9984b4e4-207d-48ca-822b-9a3c63edfa01 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-808-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01028-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), JÅ«ratės Jakubonienės ir Dariaus Kantaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo L. B. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartÄ 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, 2019 m. sausio 7 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio 8 (aÅ¡tuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

2. L. B. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. sausio 6 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini)pirmosios laiptinės, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kumščiu sudavė du smÅ«gius L. S. į kairį skruostÄ , vienÄ kartÄ galva smÅ«giavo L. S. į kaktÄ , supurtydamas L. S. suplėšė jo dėvėtÄ striukę, taip sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmÄ ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos deÅ¡inėje pusėje nežymiai jį sužalojo, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

3. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo L. B. atžvilgiu buvo perduota nagrinėti teismo posėdyje, kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, nekeičiant. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, kaltinamajam L. B. pasislėpus nuo teismo, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, skiriant jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, L. B. laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9.19 val. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis palikta galioti, nustatant kaltinamajam L. B. 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminÄ .

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dviems mėnesiams. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Kaltinamasis L. B. skunde praÅ¡o paskirtÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – registracijÄ policijos įstaigoje ar intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 5.1. Skunde nurodo, kad nepagrįstai teigiama, jog jis nevykdė raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų, nes jis nebuvo niekur iÅ¡vykęs ir nakvodavo savo namuose. Tai, kad nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, patvirtina ir ta aplinkybė, jog prie savo namų buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Anot apelianto, jis nebėgo ir nesislapstė nuo teismo. Du kartus į teismÄ neatvyko, nes iki 16 valandos dirbdavo. Be to, mokėsi vairavimo. Dėl Å¡ių priežasčių paÅ¡to darbuotojai jo nerasdavo namuose. O Å¡aukimo atsiimti paÅ¡te neturėjo galimybės, nes iÅ¡ jo paimtas asmens dokumentas, o su turima kopija paÅ¡to siuntos neatiduoda. IÅ¡ aplinkinių sužinojęs apie teismo posėdžius, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, skambinosi į teismÄ , kad sužinotų teismo posėdžių datas, kÄ gali patvirtinti teismo darbuotojai. 5.2.

Skunde nurodo ir tai, kad bÅ«damas laisvėje stengėsi visais įmanomais bÅ«dais mažinti skolas, dirbo, siekė įgyti B vairavimo kategorijÄ , kurios įgijimas suteiktų platesnes galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, kurios padėtų mažinti įsiskolinimus. Skundo autoriaus nuomone, kardomųjų priemonių tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – registracijÄ policijos įstaigoje, intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo nutartį, kadangi nutarties motyvai yra pagrįsti.

7. Kaltinamasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Antanas Pliauga teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ informuoti tinkamai, todėl skundas iÅ¡nagrinėtas jiems nedalyvaujant. Kaltinamojo L. B. skundas atmetamas.

8. Sprendžiant apylinkės teisėjo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti iÅ¡vardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalies ar 5 dalies nustatytų pagrindų. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 125 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (ar pratęsdamas jos terminÄ ), priima motyvuotÄ nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sÄ lygas, vienÄ ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (Å¡iuo atveju kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ ir tęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Visos įstatymo paminėtos nuostatos yra tiesiogiai susiję ir vertinamos atsižvelgiant į asmeniui pareikÅ¡tų įtarimų pobÅ«dį, mÄ stÄ , t. y. kriterijus, kurie apibÅ«dina jam inkriminuotas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. pareiÅ¡kėjo S. S. pareiÅ¡kimo duomenys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiojo L. S. daiktų apžiÅ«ros metu nustatyti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G27/2020(06) konstatuotos aplinkybės, nukentėjusiojo L.

S., iÅ¡ dalies liudytojų E. S., T. R., T. B. ir paties kaltinamojo L. B. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam L. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl patikrinamas jo buvimo pagrįstumas.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali bÅ«ti skiriama (pratęsiama) jei yra pagrįstas manymas, kad bÅ«damas laisvėje įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį, be kitų bausmių, gresia ir terminuota laisvės atėmimo iki 2 (dvejų) metų bausmė. Kaltinamasis L. B. nėra vedęs. Nors kaltinamasis skunde nurodė, kad dirba, mokėsi, siekė įgyti aukÅ¡tesnę vairavimo kategorijÄ , tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Jų kaltinamasis nepateikė ir prie skundo.

12. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo taikoma Å¡velnesnio pobÅ«džio kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, tačiau į bylos nagrinėjimÄ kaltinamasis neatvykdavo, Å¡aukimų paÅ¡te neatsiimdavo. Nors L. B. teigia, jog tokius jo veiksmus sÄ lygojo kitoje baudžiamojoje byloje jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, dėl kurios iÅ¡ paÅ¡to jis negalėdavo atsiimti siuntų, bei nežinojimas apie bylos nagrinėjimÄ , tačiau Å¡ie kaltinamojo motyvai nėra pakankami jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimui ar jos pakeitimui.

Bylos duomenimis, L. B. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su ikiteisminio tyrimo pabaiga, todėl apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ jis neabejotinai žinojo. Tai žinodamas, kaltinamasis turėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas, domėtis proceso eiga. Nors paÅ¡te, be asmens dokumento, jis negalėjo atsiimti jam siunčiamų teismo Å¡aukimų, tačiau apie jų egzistavimÄ jis neabejotinai žinojo. Kadangi nepavykus asmeniui įteikti registruotos paÅ¡to siuntos, paÅ¡to dėžutėje paliekamas praneÅ¡imas apie tokios siuntos gavimÄ .

Žinodamas apie gautÄ siuntÄ , kaltinamasis galėjo ir turėjo kreiptis į teismÄ , kur jam bÅ«tų suteikta informacija apie teismo posėdžius bei jų laikÄ . Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis jam taikomos Å¡velnesnės kardomosios priemonės nebuvo pažeidęs ir visuomet bÅ«davo savo namuose, tačiau Å¡iais skundo argumentais verčia abejoti byloje esantys duomenys. Nepavykstant kaltinamojo prisikviesti į teismo posėdžius teismo Å¡aukimais, teismas buvo priėmęs nutartį kaltinamÄ jį į teismo posėdį atvesdinti, tačiau Å¡ios nutarties įvykdyti pareigÅ«nai vėlgi negalėjo, nes L.

B. nebuvo rastas namuose. Atvesdinimo dienÄ pareigÅ«nai bandė susisiekti su kaltinamuoju jo nurodytu telefono numeriu, tačiau pasirodė, jog Å¡is telefono numeris yra neegzistuojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinamojo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog tik griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas Å¡iuo konkrečiu atveju gali padėti įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, o bÅ«tent – netrukdomÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Taip pat aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo taikyti kitos rÅ«Å¡ies Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, tarp jų ir kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įtaigoje ar intensyvios priežiÅ«ros, kadangi jų taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, jau nebuvo pakankamas, todėl ir ateityje nebus pakankamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ teisme.

Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei paties kaltinamojo veiksmus (neatvykimÄ Ä¯ teisiamuosius posėdžius), taikant Å¡velnesnę kardomÄ ja priemonę, neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui.

14. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo teisėjas pagrįstai kaltinamajam L. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡velnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių tikslų. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo L. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius