999555d8-7eae-4c2e-bf64-3237c9d2c92d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika Misiūnienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-117-524/2014Teisėja Vida Butanavičiūtė                                                                 (Proceso Nr. 2-42-3-00017-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; (S) 44.5.2.17.; 44.8.; 114.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-75-799/2013 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovams B. T. R. ir A. R. dėl žalos aplinkai atlyginimo bei atsakovų apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė jai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 21 700,16 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Nurodė, kad atsakovė B. T. R., bÅ«dama privataus miÅ¡ko sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, (duomenys neskelbtini) girininkijos 403 miÅ¡ko kvartalo 14 ir 15 miÅ¡ko sklypuose, neturėdama leidimo miÅ¡kui kirsti, 2010 m. pradžioje davė savo sÅ«nui A. R. sutikimÄ plynai nukirsti ir iÅ¡vežti iÅ¡ miÅ¡ko 60,79 kub. m medienos (kirtavietės plotas – 0,37 ha) bei iÅ¡stumdyti miÅ¡ko paklotę, dėl to visos kirtavietės 3 730,16 kv. m plote buvo sunaikinta miÅ¡ko paklotė.

Å iais neteisėtais veiksmais atsakovai pažeidė MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 5 ir 6 dalis, Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (2004-05-26 redakcija), 31.1, 31.5 punktų reikalavimus bei padarė žalÄ . Žala aplinkai apskaičiuota pagal Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtintÄ Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje ir padarytos žalos miÅ¡ko savininkams, valdytojams ar naudotojams atlyginimo tvarkÄ .

Apskaičiuota padaryta žala aplinkai neteisėtai nukirtus 60,79 kub. m medienos yra 3 049,36 Lt, žala sunaikinus miÅ¡ko paklotę –18 650,80 Lt. Su padarytos žalos aplinkai nustatymu bei apskaičiuotais žalos dydžiais atsakovai tyrimo metu buvo supažindinti ir sutiko. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad miÅ¡ko paklotė buvo užlieta vandeniu, todėl, sutvarkydamas iÅ¡kirsto miÅ¡ko teritorijÄ , sutvarkė aplinkÄ , todėl jokios žalos nepadarė. IÅ¡kirsdami miÅ¡kÄ atsakovai padarė žalÄ tik sau kaip miÅ¡ko savininkai.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad visame 3 730,16 kv. m plote iki medžių nukirtimo buvo miÅ¡ko paklotė. Taip pat reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes miÅ¡kas iÅ¡kirstas ne 2010 m. pradžioje, o 2009 m. pabaigoje.Å ilalės rajono apylinkės teismas 2013-09-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai sutiko su Privataus miÅ¡ko sklypo miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo 2012-10-01 akte Nr. 13 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad neturėdami leidimo plynai iÅ¡kirto 60,79 kub. m medžių, ir visame plynai iÅ¡kirstame 3 730,16 kv. m plote sunaikino miÅ¡ko paklotę, Å¡ių duomenų teisingumÄ patvirtino paraÅ¡ais.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Teismas atmetė atsakovų reikalavimÄ taikyti senatį, nurodydamas, kad atliekant gautos informacijos apie plynai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ patikrinimÄ , tiek ir byloje teikiant dokumentus, taip pat atsakovui A. R. 2013-05-15 teismo posėdžio metu prisiekus duodant paaiÅ¡kinimus nuosekliai nurodoma, kad miÅ¡kas iÅ¡kirstas plynai 2010 m. pradžioje, t. y. sausio – vasario mėnesiais.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo pateikė 2013-01-15. Be to, ieÅ¡kovė apie teisės pažeidimÄ sužinojo 2012-09-06 iÅ¡ FNTT Klaipėdos apygardos valdybos raÅ¡to, iÅ¡ kurio matyti, kad neteisėto medžių iÅ¡kirtimo aplinkybės paaiÅ¡kėjo atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 93-1-00417-11 pagal BK 1891 str. 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo.Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik atsakovei B. T. R., tačiau iÅ¡ 2013-05-15 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, nesant motyvuoto ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, savo iniciatyva nusprendė iÅ¡kelti klausimÄ dėl A. R. įtraukimo atsakovu. IeÅ¡kovė 2013-06-14 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame reikalavimai pareikÅ¡ti ir atsakovui A. R.. Vadovaujantis CPK 45 str. 4 dalimi, tokiu atveju bylos nagrinėjimas turėjo bÅ«ti pradėtas iÅ¡ pradžių, nes naujai į procesÄ Ä¯stojęs atsakovas neprašė, kad byla bÅ«tų nagrinėjama toliau.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui buvo suteiktas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovas negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise pilnavertiškai dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ir visomis COPK nustatytomis priemonėmis gintis nuo pareikšto ieškinio, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, A. R. šioje byloje yra netinkamas atsakovas, kadangi nėra miško savininkas ir visus neteisėtus veiksmus atliko miško savininkės B.

T. R. naudai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad visame 3 730,16 kv. m plote egzistavo miÅ¡ko paklotė, iÅ¡ sprendimo neaiÅ¡ku, kaip teismas tokiÄ aplinkybę nustatė, nes atsakovė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 2009 m. pabaigoje nukirsti medžiai užėmė visiÅ¡kai nedidelę sklypo dalį. Toje vietoje, kurioje miÅ¡kas neegzistuoja, negali egzistuoti ir sudėtinė jo dalis – miÅ¡ko paklotė. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama 2012-10-01 patikrinimo akte, sutiko, kad medžiai buvo iÅ¡kirsti neturint leidimo, tačiau dėl savo senyvo amžiaus nesuprato, kad kartu patvirtina ir neva sunaikintos paklotės ploto matavimų rezultatus.

MiÅ¡kų įstatymas numato du žalos atlyginimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ jų – iki pažeidimo buvusios bÅ«klės atkÅ«rimÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė įsipareigojo iki 2013-10-01 atkurti buvusį miÅ¡kÄ , todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalÄ du kartus, t. y. kartu ir žalos atlyginimo pinigais. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, visiÅ¡kai neanalizavo atsakovės nurodytų pagrindų žalos atlyginimui sumažinti (CK 6.251 str. 2 d.).

Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi iÅ¡ 2013-08-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas paaiÅ¡kino, jog miÅ¡kÄ kirto 2009 m. pabaigoje, tai patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikta nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad jau 2009 m. spalio mėn. miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas, todėl ieÅ¡kovė jau tada galėjo nustatyti teisės pažeidimus ir reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Netgi pripažinus, kad miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas 2010 m. sausio–vasario mėn., ieÅ¡kinys atsakovui A.

R. pareikÅ¡tas praleidus 3 metų senaties terminÄ .A. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, apklausti kaip liudytojÄ buvusį miÅ¡ko savininkÄ K. K., tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų apeliacinio skundo, iÅ¡dėstyti priteistos žalos atlyginimo mokėjimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad byloje nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.), todėl apeliantų motyvai, jog A.

R. neturėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ atsakovu, yra nepagrįsti. Byloje esantis 2009-12-09 žemės sklypo planas patvirtintas atsakovės paraÅ¡u, liudytojo G. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad plane miÅ¡ko naudmenas pažymėjo pagal realiÄ padėtį žemės sklype, patvirtina, jog miÅ¡ko paklotė tuo metu egzistavo. MiÅ¡ko naudmenomis inventorizuotame miÅ¡ko plote negali augti miÅ¡ko medžiai be miÅ¡ko paklotės. Atsakovai prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė. Apsodinus žemės sklypÄ medžiais, miÅ¡ko paklotė atsikurtų tik po keliasdeÅ¡imties metų, todėl apeliantų argumentai, kad žala bus atlyginta atsakovei įvykdžius įsipareigojimÄ pasodinti miÅ¡kÄ , yra nepagrįsti.

Teismas pagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio, kadangi atsakovė neprašė to padaryti ir neįrodė, kad žalos atlyginimas sukels sunkias pasekmes bei užtruks ilgÄ laikÄ . IeÅ¡kovė apie teisės pažeidimÄ sužinojo tik 2012-09-06 iÅ¡ FNTT raÅ¡to, todėl senaties termino nepraleido. Atsakovų pateikta fotonuotrauka nėra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, joje nėra duomenų apie jos padarymo laikÄ , ji nepatvirtina fakto, kad buvo padarytas MiÅ¡kų įstatymo pažeidimas, o jei ir buvo – kada tiksliai ir koks konkrečiai, taip pat iÅ¡ fotonuotraukos nesimato miÅ¡ko paklotės sunaikinimo faktas, o dėl savavaliÅ¡ko medžių kirtimo padarytos žalos atsakovai neginčija.

Apeliacinis skundas atmestinas.           Atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Buvusio miÅ¡ko savininko K. K. parodymai dėl medžių skaičiaus ir miÅ¡ko paklotės kiekio nėra pakankamas įrodymas nuginčyti privataus miÅ¡ko sklypo miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktÄ (b.l.64-66) ir nukirsto miÅ¡ko ir sunaikintos miÅ¡ko paklotės plotų skaičiavimo lapÄ (b.l.67), nes atsakovas paminėtuose dokumentuose nurodė ir savo paraÅ¡u patvirtino, jog su matavimo rezultatais sutinka.              Dėl atsakovų civilinės atsakomybės              Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Visas paminėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 str.). Ä®vertinus Å¡ios bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad yra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai iÅ¡kertant be leidimo atsakovės B. T. R. privatų miÅ¡kÄ (b.l.8). MiÅ¡kų apsaugÄ ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miÅ¡ko kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu.

Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus Å¡viesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iÅ¡kertami tik sausuoliai ir vėjavartos. Taigi leidimas kirsti miÅ¡kÄ yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miÅ¡kuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 2 punkto 3 dalis), kuriame nurodoma kirtimų rÅ«Å¡is, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rÅ«Å¡ys bei skaičius, numatomas iÅ¡kirsti likvidacinis medienos tÅ«ris (Å¡io apraÅ¡o 3 priedas). Tai reiÅ¡kia, kad miÅ¡ko kirtimo teisėtumÄ lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sÄ lygas. Å ioje byloje atsakovė- miÅ¡ko savininkė - pripažįsta aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo.

Todėl jos neteisėta veika yra įrodyta. Kirtimo darbus vykdė atsakovas A. R., kuris atstovauja savo mamai B. T. R. ( b.l.9) ir Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta bei paaiÅ¡kinime (b.l.70) nurodo, jog jis įvykdė miÅ¡ko kirtimo be leidimo darbus, sunaikino miÅ¡ko paklotę, o atsakovės B. T. R. paaiÅ¡kinimas (b.l.69) įrodo, kad atsakovas A. R. Å¡iuos darbus vykdė jos pavedimu, todėl akivaizdu, jog abu atsakovai privalėjo žinoti, jog toks leidimas yra privalomas.               CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Å i norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali bÅ«ti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.).

Taigi, jei žalos sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobÅ«dis - bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - lemia skirtingÄ teisinį kvalifikavimÄ : bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobÅ«džiui, atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 str. 4 d.).            Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali iÅ¡vengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas.

Tačiau Å¡ios bylos medžiaga paneigia atsakovo A. R. apeliacinio skundo motyvÄ jog jis buvo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ atsakovu ir jo civilinės atsakomybės klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas. Byla įrodo, kad atsakovas A. R. vykdant, o vėliau tiriant neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimÄ atstovavao atsakovei B. T. R., pasirašė už jÄ dokumentus(b.l.8, 13-14), o be to, byloje įrodyta, kad kirtimo darbus vykdė A. R. (b.l.7), todėl įrodyta, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. padaryta žala.

Be to, tiek B. T. R., tiek ir jos atstovas A. R. buvo atsakingi už leidimo kirsti miÅ¡kÄ gavimÄ ir Å¡i aplinkybė jiems buvo žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę, nes jų neteisėti veiksmai yra susiję vienodo pobÅ«džio priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. abu žinojo ir privalėjo žinoti, jog neturi leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Atsakovo A. R. paaiÅ¡kinimas, jog jis nusipirko ginčo miÅ¡kÄ , tik dėl asmeninių priežasčių užregistravo jį mamos vardu ir vykdė jame statybas, kasė kÅ«dras, paneigia jo apeliacinio skundo motyvÄ , jog jis yra netinkamas atsakovas ( b.l. 7, 32).

Taip pat nepgrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos įtraukiant A. R. atsakovu į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .               Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalykÄ ir nurodo Å¡alims, kurias aplinkybes byloje bÅ«tina nustatyti, pareikalauja iÅ¡ jų įrodymų, derindamas Å¡alių teisines pozicijas iÅ¡sprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiÅ¡kinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Pagal CPK 45 str. reikalavimus teismas pagal Å¡alies pareiÅ¡kimÄ yra atsakingas už netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, todėl teismo aiÅ¡kinimasis dėl atsakovo A. R. veiksmų teisėtumo Å¡ioje byloje atitiko paminėtas teisės normas. Teismo klausimas dėl įtraukimo A. R. atsakovu buvo suformuluotas protokole (b.l.

56) ir ieÅ¡kovė sutiko įtraukti į bylÄ Å¡Ä¯ atsakovÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2001 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiÅ¡kinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, CPK 45 str., 230 str.1 d., 243 str., privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius.

Kai teismas to nepadaro, manoma, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009), todėl byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas įtraukdamas bendraatsakiu A.

R. į bylÄ . Byloje nustatyta, kad byloje atsakovei B. T. R. atstovavo įgaliotas atstovas A. R. ir jos advokatas. A. R. dalyvavo 2013-05-15 teismo posėdyje, kuriame buvo pasiÅ«lyta jį įtraukti į bylos nagrinėjimÄ bendraatsakiu (b.l.53). Patikslintas ieÅ¡kinys buvo gautas 2013-06-19, A. R. ir advokatui iÅ¡siųstas 2013-08-01 su pasiÅ«lymu pateikti atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.77-78), todėl paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog jam nebuvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti. 2013-08-20 teismo posėdyje dalyvavo A.

R. ir sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama (b.l.80), jis nepateikė atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį, t.y. nepasinaudojo CPK 142 str. nustatyta teise pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. CPK 142 str. 4 d. nustatyta, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių, tačiau atsakovas dalyvavo teismo posėdyje, iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, apie bylos nagrinėjimÄ jam buvo žinoma nuo pat bylos iÅ¡kėlimo momento, todėl darytina iÅ¡vada, kad jo procesinės teisės pateikti atsiliepimÄ nebuvo pažeistos.         Dėl žalos dydžio.         Byloje nustatyta, kad patikrinimo akte (b.l.10-12) buvo konstatuota, kad atsakovai 60, 79 kubinius metrus neteisėtai plynai iÅ¡kirto ir visame plynai iÅ¡kirstame plote -3730, 16 kv. m - sunaikino miÅ¡ko paklotę, atsakovai šį aktÄ pasirašė, nurodydami, jog su rezultatais sutinka.

Atsakovai savo sutikimus dėl miÅ¡ko paklotės matavimų rezultatų patvirtino paraÅ¡ais nukirsto miÅ¡ko ir sunaikintos miÅ¡ko paklotės plotų skaičiavimo lape ir žalos aplinkai skaičiavimo lape (b.l.13-14). Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose ( 2009-07-01 įsigaliojusi MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija). Vyriausybė, vadovaudamasi Å¡iomis, taip pat 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 33 straipsnių (2008 -10-18 įsigaliojusia įstatymo redakcija) nuostatomis, 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkÄ , o 2004-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nustatė Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai dydžius, taip pat Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius.

SavavaliÅ¡kai, taigi ir neteisėtai, iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ , aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal miÅ¡ko grupę, medynų brandumÄ , specialiųjų miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų miÅ¡ke nustatymÄ , paties neteisėto kirtimo pobÅ«dį (plynasis ar neplynasis kirtimas, miÅ¡kas sunaikinamas ir kt), neteisėtai iÅ¡kirstos medienos kiekį, sunaikintos miÅ¡ko paklotės kiekį (Tvarkos 2–4 punktai, Žalos aplinkai dydžių 1–1.4.2 punktai). MiÅ¡kui padarytos žalos dydį lemia neteisėtai iÅ¡kirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rÅ«Å¡is, neteisėtos veikos miÅ¡ke pobÅ«dis (Žalos miÅ¡kui dydžių 1–4.3 punktai). 2004-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nustatyti fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai dydžiai ir Å¡io nutarimo 4 p. numato, kad už sužalotÄ miÅ¡ko paklotę žala slaičiuojama 5 Lt už 1kv. m paklotės, todėl byloje 2012-10-01 žalos skaičiavimo lapas atitinka paminėtas nuostatas.

Byloje nustatyta ir atsakovai su šia aplinkybe sutiko, kad buvo sunaikinti 3730,16 kv.m miško paklotės. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį.

Paminėti teisės aktai nenumato mažinti žalos atlyginimo atsižvelgiant į atsakovo nurodytÄ aplinkybę - sutikimÄ atsodinti miÅ¡kÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo nuostatas leidimÄ gavęs asmuo turi pareigÄ pasodinti naujus želdinius ir juos tam tikrÄ laiko tarpÄ po medžių teisėto iÅ¡kirtimo prižiÅ«rėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami ir byloje nėra aplinkybių dėl padarytos žalos sumažinimo.            Dėl ieÅ¡kinio senaties.

IeÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­Å¾eis­tas tei­ses pa­reikÅ¡­da­mas ieÅ¡­ki­nį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nai nuo ki­tų rÅ«­Å¡ių ter­mi­nų ski­ria­si sa­vo pa­skir­ti­mi, taikymu ir skaičiavimu. IeÅ¡kinys buvo paduotas 2013-01-15, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jai apie neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimÄ pranešė 2012-09-05 (b.l.6-7), po to 2012-10-01 buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas (b.l.10).

Atsakovas įrodinėja, jog neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimÄ vykdė 2009 m. spalio mėnesį, todėl ieÅ¡kovė praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Å ios taisyklės taikomos tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2d. redakcija, galiojusi ginčo pažeidimo padarymo metu, nustatė, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetencijÄ ieÅ¡kinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkÅ«rimo priemonių vykdymÄ , atlyginimo gali pareikÅ¡ti Å«kio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realiÄ jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada Å¡ios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas Å«kio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iÅ¡ minėtų aplinkybių atsirado vėliau.

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė baigė patikrinimÄ dėl ginčo kirtimo 2012-10-01(b.l.10),o jai praneÅ¡ta buvo tik 2012-09-05 (b.l.7), atsakovų neteisėti veiksmai buvo įvykdyti privačiame miÅ¡ke ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė apie neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimÄ turėjo sužinoti anksčiau, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčo reikalavimui, yra nepagrįstas.Dėl atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ .Å is praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtas, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama, todėl nėra apeliacijos objektas (CPK 296 str. 12p., 320 str.).

Pagal CPK 284 str. asmuo, praÅ¡antis iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ , turi pateikti įrodymus dėl savo turtinės padėties, be to, Å¡is klausimas yra nagrinėjamas teismo posėdyje ir priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės Å¡io klausimo spręsti kartu su atsakovo apeliaciniu skundu. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a : Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovo A. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ palikti nenagrinėtÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Rimvida Zubernienė Almantas Padvelskis