99842baa-0535-4427-bb64-e89346b7de5a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

  Civilinė byla Nr. e2-30450-996/2018    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24285-2018-1   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3;   1.3.2.11; 1.3.5.4; 1.3.5.9; 1.3.7.2.4; 1.3.7.2.5;        3.2.6.1; 3.4.1.7    (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės atstovams Editai Kozyrovičiūtei–Mejuvienei, A.

P.,atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individuali įmonė (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7) R.

B. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriame, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, praÅ¡o atmesti darbuotojos reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, priteisti jai iÅ¡ atsakovės 450 Eur, sumokėtus 2018 m. liepos 16 d., bei nuo Å¡ios sumos 5 procentų metines materialiÄ sias palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. liepos 16 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, nuo teismo priteistos sumos 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su atsakove 2014 m. birželio 10 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įmonėje pradėjo dirbti pardavėja–konsultante, pagrindinė jos darbo vieta buvo parduotuvė Stiklių g. 3, Vilniuje.

Pažymėjo, kad darbuotojai itin susidomėjus įmonės atliekama spalvotos spaudos ant lino gamyba, darbuotojos pageidavimu įmonė geranoriÅ¡kai prisiderino prie jos norų ir sutiko, kad darbuotoja suderinusi kai kurias dienas galėtų dirbti pagalbinį darbÄ Ä¯monės siuvykloje ir spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, tačiau, pabrėžė, kad tai nereiÅ¡kia, jog esant bÅ«tinumui darbuotoja neprivalėjo dirbti pardavėja–konsultante parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. atsakovė privalėjo dirbti parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje, tai jai pranešė įmonės savininkė, tačiau atsakovė tyčia, be pateisinamos priežasties, žinodama, kad įmonėje trÅ«ksta darbuotojų ir nenorėdama dirbti parduotuvėje, t. y. pagrindinėje savo darbo vietoje, 2018 m. balandžio 19–20 d. neatvyko į darbÄ , apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ taip pat neįspėjo, taip sukeldama įmonės savininkei nemalonius iÅ¡gyvenimus, kuri tokį elgesį suprato kaip įžeidimÄ ir nepagarbÄ Ä¯monei bei jos kolektyvui.

Akcentavo, kad darbuotojos pagrindinis darbas buvo parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje, kur ji dirbo pardavėja–konsultante pagal darbo sutartį, o darbas spaustuvėje yra susijęs su spausdinimo maÅ¡inomis, į kurias bÅ«tina įdėti lino medžiagos rulonus, kurie yra gana sunkÅ«s, todėl darbas su Å¡iomis maÅ¡inomis labiau tinka vyrui, nes moterims fiziÅ¡kai sudėtinga į maÅ¡inas įkelti bei sumontuoti lino medžiagų rulonus, t. y. darbuotoja dėl to gali gauti traumÄ ar sugadinti spausdinimo maÅ¡inÄ , todėl mano, kad darbuotojos pareiÅ¡kimai dėl tariamos diskriminacijos darbe, kai prioritetas dirbti su spausdinimo maÅ¡inomis teikiamas buvo vyrui, yra faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėjo, kad atsakovei 2018 m. balandžio 19–20 d. darbe nepasirodžius ir apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ neįspėjus, jai buvo skambinta telefonu, bet į skambučius darbuotoja neatsakė, jos neatvykimas į darbÄ 2018 m. balandžio 19–20 d. visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties įmonei sukėlė didelių nepatogumų, sutriko įmonės veikla, nes parduotuvėje trÅ«ko darbuotojų ir negalėjo bÅ«ti užtikrintas tinkamas prekybos organizavimas, todėl darbuotojai buvo žymėtos pravaikÅ¡tos.

Nurodė, kad neturėjo tikslo nutraukti darbo sutarties su atsakove, nes ji ilgÄ laiko tarpÄ dirbo įmonėje, gerai žinojo darbo specifikÄ , įmonėje trÅ«ko darbuotojų, todėl, siekiant sudrausminti darbuotojÄ ir įspėti dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų, įmonės savininkės 2018 m. balandžio 23 d. praneÅ¡imu buvo praÅ¡oma darbuotojos paaiÅ¡kinimo. Pažymėjo, kad įmonės savininkės trumpųjų žinučių turinys atsakovei buvo griežtesnis dėl pačios darbuotojos netinkamo elgesio ir jos pačios iÅ¡siųstų įmonės savininkei praneÅ¡imų turinio.

Nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. ryte įmonės buhalteriui įteikus darbuotojai reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , ji išėjo, galimai pasikonsultuoti su savo tėvu advokatu, ir tÄ pačiÄ dienÄ jau grįžo su paraÅ¡ytu pareiÅ¡kimu dėl darbo teisinių santykių nutraukimo darbuotojos pareiÅ¡kimu. Pabrėžė, kad spaudimas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo darbuotojai daromas nebuvo, įmonė neturėjo tikslo jos atleisti iÅ¡ darbo. Mano, kad darbuotoja iÅ¡ anksto pasikonsultavo su savo tėvu advokatu, suplanavo galimÄ darbo ginÄÄ , tokiu bÅ«du siekiant nutraukti darbo teisinius santykius bei nepagrįstai praturtėti įmonės sÄ skaita.

Kartu nurodė, kad darbuotoja atleista iÅ¡ darbo 2018 m. balandžio 24 d., tačiau tÄ dienÄ Ä¯monės banko sÄ skaitoje pinigų nebuvo, pinigai buvo tik įmonės kasoje, tačiau darbuotojai po pietų pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo ir iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , kad su ja bÅ«tų atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu, įmonė tÄ pačiÄ dienÄ objektyviai negalėjo atlikti tokio mokėjimo, pinigų grynaisiais priimti atsakovė nenorėjo, todėl kitÄ darbo dienÄ gavus pinigus į banko sÄ skaitÄ su darbuotoja 2018 m. balandžio 26 d. buvo atsiskaityta.

Pažymėjo ir tai, kad darbdavės neteisėtų veiksmų nėra, todėl pagrindo neturtinės žalos priteisimui nėra. Nurodė, kad vykdydama Darbo ginčų komisijos skubiai vykdytinÄ sprendimo dalį, sumokėjo atsakovei 450 Eur sumÄ , todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ jai priteisti iÅ¡ atsakovės, kartu nuo Å¡ios sumos priteisti 5 procentų palÅ«kanas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė įmonės savininkė Edita KozyrovičiÅ«tė–Mejuvienė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad su atsakove buvo sutarusios, jog atsakovė ateis padirbti 2018 m. balandžio 16–20 d., 2018 m. balandžio 15 d. atsakovė nedirbo, nors turėjo dirbti, atsakovė dirbo 2018 m. balandžio 16–18 d.; nuo 2017 m. atsakovė pradėjo dirbti tik po 3–4 d. per mėnesį; kai atsakovė nedirbdavo įmonė jai darbo užmokestį mokėdavo visÄ , pravaikÅ¡tų nefiksuodavo; atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. darbe nepasirodė, tuomet ji atsakovei pagrasino, kad Å¡i surimtėtų, ėmė jÄ gėdinti;

įmonėje dirba apie 28–30 pardavėjų; su spaudos ant lino maÅ¡ina nuo 2015 m. pradžios dirbti buvo apmokyta atsakovė ir su ja kurį laikÄ atsakovė operatore dirbo viena, pradėjus dirbti T. T. jie su atsakove dirbdavo po 4 dienas, po to sekdavo 4 poilsio dienos, spaustuvėje buvo kalendorius, kuriame buvo žymėtos jų darbo dienos, darbo grafikas atsakovei nebuvo sudaromas; atsakovė turbÅ«t su kasos aparatu nedirbo; nuo 2015 m. pradžios atsakovė dirbo spaudos ant lino maÅ¡inos operatore–gamybos koordinatore ir kartais atlikdavo pardavėjos pareigas;

Darbo ginčų komisijos nurodytÄ 450 Eur skubiai vykdytinÄ sprendimo dalį įvykdė, Å¡iÄ sumÄ atsakovei sumokėjo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas įmonės teisininkas A. P. palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. II, b. l. 122–136).Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji pas ieÅ¡kovę pagal darbo sutartį pradėjo dirbti pardavėja–konsultante, tačiau buvo susitarta, kad darbas parduotuvėje bus laikinas, nes įmonė artimiausiu metu ketino įsigyti spaudos ant lino maÅ¡inÄ bei buvo sutarta, kad ji dirbs su Å¡ia maÅ¡ina, į parduotuvę ji buvo pasiųsta tam, kad susipažintų su prekių asortimentu ir geriau įsivaizduotų, kokiÄ produkcijÄ reikės gaminti; darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti jos darbo vieta; kurį laikÄ ji dirbo pardavėja–konsultante įmonės parduotuvėse, esančiose Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje; 2014 m. pabaigoje įmonė įsigijo spaudos ant lino maÅ¡inÄ ir reikalingÄ Ä¯rangÄ , ji buvo pirmoji įmonės darbuotoja apmokyta dirbti su Å¡ia maÅ¡ina ir pradėjo dirbti spaudos ant lino maÅ¡inos operatore, jos pareigos buvo operatorė–gamybos koordinatorė, darbo sutartis, nurodant tikrÄ sias jos darbo funkcijas, pakeista nebuvo, tačiau jos eitos pareigos atsispindi įmonės socialinių tinklų paskyrose, internetinėse svetainėse, kur ji įvardijama įmonės operatore, gamybos koordinatore; su spaudos ant lino maÅ¡ina ji nepertraukiamai dirbo nuo 2014 m. pabaigos iki 2018 m. balandžio mėn.; kitas spaudos ant lino maÅ¡inos operatorius–gamybos koordinatorius T.

T. įmonėje pradėjo dirbti gerokai vėliau nei ji ir nuolat dirba tik nuo 2017 m. vidurio, kai įmonė įsigijo dar vienÄ spaudos ant lino maÅ¡inÄ , jie dirbdavo skirtingu metu, ji visus darbus dirbdavo savarankiÅ¡kai ir neturėjo kam dirbti įmonės teigiamo pagalbinio darbo, iki pradedant dirbti T. T. su spaudos ant lino maÅ¡ina ji dirbo viena. Pastebėjo ir tai, kad įmonės akte dėl jos neatvykimo į darbÄ ir Darbo ginčų komisijai įmonės pateiktoje asmeninėje sÄ skaitoje ji įvardijama kaip pardavėja–konsultantė (spausdintoja).

Nurodė, kad jai dirbant įmonėje įmonės Å«kinė–finansinė padėtis ėmė blogėti, įmonė bÅ«davo skolinga darbuotojams, Sodrai, tiekėjams, įmonės savininkės praÅ¡ymu ji geranoriÅ¡kai eidavo dirbti į parduotuves, esančias Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje, tačiau pardavėjos–konsultantės darbas nebuvo jos pagrindinis darbas, nes ji netgi nedirbdavo su kasos aparatu. Teigė, kad jos darbo grafikas buvo toks, kad ji su spaudos ant lino maÅ¡ina dirbdavo 4 dienas iÅ¡ eilės, po to 4 dienas iÅ¡ eilės turėdavo poilsio dienas, visÄ laikÄ dirbo pilnu etatu, nes dirbo po 10 val.

Nurodė, kad nors 2018 m. pavasarį pradėjo daugėti užsakymų, todėl turėjo atsirasti daugiau darbo su spaudos ant lino maÅ¡ina, tačiau įmonės savininkė liepė jai eiti dirbti į parduotuvę, esančiÄ Stiklių g. 3, Vilniuje, ji iÅ¡ geros valios vietoj to, kad dirbtų tiesioginį darbÄ Savanorių pr. 178F, Vilniuje, su spaudos ant lino maÅ¡ina, kurį dirbo pastaruosius keletÄ metų 4 dienas iÅ¡ eilės, nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. įskaitytinai dirbo pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, po to 4 dienos (nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 22 d.

įskaitytinai) jai buvo poilsio dienos, 2018 m. balandžio 19 d. ji iÅ¡ įmonės savininkės gavo žinutę, kad pagal jÄ tÄ dienÄ ji turi dirbti parduotuvėje, įmonės savininkė žinute pareikalavo susirasti jai kitÄ darbÄ , nurodydama, kad jai įmonėje ne vieta, kita žinute įmonės savininkė pareikalavo, kad ji raÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, Å¡ios žinutės buvo paraÅ¡ytos tik pačios įmonės savininkės iniciatyva; kadangi ji jokių pažeidimų nepadarė ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo nenorėjo, o 2018 m. balandžio 23 d. turėjo dirbti pagal grafikÄ , 2018 m. balandžio 22 d. parašė įmonės savininkei žinutę, kad kitÄ dienÄ bus ofise Savanorių pr., jei ji nori atleisti jÄ iÅ¡ darbo, lauks pasiÅ«lymo ir galės suderinti sÄ lygas, į Å¡iÄ jos žinutę įmonės savininkė jai atrašė, gautos žinutės turinys apie kapines jÄ iÅ¡gÄ sdino, nes buvo grasinama mirtimi.

Mano, kad tai buvo įmonės savininkės akivaizdus siekis jÄ Ä¯bauginti ir psichologinis spaudimas. Kartu pažymėjo, kad į bylÄ pateikė visÄ 2018 m. balandžio 19–23 d. susiraÅ¡inėjimÄ Å¾inutėmis su įmonės savininke. Teigė, jog tokioje situacijoje, kai darbdavė keletÄ kartų pareikalavo jos raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, o jai nesutikus – pasiÅ«lė susitikti su jos mirusiu tėvu kapinėse, ji pasidavė įmonės savininkės spaudimui ir sutiko raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 24 d., kaip buvo nurodžiusi įmonės savininkė, ji iÅ¡ ryto atvyko į įmonės biurÄ Didžiojoje g., Vilniuje, įmonės darbuotojas B. B. jai įteikė iÅ¡ anksto parengtÄ 2018 m. balandžio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo pateikimo dėl neatvykimo į darbÄ , ji B. B. įteikė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, B. B. padarė atleidimo įraÅ¡Ä darbo sutartyje, įmonės savininkės tuo metu biure nebuvo, darbo sutartyje iÅ¡ anksto buvo darbdavės paraÅ¡as su antspaudu, kas rodo, jog buvo intensyviai ir kryptingai siekiama, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo noru.

Pabrėžė, kad jos 2018 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neatitiko jos valios, nebuvo savanoriÅ¡kas, nes pareiÅ¡kimÄ ji parašė dėl neteisėtos darbdavės įtakos, nepakėlusi nuolatinio įmonės savininkės spaudimo. Nurodė, kad nors ji iÅ¡ darbo buvo atleista 2018 m. balandžio 24 d., tačiau be jokio susitarimo su ja atsiskaityta buvo 2018 m. balandžio 26 d., ji neprašė su ja atsiskaityti per banko sÄ skaitÄ , ji ne savo iniciatyva, o įmonės savininkės ir/ar darbuotojo B.

B. reikalavimu 2018 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kime nurodė banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ turėtų bÅ«ti pervesti pinigai, grynaisiais pinigais atsiskaityti su ja jai nebuvo siÅ«loma, be to, įmonė nepateikė įrodymų, kad jos banko sÄ skaitoje lėšų nebuvo, su ja laiku buvo neatsiskaityta iÅ¡imtinai dėl įmonės kaltės. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, jog ji dirbo 5 dienas per savaitę, kadangi darbo sutartyje įrašų apie darbo rėžimÄ , darbo laikÄ nėra, ji dirbdavo 4 dienas iÅ¡ eilės, po to 4 dienas iÅ¡ eilės turėdavo poilsio dienas, kadangi nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai ji dirbo, tai 2018 m. balandžio 19 d. ir 20 d. jai buvo poilsio dienos, tačiau darbo santykiai tęsiasi ir poilsio dienomis ir 2018 m. balandžio 19–20 d.

įmonė nepagrįstai laikė nedraudiminiu laikotarpiu, nes kai ji neprivalėjo eiti į darbÄ , pravaikÅ¡tų padaryti negalėjo. Pabrėžė, kad pagal DK 124 straipsnio 2 dalį, skirti dirbti poilsio dienÄ galima tik su darbuotojo sutikimu, tačiau jokio sutikimo jos niekas neprašė, jokių įrodymų, kad grafike–kalendoriuje, buvusiame Savanorių pr. 178F, Vilniuje, nustatytas darbo grafikas buvo pakeistas nėra. Pabrėžė, kad dirbdama pas ieÅ¡kovę ji patyrė didelę neturtinę žalÄ , psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , su ja buvo bendraujama nepagarbia leksika ir tonu ne tik verbaliai, bet ir žinutėmis, taip pat, jos įsitikinimu, ji buvo diskriminuojama pagal lytį, jai buvo sudarytos blogesnės darbo sÄ lygos nei T.

T., kuris buvo paliktas dirbti su spaudos ant lino maÅ¡ina darbo apimtims sumažėjus, o ji buvo siuntinėjama darbui po parduotuves. Nurodė, kad ji patyrė 70 Eur turtinę žalÄ mokėdama antstoliui už 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ .Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad yra baigusi grafinio dizaino studijas, studijuoja toliau neakivaizdžiai dailės terapijÄ ; nuo įsidarbinimo įmonėje iki 2017 m. birželio mėn. dirbo po 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 2017 m. birželio mėn., kai atsirado antra spaudos ant lino maÅ¡ina, dirbdavo 4 dienas, tuomet 4 dienos buvo poilsio dienos;

įmonėje dirbo operatore–koordinatore, bÅ«davo, kad įmonė neaprÅ«pindavo darbo priemonėmis, kartais praÅ¡ydavo jos atlikti pardavėjos darbÄ , tačiau su kasos aparatu nedirbdavo, todėl viena dirbti parduotuvėje negalėjo, kai dirbdavo Savanorių pr. buvo žymima į įmonės knygÄ , tačiau kai dirbdavo parduotuvėje jokio žymėjimo nebuvo, darbÄ derino su studijomis; kitam darbuotojui T. T. irgi buvo siÅ«lyta dirbti pardavėju, bet jis atsisakė; 2018 m. balandžio 15–18 d. dirbo pardavėja, jos nebuvo praÅ¡yta dirbti dar ir 2018 m. balandžio 19–20 d., jei bÅ«tų prašę, bÅ«tų pagelbėjusi, nors tos dienos buvo jos poilsio dienos, 2018 m. balandžio 19 d.

įmonės savininkės trumpoji žinutė jÄ nustebino, susisiekė su parduotuvės pardavėja, kuri ten dirbo, ir pastaroji nurodė, kad jau iÅ¡ anksto buvo sutarta, kad tomis dienomis ateis dirbti pardavėja iÅ¡ kitos parduotuvės; įmonės savininkės siųstas trumpųjų žinučių turinys jÄ iÅ¡gÄ sdino, iÅ¡ darbo iÅ¡eiti nenorėjo, tačiau ji pasidavė įmonės savininkės spaudimui; po atleidimo iÅ¡ darbo įsidarbinusi nėra, nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos yra įsiregistravusi darbo biržoje;

įmonė sumokėjo jai Darbo ginčų komisijos nurodytÄ 450 Eur – įvykdė skubiai vykdytinÄ sprendimo dalį; su įmonės pateikta jos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pažyma sutinka. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindamas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovė nepatyrė.IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2014 m. birželio 10 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 117, pagal kuriÄ atsakovė buvo įdarbinta įmonėje pardavėja–konsultante (el. b. t.

I, b. l. 46–50); įmonės vadybininkė G. M. ir įmonės buhalteris B. B. 2018 m. balandžio 20 d. surašė aktÄ dėl neatvykimo į darbÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe (el. b. t. I, b. l. 45); 2018 m. balandžio 24 d. atsakovei buvo įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. praneÅ¡imas dėl raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo pateikimo (el. b. t. I, b. l. 53); 2018 m. balandžio 24 d. atsakovė įteikė darbdavei pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2018 m. balandžio 24 d. (el. b. t.

I, b. l. 13); įmonės savininkė 2018 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nr. 18/04-24D, kuriuo atleido atsakovę iÅ¡ darbo 2018 m. balandžio 24 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, b. l. 14); 2018 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, dėl darbo laikotarpio pripažinimo draudžiamuoju laikotarpiu, dėl netesybų – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimo, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (el. b. t.

I, b. l. 81–90); Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, pripažino darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , nurodė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavės darbuotojos naudai 1 081 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, po 21,62 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 453,93 Eur kompensacijÄ , 2 500 Eur neturtinę žalÄ , 70 Eur turtinę žalÄ , 14 Eur netesybas, pripažino, kad darbdavės praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos pravaikÅ¡tas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl Å¡is laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis bei nurodė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 450 Eur darbuotojai iÅ¡ įmonės iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. b. t.

I, b. l. 8–12).Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai.DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų.

DK 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirti dirbti poilsio dienÄ galima tik su darbuotojo sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitÄ ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir nedraudiminio laikotarpio žymėjimoNagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja įmonėje pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį buvo įdarbinta pardavėja–konsultante nuo 2014 m. birželio 10 d., 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai žymėtos pravaikÅ¡tos, iÅ¡ darbo atleista 2018 m. balandžio 24 d.

DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojos iniciatyva be svarbių priežasčių (el. b. t. I, b. l. 13, 14, 45, 46–50, 58, 59–60). Pažymėtina, kad atleidimas iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013).

Pripažinti, jog darbuotojas pareiÅ¡kimÄ dėl darbo santykių nutraukimo parašė savanoriÅ¡kai, galima tuo atveju, jeigu darbdavys jokiais bÅ«dais (net ir siekdamas Å¡velninti darbuotojo padėtį dėl pastarojo atliktų kaltų veiksmų) neparodė atitinkamos iniciatyvos ir tuo neprivertė darbuotojo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2845/2002). Byloje ginčas nekilo dėl to, kad darbuotoja įmonėje pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį buvo įdarbinta pardavėja–konsultante nuo 2014 m. birželio 10 d., nuo 2015 m. pradžios įmonei įsigijus spaudos ant lino maÅ¡inÄ darbuotoja dirbo spaudos ant lino maÅ¡inos operatore–gamybos koordinatore įmonės spaustuvėje, taip pat atlikdavo pardavėjos–konsultantės pareigas, tačiau, įmonės teigimu, ieÅ¡kovės pagrindinis darbas buvo pardavėjos–konsultantės pareigose įmonės vienoje iÅ¡ parduotuvių, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, o jos darbas įmonės spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, buvo pagalbinis, tuo tarpu atsakovės teigimu, ji buvo įdarbinta pardavėja–konsultante, tačiau buvo sutarta, kad toks jos darbas bus laikinas, kol įmonė įsigys spaudos ant lino maÅ¡inÄ , tÄ Ä¯monei padarius 2014 m. pabaigoje ji nuo tada iki 2018 m. balandžio mėn. savarankiÅ¡kai dirbo spaudos ant lino maÅ¡inos operatore–gamybos koordinatore, tačiau darbo sutarties pakeitimai padaryti nebuvo, įmonės vadovės praÅ¡ymu geranoriÅ¡kai kartais eidavo atlikti pardavėjos–konsultantės pareigas parduotuvėse, esančiose Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje, jos darbo grafikas buvo 4 darbo dienos po 10 val. ir po jų sekdavo 4 poilsio dienos, teigė, jog pagal grafikÄ , žymėtÄ spaustuvėje kalendoriuje, jai 2018 m. balandžio 15–18 d. buvo darbo dienos, ieÅ¡kovei papraÅ¡ius tomis dienomis ji dirbo pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, todėl 2018 m. balandžio 19–22 d. jai buvo laisvos dienos, jos sutikimo dirbti poilsio dienomis praÅ¡oma nebuvo, su kuo įmonė nesutiko, teigdama, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai buvo nurodyta dirbti pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, tačiau darbuotoja be pateisinamos priežasties tomis dienomis į darbÄ neatvyko ir jai buvo žymėtos pravaikÅ¡tos.Teismas pažymi, kad Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbuotojos darbo vieta, taip pat nebuvo nurodytas jos darbo laikas, įmonės patvirtintas darbuotojos darbo grafikas nepateiktas; teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad darbo grafikas atsakovei nebuvo sudaromas, atsakovė dirbo po 4 dienas, po kurių sekdavo 4 poilsio dienos; nors ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad darbuotoja dirbo spaudos ant lino maÅ¡inos operatore–gamybos koordinatore ir kartais atlikdavo pardavėjos–konsultantės pareigas, kÄ papildomai patvirtina į bylÄ pateikta informacija iÅ¡ socialinių tinklų ir interneto svetainių, kuriose atsakovė įvardijama įmonės operatore–gamybos koordinatore (el. b. t.

I, b. l. 62–71), taip pat pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta atsakovės asmeninė sÄ skaitÄ , kurioje atsakovė įvardijama pardavėja–konsultantė (spausdintoja) (el. b. t. I, b. l. 16–18), tačiau darbo sutarties pakeitimų įmonė padariusi nebuvo. Pastebėtina tai, kad įmonės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonei 2015 m. pradžioje įsigijus spaudos ant lino maÅ¡inÄ bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo pirmoji įmonės darbuotoja apmokyta su Å¡ia maÅ¡ina dirbti ir kurį laikÄ ji viena su Å¡ia maÅ¡ina ir dirbo, vėliau su spaudos ant lino maÅ¡ina dirbo dar ir kitas įmonės darbuotojas T.

T.; nors įmonė nurodė, kad atsakovė dirbo pagalbinį darbÄ spaustuvėje, tačiau įmonė nepateikė įrodymų, kieno prižiÅ«rima (kam teikė pagalbÄ ) atsakovė, jei ji dirbo pagalbinį darbÄ ; taip pat įmonė nepaneigė atsakovės teiginių, kad darbuotoja su kasos aparatu nedirbdavo, be to, teismo posėdžio metu įmonės atstovai patvirtino, kad įmonėje yra apie 28–30 pardavėjų. Pabrėžtina, kad pareigÄ tinkamai įforminti darbo sutartį turi darbdavė, todėl to neatlikusi tinkamai turi prisiimti iÅ¡ to kylančius neigiamus padarinius, tuo labiau, kai pagal DK nuostatas, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis).

Taigi, įmonė neįrodė savo teiginių, jog ieÅ¡kovės pagrindinis darbas buvo pardavėjos–konsultantės pareigose įmonės vienoje iÅ¡ parduotuvių, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, o jos darbas įmonės spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, buvo pagalbinis. Ä®monė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad darbuotojai 2018 m. balandžio 19–20 d. pagal darbo grafikÄ reikėjo dirbti pardavėjos–konsultantės darbÄ parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje.

Pažymėtina, kad darbdavė nepateikė jokio darbuotojai nustatyto darbo grafiko, netgi patvirtino, kad darbo grafiko iš viso atsakovei nesudarydavo, o ji dirbdavo 4 dienas, po kurių sekdavo 4 poilsio dienos, todėl teismas neturi pagrindo netikėti darbuotojos paaiškinimais, kad ji įmonėje dirbdavo 4 dienas iš eilės po 10 val., tada sekdavo 4 poilsio dienos, tuo labiau, kai tokius jos teiginius patvirtina byloje esantis įmonės darbuotojų naudotas sieninis kalendorius (el. b. t. II, b. l. 20–22), pagal kurį neapibrauktos dienos buvo atsakovės darbo dienos, o apibrauktos dienos buvo darbuotojo T.

T. darbo dienos, Å¡ių atsakovės teiginių ieÅ¡kovė neginčijo. IÅ¡ aukščiau nurodyto kalendoriaus žymėjimų matyti, kad dirbama buvo po 4 dienas, tada sekdavo 4 poilsio dienos, atsakovė dirbo 2018 m. kovo 30 d., 31 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2 d., pagal Å¡iÄ sekÄ , atsakovės darbo dienos buvo 2018 m. balandžio 15–18 d. imtinai. Taip pat byloje yra atsakovės kitai darbuotojai 2018 m. balandžio 16 d. siųsta trumpoji žinutė, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad atsakovė dirba nuo 2018 m. balandžio 15 d. ir dirbs iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai (el. b. t.

II, b. l. 23). Ä®monė nepaneigė atsakovės teiginio, kad darbuotoja pagal tvarkÄ Ä¯monėje dirbo 2018 m. balandžio 15–18 d. imtinai. Pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas konstatuoja, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai buvo laisvos dienos, įrodymų, kad darbuotoja pagal DK 124 straipsnio 2 dalies nuostatas bÅ«tų sutikusi dirbti poilsio dienomis nėra, taigi, atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. neturėjo dirbti nei pardavėjos–konsultantės darbo įmonės parduotuvėje, nei spaudos ant lino maÅ¡inos operatorės–gamybos koordinatorės darbo įmonės spaustuvėje, kadangi Å¡ios dienos jai buvo poilsio dienos pagal sutartÄ grafikÄ .Taigi, įmonė neturėjo pagrindo konstatuoti 2018 m. balandžio 19–20 d. atsakovės pravaikÅ¡tomis.

Nors ieÅ¡kovė nurodė nenaudojusi darbuotojos atžvilgiu spaudimo nutraukti darbo santykius, tačiau bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingai. Ä® bylÄ pateiktas įmonės savininkės ir atsakovės 2018 m. balandžio 19–23 d. susiraÅ¡inėjimas trumposiomis žinutėmis (el. b. t. I, b. l. 62–71) patvirtina darbuotojos teiginius apie darbdavės naudotÄ psichologinį spaudimÄ paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru, kadangi trumposiose žinutėse įmonės savininkė darbuotojai nurodė:

„<...> aÅ¡ daugiau nenoriu dirbti su tokiu žmogumi. Rask sau kitÄ darbÄ , pas mus tau tikrai ne vieta! <…>“, <...> Laukiu pareiÅ¡kimo ir atsisveikiname.“, „<...> PareiÅ¡kimas ant stalo...Tavo visos atostogos iÅ¡naudotos...“, „<...> Raktus nuo ofiso paliksi B.. O G. iÅ¡mokės skolos likutį.“. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad įmonės savininkės trumpųjų žinučių turinys atsakovei buvo griežtesnis dėl pačios darbuotojos iÅ¡siųstų praneÅ¡imų turinio įmonės savininkei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų įmonė nepateikė, byloje yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio spręsti apie netinkamÄ darbuotojos bendravimÄ su darbdavės atstove pagrindo nėra.

Tuo labiau, aukščiau aptarto įmonės savininkės trumpųjų žinučių, adresuotų darbuotojai, turinio negalima vertinti tik kaip griežto tono, kaip jį įvardija ieÅ¡kovė, kadangi, teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio įmonės savininkės bendravimas su darbuotoja visiÅ¡kai neatitinka elementaraus mandagaus, dalykinio bendravimo standartų, kurie turi bÅ«ti taikomi darbo santykiuose, be to, įmonės savininkės trumposiose žinutėse aiÅ¡kiai ir konkrečiai ne kartÄ buvo nurodoma, kad darbuotoja privalo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pati įmonės atstovė nurodė, kad: „pagrasinau jai, kad surimtėtų <...> pradėjau jÄ gėdinti“, kas, kartu įvertinus ir ieÅ¡kovės atstovės pasisakymus teismo posėdžio metu atsakovės atžvilgiu, negali bÅ«ti laikoma tinkamu darbdavės bendravimu su darbuotoja. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog tokioje situacijoje, kai darbdavė keletÄ kartų pareikalavo jos raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, o galiausiai pasiÅ«lė susitikti su mirusiu asmeniu kapinėse (el. b. t.

I, b. l. 69), darbuotoja pasidavė įmonės savininkės spaudimui ir parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Ä®monės teiginys, kad įmonės savininkei buvo siųstos darbuotojos trumposios žinutės, kurios į bylÄ nepateiktos, taip pat teiginys, kad darbuotoja pasikonsultavusi su savo tėvu advokatu suplanavo iÅ¡ anksto darbo ginÄÄ tikslu pasipelyti įmonės sÄ skaita, neįrodytas.Taigi, darbuotojos praÅ¡yme iÅ¡dėstyta valia nutraukti darbo sutartį susiformavo ne laisvai, o esant darbdavės įtakai.Pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas neleistinas darbdavės poveikis darbuotojai, paskatinęs pastarÄ jÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo, darbuotoja įrodė faktÄ , kad jos pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, todėl teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2018 m. balandžio 24 d.

DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ darbo įmonėje atleista neteisėtai bei pripažįsta, kad įmonės praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos pravaikÅ¡tas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl Å¡is laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis.Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Teismas įvertinęs tai, kad darbuotoja prašė jos negrÄ Å¾inti į darbÄ , atsižvelgęs į atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes laiko, kad grÄ Å¾inti atsakovę į darbÄ yra netikslinga, į darbÄ jos negrÄ Å¾ina, todėl, pripažinęs jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas atsakovės atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos priteisimo bei laiko, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kompensacijos Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo.

Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę atleista neteisėtai, po atleidimo iÅ¡ darbo naujoje darbovietėje įsidarbinusi nėra, teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad yra įsiregistravusi darbo biržoje, kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei sukeltų ieÅ¡kovei sunkias finansines pasekmes, teismas nenustatė, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino sutinkanti su ieÅ¡kovės pateikta jos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pažyma, todėl teismas ja remiasi ir vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra, 1 986,36 Eur ((4 mėn. × 388,64 Eur) + (20 d. d.

× 21,59 Eur) (el. b. t. II, b. l. 148)), tačiau atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonė įvykdė atsakovės naudai Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį kuri buvo nukreipta vykdyti skubiai, tai Å¡iÄ sumÄ (450 Eur) atėmęs teismas atsakovės naudai iÅ¡ įmonės priteisia 1 536,36 Eur (1 986,36 Eur – 450 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t.

II, b. l. 148) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.Taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė pas ieÅ¡kovę buvo įdarbinta 2014 m. birželio 10 d. darbo sutarties pagrindu, teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad atsakovei priklauso 1 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – t. y. 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t.

II, b. l. 148), kuri darbuotojai priteisiama iÅ¡ įmonės. Dėl netesybųByloje ginčas nekilo dėl to, kad nors atsakovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2018 m. balandžio 24 d., tačiau su ja atsiskaityta buvo ne jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , kaip tai nustato DK 146 straipsnio 2 dalis, bet 2018 m. balandžio 26 d. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė reikalavo, kad su ja bÅ«tų atsiskaityta bÅ«tinai per banko sÄ skaitÄ , o tÄ dienÄ Ä¯monės banko sÄ skaitoje pinigų nebuvo, kitÄ dienÄ Ä¯monės sÄ skaitoje atsiradus pinigams, su darbuotoja atsiskaitė 2018 m. balandžio 26 d., tuo tarpu atsakovės teigimu, ji neprašė su ja atsiskaityti per banko sÄ skaitÄ , ji ne savo iniciatyva, o įmonės savininkės ir/ar darbuotojo B.

Bykovo reikalavimu 2018 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kime nurodė banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ turėtų bÅ«ti pervesti pinigai, grynaisiais pinigais atsiskaityti su ja jai nebuvo siÅ«loma. Pažymėtina, kad įmonė nepateikė įrodymų, kad jos banko sÄ skaitoje 2018 m. balandžio 24 d. lėšų nebuvo, taip pat nepateikė su darbuotoja sudaryto susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo. Taigi, byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja laiku faktas, darbuotojos kaltės dėl neatsiskaitymo su ja laiku (atleidimo dienÄ ) byloje nenustatyta, todėl įmonei turi bÅ«ti taikomi DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su darbuotoja padariniai – netesybos, kurių dydis – darbuotojos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas aukščiau jau nurodė atsakovei priteisti iÅ¡ įmonės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pagal teismų praktikÄ , tokiais atvejais dar vienas vidutinis darbo užmokestis už tÄ patį laikotarpį darbuotojui nėra priteisiamas, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo darbdaviui situacija ir bÅ«tų paneigta iÅ¡mokų kompensacinė prigimtis, taigi, netesybos (vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ) darbuotojai nagrinėjamu atveju papildomai nepriteisiamos.Dėl neturtinės žalosPažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).

Asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panaÅ¡iai – tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Byloje nustatyta, kad darbuotoja įmonėje dirbo pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ (nuo 2014 m.), įrodymų apie jai skirtas drausmines nuobaudas nėra, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad darbuotoja gerai žinojo darbo specifikÄ . Kaip teismas jau nustatė aukščiau, atsakovė neteisėtai 2018 m. balandžio 24 d. buvo atleista iÅ¡ darbo, tačiau, pastebėtina, kad ji buvo atleista ne už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , bet darbuotojos praÅ¡ymu, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje nėra vertinamas nepalankiai ir jam nesudaromos blogos sÄ lygos konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, taip pat į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, kilusius dėl neteisėto ieÅ¡kovės veikimo, pastebėtina ir tai, kad diskriminacija atsakovės atžvilgiu nenustatyta, nes atsakovė pagal darbo sutartį buvo pradžioje priimta kaip pardavėja–konsultantė, todėl jai kartais be operatorės–gamybos koordinatorės pareigų toks darbas (pardavėjos–konsultantės) buvo pavedamas atlikti, įrodymų, kad T.

T. buvo priimtas pardavėju–konsultantu ir kad įmonėje tokį darbÄ jis buvo dirbęs anksčiau nėra, be to, pati atsakovė nurodė, kad T. T. nesutikdavo atlikti pardavėjo–konsultanto darbÄ , o ji sutikdavo, tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra vyko nesilaikant elementarių mandagaus elgesio reikalavimų – įmonės savininkė atsakovės atžvilgiu vartojo neetiÅ¡kus iÅ¡sireiÅ¡kimus, darė psichologinį spaudimÄ darbuotojai, ko pasekoje darbuotoja ne savo valia surašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, byloje nustatytas akivaizdus įmonės noras bet kokiais bÅ«dais atleisti iÅ¡ darbo darbuotojÄ , sudaryti jai bauginančiÄ atmosferÄ , pažeminti.

Aukščiau aptarti įmonės savininkės tokio pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimai, elgesys, akivaizdu, sukėlė atsakovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Teismas laiko, kad atsakovės atžvilgiu buvo veikta nesÄ Å¾iningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, nustatytos visos neturtinės atsakomybės sÄ lygos. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovei padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jai iÅ¡ įmonės 500 EUR neturtinę žalÄ .

Kartu teismas pažymi, kad atsakovės praÅ¡ytai 5 000 Eur ar Darbo ginčų komisijos nurodytai iÅ¡ieÅ¡koti 2 500 Eur neturtinės žalos sumai, jos nemažinant iki 500 Eur, priteisti pagrindo nėra, kadangi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«do, paskirtis yra ne baudinė, o kompensacinė.Dėl turtinės žalos Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ turtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).Nustatyta, kad darbuotoja patyrė 70 Eur turtinę žalÄ sumokėdama antstoliui už 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ , pagal 2018 m. gegužės 10 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ serija ADK14 Nr. 02999 (el. b. t. I, b. l. 62–73), toks protokolo teikimas į bylÄ buvo tinkamas ir reikÅ¡mingas įrodymas byloje, todėl darbuotojos patirta 70 Eur turtinė žala jai priteisiama iÅ¡ įmonės.Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į DK 231 straipsnio nuostatas, pagal kurias Å¡aliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, teismas darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėja iÅ¡ esmės; Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«rėjimo dalykas; teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2018 m. balandžio 24 d.

DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę atleista neteisėtai, darbuotojos į darbÄ negrÄ Å¾ina, laiko, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , pripažįsta, kad įmonės praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovės pravaikÅ¡tas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl Å¡is laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis, darbuotojai iÅ¡ įmonės priteisia 1 536,36 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2018 m. balandžio 24 d.), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 500 Eur neturinę žalÄ , 70 Eur turtinę žalÄ ; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas įmonės apskųstoje teismui dalyje, kurioje buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes darbuotoja teismui ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio neteikė, o atsiliepime į įmonės ieÅ¡kinį nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo, jos nuomone, naikinti, keisti ar kitaip modifikuoti nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, nevirÅ¡ijančiÄ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 148), nukreipti vykdyti skubiai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jai klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė bylinėjimosi iÅ¡laidų nepatyrė, taigi, atsiliepime atsakovės pateiktas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a :              ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės ieškinį atmesti.Pripažinti, kad R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atleista iš darbo E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualioje įmonėje (į. k. 181397322) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.Pripažinti, kad E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie R.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pravaikÅ¡tas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl Å¡is laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis.Ä® darbÄ E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individualioje įmonėje R. B. negrÄ Å¾inti. Laikyti, kad tarp E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sudaryta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .Priteisti R.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) 1 536,36 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (dvideÅ¡imt vieno euro ir penkiasdeÅ¡imt devynių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2018 m. balandžio 24 d.), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė; 388,64 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ ; 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturinę žalÄ , 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) turtinę žalÄ .Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje buvo tenkinti R.

B. reikalavimai, laikyti netekusiu galios. Sprendimo dalį dėl R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ E. KozyrovičiÅ«tės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) priteistos 388,64 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Ieva Stanislovaitienė