2026-01-14 Nr. AB-1215-3-61-3-04220-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1355-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04220-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 25S160274 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjos prašymą dėl leidimo išdavimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas tinkamai nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais. Atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. ir 12 p.).

2.2. Pareiškėja yra priimta studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (toliau – ir Universitetas). Pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teikė per oficialų išorės paslaugų teikėją ir buvo kviečiama į nuotolinę apklausą. Apklausos metu galėjo kilti bendravimo ir kalbos barjeras dėl anglų kalbos subtilybių ar techninių trikdžių, visgi, neaiškūs atsakymai savaime negali būti vertinami kaip sąmoningas tikrovės iškraipymas. Pareiškėjos tikslas – teisėtai studijuoti Lietuvoje.

2.3. Pagal teismų praktiką vien neinformatyvūs pareiškėjos atsakymai apklausos metu nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl nelegalios migracijos grėsmės, jei kiti faktai pagrindžia tikrąjį tikslą; migracijos institucijos turi paisyti proporcingumo, objektyvumo ir teisėtų lūkesčių principų, o apklausa negali būti vieninteliu pagrindu paneigti teisę gyventi Lietuvoje. Nelegalios migracijos rizika turi būti pagrįsta konkrečiais veiksmais ar dokumentais, o ne įtarimais.

2.4. Atsakovo argumentai, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kyla nelegalios migracijos grėsmė, yra tik atsakovo spėlionės ir subjektyvus situacijos vertinimas. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjos atsakymai, pateikti apklausos metu, nesudaro pagrindo priimti Sprendimą ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.5. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja teikė neaiškią ar abstrakčią bei nelogišką informaciją, tačiau nėra aišku, kokia informacija atsakovui buvo neaiški, abstrakti, arba nelogiška. Atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjos apklausos metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laikė tikrovės neatitinkančia informacija. Nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietė, norėdama gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės.

2.6. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau atsakovas to niekaip neįrodo, tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Atsakovas nenurodė, kuo remiantis Sprendimą motyvuoja Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Kriterijų aprašas) nuostatomis, kad asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą). Nei viena ši aplinkybė Sprendime nėra argumentuota ir įrodyta. Jeigu atsakovas nurodo, kad pareiškėjos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, jis turi pareigą nurodyti, kokio tikslo iš tiesų siekia pareiškėja ir kokie įrodymai tai patvirtina.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Universitete. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją; 2025 m. liepos 4 d. įvyko nuotolinė pareiškėjos apklausa, siekiant patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėja teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją. Pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad ji tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjus ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbus ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą.

4.2. Sprendime nurodyta, jog apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 12 punkte nurodytos aplinkybės. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjos tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą.

4.3. Apklausoje nustatinėtos aplinkybės, ar pareiškėjos dokumentuose deklaruojami vykimo į Lietuvą tikslai yra tikrieji jos tikslai gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentui su prašymu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Vis tik, pareiškėja negalėjo aiškiai pagrįsti atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką priežasčių. Pareiškėja nesugebėjo pagrįsti, kodėl pasirinko studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje, o ne kitoje valstybėje ar tiesiog Maroke. Be to, pareiškėjos teiginiai, kad nusprendė studijuoti po 6 metų pertraukos, nes pamatė, kad jos draugas studijuoja ir jos tikslas siekti doktorantūros, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja apklausos metu teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėja yra priimta studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

4.4. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėja apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos deklaruojamo tikslo, ar pareiškėja tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.

4.5. Nustačius, kad pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti, kad kils nelegalios migracijos grėsmė, laikytina, jog Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas. Pareiškėja skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad ji atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės nepagrindžia dokumentuose nurodyto tikslo vykti į Lietuvos Respubliką.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra Maroko pilietė. Vytauto Didžiojo universiteto 2025 m. gegužės 9 d. priėmimo laiške Nr. TRD-SR/L-219 nurodoma, kad A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra priimta į nuolatines magistro studijas, programa – Diplomatija ir tarptautiniai santykiai, studijų laikotarpis 2025 m. rugpjūčio 25 d.–2027 m. birželio 30 d., studijų mokestis už 2 metų magistro studijas 9 212 Eur, pirmų studijų metų mokestis (4 606 Eur) turi būti sumokėtas po studijų sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 23 d.

6.2. Universiteto informacinės sistemos Flywire išraše nurodyta, kad A. T. 2025 m. gegužės 19 d. pervedė Vytauto Didžiojo universitetui 4 606 Eur, apmokėjimas patvirtintas. Pareiškėja su Universitetu 2025 m. gegužės 30 d. sudarė Studijų sutartį Nr. MVNF-25-0220.

6.3. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo nurodoma, kad Vytauto Didžiojo universitetas kviečia A. T., gim. (duomenys neskelbtini), Maroko pilietę, studijuoti Lietuvos Respublikoje, nes užsienietis (-ė) priimtas (-a) studijuoti pagal studijų programą (programas).

6.4. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateiktame 2025 m. birželio 18 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2506-LLG-0880, nurodoma, kad A. T., Maroko pilietė, netekėjusi, gyvenanti Maroke, yra priimta studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) – Vytauto Didžiojo universitete. Nurodyta, kad pragyvenimo lėšoms asmuo skirs 600 Eur iš savo banko sąskaitos. Vidurinį išsilavinimą įgijo 2016 metais, aukštąjį išsilavinimą – 2019 metais.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 ir 46 straipsniais, atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų aprašas) 64 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

8. Teismo įsitikinimu, aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų, kurie patvirtino, jog pareiškėja yra priimta studijuoti Vytauto Didžiojo universitete magistro pakopos Diplomatijos ir tarptautinių santykių programoje, studijų pradžia 2025 m. rugpjūčio 25 d. Buvo nurodyta, kad ginčas iš esmės kilo dėl apklausos metu atsakovo nustatytų aplinkybių vertinimo.

10. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Leidimų aprašo 64.31, 642 punktais, buvo atlikta pareiškėjos nuotolinė apklausa, tačiau pabrėžė, jog vertinant pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjos tikslą Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas sprendime citavo pareiškėjos 2025 m. liepos 4 d. apklausos transkripcinį vertimą, analizavo apklausos metu pareiškėjos teikiamus paaiškinimus. Susipažinęs su 2025 m. liepos 4 d. apklausos transkripcija, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja negebėjo tinkamai paaiškinti studijų Lietuvoje (Universiteto) pasirinkimo motyvų ir aplinkybių.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos atsakymai liudijo, kad ji, labai tikėtina, pasirinkdama studijas Universitete, konkrečiai diplomatijos ir tarptautinių santykių programą, jos nelygino su panašiomis studijų programomis nei savo gimtojoje, nei kitose šalyse. Teismas sutiko su atsakovu, kad savo tikslo atvykti studijuoti konkrečioje institucijoje, konkrečioje studijų programoje pareiškėja tinkamai nepagrindė. Iš pareiškėjos paaiškinimų buvo galima daryti išvadą, jog iš esmės pareiškėjos deklaruojamas siekis studijuoti magistrantūroje, o vėliau doktorantūroje, praėjus 6 metams po studijų baigimo, kuomet jos darbinė patirtis gimtojoje šalyje nebuvo susijusi su tarptautiniu elementu, buvo nulemtas jos draugo, o ne vidinio siekio siekti aukštesnio išsilavinimo. Įvertinęs apklausos metu nurodytus kitus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėja dėl studijų atsakinėjo pasikartojančiomis bendro pobūdžio frazėmis, tinkamai savo noro studijuoti Lietuvoje nepagrindė, o atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

13. Pažymėjęs, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, teismas nurodė, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko pakankamą tyrimą (išnagrinėjo pareiškėjos su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, vykdė apklausą) ir padarė surinktų duomenų visuma pagrįstas išvadas, kurių pareiškėja nepaneigė ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistavo realus pagrindas jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos apklausos metu pateiktas atsakymais, nepagrįstai sprendė, kad ji negebėjo tinkamai paaiškinti studijų Lietuvoje (Universitete) pasirinkimo motyvų ir aplinkybių.

15.2. Pareiškėja atsakė, kodėl ji nori studijuoti Lietuvoje (t. y. nurodė, kad pasirinko Lietuvą kaip studiją vietą, nes čia yra aukštos kokybės švietimo sistema, rado programą, kurios norėjo, Lietuva buvo jos pasirinkimas, nors pareiškėja lygino ją su kita šalimi, bet Lietuva buvo prieinamesnė už Italiją; kt.).

15.3. Remiantis byloje esančiais įrodymais galima teigti, kad pareiškėja atsakė, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje, bei nurodė, kad lygino Lietuvos ir Italijos universitetus. Asmeniui negali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad jis nepalygino visų Europos Sąjungos universitetų ar dėl kitų visiškai nelogiškų priežasčių. Pažymėtina, kad Sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad atsakovui (ir pirmosios instancijos teismui) nepatiko pareiškėjos atsakymai. Tačiau susipažinus su apklausos vertimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja siekdama gauti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

15.4. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėja apklausos metu nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, kad atsakovas nenustatė jokių aplinkybių dėl pareiškėjos nelegalios migracijos. Teismo sprendime nėra nurodoma, kokia informacija neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

15.5. Pareiškėja ne tik kad pagrindė, tačiau ir rašytiniais įrodymais įrodė savo į Lietuvą atvykimo tikslą. Todėl remiantis išdėstytu, galima teigti, kad nėra jokio pagrindo sutikti su Sprendimu. Negalima teigti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė vien todėl, kad atsakovui nepatiko pareiškėjos atsakymai arba pati pareiškėja. Iš Sprendimo turinio galima spręsti, kad jis buvo priimtas remiantis išskirtinai darbuotojų subjektyvia nuomone arba požiūriu į esamą situaciją.

15.6. Nei iš Sprendimo, nei iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ką atsakovas ir teismas laikė tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Skundžiamame sprendime visiškai nenurodoma, kokie pareiškėjos duomenys neatitinka tikrovės ir kaip jie buvo patikrinti arba nustatyti.

15.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl atsakovo sprendimas dėl neteisėtos pareiškėjos migracijos grėsmės yra teisėtas, t. y. pirmosios instancijos teismas šios skundo dalies net nenagrinėjo.

15.8. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Remiantis Sprendimo turiniu, galima teigti, kad jis visiškai neatitinka tokiam sprendimui keliamų reikalavimų, jis yra priimtas remiantis tikėtinomis prielaidomis, nėra jokių faktinių argumentų, kuriais remiantis yra daromos išvados, todėl nėra tinkamai motyvuotas.

15.9. Kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėja pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, kad duomenys neatitinka tikrovės neįrodė ir atsakovas, todėl nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

15.10. Negali likti galioti Sprendimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi tai yra netiesa, o tokio sprendimo priėmimas taip pat ateityje gali tapti pagrindu priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai net gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos šalis.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Akcentuotina, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

16.2. Migracijos departamentas byloje neginčijo fakto, jog pareiškėjos prašymas formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi sąlygas. Vis tik pareiškėja apklausos metu pateikė abejotiną / netikslią informaciją, kas ir sudarė pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

16.3. Migracijos departamentas tikslingai vykdo užsieniečių apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę, atsakovas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka / nepatinka. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais.

16.4. Raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras.

16.5. Nesutiktina su pareiškėjos vertinimu, jog ji apklausos metu pagrindė savo norą studijuoti Lietuvos Respublikoje, kadangi ji nesugebėjo pagrįsti, kodėl pasirinko studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad studijuoti po 6 metų pertraukos nusprendė, nes pamatė, kad jos draugas studijuoja ir jos tikslas siekti doktorantūros, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų. Pareiškėjos nurodyta teisminė praktika nagrinėjau atveju netaikytina, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

16.6. Priežastys dėl nelegalios migracijos grėsmės konstatavimo yra nurodytos ginčijame sprendime, o jos parinktos, vadovaujantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo vertini jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (žr. šios nutarties 6.1–6.4 p.).

20. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, jog asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad 2025 m. liepos 4 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Nors asmuo formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią, abstrakčią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė) sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

21. Išduoti ar pakesiti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pažymi, kad Sprendimo išvados iš esmės grindžiamos vertinimu, jog pareiškėja vykdytos Migracijos departamento apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią, abstrakčią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, todėl Migracijos departamentas vertino kaip pareiškėjos piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

23. Vertinant atsakovo argumentus dėl pareiškėjos galbūt pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aiškinant UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2328-575/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-552/2025; kt.). Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą gyventi užsieniečiui, kai yra nustatoma, jog užsienietis sąmoningai, žinodamas, kad neatitinka leidimo gavimo sąlygų, teikia melagingus duomenis, tokiu būdu siekdamas apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

24. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

25. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė 2025 m. liepos 4 d. apklausos transkripcinį vertimą, kuriame išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjos pokalbio stenograma. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą įrodymą visų byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, kad apklausos metu pareiškėjos pateikti atsakymai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja, siekdama gauti leidimą gyventi studijų pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė suklaidinti atsakovą ar įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje kitu nei studijų Universitete pagrindu.

26. Išanalizavusi apklausos transkripcijos vertimo duomenis, teisėjų kolegija pastebi, kad Migracijos departamento darbuotojui reikėjo pakartoti kai kuriuos užsienietei užduodamus klausimus, juos patikslinti, tačiau tokio pobūdžio trūkumai savaime nepatvirtina, kad pareiškėja atsakovo darbuotojui teikė neaiškią, nelogišką informaciją, nesugebėjo atsakyti į klausimus, į juos neatsakinėjo ar jų nesuprato. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja teikė pakankamai išsamius atsakymus (pagal Migracijos darbuotojo užduodamų klausimų turinį) dėl pasirinktos magistro studijų programos Universitete, nurodė, kokias disciplinas studijuos, iš esmės paaiškino, kokios naudos tikisi pabaigusi studijas, nurodė, kad Lietuva buvo jos pasirinkimas, kadangi ši šalis buvo prieinamesnė (lyginant su Italija). Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad pareiškėja nedetalizavo savo argumentų dėl pasirinktos valstybės (kodėl būtent Lietuva), išsamaus pageidaujamų studijų programų, vykdomų Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, palyginimo bei tai, jog praėjo 6 metai nuo jos bakalauro studijų pabaigos, savaime nepagrindžia, kad ji siekdama gauti leidimą gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

27. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu atsakovas, be kita ko nurodo, kad pareiškėja nesklandžiai bendravo anglų kalba, kuria ketina studijuoti Universitete, tačiau šiuo argumentu negrindė skundžiamo Sprendimo, neteikė pirmosios instancijos teismui šią išvadą pagrindžiančių įrodymų (pvz., pareiškėjos apklausos garso įrašo), pačios apklausos metu nekėlė abejonių dėl pareiškėjos anglų kalbos žinių lygio ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji dalyvavo pokalbyje su Universiteto atstovais, trumpai paaiškino, kokie klausimai buvo užduodami. Bylos duomenimis Universitetas patvirtino, kad ji priimta į studijuoti pagal studijų programą (anglų k.). Taigi, byloje nepakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjos anglų kalbos žinios yra akivaizdžiai nepakankamos.

28. Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjai atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi ir dėl to, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Sprendimo turinys patvirtina, kad šią išvadą atsakovas padarė nustatęs Kriterijų aprašo 6.10 punkte įtvirtintą kriterijų – užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus, taip pat pagal Kriterijų aprašo 7 punktą vertino ir kitus, šiame apraše nenustatytus, kriterijus, atsižvelgdamas į konkrečias individualias aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo išvadas, kad anksčiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), prieina prie išvados, jog toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o prielaida, kurią lėmė atsakovo vertinimas, jog pareiškėja siekdama gauti leidimą gyventi teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nepatvirtina, o atsakovas byloje neįrodė, kad pareiškėja teikė neišsamius atsakymus, melagingus duomenis, sąmoningai siekė kitų tikslų nei deklaruoti (gyventi Lietuvoje ir studijuoti Universitete), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išduoti užsienietei leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis.

31. Byloje nenustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitiko tikrovės, taip pat neįrodžius, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d.).

32. Panaikinus ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo papildomai teismo sprendimu įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi dėl šio prašymo išnagrinėjimo administracinė procedūra yra nebaigta, o atsakovas privalo ją užbaigti (ABTĮ 94 str.).

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą ir panaikinant ginčijamą Sprendimą.

34. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas iš esmės yra palankus pareiškėjai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Įvertinusi į bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7–8 punktuose įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 41,25 Eur žyminis mokestis (už skundą ir apeliacinį skundą). Pareiškėjai iš viso priteisiama 291,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 25S160274.

Likusią pareiškėjos A. T. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjai A. T. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 291,25 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys