2017-10-24 Nr. BB-6063-1-37-3-00010-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-696/2017 Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00010-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.10.3; 2.1.14. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant nuteistajam A. D.,

nuteistojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajam N. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. D. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Be to, iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. priteista A. D. 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu panaikintas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

A. D. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinta nuteistajam, kad jis paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistasis įspėtas, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam priteista iš A. D. 173,19 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Priteista iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajam N. J. 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. D. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. Rokiškio krašto muziejaus aikštėje, esančioje Rokiškio m., Tyzenhauzų g. 5, be jokios dingsties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka vieną kartą trenkdamas į stovintį automobilį „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. J., jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu, taip tyčia sugadino nedidelės – 156,79 Eur – vertės svetimą turtą.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį, priteisti A. D. visas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas (advokato paslaugoms apmokėti) pagal byloje pateiktus kvitus.

2.1. Kasatorius teigia, kad nepagrįstai veika kvalifikuota (pagal BK 187 straipsnio 3 dalį), nes jam priklausančio sugadinto turto vertė, jo nuomone, nesiekė 156,79 Eur. Kasatorius teigia, kad, nustatydamas sugadinto turto vertę, Panevėžio apygardos teismas vadovavosi atkuriamąja turto verte, tačiau ši vertė neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677-2016 suformuotos praktikos, nustatant sugadinto turto vertę BK 187 straipsnio prasme. Nukentėjusiojo pateiktoje autotransporto priemonės remonto sąmatoje, sudarytoje UAAB „Rokitra“, turtinė žala nurodyta 156,79 Eur, tačiau, kasatoriaus manymu, šioje sąmatoje yra nurodyta tik sugadinto daikto orientacinė atkuriamoji vertė, į kurios skaičiavimus yra įtrauktos kainos ir mokesčiai, nesudarantys sugadinto turto vertės, buvusios įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas A. D. veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepagrįstai vadovavosi ne tokio turto verte, bet sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydį. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Nukentėjusiojo pateiktoje UAAB „Rokitra“ automobilio vertinimo sąmatoje yra nurodyta turto atkuriamoji vertė, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės, minėtoje sąmatoje nėra nurodyta sugadinto svetimo turto (detalių) vertės. Pateiktoje remonto sąmatoje durų vertė nėra nurodyta.

2.2. Kasatorius teigia, kad, nustatant sugadinto turto vertę, nėra pagrindo vadovautis ir nukentėjusiojo pateikta „Renault“ atstovybės Lietuvoje pažyma, iš kurios matyti, kad naujos automobilio „Renault Master“ kairės pusės galinių durų (įvykio metu apgadintos detalės) rinkos kaina yra 593,39 Eur (be PVM), o įvertinus automobilio nusidėvėjimą pagal Instrukcijų nuostatas (automobilis pagamintas 2002 m.), analogiškų automobilio durelių kainą veikos padarymo metu nukentėjusysis įvertintino 261,09 Eur, nes, kaip teisingai pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, konstatuoti, kad vienos apgadintos automobilio detalės, šiuo atveju – kairės pusės galinių durų, kurios, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, buvo labai nežymiai įlenktos, vertė sudaro 261,09 Eur sumą, nelogiška, nes nėra būtinybės dėl tokių smulkių defektų keisti visas automobilio duris. Įvertinus nukentėjusiojo pateiktą automobilio remonto sąmatą, „Renault“ atstovybės Lietuvoje pažymą, darytina išvada, kad nukentėjusysis (privatus kaltintojas) neįrodė ir nepagrindė konkrečios žalos dydžio, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, konstatuotina, kad esant abejonių, ar padarytos žalos dydis viršija 3 MGL dydį, abejonės aiškintinos A. D. naudai, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.3. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. D., pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, jam turi būti priteistos proceso išlaidos, tačiau nepagrįstai priteisė tik dalį patirtų išlaidų. Panevėžio apygardos teismas dėl priteistino išlaidų dydžio nepasisakė. Kasatoriaus manymu, patenkinus A. D. kasacinį skundą ir panaikinus Panevėžio apygardos teismo nuosprendį bei palikus galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, A.

D. turi būti priteistos atstovavimo išlaidos viso proceso metu. A. D. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 300 Eur už advokato paslaugas iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo), kartu su prašymu pateikė advokato Ž. Rutkausko pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad A. D. už gynybą sumokėjo 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei kitas aplinkybes, iš nukentėjusiojo išieškotina mažesnė suma, nei prašoma, – 100 Eur, tačiau iš tokios pirmosios instancijos teismo formuluotės yra neaišku, į kokias kitas aplinkybes atsižvelgęs teismas mano, kad iš nukentėjusiojo išieškotina tris kartus mažesnė suma, nei realiai patyrė, tuo labiau kad tokios sumos priteisimas neatitinka teismų praktikos, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, kur pirmosios instancijos teismas analogiškos apimties byloje nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) priteisė 2400 Lt (695 Eur) proceso išlaidoms atlyginti, o vėliau, asmenį išteisinus, išteisintajam už advokato dalyvavimą bylą nagrinėjant kasacinio proceso tvarka, kai buvo tik prašoma atmesti nukentėjusiojo kasacinį skundą, byla išnagrinėta per vieną posėdį, priteista 300 Eur proceso išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2015 yra nurodyta, kad, privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaišto laiko teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinio, teismo posėdžių skaičiaus, parengtų procesinių dokumentų apimties ir pan.

Atsižvelgiant į prieš tai minėtoje kasacinėje nutartyje nurodytus kriterijus, šioje byloje, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, vertintinos tokios aplinkybės, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko trys posėdžiai, iki bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo N. J. pareiškimą buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00394-14, šio tyrimo medžiaga N. J. prašymu buvo išreikalauta, pridėta prie privataus kaltinimo bylos, dar iki bylos nagrinėjimo teisme gynėjas vyko susipažinti su šios bylos medžiaga, A.

D. buvo priverstas gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, nebūdamas teisininkas, buvo priverstas kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, išteisintas buvo būtent dėl to, kad už tokią veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, net nenumatyta baudžiamoji atsakomybė (būtent dėl baudžiamojo įstatymo taikymo), kas buvo ir vienas iš gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytų gynybos argumentų, todėl jo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nepagrįsto kaltinimo, atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, taip pat įvertinus bylos apimtį ir pobūdį (ginčas keliamas dėl įstatymo tinkamo taikymo), teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant A.

D. interesus teisme bei pasiruošimą bylos nagrinėjimui, taip pat ir sugaištą laiką vykstant į teismo posėdžius, jo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 300 Eur suma nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui ginant pirmosios instancijos teisme. Be to, panaikinus Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir palikus galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, A. D. iš N. J. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos proceso išlaidos.

3. Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl padarytos žalos ir veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

4. Nuteistojo A. D. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 187 straipsnio 3 dalį), nustatydamas sugadinto turto vertę nepagrįstai vadovavosi atkuriamąja turto verte, nors ši vertė neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės.

4.1. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-693/2007).

4.2. A. D. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka vieną kartą trenkdamas į stovintį automobilį, jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu ir taip tyčia sugadino nedidelės – 156,79 Eur – vertės svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir sugadintos automobilio detalės rinkos kainą (593,39 Eur), automobilio nusidėvėjimą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintas 2000 m. balandžio 17 d. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas (automobilis pagamintas 2002 m.), analogiškų automobilio durelių kainą veikos padarymo metu (261,09 Eur), UAB „Rokitra“ sudarytą automobilio „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad dalinio priekinių ar galinių durų išrinkimo ir surinkimo kaina yra 35 Lt (10,14 Eur), priekinio (galinio) klijuojamo stiklo nuėmimo ir įstatymo – 80 Lt (23,17 Eur), priekinių, galinių bagažinės durų – R2 (galinių kairės pusės automobilio durų skardos tiesimo darbai) – 72 Lt (20,85 Eur), kėbulo durų paruošimo ir dažymo – 144 Lt (41,71 Eur), dažų – 66,53 Lt (19,27 Eur) ir ruošimo medžiagos – 49,89 Lt (14,45 Eur), iš viso 156,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. neteisėtais veiksmais sugadino būtent automobilio kairės pusės galines duris, o šioje sąmatoje nurodyti darbai susiję su tomis pačiomis apgadintomis dalimis, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino tai A. D. neteisėtų veiksmų rezultatu ir vadovavosi sąmatoje nurodyta 156,79 Eur suma nustatydamas nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kadangi dėl turto sugadinimo nereikėjo keisti detalių, o tik atlikti automobilio durų tiesinimo darbus, sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su nukentėjusiojo pateiktoje sąmatoje nurodyta sugadinto turto atkuriamąja verte. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė sugadinto turto vertę.

4.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendyje aptartų įrodymų visumą ir nustatęs, kad A. D. sugadinto turto vertė yra 156,79 Eur, o tai viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, atsižvelgdamas į naująjį teisinį reguliavimą (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją), pagal kurį toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų išvadai, jog A. D. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo A. D.

5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas prašo priteisti A. D. visas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas priklauso nuo privataus kaltinimo bylos baigties. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

5.2. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. apkaltinamasis nuosprendis nėra naikinamas, baudžiamoji byla A. D. nėra nutraukiama, kaip to prašoma kasaciniame skunde, dėl to taikyti BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatas ir priteisti prašomas proceso išlaidas nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Piesliakas