2021-01-27 Nr. AB-1938-3-61-3-01386-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-243-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01386-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Naujasodžio agrofirma“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, apeliantas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R-179(AG-182/01-2019) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti prašymą ir įpareigoti Komisiją NŽT 2019 m. kovo 7 d. prašymo Nr. 49PD-168-(14.49.136) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

2. NŽT skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius su 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 49PD-168-(14.49.136E) „Dėl procesinio dokumento pateikimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2018 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. A51-97737/18(2.15.1.21-MP2) ir 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. A51-12526/19(3.3.16.1-EM4) (toliau – ir Raštai) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prašymą.

2.2. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, argumentuodama tuo, kad pareikštas prašymas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Su tokia Komisijos pozicija pareiškėjas nesutiko ir nurodė, jog ginčas kilo ne dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 8 p.), bet dėl institucijos akto, kuris galimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.

2.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnyje nurodytą Komisijos kompetenciją ir į to paties Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas subjektų teises, konstatuotina, kad viešojo administravimo subjektas (inter alia (be kita ko) NŽT) turi teisę kreiptis į Komisiją teikdama prašymą (ne skundą). Taigi, jeigu kilęs ginčas yra ne dėl kompetencijos ar konkretaus įstatymo pažeidimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 8 p., 20 str. 2 d. 8 p.), Komisija privalo priimti nagrinėti tokį institucijos kreipimąsi (prašymą). Priešingu atveju, kiltų klausimas, kodėl Įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė kreiptis į Komisiją ir kokiais atvejais tokią galimybę galima realizuoti.

2.4. Šioje byloje nėra kilęs ginčas kieno kompetencijai yra priskirta vykdyti teritorijų planavimo funkcijas ir atsakyti ar konkreti žemė yra laikytina valstybės išperkama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nagrinėjamoje byloje NŽT siekia, kad būtų motyvuotai atsakoma į užduotus konkrečius klausimus, todėl ginčas yra priskirtinas Komisijos kompetencijai.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad, teismui nustačius, jog Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas prašytų skundo padavimo terminą atnaujinti ir bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad ginčas yra kilęs tarp nepavaldžių viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ir įstatymų pažeidimo, todėl laikė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

4.2. Pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. prašyme nurodo, kad Raštai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi ginčo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, nes pareiškėjas prašyme ginčija Raštų turinio neatitikimus VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė nustatyti, ar atsakovo veiksmai buvo teisėti, pagrįsti, ar nevilkinamas institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų vykdymas, o buvo prašoma įpareigoti atlikti veiksmus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu sutinka ir palaikė pareiškėjo poziciją.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad ginčo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymo nagrinėjimas yra priskirtinas tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą Raštams apskųsti ir ginčą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, taip sudarant galimybę R. B. apginti jos pažeistas teises ir išvengti jai galimai padarytos neproporcingai didelės žalos, kilusios ne dėl jos kaltės padarytų procesinių pažeidimų.

7. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naujasodžio agrofirma“ atstovė palaikė atsakovo poziciją, pažymėdama, jog įstatymas Komisiją įpareigoja nagrinėti tik tuos ginčus, kurie yra priskirti jos kompetencijai ir šiuo atveju pats pareiškėjas nurodė, jog ginčija Raštų turinį, o turinio kvestionavimas jau yra ne Komisijos kompetencija.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo NŽT skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1. NŽT su 2019 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Raštus ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prašymą.

10.2. Komisija Sprendimu atsisakė priimti šį NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymą, motyvuodama tuo, jog ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimų netaikoma išankstinė nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 20 str. 2 d. 8 p.), taigi ginčas nagrinėtinas teisme.

11. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p.) ir ABTĮ nuostatas (17 str., 20 str. 2 d. 8 p.), konstatavo, kad teismas, kaip pirmoji instancija, netaikant išankstinės neteisminės tvarkos, nagrinėja ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, todėl dėl tokių ginčų privaloma kreiptis į teismą, o ne į neteisminę instituciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės neneigia bei neginčija tos aplinkybės, kad šiuo atveju ginčas kilo tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų, priešingai, skunde nurodoma, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovo vengimo motyvuotai atsakyti į pareiškėjo klausimus, t. y., pareiškėjo teigimu, Raštai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

12. Teismas, įvertinęs, tai, jog pareiškėjas iš esmės ginčija Raštų turinio neatitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams ir šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų, konstatavo, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, netaikant išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

13. Teismas išaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl kilusio ginčo turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą bendra tvarka ir kartu su skundu pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas jo praleidimo priežastis ir pateikdamas jas patvirtinančius įrodymus.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartojo Komisijos argumentus kodėl ginčas nėra nagrinėtinas ikiteisminėje institucijoje.

15.2. Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis (17 str. 1 d. 8 p., 20 str. 2 d. 8 p.), nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, bet dėl institucijos akto, kuris galimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų (atsakymas nėra išsamus, motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis).

15.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Komisijos turimų kompetencijų ir nemotyvavo kodėl ginčo atveju nėra taikomi Įstatymo 5 ir 6 straipsniai.

15.4. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta Komisijos kompetencija ir Įstatymo 6 straipsnyje nurodytomis subjektų teisėmis, darytina išvada, kad viešojo administravimo subjektas (inter alia NŽT) turi teisę kreiptis į Komisiją teikdamas prašymą (ne skundą). Taigi, jeigu kilęs ginčas yra ne dėl kompetencijos ar konkretaus įstatymo pažeidimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 8 p; 20 str. 2 d. 8 p.), Komisija privalo priimti nagrinėti tokį institucijos kreipimąsi (prašymą). Kitu atveju kiltų klausimas kodėl Įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė valstybinei institucijai kreiptis į Komisiją ir kokiais atvejais tokią galimybę galima realizuoti.

15.5. Sistemiškai nagrinėjant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komisijos kompetenciją matyti, kad Komisija yra įgaliota nagrinėti tiek skundus, tiek prašymus dėl viešojo administravimo subjektų (centrinių, teritorinių) veiksmų (neveikimo, vilkinimo). Prašymus gali teikti tik viešojo administravimo institucijos, manydamos, kad jų teisės yra pažeistos. Viešojo administravimo institucijos, vykdo savo veiklą griežtai laikydamosis turimos kompetencijos ir nustatyto teisinio reguliavimo. Valstybinė institucija, manydama, kad jos teisė yra pažeista, turi motyvuoti kodėl laikosi šios pozicijos. Kadangi institucijos veikia pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją ir reguliavimą, todėl ginčas tarp institucijų ne dėl teisės aktų pažeidimo (plačiąja prasme) iš esmės net nėra įmanomas.

15.6. Pirmosios instancijos teismas tik išaiškino, kad pareiškėjas turi galimybę kreiptis į teismą bendra tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuoti, kodėl yra atsisakoma tenkinti tokį pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atnaujinti terminą ir bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

15.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintų sprendimo išsamumo ir motyvuotumo reikalavimų, nes iš esmės buvo remiamasi tik ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo argumentus dėl Įstatymo taikymo.

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. . Komisija Sprendime nurodė, kad ginčas kilęs tarp nepavaldžių viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ir įstatymų pažeidimo, todėl laikytina, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

16.2. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo.

16.3. Komisijai nagrinėjamu atveju yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik ginčus pagal asmenų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingu atveju, t. y. Komisijos pirmininkui nustačius, kad skundas nėra priskiriamas Komisijos kompetencijai, Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys motyvuotu sprendimu turi atsisakyti priimti tokį skundą nagrinėti.

16.4. Komisija, vadovaudamasi teisės aktais, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi ginčo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, nes pareiškėjas prašyme ginčija Raštų turinio neatitikimus VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

16.5. Pareiškėjas neprašė nustatyti, ar atsakovo veiksmai buvo teisėti, pagrįsti, ar nevilkinamas institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų vykdymas, o buvo prašoma įpareigoti atlikti veiksmus, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti NŽT prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Raštų turinio neatitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams ir šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme netaikant išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, bet dėl institucijos akto, kuris galimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų (atsakymas nėra išsamus, motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis).

20. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad Sprendimas yra priimtas 2019 m. kovo 8 d. Tuo metu galiojusio ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustatė, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.

21. Teismas pažymi, kad ši nuostata „administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo“ iš esmės egzistavo nuo administracinių teismų įsteigimo pradžios. Steigiant administracinius teismus įstatymų leidėjo buvo suvokiama, kad administracinių teismų paskirtis yra nagrinėti valdžios institucijų ir piliečių ginčus, o tokiose bylose viena šalis paprastai yra valdžios institucija. Kartu buvo suvokiama, kad galimos situacijos, kai ginčas kyla tarp dviejų valdžios institucijų, todėl ir buvo įtvirtinta nuostata, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, suprantant šią ginčų kategoriją plačiai.

22. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas aukščiau paminėtą teisės normą aiškina pažodžiui, neatsižvelgdamas į istorinį kontekstą, siekia įrodyti, kad be dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, gali būti ir kitokių ginčų, tokių kaip „dėl institucijos akto, kuris galimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų“. Teismas atmeta tokį įstatymo aiškinimą kaip neatitinkantį įstatymų leidėjo valios.

23. Apelianto nurodytos Įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatos nėra skirtos nustatyti atvejus, kuomet netaikomos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, tarp šių teisės normų ir ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 8 punkto nėra tiesioginės konkurencijos.

24. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3049 2 straipsniu ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Kaip matyti iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto „ABTĮ projektu numatoma pripažinti netekusia galios nuostatą, numatančią, kad, bylas pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas) teismas nagrinėja netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. Šiais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų galėtų nagrinėti ne tik teismas, bet ir ginčų komisija“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/17119870f92711e895b0d54d3db20123?jfwid=-3alt1cibz). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad apelianto teikiamas įstatymų aiškinimas neatitinka įstatymų leidėjo valios.

25. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui teisę, kad dėl kilusio ginčo jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą bendra tvarka ir kartu su skundu pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas jo praleidimo priežastis ir pateikdama jas patvirtinančius įrodymus. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šioje byloje atnaujinti terminą. Šie apelianto argumentai nėra pagrįsti įstatymu, teismų praktika – teismui nėra pateiktas įstatymu nustatytos formos atitinkamas skundas su tinkamais reikalavimais Administracijai, kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant patvirtinančius įrodymus, todėl terminas šioje byloje negali būti atnaujinamas.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius