priede išdėstytas Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas.

25.8. Nustačius pažeidimą ir nustatant finansinės pataisos normą nėra siekiama vien panaikinti projektų vykdytojų nepagrįstai gautą naudą (pvz., kad atrinkti brangesni pasiūlymai nei galėjo būti), tačiau būtų pažeistos sąžiningo varžymosi taisyklės, dėl ko būtų atrinkti ir Sutartys sudarytos su galimai visai kitais nekilnojamojo turto savininkais (jiems žinojus apie Pirkimą), taigi netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo tikslas eliminuoti galimą žalos efektą Europos Sąjungos biudžetui, o ne tik atgauti Projekto vykdytojo neteisėtai gautą naudą.

25.9. Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes (žr. 10.1–10.4 p.).

25.10. Esant nustatytiems faktams, kad buvo padarytas pažeidimas neužtikrinant pakankamos Sutarčių sudarymo audito sekos, dėl ko, nepaskelbus Pirkimo skelbimo Projekto vykdytojo interneto svetainėje, nebuvo išviešinta galimybė visiems įmanomiems rinkos subjektams teikti savo Pirkimo dalyko siūlymus tuo darant poveikį tiekėjams svarstant dalyvavimo konkrečiame pirkime galimybes, buvo konstatuotas ir pažeidimas ir juo daromos žalos teisinis faktas. Nei Reglamentas Nr. 1303/2013, nei PAFT, nei kiti teisės aktai neįtvirtina projekto vykdytojo atleidimo nuo pažeidimo pasekmių, jeigu nepaskelbus apie Pirkimą nebuvo nustatyti neigiami Pirkimo įgyvendinimo faktai ar pareiškėjo menamu įsitikinimu Pirkimo rezultatas nepasikeistų (pareiškėjas teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į konkurencijos lygį). Gairėse Europos Komisija nustatydama pažeidimo rūšis ne visada reikalauja padarinių fakto.

25.11. Konkrečiu pažeidimo atveju konkurencinės aplinkos egzistavimas (pateikti du pasiūlymai), Sutarčių sudarymas mažesne verte, pretenzijų nebuvimas, pažeidimo sistemiškumas, nei lengvina, nei sunkina dėl pažeidimo taikytinos atsakomybės, nes pažeidimas buvo padarytas esant nepakankamai sutarties sudarymo audito sekai, todėl faktai, neapibūdinantys Sutarties sudarymo aplinkybių ir įvykę po Sutarčių sudarymo apskritai neapibūdina padaryto pažeidimo. Vėlesni padariniai, pvz. Sutarties dalyką pateikus, įvykdžius, koreliuoja su pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe, tačiau pažeista pati viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, esant realiai grėsmei žalai atsirasti, potencialiems tiekėjams nusprendus neteikti konkurencingų pasiūlymų, todėl tokio pažeidimo padariniai tik hipotetiškai retroaktyviai apibūdina patį pažeidimo faktą, jo nepaneigdami ir neabejotinai neįrodydami lengvinančių aplinkybių egzistavimo fakto.

25.12. Pačiose Gairių lentelėse (2.1 ir 2.2 p.) pataisos normos diferencijuojamos, priklausomai nuo kiekvienai pataisos normai nurodytų reikšmingų aplinkybių egzistavimo. Atkreiptinas dėmesys, į ESTT naujausią praktiką (žr. 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-175/23) dėl aplinkybių priskyrimui pažeidimo reikšmingumui ir finansinės korekcijos skyrimo.

25.13. Dėl pataisos normos pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2.2 lentelės 16 punkte nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog susijusių dokumentų nepakanka sutarties sudarymui pagrįsti, todėl trūksta skaidrumo. Paaiškintina, kad tokiu teisės pažeidimu sudaromos prielaidos negatyviam poveikiui konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti Pirkime neatskleidžiant jiems laiku visų Pirkimo sąlygų Apraše nurodytomis privalomomis priemonėmis. Šiuo atveju Apraše nurodomi skelbimo paskelbimo būdai nėra savitiksliai (pvz., Gairėse 2.1 (1) p. taikoma netgi 100 proc. finansinė pataisa, jeigu pirkimas nėra paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kaip to reikalaujama pagal direktyvas). Taigi vienas ar kitas Pirkimo skelbimo būdas gali būti patrauklesnis, prieinamesnis ir būtų pateikiami kitokie ar nauji pasiūlymai. Šio teisės pažeidimo sudėties lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais.

25.14. Pareiškėjo siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra nepagrįstas ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Pareiškėjo cituojamas LVAT sprendimas nesuteikia galimybės mažinti finansinę korekciją, nustatytą Sprendime.

25.15. Tenkinti pareiškėjo prašymą mažinti finansinę korekciją iki 3 proc. ne tik draudžia Gairės, tačiau toks finansinės pataisos normos mažinimas neatitiktų racionalumo kriterijaus ir logikos, kas leistų bet kuriai įgyvendinančiai institucijai piktnaudžiauti neribota diskrecija taikant pasirinktines finansinės pataisos normas. Pareiškėjo siūlomas taikyti finansinių korekcijų modelis neturi teisiškai reikšmingų pagrindų, dėl ko toks Gairių taikymas netgi individualiu atveju būtų savaime žalingas sisteminės diskriminacijos taikant finansines pataisas įgyvendinimo aspektu.

25.16. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1303/2013, PAFT, Gairių nuostatomis ir teismine praktika, nėra jokių pagrindų finansinės pataisos neskirti ar ją mažinti. Kitu atveju Pareiškėjas įgautų privilegijuotą ir išimtinę padėtį Gairių taikymo aspektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Sprendimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 1303/2013 6 straipsnį ir Aprašo 3, 26 ir 75 punktus, todėl pareiškėjui pritaikyta 25 000 Eur (t. y. 25 proc. nuo Projektui tenkančios Sutarties vertės) finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.

28. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliantas laikosi pozicijos, kad konstatuojant pažeidimą Sprendime nėra pagrįsta galima žala Europos Sąjungos biudžetui, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą. Apelianto įsitikinimu, dėl konstatuoto pažeidimo pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis akivaizdžiai neproporcingas nustatytam pažeidimui ir neindividualizuotas.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjas (perkančioji organizacija) pripažintas padaręs teisės aktų reikalavimų pažeidimą (Reglamento Nr. 1303/2013 6 str. ir Aprašo 3, 26 ir 75 p.) dėl to, kad pareiškėjui negalint pateikti duomenų apie Pirkimo skelbimą perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokius duomenis pareiškėjas privalėjo saugoti, neįmanoma objektyviai ir nešališkai įsitikinti, kad skelbimas buvo paskelbtas. Sprendime konstatuota, kad aptartais veiksmais pareiškėjas neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir pareiškėjo sprendimų skaidrumas.

32. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingas aplinkybes teisingai nustatė ir taikytiną teisę išanalizavo pirmosios instancijos teismas (žr. šios nutarties 6–15 p.). Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Agentūrai nepateikė įrodymų, jog skelbimas apie Pirkimą buvo skelbiamas pareiškėjo interneto svetainėje (www.telsiai.lt), nors tokia pareiga nustatyta Aprašo 26 punkte. Byloje esančių duomenų visuma ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad apeliantas neginčija paties pažeidimo padarymo, tačiau nesutinka, kad juo padaroma reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui.

33. Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

34. Pagal aptartas minėto reglamento nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 p.), pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui.

35. Dėl trečiosios sąlygos, kaip pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elemento, nustatymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo (šiuo aspektu plačiau žr. 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023), kad, kaip ne kartą konstatuota Teisingumo Teismo, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (žr. Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, 44–45 p.; 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, 60–61 p.).

36. Šiame kontekste svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (žr. Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre, C 465/10, 47 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškai ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Taigi, kaip pažymima administracinės jurisprudencijos nuostatose, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pritardamas Agentūros pozicijai, iš esmės teisingai nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, Pirkimo skelbimas pareiškėjo interneto svetainėje buvo paskelbtas, tačiau nebuvo išsaugotas, o tai reiškia, jog tokiu atveju Pirkimo procedūros nelaikytinos įvykdytomis pagal Aprašo reikalavimus; tokiu atveju pažeidimas dėl skelbimo perkančiosios organizacijos interneto svetainėje neišsaugojimo Projektinės ir poprojektinės veiklos vykdymo terminu laikytinas kaip sudarantis sąlygas pareiškėjui nuslėpti ar maskuoti Pirkimo procedūrų veiksmus, dėl ko galima būtų preziumuoti galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepagrindus ir neužtikrinus skelbimo apie Pirkimą sklaidos pareiškėjo interneto svetainėje (nepaisant aplinkybės, jog skelbimas buvo viešinamas vietiniame laikraštyje), negalima atmesti galimybės, jog pareiškėjui buvo pateikti ne visi galimi, Pirkimo sąlygas atitinkantys pasiūlymai (t. y. buvo nebuvo informuotas platesnis potencialių Pirkimo dalyvių ratas) ir gyvenamieji būstai įsigyti nebūtinai palankiausiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįsti atsakovo argumentai, jog konstatuotas pažeidimas sukliudė visapusiškai įvertinti Pirkimo procedūrų ir pareiškėjo veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taigi, neatmestina galimybė, kad aptariami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui, o priešingi apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

39. Dėl Sprendimu taikytos finansinės korekcijos dydžio (25 proc. nuo 100 000 Eur) ir proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra, nustačiusi su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovavosi PAFT nuostatomis ir Gairėmis. Gairių 2.2 lentelės 16 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nustatoma nepakankama sutarties sudarymo audito seka, t. y. susijusių dokumentų (kurie yra nustatyti taikomose direktyvų nuostatose) nepakanka sutarties sudarymui pagrįsti, todėl trūksta skaidrumo, taikoma 25 proc. pataisos norma.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytas pažeidimas (pareiškėjas jo neginčija) nėra formalus ar mažareikšmis, kadangi juo iš esmės neužtikrintas skaidrumo principas Pirkimo procedūrų metu (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 17 str. 1 d., Aprašo 3 p.), taigi dėl būtinybės taikyti pareiškėjui finansinę korekciją šiuo atveju abejonių nekyla.

41. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties, yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Tai reiškia, kad net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-786-624/2025).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visumą, atsižvelgusi į teismų praktiką dėl finansinės korekcijos taikymo, daro išvadą, jog pareiškėjui Agentūros Sprendimu pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija nėra proporcinga. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo ir kitas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes: nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta minimali tiekėjų konkurencija (pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, vienas pasiūlymas buvo atmestas, butų pirkimo sutartys pasirašytos su 2 Pirkimo laimėtojais); nebuvo pretenzijų dėl Pirkimo; nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vengė bendradarbiauti siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes; Projektui įgyvendinti reikalingi abu butai nupirkti už mažesnę nei rinkos vertę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Projektu įgyvendinamus uždavinius, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad 10 procentų dydžio finansinė korekcija būtų pakankama ir adekvati sankcija pareiškėjui, kuri taip pat suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už pažeidimus, padarytus vykdant viešuosius pirkimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo dar labiau sumažinti pareiškėjui taikytiną finansinę korekciją.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris keistinas tik dėl finansinės korekcijos dydžio jį sumažinant.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Teismo sprendimas iš dalies priimtas apelianto naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Agentūros priteisiama 5,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT03 pritaikytą 25 procentų dydžio finansinę korekciją iki 10 procentų finansinės korekcijos nuo Projektui tenkančios Sutarčių vertės.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjui Telšių rajono savivaldybės administracijai 5,60 Eur (penkis eurus ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė