2025-09-24 Nr. DBT-60-3-61-3-03166-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-33/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03166-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareikštą prašymą atsakovui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš R. B. 442,51 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, jog žala susidarė dėl atsakovo (statutinio pareigūno) atleidimo iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, t. y. Departamento direktoriaus 2025 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.TE-7-168/20025 (11.7.53E) „Dėl Vidaus tarnybos puskarininkio R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas) atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos ir perskaičiavus draudžiamąsias pajamas nustatyta, jog dėl pareigūno atleidimo iš pareigų susidarė atitinkamos permokos.

Regionų administracinis teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nustatė, jog šiuo metu Regonų administraciniame vyksta individualus teisminis procesas administracinėje byloje Nr. eI3-10635-952/2025 dėl atsakovo atleidimo iš vidaus tarnybos. Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 6 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, neatlyginta po žalos atlyginimo išskaičiavimo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, taip pat pareigūnui priklausanti atlyginti, bet neatlyginta žala išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Regionų administraciniam teismui, atsižvelgus į Vidaus tarnybos statuto normų turinį bei nustačius, jog prašymu pareiškėjas inicijuoja teisminį ginčą, kylantį iš materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Vidaus tarnybos statutą, kai šalių nebesieja tarnybiniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovas nebėra Departamento vidaus tarnybos puskarininkis (statutinis valstybės tarnautojas), kilo abejonių, ar byla teisminga administraciniam teismui, ar bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjo prašymo teismui matyti, jog reikalavimas priteisti žalą kildinimas iš to, jog atleidus R. B. iš vidaus tarnybos, Departamentui iš viso susidarė 442,51 Eur žala, kurios gera valia atsakovas neatlygina, o būtent: pirma, Departamento atlikta atsakovui permoka už 4 darbo dienų atostogas; antra, patikslinus atsakovo 2024 m. birželio mėnesio draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo R. B. ligos, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, dėl ko susidarė atitinkamos permokos, kurias VSDFV Vilniaus skyriui atlygino pats Departamentas. Pareiškėjas pabrėžia, jog byla kilo dėl materialinės atsakomybės ir regreso atitinkamai pagal Vidaus tarnybos statuto 45 ir 46 straipsnius, todėl teisminga Regionų administraciniam teismui. Tuo tarpu dėl bylos rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas akcentuoja, jog pareiškėjas inicijuoja teisminį ginčą, kylantį iš materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Vidaus tarnybos statutą, kurio normos mini terminą „ieškinys“, be to, šiuo atveju šalių nebesieja tarnybiniai teisiniai santykiai.

Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjo skunde suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.

Taigi, Vidaus tarnybos statuto normos, reglamentuojančios materialinės atsakomybės sąlygas bei įstaigų regreso teisę į žalą padariusį pareigūną, nustato, jog: pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą (45 straipsnio 1 dalis); pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, neatlyginta po žalos atlyginimo išskaičiavimo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, taip pat pareigūnui priklausanti atlyginti, bet neatlyginta žala išieškoma pareiškus ieškinį teisme (45 straipsnio 6 dalis); pareigūno padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga <...> turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, o kai pareigūnas žalą padarė tyčia, statutinė įstaiga <...> turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tiek, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi žalos atlyginimo (46 straipsnio 2 dalis); žalos atlyginimas išieškomas iš pareigūno Statuto 45 straipsnyje nustatyta tvarka (46 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pasakytina, jog specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje jau buvo konstatuota, kad statutinio pareigūno materialinės atsakomybės institutas yra administracinės teisės dalis, o pareigūno materialinės atsakomybės santykiai priskirtini valstybės tarnybos santykių kategorijai (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-75-09). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vidaus tarnybos statuto normos dėl pareigūnų materialinės atsakomybės klausimų sprendimo, per tą laiką iš esmės nekito ir analogiškos bylos buvo nagrinėjamos administraciniame teisme (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. eA-269-629/2023). Tik nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioję Vidaus tarnybos statuto 45 ir 46 straipsnių pakeitimai įvedė nuostatas, jog pareigūnui priklausanti atlyginti, bet neatlyginta žala išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Specialioji teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog ieškinys teismui – vertintinas kaip bendras procesinis terminas, kurio turinys priklauso nuo taikomos teisės šakos ir savaime nereiškia, jog kalbama tik apie procesinį dokumentą bendrosios kompetencijos teismui. Minėta formuluotė turi būti suprantama kaip bendrinis kreipimasis į kompetentingą teismą, kuris pagal įstatymą nagrinėja atitinkamos kategorijos ginčą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. B. atleistas Departamento direktoriaus 2025 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.TE-7-168/20025 (11.7.53E) iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą. Minėtas Įsakymas buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui, kur užvesta ir išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-10635-952/2025 pagal pareiškėjo R. B. skundą jį atmetant (šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Minėto Įsakymo 2 punkte buvo nurodyta „Departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriui išieškoti iš vidaus tarnybos puskarininkio R. B. atostoginius už suteiktas 4 darbo dienų atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, nutraukus vidaus tarnybą dėl pareigūno kaltės“. Tai yra ta pati suma, kurią Departamentas vertina kaip žalą, teikdamas naują prašymą teismui. Be to, Departamentas prašyme pripažįsta, jog Įsakymu atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos buvo perskaičiuotas jo atlyginimas bei perskaičiuotos ir patikslintos pareigūno draudžiamosios pajamos, dėl ko VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo R. B. ligos, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas ir nustatęs permoką surašė 2025 m. balandžio 9 d. pretenziją „Dėl žalos atlyginimo“. Departamentas pagal minėtą pretenziją nurodytą sumą VSDFV Vilniaus skyriui sumokėjo, todėl siekia jos priteisimo iš R. B..

Taigi, iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, jog ginčas akivaizdžiai yra kilęs iš tarnybos teisinių santykių, o tiksliau dėl atsiskaitymo (anot pareiškėjo, permokant) atleidžiant iš vidaus tarnybos. Ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas savo prašyme remiasi Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, kuriose minimas terminas „ieškinys“, bei tai, kad šiuo atveju R. B. su pareiškėju nebesieja tarnybiniai santykiai, ginčo esmės, taigi ir rūšinio teismingumo, nekeičia.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 punktas apibrėžia individualų tarnybinį ginčą kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimą su statutine įstaiga dėl Statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, jog aptariamas ginčas dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Vidaus tarnybos statutą yra tarnybinis ginčas, kylantis iš administracinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys