9997c073-aadc-4e21-b71a-e2b7f636b347 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2583-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-869-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 69.; 113.2.; 116.4; 110.4; KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Creditreform Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui M. R., atsakovės AB „Kauno energija“ atstovei R. R., trečiojo asmens UAB UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovui A.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Creditreform Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kauno energija“, trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų vieÅ¡ajame pirkime Nr. 155045 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:IeÅ¡kinio, atsiliepimų į ieÅ¡kinį esmė.Teisme 2014 09 30 gautas ir 2014 10 29 priimtas ieÅ¡kovės UAB „Creditreform Lietuva“ ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma:

Pripažinti atsakovės veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl norminiams teisės aktams prieÅ¡taraujančių VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų panaikinimo ir/ar pakeitimo, neteisėtais ir panaikinti atsakovės priimtÄ 2014 09 18 sprendimÄ , bei įpareigoti atsakovę nutraukti VieÅ¡Ä jį pirkimÄ ;Teismui nustačius, kad VieÅ¡Ä jį pirkimÄ nutraukti netikslinga, o VieÅ¡asis pirkimas gali bÅ«ti vykdomas toliau paslaugų teikėjams sudarant sÄ lygas pateikti pasiÅ«lymus VieÅ¡ajame pirkime, teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovę :atnaujinti terminÄ pasiÅ«lymams VieÅ¡ajame pirkime pateikti;pakeisti VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygÄ , jog pirkimas neskaidomas į dalis (Pirkimo sÄ lygų 2. d.) ir VieÅ¡Ä jį pirkimÄ iÅ¡skaidyti į 3 (tris) dalis:

1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas;

2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas;

3. informacijos apie Perkančiajai organizacijai vėluojančius mokėti klientus talpinimas į duomenų bazę. (Skaidant pirkimÄ Ä¯ dalis atitinkamai turi bÅ«ti koreguojami ir kiti VieÅ¡ojo pirkimo dokumentai).Panaikinti perteklinius ir konkurencijÄ ribojančius reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti kaip VieÅ¡ojo pirkimo kvalifikaciniai reikalavimai bei negali bÅ«ti laikomi pirkimo objekto funkciniais reikalavimais ar reikalavimais, apibÅ«dinančiais norimÄ rezultatÄ , tačiau buvo įtraukti į Technines specifikacijas:panaikinti reikalavimus pateikti įmonių, kurios paslaugų tiekėjui teikia duomenis, sÄ raÅ¡us (Techninės specifikacijos 3.14., 4.1. p.p.);panaikinti reikalavimus, kad sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau nei 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių bei pateikti paslaugų tiekėjo administruojama sistema besinaudojančių įmonių sÄ raÅ¡Ä ir jų metinių užklausų kiekį (Techninės specifikacijos 6.4. p.p.).Patikslinti Techninės specifikacijos sÄ lygas, akcentuojant, kad naudojantis Sistema informacija, kuriÄ siekiama įsigyti, turi bÅ«ti prieinama (Techninės specifikacijos 6.1., 6.2. p.p.).Siekiant užtikrinti IeÅ¡kovės reikalavimų įvykdymo galimybę, Atsakovės atžvilgiu pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės ir sustabdyti VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras iki kol įsiteisės Teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje.Priteisti iÅ¡ Atsakovės IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra pagrindžiamos į bylÄ pateikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais.           IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė paskelbtu VieÅ¡uoju pirkimu siekia iÅ¡rinkti vienÄ paslaugų tiekėjÄ , su kuriuo bÅ«tų sudaroma sutartis dėl klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo bei skolininkų duomenų teikimo į jungtinę skolininkų rinkmenÄ (skelbimas apie VieÅ¡Ä jį pirkimÄ pridedamas).

Atsakovės paskelbto VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, susijusios su reikalavimais VieÅ¡ojo pirkimo objektui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalÄ ieÅ¡kovės interesams, todėl ieÅ¡kovė teikia šį ieÅ¡kinį dėl savo pažeistų teisių gynybos. Paskelbtame VieÅ¡ajame pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. – neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.

IeÅ¡kovė, gindama savo pažeistas teises ir siekdama kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti ikiteismine tvarka, 2014 09 10 pateikė PretenzijÄ Nr. 140909/01, kurioje iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl organizuojamo VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų ydingumo ir pateikė reikalavimÄ koreguoti VieÅ¡ojo prikimo sÄ lygas. Ä® pretenzijÄ atsakovė atsakė 2014 09 18. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovės pretenzija buvo pagrįsta tik dalyje dėl Techninėje specifikacijoje įtvirtintinų reikalavimų, prieÅ¡taraujančių fizinių asmenų duomenų apsaugÄ reglamentuojančių įstatymų nuostatoms, o visi kiti ieÅ¡kovės reikalavimai buvo atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos yra iÅ¡imtinai pritaikytos vienai Lietuvoje veikiančiai bendrovei - UAB „Creditinfo Lietuva“, kuri vienintelė atsakovei teikė tokio pobÅ«džio paslaugas (kaip yra nurodyta VieÅ¡ajame pirkime) bei vienintelė valdo daugumos Lietuvos bankų ir lizingo bendrovių skolininkų (buvusių skolininkų) fizinių asmenų informacijÄ . IÅ¡ esmės tai yra vieninteliai Å¡ios bendrovės iÅ¡skirtinumai, kuriais remiantis atsakovė siekia iÅ¡ minėtos bendrovės įsigyti daug platesnio pobÅ«džio paslaugas, kurios dirbtinai grupuojamos, siekiant užtikrinti galimybę nustatytus reikalavimus atitikti tik vienintelei bendrovei.

Pirma, nepagrįstai skirtingi pirkimo objektai sujungti į vienÄ - 1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas;

2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas;

3. informacijos apie atsakovei vėluojančius mokėti klientus talpinimas į duomenų bazę. NatÅ«ralu, kad civilinėje apyvartoje veikiantys subjektai, siekdami konkuruoti sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje, turi specializuotis tam tikroje sferoje, kad galėtų savo klientams pasiÅ«lyti geriausiÄ kainos ir kokybės santykį atitinkančias paslaugas. Tik atskyrus pirkimo objektus atsakovė galėtų ne tik tiksliau apibrėžti savo poreikius, bet ir pasiekti rezultatÄ , kai „neaukojant“ nei vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų paslaugų grupių kokybės ir/ar kainos kitos grupės/-ių sÄ skaita, iÅ¡ kelių arba iÅ¡ vieno paslaugų tiekėjo bÅ«tų gaunamos geriausiÄ kainos ir kokybės santykį atitinkančios paslaugos.

Atsakovė atsisakė pirkimo objektÄ skaidyti į dalis, šį atsisakymÄ grįsdama Å¡iais nereikÅ¡mingais argumentais: atsakovė nurodo, jog vien tai, kad pirkimo objektai kardinaliai skiriasi, nėra pakankamas pagrindas reikalauti, kad atsakovė iÅ¡skaidytų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Ä¯ dalis; ieÅ¡kovė neįrodė, jog, sujungus tris skirtingus pirkimo objektus į vienÄ , buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Akcentuoja, kad atsakovė net nesistengia pagrįsti savo poreikio visas VieÅ¡ajame pirkime nurodytas paslaugas įsigyti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ vieno paslaugų tiekėjo, o tai yra pats akivaizdžiausias įrodymas, kad toks poreikis objektyviai neegzistuoja.

Nepriklausomai nuo to ar atskiras paslaugas tieks vienas, ar trys skirtingi paslaugų tiekėjai, atsakovė, vien dėl paslaugų tiekėjų skaičiaus, neatsidurtų prastesnėje padėtyje, o prieÅ¡ingai - sudarius realias konkurencines sÄ lygas bÅ«tų įmanoma pasiekti tiek Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimÄ , tiek realių atsakovės tikslų įgyvendinimÄ . Atsakovės pripratimas prie Å¡iuo metu teikiamų/teiktų UAB „Creditinfo Lietuva“ paslaugų negali bÅ«ti laikomas argumentu sÄ lygojančiu VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nes tokiu atveju bÅ«tų paneigiama bet kokia pokyčių ir progreso galimybė.

Atsakovė ne tik, kad nenurodo svarbių, tačiau nenurodo iÅ¡ viso jokių pirkimo objektų sujungimo priežasčių. Antra, atsakyme nurodoma, kad atsakovė neatsisakys ‚Techninėje specifikacijoje nurodyto tikslo – Klientų (fizinių ir juridinių asmenų) mokumo vertinimas gaunamas ir duomenys apie skolininkui teikiami į jungtinę skolininkų rinkmenÄ per vienÄ sistemÄ â€œ. Tačiau ji pati nėra įvardinusi, kas yra toji „sistema“, kuri turi bÅ«ti viena. Akivaizdu, kad atsakovė siekia įsigyti ne vienÄ sistemÄ , o atskiras paslaugas iÅ¡ vieno paslaugų tiekėjo.

Tačiau vien paslaugų tiekėjų skaičius niekaip nėra susijęs su sistemų kiekiu. VieÅ¡ajame pirkime nėra nustatyta, kokia forma informacija apie fizinius ir juridinius asmenis VieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjęs paslaugų tiekėjas turės teikti atsakovei bei kokia forma talpinimui bazėse bus pateikiami atsakovei skolingų klientų sÄ raÅ¡ai. Atsakovė nėra įtvirtinusi reikalavimo, kad informacija apie juridinius ir fizinius duomenų subjektus bÅ«tų atvaizduojama viename kompiuterinės programos lange ar kitokia konkrečia forma.

VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nėra įtvirtinto jokio reikalavimo informacijÄ atsakovei pateikti kokiu nors ypatingu bÅ«du. Vertinant VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė informacijÄ pageidauja gauti bei teikti automatizuotu (kompiuteriniu) bÅ«du. Tokiu bÅ«du gaunant/teikiant informacijÄ atsakovė net neturėtų galimybės pajausti, kad paslaugas tiekia skirtingi paslaugų tiekėjai. Ä®vertinus VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė kaip sistemÄ Ä¯vardija atsakovės personalo atliekamų veiksmų visumÄ , o ne įsigyjamÄ bendrÄ sisteminę paslaugÄ .

Juo labiau, kad ieÅ¡kovės nurodytos atskiros pirkimo dalys nėra tarpusavyje susietos ir jose nurodytos paslaugos negali bÅ«ti tiekiamos vienu metu (atsakovė (tas pats atsakovo darbuotojas) tuo pačiu metu nevertins ir fizinio asmens mokumo, ir juridinio asmens mokumo, ir netalpins atsakovei skolingų klientų informacijos į duomenų bazes). IeÅ¡kovės iÅ¡skirtos paslaugos bet kokiu atveju turėtų bÅ«ti tiekiamos atskirai (net ir tuo atveju, kai jas tiektų vienas paslaugų tiekėjas). Atsakovė pati yra nurodžiusi, kokiÄ informacijÄ pageidauja gauti apie fizinius asmenis ir kokiÄ apie juridinius asmenis.

Informacijos apimtis ir pobÅ«dis akivaizdžiai skiriasi. Atsakovės pateiktoje Techninėje specifikacijoje vienoje ataskaitoje pageidaujama gauti informacija apie juridinius asmenis iÅ¡dėstyta 22 papunkčiais, o apie fizinius asmenis tik 2. Akivaizdu, kad, vertinant Å¡ių asmenų mokumÄ , bus vertinami skirtingo tipo duomenys, kurie turės skirtingÄ reikÅ¡mę atsakovės priimamiems sprendimams. Fizinių ir juridinių asmenų mokumo vertinimas negali bÅ«ti atliekamas vadovaujantis tokiomis pačiomis taisyklėmis bei informacija, neveltui Å¡iuos veiksmus įprastai atlieka skirtingi specialistai, kurie neretai yra netgi skirtingų skyrių darbuotojai.

Net ir tuo atveju, jeigu tas pats atsakovės darbuotojas vertintų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų mokumÄ , objektyviai nėra jokio apribojimo tam pačiam atsakovės darbuotojui vienu metu gauti ir/ar naudoti kelių paslaugų tiekėjų tiekiamÄ informacijÄ tiek apie juridinius, tiek apie fizinius asmenis, todėl nėra aiÅ¡ku kokie konkretÅ«s atsakovės poreikiai nebÅ«tų patenkinami paslaugas tiekiant keliems paslaugų tiekėjams. Trečia, atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai tiekiamÄ paslaugÄ â€“ informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimÄ Ä¯ duomenų bazę, įsigyti tik iÅ¡ to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis VieÅ¡uoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis.

Akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus vieÅ¡inimas negali bÅ«ti susijęs su klientų mokumo vertinimu, nes atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų. Å i paslauga neatskiriama VieÅ¡ojo pirkimo dalimi tapo tik dėl to, kad taip nusprendė atsakovė, o ne dėl kažkokių objektyvių priežasčių. Atsakovė, ieÅ¡kovės nuomone, informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimo į duomenų bazę paslaugÄ siekia įsigyti tuo pačiu VieÅ¡uoju pirkimu tik dėl to, kad turėtų formaliÄ priežastį riboti savo teisę analogiÅ¡kÄ informacijÄ teikti kitiems paslaugų tiekėjams ir taip bÅ«tų iÅ¡laikomi konkurenciniai apribojimai.

Atsakovė nėra nurodžiusi jokių argumentų, kodėl Viešojo pirkimo objektai turėtų būti sujungti. Taigi, atsakovės formalūs argumentai, dėl kurių Viešojo pirkimo objektas nebus skaidomas į atskirus objektus, turėtų būti atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Priešinga išvada galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovės tikslas sudaryti paslaugų sutartį išimtinai tik su vienu paslaugų tiekėju (UAB „Creditinfo Lietuva“) yra teisėtas ir pagrįstas.

             Dėl specifinių kvalifikacinio tipo perteklinių reikalavimų, kurie riboja konkurencijÄ bei VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pritaikymo vienai konkrečiai bendrovei ieÅ¡kovė nurodo: Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. nustatyta, kokiais bÅ«dais gali bÅ«ti parengta techninė specifikacija bei akcentuojama, kad pirkimo objektÄ turi bÅ«ti siekiama apibÅ«dinti kuo neÅ¡aliÅ¡kiau, nes techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų.

Atsakovė Specifikacijoje įtvirtindama perteklinius ir konkurencijÄ ribojančius reikalavimus veikia prieÅ¡ingai įstatymų nustatytiems reikalavimams ir ne tik, kad neskatina tiekėjų konkurencijos, tačiau akivaizdžiai riboja galimybę tiekėjams konkuruoti VieÅ¡ajame pirkime. Pirma, atsakovė Specifikacijos 6.4. papunktyje tarp funkcinių sistemos reikalavimų yra nustačiusi reikalavimÄ , kad „sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau nei 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių (Tiekėjas pateikia įmonių sÄ raÅ¡Ä ir informacijÄ apie jų metinį užklausų kiekį sistemoje)“.

Kaip matyti atsakovė reikalauja, kad sistema faktiÅ¡kai naudotųsi nustatytas kiekis specifinėje veiklos sferoje veikiančių bendrovių ir reikalauja pateikti tokių bendrovių sÄ raÅ¡Ä bei metinį užklausų kiekį. Atsakovė pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu toks reikalavimas yra nustatytas. Atsakovė savo pateiktame atsakyme patvirtino, kad Å¡is Specifikacijoje įtvirtintas reikalavimas negali bÅ«ti laikomas pirkimo objekto funkciniu reikalavimu, o yra laikytinas reikalavimu, apibÅ«dinančiu sistemos savybę.

Taigi, Å¡is Specifikacijoje įtvirtintas reikalavimas negali bÅ«ti laikomas nei pirkimo objekto funkciniu reikalavimu, nei reikalavimu, apibÅ«dinančiu norimÄ rezultatÄ . Nors Atsakovė negali nurodyti tokio reikalavimo įtraukimo į SpecifikacijÄ tikslingumo bei pagrįstumo, tačiau nurodo, kad „vertina visÄ tiekėjo pasiÅ«lymÄ , įskaitant ir Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimÄ â€œ. Atsakovė pati negalėdama nurodyti Specifikacijos 6.4. papunktyje įtvirtinto reikalavimo reikÅ¡mės ir pagrįstumo, Specifikacijose yra įtvirtinusi reikalavimÄ , kuris nėra nurodytas kaip VieÅ¡ojo pirkimo kvalifikacinis reikalavimas, nėra pirkimo objekto funkcinis reikalavimas, negali bÅ«ti laikomas reikalavimu, apibÅ«dinančiu norimÄ rezultatÄ , tačiau Atsakovė nurodo, kad juo vadovausis vertindama paslaugų tiekėjų pasiÅ«lymus.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad nepagrįstas reikalavimas, jog sistema naudotųsi nustatytas kiekis bendrovių, veikiančių konkrečiose veiklos sferose (kurios net nėra susijusios su Atsakovės veiklos sfera), vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas pertekliniu bei konkurencijÄ ribojančiu reikalavimu, todėl jis turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, kaip ir reikalavimas pateikti konfidencialiÄ informacijÄ apie paslaugų tiekėjų klientus ir jų naudojimÄ si paslaugų tiekėjų paslaugomis.

Antra, ieÅ¡kovė yra pateikusi reikalavimÄ panaikinti ir kitus Specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus, kurie nėra įtvirtinti kaip kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau įtraukti į SpecifikacijÄ (Specifikacijos 3.14., 4.1. papunkčiai), nes nėra aiÅ¡ki tokių reikalavimų paskirtis, kaip ir nėra aiÅ¡ku kokiÄ Ä¯takÄ VieÅ¡ojo pirkimo rezultatams tokia savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti. Abejotinas ir tokios informacijos ryÅ¡ys su atsakovės VieÅ¡uoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis.

Minėtuose Specifikacijos papunkčiuose Atsakovė yra įtvirtinusi reikalavimus, kad paslaugų tiekėjas „<...> turi pateikti argumentuotÄ informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsipareigojimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo apraÅ¡ymÄ , sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iÅ¡ kurių gaunama informacija apie juridinio asmens laiku nepadengtus įsiskolinimus“. Atsakovė nurodo, kad reikalavimai pateikti įmonių, iÅ¡ kurių gaunama informacija apie juridinių asmenų laiku nepadengtus įsiskolinimus, sÄ raÅ¡Ä minėtuose Specifikacijos papunkčiuose yra nustatyti dėl Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – LR ADTAÄ®) 21 str. 6 d. 3 p. Toks atsakovės argumentas yra visiÅ¡kai nesuprantamas, nes:

1. Atsakovė minėtuose Specifikacijos papunkčiuose reikalauja pateikti informacijÄ , susijusiÄ su juridinių asmenų laiku nepadengtais įsiskolinimais, o LR ADTAÄ® nuostatos reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymÄ ;

2. Net tuo atveju, jeigu bÅ«tų kalbama apie fizinių asmenų duomenų tiekimÄ , minėtas LR ADTAÄ® punktas nustato pareigÄ asmeniui, tvarkančiam jungtinę skolininkų rinkmenÄ (Å¡io VieÅ¡ojo pirkimo apimtyje tai bÅ«tų paslaugų tiekėjas), gavus skolininkų duomenis, informuoti skolininkus apie jų duomenų tvarkymÄ . Atsakovei jokia pareiga Å¡iomis LR ADTAÄ® nuostatomis negalėtų bÅ«ti nustatoma. Atsakovė ne tik, kad negali įrodyti Specifikacijos 3.14., 4.1. papunkčiuose nurodytų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu tokie reikalavimai buvo nustatyti.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad Specifikacijos 3.14. ir 4.1. papunkčiuose įtvirtinti reikalavimai pateikti konfidencialiÄ informacijÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytini pertekliniais bei konkurencijÄ ribojančiais, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų. Antra, atsakovė, siekdama įrodyti, kad VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygomis konkurencija nėra ribojama, savo Atsakyme nurodo, kad VieÅ¡uoju pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas atsakovei gali teikti bent 13 (trylika) įmonių, nes tiek subjektų Lietuvoje turi teisę tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas.

Å is teiginys galėtų bÅ«ti teisingas tik tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų dirbtinai sujungusi VieÅ¡ojo pirkimo dalių bei VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nebÅ«tų įtvirtinusi konkurencijÄ ribojančių reikalavimų, tokių kaip minėti Specifikacijos 6.4., 3.14. ir 4.1. papunkčiuose nurodyti reikalavimai. Atsakingai konstatuoja, kad, neiÅ¡skaidžius VieÅ¡ojo pirkimo į dalis, visus tokius reikalavimus atitiktų tik vienintelė bendrovė - UAB „Creditinfo Lietuva“. Trečia, kadangi fizinių asmenų informacijos tiekimui yra nustatyti apribojimai, susiję su duomenų apsauga, VieÅ¡ajame pirkime nurodyto pobÅ«džio fizinių asmenų informacijÄ tiekiantys ir gaunantys asmenys turi bÅ«ti registruojami Asmens duomenų valdytojų registre.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vien įmonės įsiregistravimas jungtines skolininkų duomenų rinkmenas galinčių tvarkyti įmonių registre nepatvirtina, kad tokia bendrovė tiekia ieÅ¡kovės nurodytų paslaugų visumÄ (kuri atsakovės yra įvardijama kaip sistema). Ä®monės registravimas minėtame registre yra tik teisinė prielaida nustatytu tikslu tvarkyti fizinių asmenų duomenis. IeÅ¡kovė sutinka, kad bent 13 (trylika) juridinių asmenų turi teisę tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tačiau atsakovei įtvirtinus papildomus konkurencijÄ ribojančius reikalavimus ir dirbtinai sujungus 3 skirtingas VieÅ¡ojo pirkimo dalis ne tik sudaromos konkurencinės kliÅ«tys, tačiau panaikinama bet kokia galimybė kitiems paslaugų tiekėjams konkuruoti su UAB „Creditinfo Lietuva“, kuriai suteikiamas privilegijuotas statusas, o tai jokia forma nesÄ lygoja paslaugų tiekėjų konkurencijos, atsakovės lėšų naudojimo racionalaus panaudojimo ir/ar VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų skaidrumo.

Akcentuoja, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ proteguojančios VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos konkurencijÄ riboja dvejomis kryptimis. VieÅ¡ajame pirkime įtvirtinamos taisyklės ne tik leidžia konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo metu apriboti konkurencijÄ , bet ir rinkoje įveda konkurencijÄ ribojančias taisykles, kurių dėka vienintelė konkursus galinti laimėti įmonė (UAB „Creditinfo Lietuva“) iÅ¡lieka monopoline įmone, galinčia tiekti informacijÄ , nes informacija apie perkančiosios organizacijos klientų įsiskolinimus tiekiama tik skelbtÄ vieÅ¡Ä jį konkursÄ laimėjusiai įmonei.

IeÅ¡kovės žiniomis, UAB „Creditinfo Lietuva“ sutartyse su duomenų tiekėjais bÅ«davo įtvirtintas konkurencijÄ ribojantis reikalavimas duomenis tiekti tik UAB „Creditinfo Lietuva“, t.y. apribojimas tokiÄ informacijÄ tiekti kitiems jungtines skolininkų rinkmenas tvarkantiems Å«kio subjektams. Skelbiant vieÅ¡uosius pirkimus toks apribojimas pasiekiamas neatlygintinai tiektinÄ paslaugÄ (įmonei skolingų asmenų informacijos vieÅ¡inimas) įtraukiant į skelbiamÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir vieÅ¡ojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu naudojantis tik vieÅ¡Ä jį konkursÄ laimėjusios įmonės paslaugomis, nors ir kitiems rinkos dalyviams neatlygintinai tiekiant Å¡iÄ paslaugÄ bÅ«tų pasiekiamas perkančiajai organizacijai žymiai naudingesnis efektas.

IeÅ¡kovės manymu, toks savanoriÅ¡kas Atsakovės teisių apsiribojimas niekaip negali bÅ«ti siejamas su vieÅ¡iesiems pirkimams keliamų uždavinių įgyvendinimu, nes tokiu atveju viešųjų pirkimų procedÅ«ros, kurios yra skirtos skaidriai paslaugų tiekėjų konkurencijai skatinti, panaudojamos visiÅ¡kai prieÅ¡ingų tikslų įgyvendinimui.             Apibendrindama aukščiau Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad atsakovės organizuojamo VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d.

– neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2d.d. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais pagrindiniais pirkimų principais, atsakovė, organizuodama VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , turi užtikrinti, kad „atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų” (3 str. 1 d.), o taip pat, atsakovė privalo organizuoti tokį pirkimÄ , kurio tikslas bÅ«tų „vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai <...> prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“.

Atsakovei į VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas įtraukus konkurencijÄ ribojančias ir tiekėjus diskriminuojančias nuostatas bei tris atskirus pirkimo objektus sujungus į vienÄ , tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami nebent kaip konkrečių rinkos dalyvių protegavimas, o ne siekis racionaliai naudojant atsakovės lėšas įsigyti bÅ«tinų paslaugų. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovė Specifikacijos 6.1. ir 6.2. papunkčiuose neaiÅ¡kiai formuluoja reikalavimus informacijai gauti. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant iÅ¡vengti nesusipratimų, Å¡ios Specifikacijos nuostatos turėtų bÅ«ti tikslinamos nurodant, kad tam tikro naujumo duomenys bÅ«tų prieinami naudojantis paslaugų tiekėjo administruojama sistema ir turėtų bÅ«ti vengiama formuluočių, nurodančių ne informacijos prieinamumÄ , o informacijos nuosavybės teises.

Atsakovė yra nurodžiusi, kad Specifikacijos 6.1. ir 6.2. papunkčiais „nesiekia apibrėžti informacijos nuosavybės, tačiau pabrėžia tikslÄ gauti kokybiÅ¡kÄ informacijÄ â€œ. IeÅ¡kovei nesuprantama kaip informacijos kokybė gali bÅ«ti užtikrinta minėtų papunkčių nuostatomis, kaip ir nesuprantama, kodėl Specifikacijos 6.1. papunktyje nurodyta informacija negali bÅ«ti tiekiama realiu laiku. Siekiant iÅ¡vengti skirtingų Å¡ių Specifikacijos nuostatų interpretavimų, jos turėtų bÅ«ti formuluojamos aiÅ¡kiai ir vengiant dviprasmybių.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai nurodė, jog nepagrįstai skirtingi pirkimo objektai sujungti į vienÄ , specifiniai kvalifikacinio tipo reikalavimai yra pertekliniai, pažeidžia VPÄ® 25 str., netinkamai suformuluoti Specifikacijos 6.4 p., 3.14 p.p., 4.1 p.p., neaiÅ¡kÅ«s specifikacijos 6.1p.p., 6.2 p.p. Tik trečiasis asmuo pateikė pasiÅ«lymÄ .

Specifikacijos 3.14, 4.1, 6.4 p.p. nėra kokybiniai reikalavimai. Sutiko, jog ieÅ¡kovė galėtų dalyvauti visose pirkimo dalyse. PasiÅ«lymo neteikė dėl dalies punktų, kurie buvo neaiÅ¡kÅ«s ir dėl to, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų neatitikusi 6.4 p.p. dėl privalomumo nurodyti 2/3 duomenų tiekėjų įmonių. Yra įtvirtintos konkurencijÄ ribojančios nuostatos 3.14, 4.1 p.p. dėl objekto neskaidymo ir 2/3 bendrovių nurodymo, 6.4 p.p. neužtikrina paslaugos kokybės, apribojama dalyvauti kitiems ir teikti pasiÅ«lymus, iÅ¡skyrus trečiÄ asmenį.

Buvo prisijungusių ir kitų tiekėjų, bet pasiÅ«lymÄ pateikė tik vienas. Pažeistas VPÄ® 3 str. 2 d. dėl racionalaus lėšų naudojimo. Pirkimo tikslas yra efektyviai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkų. Å is tikslas bÅ«tų efektyviau pasiektas iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ . Atsakovė neturi begalinės diskrecijos teisės. Objektas gali bÅ«ti jungiamas iÅ¡skirtiniais atvejais, sujungimÄ atsakovė turi pagrįsti racionaliais teiginiais. Kokybės reikalavimas turi bÅ«ti susijęs kaip bus teikiama, o ne su tiekėjo klientais ar kas tie klientai buvo. 6.4 p.p. yra akivaizdaus diskriminacinio pobÅ«džio reikalavimas savo prigimtimi.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Kauno energija“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimÄ pateikusi Å¡alis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , o ne tik remtis viešųjų pirkimų principų pažeidimo prielaida.

Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , bÅ«tina nustatyti, kokiais bÅ«tent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės paskelbto VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, susijusios su reikalavimais VieÅ¡ojo pirkimo objektui, prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalÄ ieÅ¡kovės interesams <...>, pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d.- neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. ", tačiau ieÅ¡kinyje nėra pateikta jokių įrodymų ar objektyvių duomenų apie tai, kokie konkretÅ«s Pirkimo reikalavimai ir kaip realiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ir (ar) ieÅ¡kovės teises.

VPÄ® 25 str. 1 d. nustatyta, jog pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje apibÅ«dinamos paslaugų savybės, o 25 str. 2 d. nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsakovė Konkurso sÄ lygų 7 p. nurodė, kad pirkimo objektas yra Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugos. Vadovaujantis VPÄ® 25 straipsnio reikalavimais, atsakovė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodė norimÄ Pirkimo objekto rezultatÄ (perkančiosios organizacijos objektyvius poreikius tenkinančiÄ ir norimÄ Ä¯sigyti PaslaugÄ ) bei pateikė Pirkimo objekto techninius bei funkcinius reikalavimus, t. y. nustatė Paslaugos kokybę užtikrinančius reikalavimus.

Pirkimo techninės specifikacijos 1 p. nurodė, jog atsakovė nori gauti klientų mokumo vertinimÄ ir duomenis apie skolininkus teikti į jungtinę skolininkų rinkmenÄ per vienÄ sistemÄ . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė nei teikdama pretenzijÄ , nei ieÅ¡kinį nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė negalėjo nustatyti bÅ«tent tokio pirkimo objekto, koks buvo nustatytas Konkurso sÄ lygose ir apibÅ«dintas Pirkimo techninėje specifikacijoje, taip pat nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje atsakovė iÅ¡kėlė neadekvačius ar pernelyg aukÅ¡tus reikalavimus tiekėjams, o tai, kad ieÅ¡kovė galimai nesugebėtų įvykdyti sutarties, t. y. tai, kad ieÅ¡kovė galimai nesugebėtų suteikti Paslaugos, kuri atitiktų visus Pirkimo objektui nustatytus kokybinius reikalavimus, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tokie reikalavimai yra apskritai diskriminaciniai.

Pažymi, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, jungtines skolininkų duomenų rinkmenas Lietuvoje turi teisę tvarkyti 13 subjektų (Å¡altinis: https://www.ada.lt/go.php/lit/IMG/401).J juridinių asmenų informacijos tvarkymas nėra ribojamas, taigi, ir subjektų, galinčių teikti juridinių asmenų informacijÄ , skaičius nėra apribotas. Todėl mano, kad rinkoje yra bent 13 tiekėjų, kurie potencialiai galėtų suteikti PaslaugÄ . Be to, tiek remiantis VPÄ® 32 str. 3 d., tiek ir Pirkimo sÄ lygų 15, 16, 17 bei 18 punktais, tiekėjams nustatyta galimybė Pirkime remtis ir kitų Å«kio subjektų pajėgumais, t. y. nustatyta galimybė Pirkime dalyvauti ir subtiekėjams bei Å«kio subjektų grupėms.

Å ios aplinkybės užtikrina, kad konkurencija nėra ribojama. Atsakovės nuomone, konkurencija dėl paslaugos teikimo objektyviai galima, ji neeliminuojama atsakovės nustatytais objektyviais kokybiniais reikalavimais. Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi, kuriuos konkrečiai iÅ¡ VPÄ® 3 str. 1 d. įtvirtintų principų ir kuriais Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais pažeidė atsakovė. LogiÅ¡ka, jog visiÅ¡ko lygiateisiÅ¡kumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima iÅ¡vengti, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurencijÄ ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo.

Akcentuoja, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui pagrįsti atsakovės siekiu (poreikiu) gauti aukÅ¡tos kokybės PaslaugÄ tam, kad galėtų sėkmingai vykdyti įsiskolinimų prevencijÄ , kuo efektyviau iÅ¡ieÅ¡koti skolas ir Å¡iÄ PaslaugÄ gauti be jokio sėkmės mokesčio, taip pat turėti galimybę teikti skolininkų duomenis į tiekėjo jungtinę skolininkų rinkmenÄ ir gauti vertinimo informacijÄ apie klientų mokumÄ . Pirkimo rezultatas - laimėtojo teikiama Paslauga - padės įgyvendinti prioritetinius, kaip viešųjų paslaugų teikimo nulemtus atsakovės veiklos tikslus.

Å ie tikslai kildinami iÅ¡ Å ilumos Å«kio įstatymo 1 str. 2 d. 1 punkto. Atsakovei, kaip Å¡ilumos tiekėjui, nustatytas vienas iÅ¡ esminių prioritetinių tikslų - mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams. O Å¡iam tikslui pasiekti tiesioginę reikÅ¡mę turi ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas sudaro prielaidas atsakovės vykdomos veiklos stabilumui ir gaunamam pelnui užtikrinti, kurį atsakovė galėtų panaudoti modernizuodama Å¡ilumos tiekimo trasas (kad sumažinti patiriamus Å¡ilumos nuostolius) ir investuodama į kitus strateginius projektus, kurie leistų sumažinti vartotojams tiekiamos Å¡ilumos kainÄ .

Taip pat atsakovė neatgaudama skolų, apyvartinių lėšų trÅ«kumui kompensuoti, privalo skolintis iÅ¡ bankų, mokėti jiems palÅ«kanas, kurios pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-73 patvirtintas Å ilumos kainos nustatymo metodikos nuostatas negali bÅ«ti įtrauktos į Å¡ilumos kainos tarifÄ , todėl Å¡ie papildomi kaÅ¡tai kompensuojami iÅ¡ atsakovės pelno. O tai vėl lemia mažesnes galimybes vykdyti investicijas, kurios tiesiogiai įtakotų Å¡ilumos kainos mažinimÄ vartotojams.

Atsižvelgiant į tai atsakovei yra svarbu kuo efektyviau iÅ¡ieÅ¡koti skolas (kam ir yra perkama Paslauga), nes tai tiesiogiai įtakoja vieÅ¡ojo intereso užtikrinimÄ (Å¡ilumos kainos mažinimÄ , kt.).Akivaizdu, jog tarpusavyje glaudžiai susiję lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti, nes Pirkimo dokumentuose, atsižvelgiant į Paslaugos specifiÅ¡kumÄ , jos svarbÄ ne tik atsakovei (Å¡ilumos tiekėjui), bet ir Kauno miesto bei rajono Å¡ilumos vartotojams, t. y. vieÅ¡ajam interesui užtikrinti, buvo nustatyti pagrįsti bei Pirkimo objektui proporcingi kokybiniai reikalavimai.

Ä®gyvendindama skaidrumo principÄ , atsakovė Pirkimo dokumentuose pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ apie Pirkimo sÄ lygas ir procedÅ«ras, Pirkimo dokumentuose nurodė bÅ«dus, kuriais tiekėjai gali praÅ¡yti pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimų. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė į atsakovę kreipėsi tik su siÅ«lymais ir reikalavimais, tačiau nei karto neprašė paaiÅ¡kinti, kokiais tikslais ieÅ¡kovės ginčijami reikalavimai nustatyti, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovė nesilaikė civilinėje teisėje nustatytų bendradarbiavimo principų, o jos elgesys, kuomet nepraÅ¡ant paaiÅ¡kinimų, neatsižvelgiant į specifinę atsakovės veiklÄ â€žnurodinėjama“ atsakovei kokiais bÅ«dais vykdyti PirkimÄ (kai tokia diskrecijos teisė VPÄ® nustatyta pačiai atsakovei, kuri geriausiai žino kokios Paslaugos jai reikia, atsižvelgiant į jai keliamus prioritetinius Å¡ilumos Å«kio sektoriaus tikslus), neatitinka CK 1.5 str. nustatytų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

IeÅ¡kovė taip pat ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovę pakeisti, panaikinti arba patikslinti jos reikalavimuose nurodytus Pirkimo techninės specifikacijos punktus jos nurodytu bÅ«du. Atsakovės manymu, toks ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das nėra galimas. Nei VPÄ®, nei kiti įstatymai nenumato galimybės taikyti tokio teisės gynimo bÅ«do kaip vieÅ¡ojo konkurso pirkimo sÄ lygų pakeitimas teismo tvarka. Tokie ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, taip pat ir dėl to, kad nustatyti tam tikrus Pirkimo sÄ lygų reikalavimus ar juos keisti bei tikslinti diskrecijos teisė VPÄ® numatyta perkančiajai organizacijai.

Teismas negali vietoj perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimų perkamai Paslaugai ir tokiu bÅ«du versti perkančiÄ jÄ organizacijÄ galimus Paslaugos teikėjus atsirinkti pagal vieno iÅ¡ tiekėjų ir/ar teismo nustatytas sÄ lygas.Atsakovė tvirtina, jog yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pati suvokia, jog Pirkimo techninėje specifikacijoje yra nustatytas aiÅ¡kus Pirkimo objektas, kuris gali bÅ«ti ir yra vienas, nes kitu atveju Paslauga, kuriÄ rinkoje teikia tos pačios bendrovės bÅ«tų dirbtinai sugrupuotos.

Pabrėžia, jog nesutinka, kad atsakyme į pretenzijÄ ar bet kuriame kitame dokumente iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog ,,pirkimo objektai kardinaliai skiriasi“. PrieÅ¡ingai, atsakyme akcentavo, jog perka savo Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugÄ , todėl jos nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė perka skirtingus objektus, kuriuos bÅ«tent sujungė, kadangi atsakovės atžvilgiu tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys yra jos klientai. Akcentuoja, jog nors ieÅ¡kovė teigia, kad Pirkimo objektas sudarytas iÅ¡ kardinaliai skirtingų objektų, kurie neva buvo sujungti tačiau pati ieÅ¡kovė vykdo visas Å¡ias veiklas, t. y. tiek fizinių, tiek juridinių asmenų klientų patikimumo bei mokumo rizikos vertinimo.

Pakartotinai pabrėžia, jog atsakovė iÅ¡ principo nesutinka su ieÅ¡kovės nuomone, jog Pirkimo objektas yra „sujungtas iÅ¡ atskirų objektų“. Tai, kad Pirkimo objektas yra vienalytis patvirtina ne tik jau aukščiau paminėti faktai, tačiau ir praktikoje tvarkomi valstybės registrai, pavyzdžiui, Turto areÅ¡tų registras, Hipotekos registras, Nekilnojamo turto registras - Å¡iuose registruose kartu tvarkoma informacija tiek apie juridinius, tiek apie fizinius asmenis. Tai, kad fizinių ir juridinių asmenų mokumo vertinimas yra glaudžiai susijęs patvirtina ir faktas, jog rinkoje bendrovės Å¡ias veiklas (Atsakovės perkamÄ PaslaugÄ ) vykdo kartu.

VPÄ® nėra numatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms iÅ¡skaidyti pirkimo dalis. Viešųjų pirkimų tarnyba yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog VPÄ® 24str. 6d. nuostata siekiama, jog perkančiosios organizacijos aktyviau naudotųsi galimybe skaidyti pirkimo objektÄ ir tokiu bÅ«du sudarytų didesnes galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Yra rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Taip pat yra nustatyta, jog didelės apimties pirkimas yra pirkimas, kurio vertė, kai pirkimas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatyta sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį yra didesnė kaip 276 224 Lt (80000 EUR), bei nurodytos sÄ lygos.

Kadangi planuojama ginčo pirkimo vertė yra 60 000 Lt, tai toks pirkimas nėra didelės vertės. Atkreipiamas dėmesys, jog ieÅ¡kovės teiginys, kad tik iÅ¡skaidžius Pirkimo objektÄ Ä¯ atskirus pirkimo objektus galima bÅ«tų gauti geriausiÄ kainos ir kokybės santykį atitinkančiÄ PaslaugÄ , nėra pagrįstas skaičiavimais ar kitais įrodymais. Tai yra tik ieÅ¡kovės prielaida. IeÅ¡kovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų kaip realiai atsakovės veiksmai, siekiant įsigyti labiausiai jos poreikius atitinkančiÄ SistemÄ , paveikė ieÅ¡kovę ar kitus tiekėjus.IeÅ¡kovė klaidindama teismÄ nurodo, jog ,.Atsakovė siekia įsigyti <...> atskiras paslaugas iÅ¡ vieno tiekėjo, tačiau tokie IeÅ¡kovės teiginiai visiÅ¡kai neatitinka Pirkimo sÄ lygų, kadangi kaip jau nurodyta ir aukščiau Pirkimo sÄ lygose numatyta, kad Pirkime gali dalyvauti ir subtiekėjai bei Å«kio subjektų grupės. IeÅ¡kinyje taip pat teigiama, jog atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai tiekiamÄ paslaugÄ - informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimÄ Ä¯ duomenų bazę, įsigyti tik iÅ¡ to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis VieÅ¡uoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis.

Akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus vieÅ¡inimas negali bÅ«ti susijęs su klientų mokumo vertinimu, nes atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų. Tokie ieÅ¡kovės teiginiai ne tik, kad neparemti jokiais įrodymais, tačiau nėra net logiÅ¡ki, kadangi akivaizdu, jog talpinti duomenis apie atsakovės skolininkus gali tik tos bendrovės, kurios veikia kreditingumo (skolininkų mokumo vertinimo) rinkoje, o atsižvelgdama į savo technines ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių galimybes atsakovė pasirinko bÅ«tent tokį savo skolininkų talpinimo į duomenų bazę bÅ«dÄ .

Pabrėžia, jog bÅ«tent atsižvelgiant į tai, Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 punkte buvo nustatyti tokie Sistemos kokybės reikalavimai kaip pakankama Sistema besinaudojančiu bendrovių aprėptis. Dėl Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 punktų. Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje turi bÅ«ti pateikiami Paslaugai apibÅ«dinti reikalingi duomenys, o atsakovės tikslas yra ne tik gauti, bet ir talpinti duomenis apie savo skolininkus į SistemÄ , o skolininkų duomenų talpinimas į SistemÄ bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu duomenimis naudosis didžioji dalis bendrovių, kredituojančių tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, todėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 p. nustatytas kokybinis reikalavimas, jog Sistema naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių, yra bÅ«tent taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibÅ«dina pačios Sistemos kokybinę savybę.

Tuo tarpu, jei duomenys bÅ«tų teikiami bet kur nekeliant kokybinių reikalavimų, kad tie duomenys bÅ«tų naudojami kreditavimo sprendimui priimti, atsakovė neturėtų naudos/interesų teikti savo skolininkų duomenis. Atsižvelgiant į nurodytÄ , negalima teigti, kad atsakovės reikalavimas, jog Paslauga (Sistema) naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių yra bÅ«tent kvalifikacinis, juolab, kad jis taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibÅ«dina pačios Sistemos savybę. Kita vertus, net ir nustačius, kad toks reikalavimas galėtų bÅ«ti įtrauktas į Pirkimo sÄ lygas kaip kvalifikacinis reikalavimas, nesudaro prielaidos jį panaikinti, kadangi atsakovė vertina visÄ tiekėjo pasiÅ«lymÄ , įskaitant ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimÄ .

IeÅ¡kinyje teigiama, jog „nėra aiÅ¡ki tokių reikalavimų (Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 p.) paskirtis, kaip ir nėra aiÅ¡ku kokiÄ Ä¯takÄ VieÅ¡ojo pirkimo rezultatams tokia savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti. Abejotinas ir tokios informacijos ryÅ¡ys su atsakovės VieÅ¡uoju pirkimui siekiamomis įsigyti paslaugomis". Pabrėžia, jog perkama Paslauga naudinga tik tuo atveju, kai ji yra kokybiÅ¡ka, t. y. duomenys apie klientų skolas yra iÅ¡ reprezentatyvios dalies bendrovių.

Atsakovė aukščiau minėtais reikalavimais realiai neapriboja tiekėjų, prieÅ¡ingai tokiais reikalavimais nustatyta, jog duomenys gali bÅ«ti pateikiami iÅ¡ Lietuvoje registruotų įmonių taip tik iÅ¡plečiant tiekėjų galimybę naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis, todėl atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės Pretenzijoje iÅ¡dėstyta nuomone, jog, nustatytas reikalavimas duomenis gauti tik iÅ¡ specifine veikla užsiimančių subjektų ir atsakyme pabrėžė, jog teisės aktais nėra nustatytas įpareigojimas naudotis iÅ¡imtinai valstybės registrų teikiama informacija, todėl, siekdama gauti visÄ informacijÄ , reikalingÄ Klientų patikimumo nustatymui ir mokumo rizikos vertinimui, Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatė galimybę tiekėjams naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis.

Reikalavimas dėl klientų skolų informacijos apibrėžia, kad duomenys turi bÅ«ti reprezentatyvÅ«s. Atsakovės tikslas - gauti maksimaliai iÅ¡samiÄ informacijÄ . Tiekėjo pateikta informacija apie Å¡altinius, iÅ¡ kurių gaunama informacija, bei sukauptos informacijos kiekius atsakovei leistų įvertinti tiekėjo turimos informacijos apimtį taip įvertinant jos kokybę. Atsakovė nesutinka, jog tokia informacija savo prigimtimi yra konfidenciali, nes ji pateikiama apibendrinta ar anonimiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog tik nustačius tokius reikalavimus, atsakovė galėtų įsitikinti tiekėjo informacijos apie skolininkus kokybe, o nekeliant Å¡io reikalavimo bet koks tiekėjas, turintis net mažiausiÄ informacijos apie klientų skolas kiekį galėtų pretenduoti teikti PaslaugÄ , tačiau tokiu atveju nebÅ«tų užtikrinama Paslaugos kokybė, todėl bÅ«tų perkama visiÅ¡kai nenaudinga informacija.Dėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktų.

Techninės specifikacijos 6 punkte nustatyti kiti sistemos funkciniai reikalavimai ir atitinkamai 6.1 punkte atsakovė nustatė, jog sistemoje turi bÅ«ti ne senesnė nei vienos dienos informacija, nurodyta 3.1-3.22 ir 4.1-4.2 punktuose, skaičiuojant nuo jos pateikimo pirminiame Å¡altinyje; 6.2 punkte nustatyta, kad „Sistemoje turi bÅ«ti realiu laiku pateikiama informacija. nurodyta 3.23-3.31 ir 4.3-4.9 punktuose, skaičiuojant nuo užklausos momento pagal užklausos metu valstybės registruose esančiÄ informacijÄ â€œ.

Tokie reikalavimai yra nustatyti duomenų aktualumui, todėl atsakovė Pirkimo techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytais reikalavimais, nesiekia apibrėžti informacijos nuosavybės (kaip IeÅ¡kovė teigė Pretenzijoje), tačiau pabrėžia tikslÄ gauti aktualiÄ (naujÄ ) informacijÄ , t. y. kokybiÅ¡kÄ informacijÄ . Nenustačius tokio reikalavimo, tiekėjai galėtų teikti bet kokiÄ , nors ir seniai atnaujintÄ ir jau nebeaktualiÄ (nepasikeitusiÄ ) informacijÄ , dėl ko nukentėtų Paslaugos kokybė.

Ieškovė teigia, kad jai „nesuprantama kaip informacijos kokybė gali būti užtikrinta minėtų papunkčių nuostatomis, kaip ir nesuprantama, kodėl Specifikacijos 6.1. papunktyje nurodyta informacija negali būti tiekiama realiu laiku“. Tokie ieškovės teiginiai (kurie beje nurodyti ir prie visų kitų ieškinio reikalavimų) tik patvirtina, jog pati ieškovė elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, kadangi neprašė atsakovės paaiškinti jai nesuprantamų Pirkimo techninėje specifikacijoje Paslaugai nustatytų reikalavimų.

Taip pat tokie ieškovės teiginiai tik parodo, kad ieškovė nesupranta ir/ar neišmano perkamos Paslaugos paskirties, aktualumo ir specifikos. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė ieškinio neįrodė, ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Atsakovė pasirinko 2/3 banko ir lizingo bendrovių kaip kokybės rodiklį. Dėl pirkimo objekto išskaidymo nepateikė objektyvių įrodymų, pati ieškovė vykdo visas pirkimo objekto dalis.

Specifikacijos 3.14 p. patikslina 6.4 p. Nenurodo, kuo ieškovės teises pažeidžia 4.1 p., kuris yra toks pats kaip 3.14 p. Ieškovė neteikė pasiūlymo dėl 2/3 reikalavimo. Konkurencija nėra ribojama, nes paskelbtas atviras konkursas, suteikta paslaugos teikėjams galimybė pasitelkti subrangovus, dalyvauti grupėje. 6.4 p. yra kokybinis reikalavimas, kuris suteikia galimybę, kad duomenys bus pateikti tikslingai, objektyviai. Ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų, kokybės reikalavimai buvo nustatyti pagrįstai.

IeÅ¡kovė painioja skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugÄ , kai skolas iÅ¡ieÅ¡ko kitos įmonės su Å¡iuo pirkimu, kuriuo siekiama, kad pati atsakovė efektyviau iÅ¡ieÅ¡kotų skolas. IeÅ¡kinį grindžia aplinkybe, jog sÄ lygos yra neaiÅ¡kios, nepateikė nei vieno pagrįsto paaiÅ¡kinimo kaip sÄ lygos paveikė ieÅ¡kovę. 3.14, 4.1, 6.4 p.p. užtikrina plačiÄ sklaidÄ apie skolininkus ir tai juos sudrausmina.            Trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovės reikalavimai iÅ¡ esmės yra dviejų krypčių: 1 - reikalavimai suskaldyti pirkimÄ Ä¯ atskiras dalis; 2 - reikalavimai netaikyti kokybinių reikalavimų perkamai paslaugai. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pirkimo objektÄ suskaidyti į atskiras dalis. Atsakovės paskelbto pirkimo objekto vientisumas yra patvirtinamas Å¡iais papildomais įrodymais: pirma, rinkoje veikiantys paslaugų teikėjai vienu metu teikia visas paslaugas, kurioms paskelbtas pirkimas. 13 įmonių, o tarp jų ir ieÅ¡kovė, yra registruotos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tvarkomame Asmens duomenų valdytojų valstybiniame registre kaip teikiančios fizinių asmenų kreditingumo informacijÄ .

Pabrėžia, jog ieÅ¡kovė yra pirma registruota Å¡iai veiklai, o trečiasis asmuo – devintas. Visos įmonės, o taip pat ir ieÅ¡kovė savo internetiniuose puslapiuose skelbia teikiančios ir juridinių asmenų informacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti rinkos dalyviai gali teikti atsakovei jos pageidaujamas paslaugas vieno langelio principu (vienos sistemos). Todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad „pirkimo objektas kardinaliai skiriasi" yra paneigiamas pačios ieÅ¡kovės vykdoma veikla.

Antra, prieÅ¡ingai, nei ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti fizinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų (įskaitant jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymÄ ) veikla. Tai yra nurodyta ieÅ¡kovės interneto svetainėje: „Mes galime pateikti informacijÄ apie fizinių asmenų įsiskolinimus, dėl kurių sugrÄ Å¾inimo kreditoriams tarpininkauja "Creditreform Lietuva". Å i informacija kaupiama Asmenų skolų registre (ASR). ASR duomenys renkami ir kaupiami nuo 1998 metų laikantis LR Duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (2000-01-10 gautas Asmens duomenų valdytojo registravimo pažymėjimas).<..> Asmenų skolų registras - tai skolininkų duomenų bazė, sukurta 1998 m. ir valdoma "Creditreform Lietuva".

Trečia, prieÅ¡ingai, nei ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti ir Juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugomis. Tai akcentuojama ieÅ¡kovės spaudos praneÅ¡imuose: „UAB „Creditreform Lietuva" yra rizikos vertinimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993 metų. Ji yra tarptautinio „Creditreform" susivienijimo, įkurto 1879m., dalis. UAB „Creditreform Lietuva" valdo didžiausiÄ ir seniausiÄ atvirÄ Ä¯monių rizikingumo duomenų bazę www.cr.lt.

Ketvirta, prieÅ¡ingai, nei ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja, kad duomenų vieÅ¡inimas yra kompleksinė paslauga. Penkta, ieÅ¡kovės reikalavimas kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ iÅ¡skirti duomenų vieÅ¡inimo paslaugÄ yra nelogiÅ¡kas vien jau dėl tos priežasties, kad tokia savarankiÅ¡ka paslauga kaip atskira verslo rÅ«Å¡is apskritai neegzistuoja, t.y. rinkoje nėra nei vieno subjekto, kuris teikia tokiÄ paslaugÄ , bet neteikia kitų. Tokia pačia logika yra teikiamos ir ieÅ¡kovės paslaugos.

Å eÅ¡ta, paslaugos kompleksiÅ¡kumÄ patvirtina ir autoritetingi nepriklausomi Å¡altiniai, kurie nurodyti atsiliepime. Septinta, fizinių ir juridinių asmenų mokumo ryšį patvirtina ir tai, kad fiziniai asmenys gali bankrutuoti. O tai reiÅ¡kia, kad įmonės bankrotas gali tiesiogiai paveikti ir fizinius asmenis. Ir atvirkščiai. Å i grėsmė nėra teorinė. Tai patvirtina vieÅ¡ai prieinama statistika, kad beveik 30 procentų asmenų, galinčių bankrutuoti yra su verslu susiję asmenys. AÅ¡tunta, ieÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikia netinkamus įrodymus, kuriais mėgina atspindėti tarsi „rinkos praktikÄ ".

Teismui pridėtas 2013 10 02 Lietuvos informacijos verslo asociacijos (toliau - LIVA) praneÅ¡imas yra pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens. Remiantis VÄ® Registrų centras duomenimis LIVA atstovas tuo metu buvo L. T.. Asmuo, pasirašęs LIVA skunde buvo neįgaliotas asmuo ir sprendžiant iÅ¡ viešų duomenų buvo ir yra ieÅ¡kovės klientų aptarnavimo vadovas. Tai rodo akivaizdų ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ savo teisėmis ir nesÄ Å¾iningÄ veiklÄ . Devinta, ieÅ¡kovės teiginiai dėl objektų iÅ¡skyrimo „atsakovė net nepajustų, jog <..> paslaugas teikia skirtingi paslaugų teikėjai", „savanoriÅ¡kai teisių apribojimas", „bÅ«tų pasiektas žymiai naudingesnis efektas" yra samprotavimai apie iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei naudingÄ situacijÄ , nepagrįsti įrodymais.

Lygiai tokiais pat samprotavimais gali bÅ«ti kritikuojamas ir visuotinai pripažįstamas kaip vertingas vieno langelio principas. Kita vertus, sekant ieÅ¡kovės logika „iki galo", atsakovė turėtų pirkimÄ suskaldyti iki atskirų informacinių Å¡altinių lygmens - atskirai pirkti informacijÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro, valstybinės mokesčių inspekcijos, nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro, antstolių, turto areÅ¡tų registro ir t.t. ir dar atskirai pirkti technologinės vartotojo sÄ sajos su Å¡iais registrais paslaugas ir t.t.

Apibendrinant Å¡ios grupės argumentus trečiasis asmuo daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės perkama paslauga pati savaime yra kompleksinė, tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti rinkoje dalyvaujantys asmenys teikia tokias paslaugas. Neabejotina vertė atsakovui atsiranda dėl to, kad tokios paslaugos rinkoje gali bÅ«ti teikiamos vieno langelio (vienos sistemos) principu.                Dėl ieÅ¡kovės argumentų netaikyti kokybinių reikalavimų perkamai paslaugai. Nurodo, kad perkamoms paslaugoms yra taikomi kokybiniai parametrai ir rinkos dalyviams tai yra normali praktika.

Tai patvirtina: pirma, ieÅ¡kovė, apibÅ«dindama savo duomenų bazės dydį naudoja aukščiausio laipsnio bÅ«dvardžius – valdo didžiausiÄ ir seniausiÄ atvirÄ Ä¯monių rizikingumo duomenų bazę. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo argumentu gali bÅ«ti atmetami visi ieÅ¡kovės argumentai dėl kokybinių reikalavimų netinkamumo. Antra, ieÅ¡kovei priklauso prekės ženklas „CR Centrinis registras“, kas aiÅ¡kiai rodo ieÅ¡kovės intencijas teikti visa apimančias ir aukÅ¡tos kokybės paslaugas.

Tai patvirtina ir ketinimus teikti kompleksines paslaugas. Trečia, kiti rinkos dalyviai savo duomenų bazės dydį akcentuoja kaip kokybinį paslaugos pranaÅ¡umÄ . Ketvirta, IeÅ¡kovė savo reklamoje internete pati nurodo turinti kokybinius paslaugos parametrus – mus rekomenduoja daugiau nei 500 draudimo, finansų ir valstybės įmonių, kurie siejasi su kritikuojamais parametrais. Penkta, ieÅ¡kovė reklamoje internete nurodo ir kitus kokybinius duomenų mÄ sto ir sklaidos parametrus. Apibendrinant, daro iÅ¡vadÄ , kad nors kokybiniai reikalavimai perkamoms paslaugoms gali bÅ«ti taikomi, tačiau ieÅ¡kovė sÄ moningai reikalauja jų netaikyti.         UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovė nori suskaldyti pirkimÄ ir iki nulio sumažinti kokybės reikalavimus.

Ieškovė gali dalyvauti pirkime, objektų sujungimas yra tvarkoje. Ieškovė neatitinka tik kokybinio reikalavimo. Paslaugai yra keliami kokybiniai reikalavimai, tai taikoma rinkoje ir tai atitinka 6.4 p. Ieškovė viešoje erdvėje giriasi, kad atitinka aukštus kokybės reikalavimus, todėl negali reikšti pretenzijų dėl per aukštų kokybės reikalavimų. Kompleksinis pasiūlymas yra pigesnis. Ieškovė pripažįsta, kad gali dalyvauti pirkime, kad paslaugos yra aukšto lygio, tačiau nori paslaugas skaidyti, atimdama galimybę paslaugas gauti mažesne kaina ir vieno langelio principu.

IeÅ¡kovė neskiria, kas yra kvalifikaciniai ir paslaugų kokybės reikalavimai. IeÅ¡kinys yra neįrodytas ir nepagrįstas.Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovė AB „Kauno energija“ 2014 m. rugpjūčio 27 d. per Centrinę Viešųjų pirkimų informacinę sistemÄ paskelbė, kad vykdo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žKlientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 155045), kurio metu siekiama iÅ¡rinkti vienÄ paslaugų teikėjÄ , su kuriuo bÅ«tų sudaroma sutartis dėl klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo bei skolininkų duomenų teikimo į jungtinę skolininkų rinkmenÄ .

PasiÅ«lymus numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų, nurodytÄ kainÄ vertinant litais be PVM. PasiÅ«lymus pateikė tik vienas tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“. 2014 09 10 ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl pirkimo sÄ lygų.2014 09 18 atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ .2014 09 30 elektroninio ryÅ¡io priemonėmis ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui.2014 10 02 nutartimi teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį nurodydamas, kad pirkimo sÄ lygų teismas nekeičia, nes tai yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė.2014 10 15 ieÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, jog jeigu buvo netinkamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas, tai teismas privalėjo nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.2014 10 16 nutartimi teismas panaikino 2014 10 02 nutartį ir nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.2014 10 28 ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį teismas priėmė III.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas. IeÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Konkurso objekto ir konkurso sÄ lygų, apibÅ«dinančių perkamos paslaugos kokybinius reikalavimus. Dėl pirkimo objekto. Konkurso sÄ lygose atsakovė AB „Kauno energija“ nurodė, jog perka klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugas. IeÅ¡kovės vertinimu, objektas yra pritaikytas tik trečiajam asmeniui, kuris vienintelis atsakovei teikė tokio pobÅ«džio paslaugas.

Ieškovė nurodo, jog šiuo pirkimu siekiama iš esmės tris skirtingus pirkimo objektus:

1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas;

2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas;

3. informacijos apie atsakovei vėluojančius mokėti klientus talpinimas į duomenų bazę - sujungti į vienÄ pirkimÄ . Nurodomi tokie argumentai: pirkimo objektai kardinaliai skiriasi; nėra objektyvių argumentų, leidžiančių Å¡iuos objektus sujungti; sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių; fizinių ir juridinių asmenų mokumas vertinamas vadovaujantis skirtingomis taisyklėmis; nėra nurodyti jokie pagrįsti argumentai dėl paslaugos apie nemokių klientų vieÅ¡inimÄ bÅ«tinai įgijimo iÅ¡ to paties paslaugų teikėjo kartu su kitomis Å¡iuo pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovės paskelbto VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, susijusios su reikalavimais VieÅ¡ojo pirkimo objektui, prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalÄ ieÅ¡kovės interesams, pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d.- neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.d. Teismas su ieÅ¡kovės argumentais nesutinka ir Å¡tai dėl ko: visų pirma ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ar objektyvių duomenų, kokie konkretÅ«s Pirkimo reikalavimai ir kaip realiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ir (ar) ieÅ¡kovės teises.

VPÄ® 25 str. 1 d. nustatyta, jog pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje apibÅ«dinamos paslaugų savybės, o 25 str. 2 d. nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsakovė Konkurso sÄ lygų 7 p. nurodė, kad pirkimo objektas yra - Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugos. Vadovaujantis VPÄ® 25 straipsnio reikalavimais, atsakovė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodė norimÄ Pirkimo objekto rezultatÄ (perkančiosios organizacijos objektyvius poreikius tenkinančiÄ ir norimÄ Ä¯sigyti PaslaugÄ ) bei pateikė Pirkimo objekto techninius bei funkcinius reikalavimus, t. y. nustatė Paslaugos kokybę užtikrinančius reikalavimus.

Pirkimo techninės specifikacijos 1 p. nurodė, jog atsakovė nori gauti klientų mokumo vertinimÄ ir duomenis apie skolininkus, informacijÄ teikti į jungtinę skolininkų rinkmenÄ per vienÄ sistemÄ . IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė negalėjo nustatyti bÅ«tent tokio pirkimo objekto, koks buvo nustatytas Konkurso sÄ lygose ir apibÅ«dintas Pirkimo techninėje specifikacijoje. Antra, teismas, įvertinęs į bylÄ patiektus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog konkurencija nėra ribojama.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, jungtines skolininkų duomenų rinkmenas Lietuvoje turi teisę tvarkyti 13 subjektų. Juridinių asmenų informacijos tvarkymas nėra ribojamas. Tai reiÅ¡kia, kad ir subjektų, galinčių teikti juridinių asmenų informacijÄ , skaičius nėra apribotas. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad rinkoje tikrai yra 13 tiekėjų, kurie potencialiai galėtų suteikti perkamÄ PaslaugÄ . Be to, remiantis VPÄ® 32 str. 3 d. ir Pirkimo sÄ lygų 15, 16, 17 bei 18 punktais, tiekėjams nustatyta galimybė Pirkime remtis ir kitų Å«kio subjektų pajėgumais, t. y. nustatyta galimybė Pirkime dalyvauti ir subtiekėjams bei Å«kio subjektų grupėms.

Trečia, yra reglamentuota, jog pirkimo objekto iÅ¡skaidymas yra perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostata siekiama, kad perkančiosios organizacijos aktyviau naudotųsi galimybe skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis ir tokiu bÅ«du sudarytų didesnes galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

Dėl to įstatyme aiÅ¡kiai įvardijama perkančiosios organizacijos teisė pirkimo objektÄ skaidyti į dalis ir numatoma galimybė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nurodyti, kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ir daugiau) tas pats tiekėjas gali teikti pasiÅ«lymus. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1 S-139 (VPT direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1S-191 redakcija) patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1 punkte nustatyta, kad, siekiant sudaryti palankesnes sÄ lygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis.

Kaip pavyzdys yra pateikiamas - pirkimo objektas yra 5 mokyklų renovacijos darbai. Å iuo atveju tikslinga pirkimÄ suskaidyti į 5 dalis, tiekėjams leidžiant pateikti pasiÅ«lymÄ tiek vienai daliai, tiek kelioms dalims, tiek visoms dalims kartu. Kas yra laikoma didelės apimties ir svarbos pirkimas yra nustatyta VPT direktoriaus 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1S-49 „Dėl informacijos apie planuojamus vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus skelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos apraÅ¡o“ (Žin., 2009, Nr. 60- 2396, 2010, Nr. Nr. 37-1770).

Didelės apimties ir svarbos pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vertė yra didesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas ir kai pirkimas yra suskirstytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, pirkimo dalies vertė perkant paslaugas ar panaÅ¡ias prekes yra didesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR), ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

a) pirkimo objektas yra paslaugos ar darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis;

b) pirkimÄ atlieka centrinė perkančioji organizacija;

c) vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ilgiau kaip 3 metams. Tuo tarpu atsakovės vykdomo Pirkimo planuojama vertė yra tik 60 000 Lt, tai akivaizdu, jog toks pirkimas nėra didelės apimties, jau vien dėl jo vertės, todėl net ir VPT rekomendacijos skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis Å¡iam Pirkimui netaikytinos jau nekalbant apie įstatymo nuostatas. Ketvirta, atsakovės paskelbto pirkimo objekto vientisumas yra patvirtinamas ir tuo, kad rinkoje veikiantys paslaugų teikėjai vienu metu teikia visas paslaugas, kurioms paskelbtas pirkimas. 13 įmonių, o tarp jų ir ieÅ¡kovė, yra registruotos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tvarkomame Asmens duomenų valdytojų valstybiniame registre kaip teikiančios fizinių asmenų kreditingumo informacijÄ .

Kaip nurodo trečiasis asmuo, ieÅ¡kovė yra pirma registruota Å¡iai veiklai, o trečiasis asmuo – devintas. Visos įmonės, o taip pat ir ieÅ¡kovė savo internetiniuose puslapiuose skelbia teikiančios ir juridinių asmenų informacijÄ . Taigi, tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti rinkos dalyviai gali teikti atsakovei jos pageidaujamas paslaugas vieno langelio principu (vienos sistemos). Todėl pačios ieÅ¡kovės veikla yra paneigiamas ieÅ¡kovės argumentas, kad pirkimo objektas kardinaliai skiriasi. Be to, prieÅ¡ingai, nei ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti fizinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų (įskaitant jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymÄ ) veikla.

Tai yra nurodyta ieÅ¡kovės interneto svetainėje: „Mes galime pateikti informacijÄ apie fizinių asmenų įsiskolinimus, dėl kurių sugrÄ Å¾inimo kreditoriams tarpininkauja "Creditreform Lietuva". Å i informacija kaupiama Asmenų skolų registre (ASR). ASR duomenys renkami ir kaupiami nuo 1998 metų laikantis LR Duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (2000-01-10 gautas Asmens duomenų valdytojo registravimo pažymėjimas). Asmenų skolų registras - tai skolininkų duomenų bazė, sukurta 1998 m. ir valdoma "Creditreform Lietuva".

Taip pat ieÅ¡kovė kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti ir Juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugomis. Tai akcentuojama ieÅ¡kovės spaudos praneÅ¡imuose: „UAB „Creditreform Lietuva" yra rizikos vertinimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993 metų. Ji yra tarptautinio „Creditreform" susivienijimo, įkurto 1879 m., dalis. UAB „Creditreform Lietuva" valdo didžiausiÄ ir seniausiÄ atvirÄ Ä¯monių rizikingumo duomenų bazę (www.cr.lt). Be to, ieÅ¡kovė kitoje aplinkoje deklaruoja, kad duomenų vieÅ¡inimas yra kompleksinė paslauga.

Penkta, ieÅ¡kovės reikalavimas kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ iÅ¡skirti duomenų vieÅ¡inimo paslaugÄ yra nepagrįstas vien dėl tos priežasties, kad tokia savarankiÅ¡ka paslauga kaip atskira verslo rÅ«Å¡is apskritai neegzistuoja, t.y. rinkoje nėra nei vieno subjekto, kuris teikia tokiÄ paslaugÄ , bet neteikia kitų. Tokia pačia logika yra teikiamos ir ieÅ¡kovės paslaugos. Å eÅ¡ta, fizinių ir juridinių asmenų mokumo ryšį patvirtina ir tai, kad fiziniai asmenys gali bankrutuoti. Tai reiÅ¡kia, kad įmonės bankrotas gali tiesiogiai paveikti ir fizinius asmenis.

IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikė įrodymÄ , 2013 10 02 Lietuvos informacijos verslo asociacijos praneÅ¡imÄ , kuriuo įrodinėja rinkos praktikÄ . Trečiasis asmuo nurodė, jog Å¡is praneÅ¡imas yra pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens, nes remiantis VÄ® Registrų centras duomenimis LIVA atstovas tuo metu buvo L. T.; o asmuo, pasirašęs LIVA skunde buvo neįgaliotas asmuo ir sprendžiant iÅ¡ viešų duomenų buvo ir yra ieÅ¡kovės klientų aptarnavimo vadovas. Å ių argumentų ieÅ¡kovės atstovas nepaneigė.Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės perkama paslauga pati savaime yra kompleksinė, tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti rinkoje dalyvaujantys asmenys teikia tokias paslaugas.

Neabejotina vertė atsakovei atsiranda dėl to, kad tokios paslaugos rinkoje gali bÅ«ti teikiamos vieno langelio (vienos sistemos) principu. Akcentuotina ir tai, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog pirkimo sÄ lygose nurodytas objektas jai nesutrukdė dalyvauti Å¡iame pirkime. Dėl kokybės reikalavimų pirkimo objektui. IeÅ¡kovė nesutinka su Techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 punktais. Atsakovė Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 p. nustatė reikalavimÄ dėl įmonės skolos ir atsiskaitymų istorijos. 3.14 p yra iÅ¡dėstytas taip:

AktualÅ«s duomenys Tiekėjo sistemoje turi bÅ«ti patikimi ir pagrįsti, gaunami iÅ¡ reprezentatyvios dalies Lietuvoje registruotų ir finansinio, ir nefinansinio sektoriaus įmonių. Tiekėjas turi pateikti argumentuotÄ informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsiskolinimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo apraÅ¡ymÄ , sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iÅ¡ kurių gaunama informacija apie juridinio asmens laiku jiems nepadengtus įsiskolinimus.Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 p. yra iÅ¡dėstytas taip: fizinio asmens skolos ir atsiskaitymų istorija.

AktualÅ«s duomenys Tiekėjo sistemoje turi bÅ«ti patikimi ir pagrįsti, gaunami iÅ¡ reprezentatyvios dalies Lietuvoje registruotų ir finansinio, ir nefinansinio sektoriaus įmonių. Tiekėjas turi pateikti argumentuotÄ informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsiskolinimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo apraÅ¡ymÄ , sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iÅ¡ kurių gaunama informacija apie fizinio asmens laiku jiems nepadengtus įsiskolinimus.

Atsakovė pabrėžia, kad perkama Paslauga jai naudinga tik tuo atveju, kai ji yra kokybiška, t. y. duomenys apie klientų skolas yra iš reprezentatyvios dalies bendrovių. Teismo vertinimu, aukščiau minėtais reikalavimais atsakovė realiai neapriboja tiekėjų. Tokiais reikalavimais nustatyta, jog duomenys gali būti pateikiami iš Lietuvoje registruotų finansinio ir nefinansinio sektoriaus įmonių taip tik išplečiant tiekėjų galimybę naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis.

Teisės aktais nėra nustatytas įpareigojimas naudotis iÅ¡imtinai valstybės registrų teikiama informacija. Nesutikdama su Å¡iais reikalavimais, ieÅ¡kovė nurodo, jog nėra aiÅ¡ki Å¡ių reikalavimų paskirtis, tikslas, kokiÄ Ä¯takÄ savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti Perkančiajai organizacijai, abejoja tokios informacijos ryÅ¡iu su pirkimo objektu. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog net 13-ka įmonių gali dalyvauti Konkurse. Å ių reikalavimų paskirtis yra ta, kad atsakovė, siekdama gauti kuo iÅ¡samesnę informacijÄ apie savo klientų skolas, gavusi informacijÄ apie tiekėjo Å¡altinius ir jo sukauptos informacijos kiekius, galėtų įvertinti tiekėjo turimos informacijos apimtį ir kokybę.

Nekeliant tokio reikalavimo, bet koks tiekėjas, turintis net mažiausiÄ informacijos apie klientų skolas kiekį, galėtų pretenduoti teikti paslaugÄ , tačiau nebÅ«tų užtikrinta paslaugos kokybė, todėl atsakovė nusipirktų nenaudingÄ informacijÄ . Jeigu paslaugos teikėjas mano, kad jo informacija yra konfidenciali, tai jis pirkimo dokumentuose gali nurodyti, jog tokis informacija yra konfidenciali.Nesutikdama, kad pirkime gali dalyvauti bent 13-ka įmonių, nes tiek yra registruotų, ieÅ¡kovė Å¡iam argumentui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

Teismo vertinimu, kadangi konkurse gali dalyvauti tiekėjai grupėje ar pasitelkti subtiekėjus, tai dalyvaujančių gali bÅ«ti ne keletas, o keliolika.IeÅ¡kovė nesutinka ir su pirkimo sÄ lygų p.6.1 ir 6.2 p. reikalavimais. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡ios nuostatos turėtų bÅ«ti konkretinamos siekiant iÅ¡vengti skirtingų interpretavimų, jose kalbama apie informacijos nuosavybę.Techninės specifikacijos 6 punkte yra nustatyti „kiti sistemos funkciniai reikalavimai“. 6.1 punkte atsakovė nustatė, jog „sistemoje turi bÅ«ti ne senesnė nei vienos dienos informacija, nurodyta 3.1-3.22 ir 4.1-4.2 punktuose, skaičiuojant nuo jos pateikimo pirminiame Å¡altinyje“. 6.2 punkte atsakovė nustatė, jog „Sistemoje turi bÅ«ti realiu laiku pateikiama informacija, nurodyta 3.23-3.31 ir 4.3-4.9 punktuose, skaičiuojant nuo užklausos momento pagal užklausos metu valstybės registruose esančiÄ informacijÄ â€œ.

IÅ¡ Å¡ių punktų turinio matyti, jog apie informacijos nuosavybę juose nekalbama. Å iais punktais yra apibrėžiamas duomenų aktualumas, kuris betarpiÅ¡kai yra susijęs su o informacijos kokybiÅ¡kumu, nes akivaizdi yra ta aplinkybė, kad kuo informacija yra naujesnė, tuo jinai yra kokybiÅ¡kesnė, nes suteikia atsakovei galimybę į informacijÄ operatyviai reaguoti.Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė, ginčydama Å¡iuos reikalavimus teigia, kad jai yra nesuprantama kaip informacijos kokybė gali bÅ«ti užtikrinta minėtų punktų nuostatomis.

Tokie ieÅ¡kovės teiginiai, kurie yra prie kiekvieno punkto, su kuriuo ieÅ¡kovė nesutinka, patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovė reikalavimus pareiÅ¡kė ne dėl to, kad paslaugos kokybiniai reikalavimai yra nepagrįsti, o dėl to, kad ieÅ¡kovė jų nesuprato, ar nesuprato jų tikslo. Dėl nesuprantamų sÄ lygų, ieÅ¡kovė galėjo nustatytais terminais kreiptis į atsakovę, kad pastaroji juos paaiÅ¡kintų. Apibendrindamas anksčiau nurodytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ne tik neįrodė Techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktų nepagrįstumo, tačiau ji, nesuprasdama Å¡ių punktų reikalavimų, netgi neprašė, kad atsakovė juos paaiÅ¡kintų.

IeÅ¡kovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos p.6.4 reikalavimu, kad „sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau kaip 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių (tiekėjas pateikia įmonių sÄ raÅ¡Ä ir informacijÄ apie metinį užklausų kiekį sistemoje). IeÅ¡kovė nurodė, kad tai yra vienintelis reikalavimas, kurio ji neatitinka Å¡iame pirkime ir todėl jis pažeidžia jos teises.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu toks reikalavimas yra nustatytas. Å is reikalavimas nėra nurodytas kaip pirkimo kvalifikacinis reikalavimas, nėra pirkimo objekto funkcinis reikalavimas, negali bÅ«ti laikomas reikalavimu, apibÅ«dinančiu norimÄ rezultatÄ . Å is reikalavimas, ieÅ¡kovės nuomone, laikytinas pertekliniu bei konkurencijÄ ribojančiu reikalavimu, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alintas, kaip ir reikalavimas pateikti konfidencialiÄ informacijÄ apie paslaugų teikėjų klientus ir jų naudojimÄ si tiekėjų paslaugomis.

Teismas su Å¡iais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu 6.4 p. reikalavimai yra reikalavimai paslaugos kokybei. Perkančiųjų organizacijų taikomi kokybiniai parametrai yra normali praktika. Tik pati Perkančioji organizacija gali nustatyti kokybinius parametrus, nes tik ji žino kokios kokybės paslaugas nori įsigyti. Akivaizdu, jog nėra tikslo pirkti paslaugas iÅ¡ tiekėjo, kurio informacija yra labai ribota, t.y. duomenų bazė yra menka. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos matyti, jog ir ieÅ¡kovė, reklamuodamasi savo duomenų bazės dydį apibÅ«dinti naudoja aukščiausio laipsnio bÅ«dvardžius – valdo didžiausiÄ ir seniausiÄ atvirÄ Ä¯monių rizikingumo duomenų bazę.

Taigi, Å¡ia aplinkybe vadovaujantis, teismas atmeta anksčiau nurodytus ieÅ¡kovės argumentus dėl p.6.4 reikalavimų kaip perteklinių ir ribojančių konkurencijÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovei priklauso prekės ženklas „CR Centrinis registras“. Tai rodo ieÅ¡kovės siekį ir galimybes teikti visa apimančias ir aukÅ¡tos kokybės paslaugas. Tai patvirtina ir ketinimus teikti kompleksines paslaugas. Kiti rinkos dalyviai savo duomenų bazės dydį taip pat akcentuoja kaip kokybinį paslaugos pranaÅ¡umÄ .

Be to, ieÅ¡kovė savo reklamoje internete pati nurodo turinti kokybinius paslaugos parametrus – mus rekomenduoja daugiau nei 500 draudimo, finansų ir valstybės įmonių, kurie betarpiÅ¡kai siejasi su kritikuojamais parametrais. LAT nurodė, kad ribos tarp kvalifikacijos reikalavimų ir techninės specifikacijos įtvirtintos VPÄ® 3 priedėlyje „Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžimas", kuriame perkeltas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo VI priedas, kurio 2 punkte nustatyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija - tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibÅ«dinti reikalingi duomenys, tokie, kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, bÅ«tent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai, ir atitikties įvertinimo tvarka (2009 m. liepos 31 d. byla Nr. 3K-3-323/2009).Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje turi bÅ«ti pateikiami Paslaugai apibÅ«dinti reikalingi duomenys, o atsakovės tikslas yra ne tik gauti, bet ir talpinti duomenis apie savo skolininkus į SistemÄ , o skolininkų duomenų talpinimas į SistemÄ bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu duomenimis naudosis didžioji dalis bendrovių, kredituojančių tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, todėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 p. nustatytas kokybinis reikalavimas, jog Sistema naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių, yra bÅ«tent taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibÅ«dina pačios Sistemos kokybinę savybę.

Tuo tarpu, jei duomenys bÅ«tų teikiami bet kur nekeliant kokybinių reikalavimų, kad tie duomenys bÅ«tų naudojami kreditavimo sprendimui priimti, Atsakovė neturėtų naudos / interesų teikti savo skolininkų duomenis.Atsižvelgiant į tai, negalima taip teigti, kad Atsakovės reikalavimas, jog Paslauga (Sistema) naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių yra bÅ«tent kvalifikacinis, juolab, kad jis taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibÅ«dina pačios Sistemos savybę. Kita vertus, net ir nustačius, kad toks reikalavimas galėtų bÅ«ti įtrauktas į Pirkimo sÄ lygas kaip kvalifikacinis reikalavimas, nesudaro prielaidos jį panaikinti, kadangi Atsakovė vertina visÄ tiekėjo pasiÅ«lymÄ , įskaitant ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimÄ .

Apibendrinant anksčiau nurodytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovė per reklamavimÄ si sutinka, kad kokybiniai reikalavimai perkamoms paslaugoms gali bÅ«ti taikomi, tačiau nepagrįstai reikalauja jų netaikyti. IeÅ¡kovė tvirtina, jog atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai teikiamÄ paslaugÄ - informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimÄ Ä¯ duomenų bazę, įsigyti tik iÅ¡ to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis VieÅ¡uoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis, nes yra akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus vieÅ¡inimas negali bÅ«ti susijęs su klientų mokumo vertinimu, kadangi atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų.

Å iuo atveju yra akivaizdu, jog talpinti duomenis apie atsakovės skolininkus gali tik tos bendrovės, kurios veikia kreditingumo (skolininkų mokumo vertinimo) rinkoje, o atsižvelgdama į savo technines ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių galimybes atsakovė ir pasirinko bÅ«tent tokį savo skolininkų talpinimo į duomenų bazę bÅ«dÄ . Atsakovė pabrėžė, jog bÅ«tent atsižvelgiant į tai, Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 punkte buvo nustatyti tokie Sistemos kokybės reikalavimai kaip pakankama Sistema besinaudojančiu bendrovių aprėptis.

Dėl kitų ieÅ¡kovės argumentų        IeÅ¡kovė tvirtina, jog pirkimo sÄ lygos riboja konkurencijÄ . Å is argumentas nurodomas prie kiekvieno reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė.

IeÅ¡kovė tik siekia, kad jokių kokybės reikalavimų perkamai paslaugai apskritai nebÅ«tų, ieÅ¡kinio motyvai betarpiÅ¡kai siejami su trečiuoju asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, nors kaip minėta, rinkoje yra dagiau tiekėjų, galinčių dalyvauti Å¡iame pirkime, tačiau dėl sÄ lygų daugiau ieÅ¡kinių nėra pareikÅ¡ta.        IeÅ¡kovės vertinimu, yra pažeisti ir pirkimų principai.VPÄ® 3 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai pirkimų principai. VPÄ® 3 str. 1 d. įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

VPÄ® 3 str. 2 d. nustatyta, jog pirkimų tikslas - vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.Praktikoje pripažįstama, jog visiÅ¡ko lygiateisiÅ¡kumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima iÅ¡vengti, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurencijÄ ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo, tačiau tiek Teisingumo Teismas, tiek ir LAT praktikoje pripažįstama, jog vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad bÅ«tų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 04 08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-222/2008).Racionalus lėšų naudojimas taip pat nereiÅ¡kia, kad perkama viskas tik, kad bÅ«tų mažesnė kaina.

Racionalus lėšų naudojimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti parenkamas optimalus kainos ir perkamos paslaugos/darbų kokybės santykis. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, jog yra akivaizdu, kad iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ , pirkimo kaina iÅ¡augtų, nes, perkant paslaugas kompleksiÅ¡kai, jų kaina yra mažesnė. Tai yra visuotinai žinoma – vienÄ perki, o kitam gauni nuolaidÄ arba nemokamai.Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, įvertinusi savo veiklos specifiÅ¡kumÄ bei jai keliamus tikslus, taip pat į savo techninius, žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių bei kitus pajėgumus, o taip pat įvertinus bÅ«tent kokybiÅ¡kos Paslaugos reikÅ¡mę ir svarbÄ ne tik pačiai atsakovei, bet ir vieÅ¡ojo intereso užtikrinimui nustatė reiklius, bet tuo pačiu ir proporcingus Paslaugos kokybinius reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad vienas ar kitas tiekėjas negali pasiūlyti būtent kokybiškos Paslaugos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tuo tarpu ieškovė nepateikė ne tik įrodymų, bet ir svarių argumentų, jog atsakovė realiai pažeidė viešųjų pirkimu principus ir (ar) ieškovės teises.Ieškovė taip pat ieškinyje Teismo prašo įpareigoti atsakovę pakeisti, panaikinti arba patikslinti jos reikalavimuose nurodytus Pirkimo techninės specifikacijos punktus jos nurodytu būdu.

Toks ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das nėra galimas. Apie tai teismas yra nurodęs tiek atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, tiek nustatydamas terminÄ jo trÅ«kumams paÅ¡alinti. CK 1.138 str. įtvirtina nuostatÄ , kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Pažeistų teisių gynimo bÅ«dus nustato minėto straipsnio 1-7 p.,p.; o 8 p. nurodo, kad pažeistos teisės taip pat gali bÅ«ti ginamos ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Nei VPÄ® normos, nei kiti įstatymai nenumato galimybės taikyti tokio teisės gynimo bÅ«do kaip vieÅ¡ojo konkurso pirkimo sÄ lygų pakeitimas teismo sprendimu.

Nurodyti ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, taip pat ir dėl to, kad nustatyti tam tikrus Pirkimo sÄ lygų reikalavimus ar juos keisti bei tikslinti diskrecijos teisė VPÄ® numatyta perkančiajai organizacijai (Atsakovei), o teismas negali vietoj perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimų perkamai Paslaugai ir tokiu bÅ«du versti perkančiÄ jÄ organizacijÄ galimus Paslaugos teikėjus atsirinkti pagal vieno iÅ¡ tiekėjų ir/ar teismo nustatytas sÄ lygas. Ä®vertinęs anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė pagrįstai ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė, teismas nenustatė, jog yra netinkamai suformuotas pirkimo objektas, ar paskelbtos pirkimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja teisės normoms ar viešųjų pirkimų principams, todėl sprendžia, kad nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo nutraukti pirkimÄ .Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta akivaizdu, jog teismui nustačius, kad VieÅ¡Ä jį pirkimÄ nutraukti nėra pagrindo, netenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas atnaujinti terminÄ tiekėjų pasiÅ«lymams teikti, juolab, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę pateikti pasiÅ«lymÄ , atitinkantį nepakeistiems Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau ja nepasinaudojo.

Reikalavimai pakeisti pirkimo sÄ lygas atmetami, nes pirkimo sÄ lygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, teismas nenustatė pirkimo sÄ lygų ydingumo ar neteisėtumo.V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į teisinį rezultatÄ byloje – ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). V. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ iki teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Vadovaujantis CPK 150 straipsniu, kadangi ieÅ¡kinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, paliekant jas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 423/9 straipsnio 1 dalimi, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi.Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                  Rūta Palubinskaitė