A-556-2356-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2356/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lotoja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lotoja“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lotoja“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Lotoja“) su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 43–52), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. S-226(7-178/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 69-156, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. AB2-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas PVM deklaracijose deklaravo 93 969 Lt grąžintiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), kurį sudarė iš UAB „Holdeksas“ įgyto buto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo PVM bei baldų, buitinės technikos ir komunalinių paslaugų įsigijimo PVM. Pareiškėjas nurodė, kad butas UAB „Master LT“ buvo išnuomotas realiai. Nuomos pajamų dydis nėra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė nevykdė PVM apmokestinamos veiklos. Tai, kad pinigai nebuvo sumokėti, neturi reikšmės, nes PVM deklaracijose buvo deklaruota buto nuomos paslaugų vertė.

Mokestinių ginčų komisija nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų. Kad nuomos pajamų dydis neturi įtakos ir nekeičia nuomos kaip ekonominės veiklos kvalifikavimo PVM prasme, patvirtina Europos Teisingumo Teismo suformuota praktika byloje Nr. C-412/03, 2005-01-20 sprendimas, 1981-02-05 sprendimo Cooperatieve Aadappelenwaarplaats, 154/80, Rink. p. 445, 13 punktas; 1988-11-23 sprendimo Naturally Yours Cosmetics, 230/87, Rink. p. 6365, 16 punktas; 1990-03-27 sprendimo Boots Company, C-126/88, Rink. p. 1-1235, 19 punktas; 1997-10-16 sprendimo Fillibeck, C-258/95, Rink. p. 1-5577, 13 punktas ir 2001-03-29 sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-404-99, Rink. p. 1-2667, 38 punktas.

Nuomininko veikla nedaro įtakos bendrovės teisei į PVM atskaitą. Ar nuomininkas naudoja išsinuomotą turtą, kokiai veiklai jį naudoja, ar fiziniai asmenys yra registruoti bute, nekeičia fakto, kad butas yra išnuomotas ir bendrovė gauna nuomos pajamas. Inspekcija nepateikė įrodymų, kad bute gyvena jame registruoti žmonės. Be to, bendrovė taip pat registruota tuo pačiu adresu. Inspekcija sprendime nepasisakė dėl proporcijos principo, įtvirtinto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymo) 60 straipsnyje, taikymo.

Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sprendime neatsakė į šį pareiškėjo argumentą. Nurodymas sumokėti PVM yra nepagrįstas, nes, sumokėjus apskaičiuotą PVM, o biudžete jau esant tokio paties dydžio skirtumui, kurio Inspekcija negrąžina, biudžetas tą pačią PVM sumą gautų du kartus. Tai prieštarautų dvigubo apmokestinimo draudimo principui. Atsakovas atleido bendrovę nuo baudos, konstatuodamas, kad žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Kadangi PVM suma negrąžintina, tai 93 988 Lt, esantys biudžete, neturėtų būti mokami antrą kartą.

Bendrovė ginčija nurodymą sumokėti PVM, o Mokestinių ginčų komisija sprendime pasisakė ne dėl nurodymo sumokėti, o dėl apskaičiavimo pagrįstumo. Taigi Mokestinių ginčų komisija iš esmės neatsakė į šį bendrovės argumentą.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 58–61) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog pagrindinė PVM deklaracijose nurodoma veikla yra didmeninė prekyba, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė šios veiklos nevykdė. Ankstesniais metais iki buto įsigijimo bendrovė taip pat nevykdė jokios veiklos, tame tarpe nuomos paslaugų teikimo. Bendrovė 2009 m. spalio – 2010 m. balandžio mėn. laikotarpiu pateiktose PVM deklaracijose deklaravo 0 Lt pardavimo PVM. Nekilnojamojo turto nuomos veikla nebuvo deklaruota. 2009 m. balandžio 30 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008 metus deklaravo 4 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę ir 0 Lt neapmokestinamų pajamų. 2010 m. balandžio 16 d. metinėje pelno deklaracijoje už 2009 m. deklaravo 0 Lt pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, ir 0 Lt neapmokestinamųjų pajamų.

Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. spalio 8 d., t. y. 11 dienų iki 2009 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Nuo 2009 m. spalio 6 d. bendrovėje dirbo tik viena darbuotoja J. V., kuriai mokėtas atlyginimas už 1 arba 2 per mėnesį dirbtas valandas, už valandą mokant 4,85 Lt. 2009 m. spalio - gruodžio mėnesiais J. V. priskaityta 189,15 Lt atlyginimo, išmokėta – 52,80 Lt. Nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. J. V. dirba UAB „Volunta parket“, Vilniuje. Iš UAB „Holdeksas“ įsigytą turtą – butą, garažą, baldus, UAB „Lotoja“ apskaitė kaip ilgalaikį materialųjį turtą, o ne kaip perparduoti skirtas prekes.

Nustatyta, kad dėl buto ir garažo pirkimo UAB „Lotoja“ su UAB „Holdeksas“ sudarė preliminarias sutartis. Išankstinis mokėjimas vykdytas grynaisiais pinigais, kuriuos bendrovei pagal 2008 m. liepos 1 d. paskolos sutartį paskolino J. V. Paskola suteikta iki 2013 m. liepos 1 d. apyvartinių lėšų didinimui, palūkanos nenumatytos. Tos pačios dienos kasos išlaidų ir pajamų orderiais įformintas ir pinigų įnešimas ir išdavimas UAB „Holdeksas“ direktoriui L. P. Inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu butas (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas tris kartus.

Durų niekas neatidarė, nustatyta, kad butas yra penktame aukšte, įmonės veiklos vykdymo požymių nenustatyta, reklaminių užrašų nėra, įmonės atstovų nerasta. UAB „Lotoja“ teikiamose PVM deklaracijose iki 2011 m. sausio 25 d. nurodytas bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini). Bendrovės akcininkė ir direktorė J. V. bei jos dukra V. P. buvo registruotos minėtame bute, kai jis nuosavybės teise dar priklausė UAB „Holdeksas“, o UAB „Lotoja“ dar nebuvo įsteigta. Metinėse pajamų deklaracijose už 2008 m. ir 2009 m.

J. V. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad J. V. darbo vieta yra Vilniuje, kito nekilnojamojo turto ji neturi. UAB „Holdeksas“ steigėjas, akcininkas ir direktorius L. P. yra J. V. dukters V. P. tėvas. UAB „Master LT“, su kuria sudarytos buto ir garažo nuomos sutartys, nuomos mokesčio nemoka ir 2010 m. lapkričio 30 d. skolinga UAB „Lotoja“ 7 260 Lt. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo būdu nustatyta, kad UAB „Master LT“ iš UAB „Holdeksas“ išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), veikla nevykdoma, rastas tik vienas patalpas kūrenantis darbuotojas, kitos patalpos užrakintos.

UAB „Master LT“ turto neturi, registracijos ir buveinės adresais Klaipėdoje nerasta, veiklos nevykdo. UAB „Holdeksas“ ir UAB „Master LT“ yra tarpusavyje susijusios, nes L. P. yra UAB „Holdeksas“ akcininkas ir direktorius, o R. P., UAB „Master LT“ akcininkas ir direktorius, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „Naitonas“ direktoriumi, o UAB „Naitonas“ 100 procentų akcininkė tuo metu buvo UAB „Holdeksas“. Šių įmonių atsiskaitymai vyksta užskaitomis. Pažymėjo, kad, įvertinus bendrovės 2011 m. kovo 9 d. pateiktus dokumentus, nenustatyta aplinkybių, prieštaraujančių mokestinio patikrinimo duomenims.

Pažymėjo, kad nei bendrovė, nei UAB „Master LT“, nepateikė pakankamų įrodymų, kad tikrinamuoju laikotarpiu butas (duomenys neskelbtini), buvo realiai nuomojamas ir naudojamas bendrovės ekonominėje veikloje. Tai sudarė pagrindą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnį ir atkurti slepiamas aplinkybes, nes sandorio tikslas buvo ne ekonominės, o mokestinės naudos siekimas. Kadangi butas buvo naudojamas privatiems poreikiams ir neuždirbo pajamų, negalima taikyti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į PVM atskaitą.

Nurodė, kad PVM įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymas yra perteklinis ir nebūtinas vertinant mokesčių mokėtojo PVM apskaičiavimo teisingumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 75-82) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad UAB „Lotoja“ mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas po 2011 m. sausio 6 d. atlikto mokestinio tyrimo (mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AB13) dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) skirtumo pagrįstumo, dėl susidariusios 90 449 Lt PVM permokos už 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio – birželio mėn. pagal pateiktą prašymą. Tikrinimo laikotarpis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Patikrinimas atliktas pagal UAB „Lotoja“ pateiktus paaiškinimus, buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, Inspekcijos turimą ir patikrinimo metu surinktą informaciją (informacinės duomenų bazės ir archyvinės bylos duomenis), 2011 m. sausio 6 d. atlikto mokestinio tyrimo, 2011 m. sausio 5 d. atlikto UAB „Master LT“ operatyvaus patikrinimo (operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. AB14-2) metu surinktą informaciją. 2011 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. AB16-4 papildomai pareiškėjui apskaičiuota 93 988 Lt PVM.

Mokesčių administratorių sprendimais pavirtinta ši PVM suma. Mokestinis ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo teisės atskaityti 93 988 Lt pirkimo PVM. Vertintina, ar pareiškėjo įsigytas nekilnojamasis turtas buvo skirtas naudoti pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 62 straipsnio 1 dalimi (originali įstatymo redakcija), 64 straipsnio 8 dalimi, 2 straipsnio 6 dalimi. Pagrindinė PVM atskaitos sąlyga yra įsigytos prekės ir paslaugos turi būti skirtos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Pareiškėjas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, sutiko su Mokestinių ginčų komisijos išvadomis, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo įsigytas nekilnojamas turtas nebuvo skirtas naudoti pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje. Teismas nustatė, kad UAB „Lotoja“ nevykdė ūkinės veiklos ir ekonominių tikslų neturėjo.

UAB „Lotoja“ poreikių įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurie būtų susiję su nekilnojamojo turto panaudojimu ūkinėje veikloje, nenustatyta. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Holdeksas“ ir UAB „Master LT“ yra tarpusavyje susijusios, nes L. P. yra UAB „Holdeksas“ akcininkas ir direktorius, o R. P., UAB „Master LT“ akcininkas ir direktorius, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „Naitonas“ direktoriumi, o UAB „Naitonas“ 100 procentų akcininkė tuo metu buvo UAB „Holdeksas“. Esant tokiom aplinkybėm, mokesčių administratorius turėjo pagrindą nesiremti nuomos sandoriu tarp UAB „Lotoja“ ir UAB „Master LT“ ir taikyti MAĮ 69 straipsnį.

Šioje mokestinėje byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjo ūkinės veiklos nevykdymas, bendrovės panaudojimo paskirtis nekilnojamojo turto įsigijimui ir PVM atskaitai, sandoriuose dalyvavusių asmenų sąsajumas, lėšų nekilnojamojo turto pirkimui įgijimo būdas skolinantis be palūkanų iš asmens, kuriam suteikiama teisė gyventi bute, turto išnuomojimas už ekonominės logikos neatitinkančią kainą bendrovei, kuri neturi reikalo turto nuomotis ir nemoka nuomos mokesčio, rodo, kad turtas – butas, garažas, baldai, kitos, su tuo susijusios paslaugos buvo įgyti ne PVM apmokestinamam prekių tiekimui, o asmeninių poreikių tenkinimui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius negrąžino PVM skirtumo, o nurodymas sumokėti PVM reikštų, jog pareiškėjas turi mokėti antrą kartą PVM skirtumą, tuo būtų pažeistas dvigubo apmokestinimo draudimo principas. Jeigu pagal nurodymą pareiškėjas sumokėtų į biudžetą 93 988 Lt PVM, ir kaip pareiškėjas nurodo, kad tai reikštų pareiškėjo dvigubą apmokestinimą, nėra šio mokestinio ginčo dalykas, nes tai susiję su ginčijamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo vykdymu, o ne su apskaičiuoto mokesčio dydžiu.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius turėjo taikyti PVM įstatymo 60 straipsnio numatytą proporcijos principą, sakantį, kad PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskiriama tokia šio Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis (procentais), kuri atitinka PVM mokėtojo pajamų iš šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo ir paslaugų teikimo (išskyrus patį PVM) dalį (procentais) visose PVM mokėtojo pajamose (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos. Skunde šis argumentas neišdėstytas ir kokių lėšų įskaičiavimo pareiškėjas prašo nenurodyta.

Teismo vertinimu, visos išlaidos, už kurias paskaičiuotas PVM, yra padarytos įsigyto turto pagerinimui ir naudojimui, t. y. pilnai panaudotos asmeninių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti įrodymus dėl pirktų prekių panaudojimo ūkinei veiklai, tačiau šia teise nepasinaudojo ir mokesčių administratoriaus argumentų nepaneigė.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 87–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nuoma yra reali, nuoma ir yra ekonominė veikla, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog nekilnojamasis turtas nebuvo naudotas ūkinėje veikloje. Pajamų iš nuomos dydis nėra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė nevykdo PVM apmokestinamos veiklos. Taigi nekilnojamasis turtas, kurių įsigijimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą, panaudotos PVM apmokestinamai veiklai. Nuomos pajamų dydis neturi įtakos ir nekeičia nuomos kaip ekonominės veiklos kvalifikavimo PVM prasme. Europos Teisingumo Teismas šiuo klausimu yra aiškiai pasisakęs. Teismo motyvas dėl nuomos dydžio vertinimo kaip ekonomiškai nepagrįsto pagal nekilnojamojo turto kainą yra nelogiškas ir kaip tik prieštaraujantis ekonominei logikai. Nuoma pati savaime nėra nukreipta tik į įsigijimo kainos susigrąžinimą nuomos pajamomis. Įmonės ekonominėje veikloje nekilnojamasis turtas gali turėti ir kitokią paskirtį, paprastai yra įsigyjamas ne trumpalaikių tikslų įgyvendinimui. Todėl ekonominės naudos skaičiavimas tik pagal nuomos kainos dydį lyginant su turto įsigijimo kaina yra ekonomiškai neteisinga. Be to, toks motyvas nesuderinamas su Pelno mokesčio įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad jei vieneto turtas yra perduotas pagal nuomos sandorį, apskaičiuojant pelno mokestį toks turto perdavimas mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio turto tikrosios rinkos kainos. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad buto nuomos kaina neatitinka rinkos nuomos kainos.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108–111) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo esmė – pareiškėjo (apelianto) teisė atskaityti 93988 Lt pirkimo PVM, kuri mokesčių administratoriaus paneigta ta aplinkybe, kad įsigytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas nebuvo panaudotas UAB „Lotoja“ PVM apmokestinamoje veikloje.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta (redakcija galiojusi 2009-10-01), kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo atitinkamai įstatymų leidėjo numatytai veiklai įvardytai PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjas būtent ir siekė pasinaudoti šia teise, tvirtindamas apie įsigyto turto panaudojimą PVM apmokestinamoje veikloje.

Visa tai, kas paminėta, aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Nėra ginčo dėl teisės aiškinimo ir iš esmės bylos baigtis priklauso nuo įrodymų instituto taikymo. Mokesčių administratoriui neigiant pareiškėjo teisę į PVM atskaitą buvo suponuota pareiga tai pagrįsti, o pareiškėjui tvirtinant priešingai - įrodyti panaudojus įsigytą turtą jo tuo metu (2009-10-01 - 2010-06-30) vykdytoje PVM apmokestinamoje veikloje, t.y. administracinėje byloje turėjo būti įrodinėjama aplinkybė, jog pareiškėjo įsigytas turtas buvo arba nebuvo panaudotas PVM apmokestinamoje veikloje. Vadinasi, yra aktualus įrodinėjimo naštos paskirstymas, patenkantis į įrodymų instituto turinio dalį, kurio atžvilgiu jau buvo pasisakyta anksčiau analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1-203/2005 Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir

kt. prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kat. 25 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-17-301/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.1).

Taigi, mokesčių administratorius turėjo surinkti ir pateikti įrodymus eliminuojančius teisę į PVM atskaitą, o mokesčių mokėtojas, būdamas kitos nuomonės, ją pagrįsti faktiniais duomenimis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią taisyklę ir pagrįstai pripažino, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtinti apie ginčo turto nepanaudojimą pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje. Tos aplinkybės yra detalizuotos mokesčių administratoriaus ir nebeatkartotinos. Kaip akcentą, gana akivaizdžiai atskleidžiantį siekį mokestinės naudos, būtų galima paminėti tai, jog mokesčių mokėtojas įregistruotas PVM mokėtojų registre 11 dienų iki nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, neturėjo nuosavų lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui ir tas lėšas pagal paskolos sutartį gavo iš pareiškėjo akcininkės bei direktorės J. V., registruotos parduodamame uždarajai akcinei bendrovei „Lotoja“ bute.

Kadangi iš pareiškėjo pusės byloje nebuvo pateikti įrodymai, galintys pagrįsti tiesioginį ir betarpišką ryšį tarp įsigyto turto ir to turto panaudojimo mokesčių mokėtojo vykdytoje ekonominėje veikloje (administracinėje byloje buvo surinkta užtektinai faktinių duomenų leidžiančių kategoriškai tvirtinti, kad nuomos sutartis su UAB „Master LT“ buvo tik tariama, pasitelkiant į pagalbą šią teisinę priedangą mokestinės naudos gavimui PVM atskaitos išraiška), pareiškėjo teisė į ginčo PVM sumų atskaitą negalėjo būti realizuota Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Sutiktina su mokesčių administratoriaus pozicija, jog jei mokesčių administratorius nustato, kad PVM mokėtojas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nepagrįstai padidino apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą, tai tokiam PVM mokėtojui yra apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria mažinama grąžintina ir biudžeto PVM suma. Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė 93988 Lt sumą grąžintiną iš biudžeto, pareiškėjui pagrįstai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsniu, apskaičiuotas 93988 Lt pridėtinės vertės mokestis ir tai negali būti pripažinta dvigubu apmokestinimu, kuris iš esmės yra draudžiamas.

Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Lotoja“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius