N-575-437-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-437/2012

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01103-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 12 d., 10 val., Šilutės rajone, kelyje Juknaičiai-Pašyšiai-Kulėšai, Okslindžių kaimo ribose, vairuodamas automobilį Volvo S80, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 125, 234 punktus. Jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo apylinkės teismas nutraukė, nesant A. S. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne norėdamas jį nuslėpti, o todėl, kad eismo įvykis buvo mažareikšmis, be to, jis neturėjo galimybės iškviesti policijos, kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, kartu su juo važiavę asmenys ryšio priemonių neturėjo, o kito automobilio vairuotojas J. S. G. policiją kviesti atsisakė. Atkreipia dėmesį, kad į policijos komisariatą jis nuvyko niekieno nekviečiamas. Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, konstatavęs, jog byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog A. S. padarė šį pažeidimą. Dėl šios priežasties mano, jog faktiškai nepadaręs eismo įvykio, jis turėjo teisę išvažiuoti iš įvykio vietos, todėl jo veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs vietos, nepranešęs policijai. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog neturėjo galimybės iškviesti į įvykio vietą policiją, be to, atsakomybės išvengti nenorėjo, o į komisariatą nuvyko savo iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertimo nuostatų nepažeidė. Teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad tiek pirminiame paaiškinime (b. l. 9), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 41) A. S. nurodė, į policiją kreipėsi po to, kai sužinojo, jog jo ieško pareigūnai. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai (b. l. 42, 49). Be to, pasak pareigūnų, atsakomybėn traukiamas asmuo jiems paaiškino labai skubėjęs, todėl įvykio vietoje nepasilikęs (b. l. 49). Dėl to apeliaciniame skunde A. S. iškelta versija, jog į komisariatą jis nuvyko savo iniciatyva, laikytina atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybos strategija. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu asmuo pripažino pasišalinęs iš įvykio vietos (b. l. 40). Taip pat atmestini apelianto teiginiai dėl galimybės iškviesti pareigūnus neturėjimo. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, jog šiam pasiūlius iškviesti policiją, A. S. kibo jam į atlapus, ėmė grasinti, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo (b. l. 42). Apelianto teiginius, jog J. S. G. atsisakė kviesti pareigūnus, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog būtent šis vairuotojas liko eismo įvykio vietoje, paskambino į Šilutės rajono policijos komisariatą ir laukė atvykstančių pareigūnų (b. l. 25, 4, 5).

Taip pat apeliantas mano, jog jis neturėjo pareigos likti eismo įvykio vietoje, kadangi apylinkės teismas bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukė. Su tokia A. S. pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Sistemiškai aiškinant KET 231, 231 punktų bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog eismo įvykio vietoje privalo pasilikti kiekvienas su įvykiu susijęs vairuotojas, t. y. tiek tas, kuris sukėlė eismo įvykį, tiek tas, kurio kaltė nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, b. l. 6; transporto priemonių techninės apžiūros aktai, b. l. 8, 10; vairuotojų paaiškinimai, b. l. 7, 9 ir kt.) neabejotinai patvirtina, jog eismo įvykis, kurio metu apgadintos dvi vairuotos transporto priemonės, įvyko. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl jo aplinkybių vairuotojai nesutarė, sutinkamai su KET 232 punktu, turėjo būti kviečiama policija. A. S., nuvažiuodamas iš įvykio vietos, šių reikalavimų nesilaikė, todėl atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pažymėtina, kad tikslios eismo įvykio vietos pareigūnai būtent dėl šios aplinkybės ir negalėjo nustatyti (b. l. 49). Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies nutraukė būtent dėl to, kad nenustačius tikslios įvykio vietos, neturėjo galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininko. Tačiau šiuo atveju nutraukus bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. S. atžvilgiu, nebuvo paneigtas pats eismo įvykio padarymo faktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas