2017-10-03 Nr. BB-5429-1-14-1-00883-2013-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-197-222/2017

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00883-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.1.; 2.2.2.2.2.; 2.3.4.6.; 2.8.9.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. (O. V.) gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu O. V. paskirtos ir neatliktos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo O. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. O. V. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2013 m. birželio 14 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla išskirta, įgijo, laikė ir organizavo psichotropinių medžiagų persiuntimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini), būtent: jis (O. V.) asmeniui, kuriam byla išskirta, nurodė susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš pastarojo asmuo, kuriam byla išskirta, 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, tyrimo nenustatytą dieną, apie 13 val., prie namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 0,617 g – psichotropinės medžiagos AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurios kiekį nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto, ir šias medžiagas laikė bute (duomenys neskelbtini).

Po to, 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, jis (O. V.) asmeniui, kuriam byla išskirta, nurodė nupirkti sportinius batus „STP Sport“ ir, paduose išpjovus ertmes, juose paslėpti įgytas psichotropines medžiagas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, O. V. organizavo psichotropinių medžiagų persiuntimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini); tuo tikslu asmeniui, kuriam byla išskirta, nurodė tuo metu (duomenys neskelbtini) ligoninėje besigydančio (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančio bausmę S. T. duomenis, liepė pastarajam perduoti siuntinį su psichotropinėmis medžiagomis, nors S. T. apie tai nežinojo.

Tuo tikslu asmuo, kuriam byla išskirta, paprašė A. P. nugabenti šį siuntinį, kurio turinio pastarasis nežinojo, į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuteistajam S. T.. 2013 m. birželio 14 d. nuo 11 iki 12 val. (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam byla išskirta, perdavė A. P. drabužių siuntinį, kuriame sportiniuose batuose „STP Sport“ įrengtoje slėptuvėje buvo paslėpta 0,617 g psichotropinės medžiagos AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurios kiekį nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto, ir kurį tą pačią dieną A.

P. perdavė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresuodamas jį S. T., kuris šį siuntinį turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau 2013 m. birželio 20 d. 15 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje policijos pareigūnai, atlikę siuntų patikrinimą, rado nurodytas psichotropines medžiagas ir poėmio metu jas paėmė.

1.1. O. V. nuteistas už tai, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. birželio 21 d., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla išskirta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir organizavo narkotinės medžiagos pristatymą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini), būtent: nurodė asmeniui, kuriam byla išskirta, susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš pastarojo asmuo, kuriam byla išskirta, 2013 m. birželio 20 d. apie 14.15 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 4000 Lt (1158,48 Eur) įgijo labai didelį kiekį – 10,846 g – narkotinės medžiagos heroino ir jį laikė bute (duomenys neskelbtini).

Po to, 2013 m. birželio 20 d., jis (O. V.) nurodė asmeniui, kuriam byla išskirta, nupirkti sportinius batus „Sandic“ ir, paduose išpjovus ertmes, ten paslėpti įgytą narkotinę medžiagą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, O. V. organizavo narkotinių medžiagų persiuntimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini), t. y. jis asmeniui, kuriam byla išskirta, nurodė duomenis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančio bausmę D. P. (šiam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką), kuris tuo metu buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kad jo vardu būtų perduotas siuntinys su narkotine medžiaga.

Tuo tikslu asmuo, kuriam byla išskirta, sutarė su V. C. (V. C.), pastarajam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, dėl siuntinio, kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, perdavimo nuteistajam D. P.. 2013 m. birželio 21 d. apie 14 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam byla išskirta, perdavė V. C. drabužių siuntinį, kuriame esančiuose sportiniuose batuose „Sandic“ įrengtoje slėptuvėje buvo 10,846 g narkotinės medžiagos heroino. V. C., tesėdamas duotą pažadą, 2013 m. birželio 21 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje minėtą siuntinį perdavė, adresuodamas D.

P., kuris minėtą siuntinį turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau 2013 m. birželio 25 d. 9.05 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje policijos pareigūnai, atlikdami siuntinių patikrinimą, minėtą narkotinę medžiagą surado ir poėmio metu paėmė.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo O. V. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir O. V. išteisinti.

2.1. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinio teismo nutartis naikintini dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio reikalavimus, nes 2013 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime, adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. 3 PK) viršininkui R. Šilobritui, įrašą (sprendimą) pradėti ikiteisminį tyrimą padarė ir pasirašė ne jis (R. Šilobritas), o vyr. tyrėjas A. Bondarenko, kurio pareigybinėje instrukcijoje tokie įgaliojimai (spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) nenurodyti. Minėto pareigūno funkcija, kaip ir tarnybinį pranešimą surašiusio G. Kozlovskio, – tik ikiteisminio tyrimo atlikimas (bet ne pradėjimas). Dėl to, kasatoriaus manymu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o tokiu atveju negali būti pripažįstami tinkamais ir teisėtais ir tolesni procesiniai veiksmai (telefoninių pokalbių sankcionavimas, sulaikymai, įtariamųjų apklausos ir kiti); tai reiškia, kad šie surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teigia, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje galima laikyti tinkamai pradėtu tik nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. vyr. tyrėjo E. Barausko tarnybinio pranešimo, kuriame yra Vilniaus aps. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkės L. Ulpienės pasirašyta viza pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

2.2. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kasatorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurių 57 punkte nieko nėra parašyta apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Be to, neaišku, kas yra tyrėjas A. Bondarenko, jeigu jis neatlieka jokių tyrimo veiksmų, o kaip nurodyta vėlesniuose dokumentuose – tyrimą pradeda G. Kozlovskis, nors šiuo klausimu nėra jokio sprendimo. Be to, nei G. Kozlovskis, nei A. Bondarenko nėra įgalioti pagal jų pareigybines instrukcijas tokio veiksmo atlikti. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė tik prielaidą, kad pagal A. Bondarenko pareigybines instrukcijas jis gali eiti Kriminalinės policijos viršininko pareigas ir kad jo kompetencija yra aukšta, tačiau kaip tai siejasi su teise pradėti ikiteisminį tyrimą – neaišku. Teismas taip pat nepagrįstai argumentavo, kad informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo nusiųsta prokurorui, kad vėliau procesinius veiksmus sankcionavo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tuo tarpu nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo teisėtumo nenagrinėjo ir jo nevizavo. Dėl to kasatorius mano, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1 dalies, 166 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes surinkti įrodymai neatitinka jiems keliamų teisėtumo reikalavimų.

2.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeisti ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 183 ir 276 straipsnių reikalavimai, nes teismai nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – įtariamųjų bei liudytojų parodymais (juos perskaitė). BPK 183 straipsnis nustato konkrečią tvarką, kaip turi būti gauti liudytojų apklausos duomenys (apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie reikšmingas bylai aplinkybes, po to liudytojui gali būti užduodami klausimai). Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, jeigu reikia, nurodomi užduoti klausimai, jo atsakymai. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įtariamojo I. G. ir kitų liudytojų apklausų protokolus perrašė pažodžiui iš ankstesnių procesinių dokumentų, t. y. ankstesnių įtariamųjų apklausų. Akivaizdu, kad apklausiamieji negali analogiškai žodis žodin atpasakoti aplinkybių praėjus metams laiko. Tai, kad protokolai buvo kopijuojami, iš esmės patvirtino ir pareigūnas E. Barauskas. Kasatorius pažymi, kad tyrėjas perkėlė duomenis į liudytojo apklausos protokolus iš įtariamųjų apklausos protokolų, nors šių asmenų procesinis statusas skiriasi kardinaliai ir įtariamųjų parodymams turi būti keliami kiti patikimumo reikalavimai. Teismas, vertindamas minėtus dokumentus, vadovavosi tyrėjų paaiškinimais, jog „apklausti“ asmenys vis tiek pasirašydavo po protokolais ir tai neva atitinka BPK veiksmo esmę, nors, pasak kasatoriaus, palyginus protokolų turinį matyti, kad jokios apklausos realiai atliktos nebuvo.

2.4. BPK 276 straipsnis nenumato galimybės garsinti, o kartu vadovautis įtariamojo parodymais, tačiau teismas perskaitė duomenis ne iš liudytojų, o iš įtariamųjų apklausos protokolų, todėl ištirti duomenys, kurių pirminis šaltinis įtariamųjų parodymai (apklausų protokolai), pripažinti įrodymais netinkamai. Nagrinėjamoje byloje tik liudytojų ir kaltinamojo I. G. parodymai yra duoti betarpiškai apklausiant teisme (kai asmenys laisvai davė parodymus ir atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus). Priešingu atveju nuosprendis yra grindžiamas asmenų parodymais, kurie buvo duoti jiems turint įtariamųjų statusą, neįspėjus jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat galimai veikiant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ko motyvus proceso metu paaiškino nuteistasis.

2.5. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), klaidingai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais (argumentuodamas jų prieštaravimais). Tačiau jie yra iš esmės analogiški duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tik nurodant aplinkybę, kad narkotinių medžiagų platinimą organizavo D. S.. Liudytojas D. P. net nurodė aplinkybes, kad po to, kai narkotikai buvo surasti ir D. P. buvo pradėtas tyrimas, D. S. priėjo prie jo ir atsiprašė, kad „pakišo“ nekaltą asmenį. Juk yra natūralu ir tikėtina, kad apklaustas kaip įtariamasis D. P. nesieks apkaltinti tiek savęs, tiek savo pažįstamo, todėl jo, kaip įtariamojo (tiek ir kitų asmenų), parodymų tikrumas kelia abejones. Priešingai, apklaustas kaip liudytojas teisme (ir nesivadovaujant perrašytais įtariamojo parodymais), pastarasis nurodė išsamias aplinkybes, kurios neprieštarauja kitiems duomenims (A. D., I. G., K. V. parodymams). Kasatorius mano, kad toks parodymų kopijavimas ir įtariamųjų parodymų perskaitymas yra esminis BPK pažeidimas – toks duomenų fiksavimas negali būti laikomas tinkamu pagal BPK 20 straipsnį. Dėl to kasatorius teigia, kad padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai ir tai sutrukdė teismui priimti išsamų ir nešališką sprendimą.

3. Atsiliepimu į nuteistojo O. V. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl neva netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūno G. Kozlovskio 2013 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo vizavimo nereiškia, kad tik Vilniaus m. 3-iojo PK viršininkas R. Šilobritas galėjo vizuoti šį dokumentą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus aps. VPK viršininko Kęstučio Lančinsko 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-TE-379 dėl tarnybos eigos Vilniaus m. 3-iojo PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjui A. Bondarenko buvo pavesta laikinai, t. y. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. birželio 21 d., eiti šio komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas (šio skyriaus viršininko A. Šimkaus kvalifikacijos kėlimo kursų ir kasmetinių atostogų metu). Tai reiškia, kad A. Bondarenko, 2013 m. birželio 20 d. vizuodamas G. Kozlovskio tarnybinį pranešimą, ėjo viršininko pareigas ir nėra jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu ir (ar) tolesnių procesinių veiksmų tinkamumu bei teisėtumu. Kartu prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo analogiškus argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, išdėstytus kasatoriaus apeliaciniame skunde, išsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, ikiteisminio tyrimo pareigūno, pradėjusio ikiteisminį tyrimą, pareigybės aprašymą ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir nėra jokio pagrindo teigti apie dalies byloje surinktų įrodymų neatitiktį keliamiems teisėtumo reikalavimams.

3.2. Anot prokuroro, kasatorius nepagrįstai teigia apie BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių, 183 ir 276 straipsnių pažeidimus ir neteisingai mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai negali būti pripažinti tinkamais, nes šių liudytojų parodymų turinys buvo perkeltas iš įtariamųjų apklausos protokolų, o teismas pagarsino duomenis ne iš liudytojų apklausų protokolų, bet iš įtariamųjų apklausos protokolų. Kasatorius nepagrįstai ginčija ir įtariamojo I. G. bei kitų byloje esančių liudytojų apklausų teisingumą, teigdamas apie šių parodymų prieštaringumą.

Prokuroro nuomone, kasatorius tokiais teiginiais iš esmės tik neigia žemesnės instancijos teismų padarytas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas išsamiai išanalizavo pakartotinių apklausų atlikimo aplinkybes, rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnų E. Barausko ir O. Railienės parodymais apie pakartotinių apklausų atlikimo specifiką ir duomenimis, kad I. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Teismas nustatė ir tai, kad liudytojų apklausos protokolai yra pastarųjų pasirašyti, ranka rašytu užrašu patvirtinti, kad jų nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuotos teisingai. Prokuroro nuomone, tai reiškia, kad nėra pagrindo abejoti, jog liudytojų pakartotinės apklausos realiai nebuvo atliekamos, ar teigti, kad praėjus kuriam laikui, pakartotinai apklausiami bei patvirtindami savo anksčiau duotus parodymus, šie proceso dalyviai aplinkybių, dėl kurių buvo apklausiami, negalėjo nurodyti tapačiai. Dėl to prokuroras teigia, kad situacijos, kai pakartotinai apklausiant asmenį jo parodymai iš esmės nesikeičia ir rašant apklausos protokolą iš ankstesnių apklausų į jį būna įterpiamos atskiros pastraipos, o liudytojas, perskaitęs tokį apklausos protokolą, jį pasirašo ir patvirtina, negalima laikyti esminiu BPK pažeidimu.

Aplinkybė, jog kaip įtariamasis apklaustas asmuo vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įgyja liudytojo statusą ir pakartotinai apklaustas jau kaip liudytojas patvirtina anksčiau duotus parodymus, nereiškia, kad tokie jo parodymai gali būti vertintini kaip įtariamojo statusą ikiteisminiame tyrime turinčio asmens duoti parodymai, nes, pagal BPK 183 straipsnio 1 dalį, prieš pradedant liudytojo apklausą jam yra išaiškinamos liudytojo teisės ir pareigos, jis yra įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo. Visos šios aplinkybės yra pažymimos protokole, todėl, net ir patvirtindamas savo anksčiau, dar įtariamojo statusą turint, duotus parodymus, asmuo supranta, kad juos patvirtina kaip liudytojas ir už melagingus parodymus jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

3.3. Be to, tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas, kitaip vertino ištirtus įrodymus ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, savaime nereiškia ir negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad teisminio tyrimo metu buvo atliktas išsamus, įvairiapusis ir nešališkas įrodymų tyrimas bei vertinimas, teismai baigiamuosiuose aktuose išdėstė esmines bylos aplinkybes, išvardino ir pateikė įrodymų visumą, kuria rėmėsi, pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo padarytų tyčinių nusikaltimų. Dėl to prokuroras teigia, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistojo O. V. gynėjo advokato K. Ašmio apeliacinio skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad kasacinio skundo teiginiai nepaneigia nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo ir skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus nėra jokio pagrindo.

4. Nuteistojo O. V. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu,

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą vada (pagrindas) pradėti ikiteisminį tyrimą yra informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri gali būti gauta skundu, pareiškimu ar pranešimu apie tai (BPK 166 straipsnio 1 dalis) arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (BPK 166 straipsnio 3 dalis). Iš BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo bendrųjų nuostatų (BPK XIII skyrius) išplaukia, kad ikiteisminio tyrimo subjektas – ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pačiai nustačius nusikalstamos veikos požymius, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai pranešti prokurorui; ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris sprendžia ir kas turi atlikti tyrimą, taip pat jis gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus. Įgyvendinant BPK nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Be kita ko, šių Rekomendacijų 49 punkte nurodyta, kad jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus; dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka. Pagal Rekomendacijų 60 punktą, sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą gali priimti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką.

7. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos apie nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui surašius tarnybinį pranešimą; apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo pranešta prokurorui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir organizuotas bei atliktas esant BPK 166 straipsnio nustatytiems pagrindams, atitinkamus veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo subjektai, nurodyti BPK 164 straipsnyje, nepažeidžiant BPK nuostatų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradžią bei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), taip pat ir vadovaujantis Rekomendacijose nustatyta ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka. Taigi kasacinio skundo argumentai apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pažeidžiant BPK 166 straipsnio 1 dalį, visiškai nepagrįsti, paremti neteisinga ikiteisminio tyrimo subjektų kompetencijos, nustatytos baudžiamojo proceso įstatyme, interpretacija. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas išvadas dėl atitinkamų apeliacinio skundo argumentų, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

8. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą nepadaryta, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įrodymai baudžiamajame procese gauti nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis), t. y., kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde, tyrimo veiksmai atlikti nesant teisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo (ar jį pradėjus netinkamai).

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis)

9. Pagal BPK nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai gali būti perskaityti teisiamajame posėdyje tais atvejais, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais tame pačiame straipsnyje numatytais atvejais. Taip pat BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai; apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmens parodymai yra prieštaringi (pavyzdžiui, skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie bylai svarbias aplinkybes ar vieną iš svarbių aplinkybių), teismas, siekdamas išsiaiškinti parodymų pakeitimo priežastis, įsitikinti jų patikimumu ir įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais, turi BPK įtvirtintą galimybę perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas pirmiau nurodytais atvejais (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 276 straipsnio 4 dalis), jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai – vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų.

10. Tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Vieni iš pagrindinių įrodymams keliamų reikalavimų – įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenų, teismo pripažintų įrodymais, vertinimas yra loginis procesas, kurio rezultatas – teismo išvados dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai: teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismų išvadų pagrįstumas susijęs su bylos išnagrinėjimo išsamumu panaudojant visas BPK numatytas priemones, patikrinant tiek teisinančių, tiek kaltinančių bylos duomenų patikimumą, iš įvairių šaltinių, skirtingu laiku gautos faktinės informacijos teisingumą. Tik išsamiai išnagrinėjęs visas aplinkybes, remdamasis patikrintais bei įvertintais bylos duomenimis (įrodymais) ir jų visuma, teismas gali teisingai spręsti apie jų pakankamumą pripažinti asmenį kaltu.

11. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami O. V. kaltės klausimą, be kita ko, rėmėsi ir kasaciniame skunde nurodytų asmenų, iš jų – I. G., parodymais. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, šios apklausos atliktos dalyvaujant I. G. gynėjams, jo parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, esant BPK 276 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad I. G. (taip pat liudytojai D. P., A. P.), ikiteisminio tyrimo metu parodęs apie O.

V. dalyvavimą padarant nusikaltimą, teisme pakeitė parodymus, nurodydami ne O. V., o D. S., kuris po to, kai pabaigus ikiteisminį tyrimą byla buvo perduota nagrinėti teismui, mirė (mirties data – (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo O. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (jie nurodyti ir kasaciniame skunde), išanalizavo I. G. ir kitų asmenų parodymus, juos palygino su kitais bylos įrodymais, išdėstė jų turinį, nurodė faktines aplinkybes, kurias patvirtina ar paneigia atskiri įrodymai, ir, įvertinęs įrodymų patikimumą bei pakankamumą, padarė išvadas dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam sprendimui priimti, nustatymo.

Teisėjų kolegija nekartoja apeliacinės instancijos teismo išvadų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pažymėta šio teismo nutartyje, I. G. teismo posėdyje neneigė pirmiau (ikiteisminio tyrimo metu) davęs teisingus parodymus apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų perdavimo į pataisos namus aplinkybes, tik ėmė neigti, jog tai organizavo O. V., t. y. nurodė kitą, jau minėtą mirusį, asmenį. Teismas, spręsdamas apie I. G. parodymų gavimo teisėtumą, analizavo teismo posėdyje perskaitytų apklausų protokolus bei tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisiamajame posėdyje buvo apklausti tyrėjai), taip pat nagrinėjo kitus įrodymus, sugretino jų pagrindu gautą informaciją apie faktus, susijusius su O.

V. dalyvavimu darant nusikaltimus. Tai, kad būtent O. V. organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą (dvi nusikalstamos veikos), nustatyta ne tik I. G. parodymais, bet ir kitais bylos įrodymais (liudytojų V. C., D. P., G. Kozlovskio ir kitų parodymais, poėmių ir kratos protokolais, telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių duomenimis), kurie patvirtina O. V. ryšius su kitais nusikaltimų bendrininkais ar asmenimis, nežinojusiais apie narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau prisidėjusiais prie disponavimo jomis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolų trūkumas (perrašytas tekstas) nagrinėjamu atveju reiškia esminį BPK pažeidimą, t. y. kad teismai, pripažindami šiuos bylos duomenis įrodymais, nepaisė įrodymams keliamų reikalavimų (esą parodymai gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, taigi neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies). Teismams šiuos duomenis patikrinus, aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas pripažinti apklausas neįvykusiomis ar atliktas pažeidžiant esminius įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimus, nenustatyta, pats apklausiamasis I.

G. teisiamajame posėdyje davė paaiškinimus dėl ankstesnių savo parodymų, jo (ir kitų asmenų) nurodytų faktinių aplinkybių atitiktis tikrovei teismų įvertinta.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad, vertinant bylos įrodymus, nepadaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, tenkinti kasatoriaus prašymą – O. V. išteisinti (kasacinės instancijos teismo kompetencija tokiu atveju – pagal BPK 382 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nutraukti baudžiamą bylą) – teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, šie teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė