Legislator Case Law & Legislation
9982e82e-4d4c-4e61-803c-3d84e959ef7d AI generated

9982e82e-4d4c-4e61-803c-3d84e959ef7d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9982e82e-4d4c-4e61-803c-3d84e959ef7d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovės atstovams Julianai Ostrouch, Sigitai Vasiliauskienei ir Arūnui Sodoniui, trečiajam asmeniui V. G. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto)

Legislator headnote

AI generated

9982e82e-4d4c-4e61-803c-3d84e959ef7d · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė 9170 Lt žalos atlyginimo ir 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimÄ pakeitė: ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ padidino iki 184 195 Lt, advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidas padidino iki 3000 Lt; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Daliui Vaitekūnui, V. G. ,

atsakovės atstovams Julianai Ostrouch, Sigitai Vasiliauskienei ir Arūnui Sodoniui, trečiajam asmeniui V. G. ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto)

V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje po proceso atnaujinimo pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujapilė“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam

asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. G. , dėl žalos, padarytos neteisėtais

ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Esminės bylos aplinkybės

Ieškovė uždaroji akcinė

bendrovė „Naujapilė“ (toliau – UAB „Naujapilė“) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama

priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 297 937 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 18 d. ieÅ¡kovės vieninteliam akcininkui ir administracijos vadovui V. G. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla; dėl joje ikiteisminį tyrimÄ atlikusių institucijų, taip pat teismų veiksmų neteisėtai taikant procesinę priemonę – turto areÅ¡tÄ , ieÅ¡kovė nuo 1995 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. gegužės 27 d. patyrė nuostolių, negaudama pajamų dėl to, kad buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės turtu, be to, turėjo iÅ¡laidų areÅ¡tuotam turtui saugoti ir prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į nurodytas institucijas dėl areÅ¡to turtui panaikinimo, nes laikė, kad bÅ«simiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti V. G. baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas bendrovės turtas, tačiau nei prokuratÅ«ra, nei teismai nepagrįstai nesprendė turto areÅ¡to panaikinimo klausimo; Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino tik automobilių areÅ¡tÄ . Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 275 straipsnio

3 dalį V. G. iÅ¡teisino ir visiÅ¡kai panaikino ieÅ¡kovės turto areÅ¡tÄ . Baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 329 straipsnį nutraukta 2003 m. lapkričio 18 d. AreÅ¡tavus turtÄ , ieÅ¡kovė negalėjo vykdyti Å«kinės veiklos; 1996 m. birželio mėnesį ji nutrÅ«ko, areÅ¡tuotas turtas ieÅ¡kovei tapo nereikalingas; skundai dėl nepagrįsto turto areÅ¡to nebuvo sprendžiami iÅ¡ esmės, bet tik priimami teisiÅ¡kai nemotyvuoti ir nepagrįsti sprendimai; neteisėtas teismų atsisakymas iÅ¡nagrinėti turto savininko skundus lėmė nepateisinamai ilgÄ turto areÅ¡to laikÄ ; buvo pažeista ieÅ¡kovės konstitucinė teisė į nuosavybės apsaugÄ , taip pat teisė kreiptis į teismÄ . AreÅ¡tuoto turto (kompiuteriai, kopijavimo aparatas, transporto priemonės, biuro baldai, įranga, prekės) vertė siekė 184 945 Lt, o Å¡iÄ sumÄ indeksavus bendruoju kainų indeksu, turto areÅ¡to panaikinimo dienÄ â€“ 275 093 Lt; atėmus likutinę nurodyto turto vertę (9920 Lt), žala yra 265 173 Lt; be to, ieÅ¡kovė turėjo 9170 Lt automobilių saugojimo, 12 189 Lt patalpų areÅ¡tuotam turtui saugoti nuomos, 2079,40 Lt iÅ¡laidų apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, 9324,48 Lt nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų; taigi iÅ¡ viso padaryta žalos už 297 937 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė 9170 Lt žalos atlyginimo ir 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimÄ pakeitė: ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ padidino iki 184 195 Lt, advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidas padidino iki 3000 Lt; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2007 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė: ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimo padidino iki 18 419,50 Lt; kitoje dalyje sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė UAB „Naujapilė“ patyrė 184 195 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro areÅ¡tuotų daiktų nuvertėjimas bei automobilių saugojimo iÅ¡laidos. Kartu teismas konstatavo, kad UAB „Naujapilė“, sudarydama sÄ lygas jos direktoriui skolintis iÅ¡ asmenų pinigines lėšas, vieÅ¡ai skelbdama, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta, nors neturėjo teisės užsiimti minėta veikla, sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti ir kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o Å¡ioms imtis priemonių galimiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti.

V. G. nusikalstami veiksmai sÄ lygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, taigi ir Å¡ių veiksmų padarinius, t. y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai – nepagrįstai ilgas tyrimas ir teisinių santykių kvalifikavimo uždelsimas – galėjo tik padidinti įmonei daromÄ Å¾alÄ , bet nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žalos įmonei kilimu, nes iÅ¡ esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų.

Taigi Å¡iuo atveju yra didelis ir pačios ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiÅ¡kė jos valdymo organų veiksmais ar neveikimu, nes įmonė savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus (CK 2.81 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų tyčia, t. y. sÄ moningas pareigų nevykdymas, konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų kaltė miÅ¡ri (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), bei pripažino, jog dėl atsiradusios žalos, vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, didžiÄ ja dalimi kalta pati ieÅ¡kovė, o valstybė dėl neteisėtų jos pareigÅ«nų veiksmų turėtų prisiimti deÅ¡imtadalį atsakomybės. Dėl Å¡ios priežasties žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei teismas sumažino iki 18 419,50 Lt (18 4195 × 10 procentų).

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti iÅ¡laidas, atsiradusias dėl patalpų areÅ¡tuotam turtui saugoti nuomos, apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo, nes sprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su neteisėtais valstybės institucijų veiksmais. Be to, teismas atmetė ir reikalavimÄ dėl infliacijos indeksuoti areÅ¡tuotų daiktų vertę, nes nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų ketinusi parduoti šį turtÄ .

Aptariamoje byloje kaip fizinis asmuo nedalyvavęs V. G. (dalyvavo kaip UAB „Naujapilė“ vadovas) pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje nusprendė, jog V. G. veiksmai buvo nusikalstami, ir kad bÅ«tent Å¡ie, o ne teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai, lėmė žalos UAB ,,Naujapilė“ atsiradimÄ . Å i nutartis yra pagrindas UAB ,,Naujapilė“ ir jos kreditoriams reikalauti, kad V.

G. atlygintų žalÄ , taigi dėl tokios nutarties Å¡iam kyla pareiga atlyginti žalÄ . V. G. teigimu, jis nebuvo civilinės bylos dėl žalos atlyginimo Å¡alis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl Å¡ia nutartimi buvo pažeisti jo, kaip fizinio asmens, teisės ir interesai, kurie turi bÅ«ti apginti atnaujinus byloje procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje apkaltino V.

G. nusikaltimo padarymu, nors dėl jo nėra galiojančio teismo nuosprendžio, taigi teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos

31 straipsnyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. G. kasacinį skundÄ , 2008 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės

instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo atisakyta tenkinti V. G. praÅ¡ymÄ , atnaujino procesÄ civilinėje

byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo bei perdavė bylÄ nagrinėti

Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas sprendė, kad proceso atnaujinimo klausimÄ nagrinėję teismai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo, kaip įmonės vadovo, dvejopo pobÅ«džio teisinę padėtį, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms.

II. Ginčo esmė

Atnaujinus procesÄ , V. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimÄ , pakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Naujapilė“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

V. G. nurodė, kad jo teises bei interesus pažeidžia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties argumentai, kuriais grindžiamas atlygintinos žalos sumažinimas taikant nuostolių mažinimo doktrinÄ bei kitų ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimas.

1. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami, tačiau V. G. atžvilgiu nėra galiojančio teismo nuosprendžio, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas kaltu atlikęs nusikalstamus veiksmus. BaudžiamÄ jį procesÄ dėl BK 329 straipsnyje numatytos veikos (operacijų su užsienio valiuta norminių teisės aktų pažeidimo) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutraukė dėl veikos dekriminalizavimo, t. y. Å¡is procesas V.

G. atžvilgiu nebuvo baigtas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Asmuo turi bÅ«ti laikomas nekaltu nepriklausomai nuo to, ar baudžiamasis procesas užbaigtas iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, ar nutraukiant jį dėl inkriminuojamos veikos dekriminalizavimo. Be to, inkriminuojamos veikos dekriminalizavimas nebaigus baudžiamojo proceso dar nereiÅ¡kia, kad veika buvo padaryta. Net jei aptariama veika ir nebÅ«tų dekriminalizuota, kasacinis teismas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo (nepasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų) bylÄ bÅ«tų grÄ Å¾inęs nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktas vertinimas, kad ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ vieÅ¡i skelbimai apie vykdomas finansines operacijas užsienio valiuta buvo neteisėti, yra nepagrįsti, nes skelbimo metu draudimo atlikti operacijas užsienio valiuta teisės aktai nenustatė. Baudžiamajame procese dėl BK 275 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, kad kaltinimui Å¡ioje baudžiamojoje

byloje pareikÅ¡ti nebuvo jokių teisinių prielaidų. Pats V. G. jokių pinigų nesiskolino, kÄ konstatavo ir

baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai. Pinigus skolinosi ieÅ¡kovė UAB „Naujapilė“, o tuo metu galioję teisės aktai tokios veiklos nedraudė.

2. Dėl V. G. veiklos vertinimo civilinės teisės požiūriu

Byloje nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad V. G. , kaip UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmai buvo akivaizdžiai nerÅ«pestingi, neatidÅ«s ar aplaidÅ«s, t. y. neteisėti. Juridinio asmens valdymo organo veikla gali bÅ«ti vertinama tik įstatymo nustatyta tvarka atlikus Å¡ios veiklos tyrimÄ , tačiau toks tyrimas atliekamas nebuvo (CK Antros knygos X skyrius). Vien tai, kad baudžiamojoje byloje bendrovės vadovui buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, dar nereiÅ¡kia pastarojo nerÅ«pestingumo ar neatidumo, tuo labiau, kad jo atžvilgiu nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų padarymo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų V.

G. sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ (CK 1.5 straipsnis).

3. Dėl valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos perkėlimo V. G.

Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad V. G. veiksmai, atlikti einant UAB „Naujapilė“ administracijos vadovo pareigas, buvo nusikalstami, jam kiltų pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , taip pat atsirastų pagrindas kitiems bendrovės kreditoriams reikÅ¡ti V. G. atžvilgiu tiesioginius ir netiesioginius ieÅ¡kinius. Be to, nusikalstamų veiksmų konstatavimas reiÅ¡kia ir tai, kad V. G. neatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmens kriterijų, kas savo ruožtu riboja pastarojo bendravimo galimybes ir veiklos laisvę.

Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ reikalavimÄ priteisti iÅ¡laidas, atsiradusias dėl patalpų areÅ¡tuotam turtui saugoti nuomos, apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo, taip pat netenkinus reikalavimo dėl infliacijos indeksuoti areÅ¡tuotų daiktų vertę, buvo ne tik pažeistas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, bet ir sukeltos abejonės dėl V. G. sprendimų, priimtų jam vykdant tiesiogines bendrovės administracijos vadovo pareigas, teisėtumu bei pagrįstumu. Tokia teismo nutartis sudaro pagrindÄ kilti V.

G. civilinei atsakomybei už tariamai be pagrindo iÅ¡leistas bendrovės lėšas ar neveikimÄ neparduodant turto.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra prašė trečiojo asmens V. G. pareiÅ¡kimo dėl teismo sprendimo panaikinimo netenkinti. Nurodė, kad atsiliepimo motyvai dėl netinkamai pritaikytų CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl nepagrįstai nepriteistų turėtų iÅ¡laidų apsaugai, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymui, infliacijos įtakos žalos dydžiui nenagrinėtini, nes iÅ¡eina už proceso atnaujinimo pagrindo ribų. Tretysis asmuo iÅ¡ esmės siekia iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ ir padidinti ieÅ¡kovei priteistos žalos dydį. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. G. veiksmai dalinai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė trečiojo asmens V. G. pareiÅ¡kimo dėl teismo sprendimo panaikinimo netenkinti. Nurodė, kad tretysis asmuo nepaneigė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų padarytų iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovo atstovo ir trečiojo asmens veiksmai iÅ¡ esmės sÄ lygojo baudžiamojo persekiojimo pradžiÄ ir eigÄ , todėl yra besÄ lyginis pagrindas nuostolių sumažinimo doktrinos taikymui. Trečiojo asmens argumentai dėl bÅ«tinumo priteisti areÅ¡tuoto turto saugojimo iÅ¡laidas, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, sandėliavimo iÅ¡laidas, žalÄ , patirtÄ dėl infliacijos, nenagrinėtini Å¡ioje byloje, kadangi iÅ¡eina už atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė palaikanti savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pagrindinės bylos (iki proceso atnaujinimo) nagrinėjimo metu.

III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi trečiojo asmens V. G. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta šioje byloje, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.

liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl

suėmimu baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimo, kaip turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę, sprendė, kad tretysis asmuo nepaneigė nutartyse konstatuotų aplinkybių, susijusių su jo, kaip ieÅ¡kovės vadovu, veiksmais baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo metu, todėl sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vada, jog V. G. nusikalstami veiksmai sÄ lygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, taigi ir Å¡ių veiksmų padarinius – žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai galėjo tik padidinti ieÅ¡kovei daromÄ Å¾alÄ , bet nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žalos įmonei kilimu, nes iÅ¡ esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenys ir 2003 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis patvirtina, kad ir po 1993 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktos finansinės operacijos su užsienio valiuta – sudaromos paskolos sutartys su fiziniais asmenimis JAV doleriais, nors tokia veikla buvo draudžiama Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymu ir buvo laikoma nusikalstama. Be to, neginčytinai nustatyta, kad, sudarant paskolos sutartis, ieÅ¡kovės vadovo veiksmuose buvo didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kiantis tuo, jog vadovas vieÅ¡ai skelbė ir skolinosi iÅ¡ daugelio asmenų lėšas, neįvertinęs jų grÄ Å¾inimo galimybių, dėl ko susidarė didelė skola kreditoriams, nepadengta ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl Å¡ių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje galėjo bÅ«ti areÅ¡tuotas ieÅ¡kovės, kuri teises ir pareigas įgijo per savo vadovÄ , turtas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad trečiojo asmens motyvai nesudaro pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo atlyginti areÅ¡tuoto turto saugojimo, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo ir sandėliavimo iÅ¡laidas bei dėl infliacijos patirtÄ Å¾alÄ .

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties svarbiausios (esminės) išvados yra be motyvų, todėl nutartis pripažintina absoliučiai negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė savo iÅ¡vadų, kad trečiojo asmens teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad tretysis asmuo nepaneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. ir 2008 m. liepos 8 d. nutartyse konstatuotų aplinkybių. Be to, Å¡iose nutartyse nurodytos aplinkybės atnaujintoje byloje net nebuvo tiriamos, dėl jų proceso dalyviai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kuo remiantis palieka Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. iÅ¡vadas, kad: trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami; ieÅ¡kovė UAB „Naujapilė“ viešė skelbė, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta tuo metu, kai tai draudė įstatymai; pinigus skolinosi ne tik UAB „Naujapilė“, bet ir tretysis asmuo savo vardu; UAB „Naujapilė“ dalinis veiklos finansavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų; byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė ketino parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , bei neargumentavo, kuo remdamasis atmeta trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kuriais paneigiamos Å¡ios iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė motyvų, kodėl atmeta trečiojo asmens argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius sandėliavimo, turto apsaugos, nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ bei ketinimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir dėl trečiojo asmens raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo apie įrodymo – Kauno miesto VPK tardytojo A. B. 1995 m. spalio 13 d. nutarimo – suklastojimÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

2.1. Teismas atsisakė įvardinti bylos esmę sudarančias svarbiausias faktines ir teisines aplinkybes, kurias būtina ištirti teismo posėdyje, ir paskirstyti įrodinėjimo pareigas, be to, byla iš esmės pradėta nagrinėti neįgyvendinus pasirengimo teisminio nagrinėjimui tikslų.

2.2. Teismas neatskleidė esminės Å¡iai civilinei bylai fakto ir teisės aplinkybės – kokius baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus atliko ar galėjo bÅ«ti pagrįstai įtartas atlikęs tretysis asmuo, dėl kurių ieÅ¡kovei UAB „Naujapilė“ kiltų civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis, ir tai sudarytų realų teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovės turto areÅ¡tui baudžiamojoje byloje bei miÅ¡rios civilinės atsakomybės taikymui Å¡ioje civilinėje byloje (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

2.3. Teismas neatskleidė esminių Å¡iai civilinei bylai konkrečių fakto ir teisės aplinkybių, įvardintų byloje galiojančiame teismo sprendime, neanalizavo trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡dėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Tai yra, byloje galiojantis teismo sprendimas yra grindžiamas žinomai netikrais faktais, kad: trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami; UAB „Naujapilė“ vieÅ¡ai skelbė, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta tuo metu, kai tai draudė įstatymai; baudžiamojoje byloje įrodyta, jog tretysis asmuo vykdė neteisėtas (nusikalstamas) operacijas užsienio valiuta; baudžiamojoje byloje įvardintas pinigines lėšas skolinosi ne tik UAB „Naujapilė“, bet ir tretysis asmuo savo vardu; UAB „Naujapilė“ dalinis finansavimas skolintomis lėšomis neatitiko teisės aktų reikalavimų; byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ketino parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ ; lėšos areÅ¡tuoto ieÅ¡kovės turto iÅ¡saugojimui ir iÅ¡laikymui buvo iÅ¡leistos nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų nenagrinėjo ir nevertino.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokių aplinkybių ir įrodymų tyrimo konstatuodamas, jog yra „neginčytinai nustatyta, kad vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ , ieÅ¡kovo vadovo veiksmuose buvo didelis neatsargumas (nerÅ«pestingumas)“, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Å i aplinkybė nėra konstatuota baudžiamojoje byloje, ji nebuvo tirta ir Å¡ioje civilinėje byloje. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokia aplinkybė net netirtina.

4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nekonstatavo prejudicijos taikymui reikšmingų aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes buvo priimta Å¡ioje byloje, jÄ priimant tretysis asmuo nedalyvavo. Nutartyje pasisakyta dėl į bylÄ neįtraukto trečiojo asmens (apelianto), todėl ji taip pat yra absoliučiai negaliojanti. Be to, atnaujinus procesÄ , bÅ«tina patikrinti ir pačiÄ aptariamÄ nutartį.Â

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl suėmimu baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimo, taip pat neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes ji nėra pirmesnė – nutartis grindžiama Å¡ioje civilinėje byloje priimtų sprendimų (nutarčių) nuostatomis. Be to, aptariamoje byloje UAB „Naujapilė“ nedalyvavo, aptariamos ir Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Argumentus dėl prejudicijos netaikymo tretysis asmuo nurodė nagrinėjant atnaujintÄ bylÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

Trečiojo asmens V. G. nuomone, dėl nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, bylos esmės neatskleidimo, tirtinų esminių aplinkybių ir pobūdžio, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė UAB „Naujapilė“ nurodo prisidedanti prie V. G. apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė trečiojo asmens veiksmų ir jų įtakos žalos atsiradimu, nekonstatavo jokių neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ir nesiaiškino jo kaltės, todėl žala negalėjo būti mažinama CK 6.282 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindÄ , teismo klaidos buvo paÅ¡alintos įtraukus į bylÄ tretįjį asmenį. Proceso atnaujinimas nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai panaikinti iÅ¡ esmės teisingi teismų sprendimai. Teismas motyvavo savo nutartį, o tai, kad tretysis asmuo nesutinka su Å¡iais motyvais, nereiÅ¡kia, jog nebuvo atskleista bylos esmė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkanti. Tretysis asmuo

nepagrįstai tvirtina, kad jo veiksmai nebuvo nusikalstami – V. G. vykdė operacijas užsienio valiuta, tik jo

veika naujuoju BK buvo dekriminalizuota. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta Å¡ioje byloje, paneigtas trečiojo asmens teiginys, kad jam nekyla deliktinė prievolė ir nėra pagrindo taikyti miÅ¡riÄ jÄ atsakomybę dėl žalos UAB „Naujapilė“, nes, jo veiksmams nesant nusikalstamiems, jie turi bÅ«ti laikomi teisėtais.

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepateikė.

V. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamas ginčas susijęs su galimu trečiojo asmens V. G. teisių pažeidimu teismams sprendžiant bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurioje V. G. , kaip fizinis asmuo, įtrauktas nebuvo. Trečiojo asmens nuomone, nurodytoje byloje priimtuose teismų sprendimuose buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, nepagrįstai konstatuota, kad už žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ iÅ¡ esmės atsakingas tretysis asmuo, taip pat sukeltos abejones jo, kaip ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmų, priimant su įmonės turtu susijusius sprendimus, pagrįstumu. Tokiu bÅ«du pažeidžiamos trečiojo asmens teisės, jam kyla atsakomybė tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesÄ

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų

teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VÄ® Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Å io civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ taip, kad jis neturi bÅ«ti priemonė dar

kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesÄ . Vienas iÅ¡ proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio

1 dalies 7 punkte, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų. Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat

bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

Teisėjų kolegijos nuomone, proceso atnaujinimas CPK

366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu ir atnaujintos bylos nagrinėjimas savaime nereiÅ¡kia, kad tuo konstatuojamas į bylos nagrinėjimÄ neįtraukto asmens, Å¡iuo atveju trečiojo asmens, teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas. Jei iÅ¡nagrinėjus atnaujintÄ bylÄ ir nustačius, kad teismo iÅ¡vados dėl buvusio neįtrauktu į bylos nagrinėjimÄ trečiojo asmens teisių ar pareigų yra pagrįstos, pagrindo naikinti ankstesnį teismo sprendimÄ nėra (CPK

371 straipsnio 1 dalis).

Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos

31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, jog vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – prieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiÅ¡kinti vien lingvistiÅ¡kai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali bÅ«ti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iÅ¡ teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ nekaltumo prezumpcija bus pažeista, jeigu valstybės pareigÅ«no teiginys, be kita ko, ir teismo sprendimas iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, kad asmuo yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymÄ . Pakanka, kad (net nesant jokių formalių iÅ¡vadų) bÅ«tų tam tikri samprotavimai, leidžiantys manyti, jog pareigÅ«nas laiko kaltinamÄ jį asmenį kaltu (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, § 41; Panteleyenko v. Ukraine, no. 11901/02, judgement of 29 June 2006, § 67; Vassilios Stavropoulos c. Grece, no. 35522/04, arret du 27 septembre 2007, § 35). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nuosekliai pabrėžiama pareigÅ«nų žodžių pasirinkimo svarba teiginiuose, iÅ¡sakytuose iki asmuo dar nebuvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (Daktaras v. Lithuania, § 41; Diamantides c. Grece, no. 71563/01, arret du 19 mai 2005, § 48); tačiau ar pareigÅ«no teiginys pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ , turi bÅ«ti nuspręsta konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas teiginys, kontekste (Daktaras v. Lithuania, § 43). Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima ne tik tuos atvejus, kai pareiÅ¡kėjas turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusÄ , t. y.

neapsiriboja vykstančiu baudžiamuoju procesu (Vassilios Stavropoulos c. Grece, § 35; Taliadorou and Stylianou v.

Cyprus, nos. 39627/05 and 39631/05, judgement of 16 October 2008, § 25). Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis apima ir teisminius procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieÅ¡ asmenį buvo nutrauktas arba asmuo iÅ¡teisintas (Panteleyenko v. Ukraine, § 67). Ä®tarimų dėl kaltinamojo nekaltumo iÅ¡reiÅ¡kimas galimas, kol baudžiamasis procesas nepabaigtas priimant sprendimÄ dėl kaltinimo esmės, tačiau rėmimasis tokiais įtarimais nebėra priimtinas iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui tapus galutiniu (Sekanina v. Austrija, no. 13126/87, judgement of 25 August 1993§ 30).

 Trečiojo asmens

V. G. nuomone, jo nekaltumo prezumpcijÄ pažeidžia Å¡ie Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario

5 d. nutarties teiginiai: „1995 m. gegužės 15 d. vieninteliam UAB „Naujapilė“ akcininkui ir administracijos vadovui V. G. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 329 straipsnyje, padarymo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „Naujapilė“ direktoriumi, neturėdamas leidimo vykdė finansines operacijas – ne mažiau kaip 50 kartų iÅ¡ privačių asmenų, sudarinėdamas kreditines sutartis paėmė daugiau kaip 280 000 JAV dolerių“, „Sudarydamas sutartis V. G. kreditoriams aiÅ¡kino, kad pinigai renkami komercinei ir Å«kinei veiklai vystyti UAB „Naujapilė“. V. G. gautus iÅ¡ fizinių asmenų pinigus įtraukė į UAB „Naujapilė“ apskaitÄ . Nuo 1994 m. rugpjūčio mėn. V. G. nustojo mokėti kreditoriams palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti kreditus, motyvuodamas sunkia ekonomine situacija (baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, t.1, b.l. 5-6). Kreditai buvo imami tiek V. G. , tiek UAB „Naujapilė“ vardu“, „Kolegijos nuomone, UAB „Naujapilė“, sudarydama sÄ lygas jos direktoriui skolintis iÅ¡ asmenų pinigines lėšas, vieÅ¡ai skelbdama, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta, nors neturėjo teisės užsiimti minėta veikla, sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti ir kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o Å¡ioms imtis priemonių galimiems civiliniams

ieÅ¡kiniams užtikrinti“, „V. G. nusikalstami veiksmai sÄ lygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo

pareigÅ«nų veiksmus, taigi ir Å¡ių veiksmų padarinius, t.y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimÄ â€œ.

Teisėjų kolegijos manymu, vertinant, ar aukščiau

iÅ¡dėstyti teiginiai pažeidžia trečiojo asmens V. G. nekaltumo prezumpcijÄ , bÅ«tinÄ atsižvelgti į

visÄ nutarties turinį bei jos priėmimo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta Å¡ioje byloje, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylÄ perduodamas iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjantis teismas turi iÅ¡samiai tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės kaltų veiksmų jai vykdant finansines operacijas su užsienio valiuta. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje bÅ«tent tai ir darė (CPK 362 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatė teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumÄ , ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ patirtos žalos dydį ir aiÅ¡kinosi, kokiÄ Ä¯takÄ Å¾alos atsiradimui turėjo pačios ieÅ¡kovės, veikusios per savo vadovÄ V.

G. , veiksmai. Atlikdamas Å¡iÄ analizę, teismas rėmėsi ir baudžiamosios bylos duomenimis, įskaitant joje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad nurodyti baudžiamosios bylos duomenys aptariamoje civilinėje byloje laikytinais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos teismas privalo įvertinti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis).

Aptariamos nutarties loginė bei teisinė analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nutarties motyvais bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta jÄ priėmusio teismo nuomonė, jog tretysis asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo baudžiamosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas analizavo trečiojo asmens, kaip ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmus civilinėje byloje nagrinėtų teisinių santykių kontekste ir civilinės teisės aspektu. Trečiojo asmens neteisėtais buvo įvardinti veiksmai, dėl kurių teisėsaugos institucijos pradėjo baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Taigi tretysis asmuo traktuotas ne kaip nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, o kaip asmuo, kurio padaryti veiksmai baudžiamojo persekiojimo pradžios momentu leido įžvelgti tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens veiksmų vertinimas kaip neteisėtų civilinės teisės prasme yra Å¡ioje civilinėje byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų teisinis kvalifikavimas, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip naujų faktinių aplinkybių nustatymas. Kartu pažymėtina, kad pats aptariamos apeliacinės instancijos teismo teiginys „V.

G. nusikalstami veiksmai sÄ lygojo [...]“, nėra teisiÅ¡kai korektiÅ¡kas, tačiau, minėta, jis turi bÅ«ti vertinamas visos nutarties kontekste. Todėl Å¡is iÅ¡sireiÅ¡kimas, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia aukščiau padarytų iÅ¡vadų.

Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties motyvai nepažeidžia trečiojo asmens V.

G. nekaltumo prezumpcijos.

Dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo civilinės teisės aspektu

Tretysis asmuo V. G. taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti neteisėtais ir civilinės teisės prasme, nes tam padaryti byloje nėra jokių įrodymų, taip pat nebuvo atliktas juridinio asmens valdymo organo veiklos tyrimas. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Civilinėje teisėje, prieÅ¡ingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Neteisėtais veiksmais laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiÅ¡kia nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d.

nutartyje neteisėtus ieÅ¡kovės UAB „Naujapilė“, veikusios per savo vadovÄ V. G. , veiksmus konstatavo

teisiÅ¡kai kvalifikuodamas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu dėl galimai 1961 m. BK 329 straipsnyje numatyto nusikaltimo – operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimo – padarymu. Tai, kad baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo nutraukta dėl veikos dekriminalizavimo, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas buvo pripažinęs V. G. kaltu dėl jos padarymo, nereiÅ¡kia, kad trečiojo asmens veiksmai buvo teisėti civilinės teisės aspektu. Trečiojo asmens argumentai, kuriais apeliuojama į baudžiamojoje byloje nustatytų veiksmų dekriminalizavimo aplinkybes ir įmanomas įvairias veikos dekriminalizavimo teisines pasekmes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų trečiojo asmens veiksmų fakto, taip pat nepaneigia civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo pareigos atsižvelgti į Å¡ių procesinių sprendimų duomenis bei jais remtis. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje padarytas iÅ¡vadas dėl trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo civilinės teisės aspektu. Pažymėtina, kad didelis trečiojo asmens nerÅ«pestingas aptariamų aplinkybių kontekste konstatuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal V. G. ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas, kuriuo remiasi tretysis asmuo, yra skirtas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas (CK 2.124 straipsnis). Todėl, sprendžiant, ar ieškovės UAB „Naujapilė“, veikusios per V. G. , veiksmai neprisidėjo prie žalos jai atsiradimo, minėtas institutas civilinėje byloje buvo pagrįstai netaikytas.

Dėl civilinės atsakomybės perkėlimo trečiajam asmeniui

Trečiojo asmens V. G. teigimu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimÄ iÅ¡ esmės lėmė trečiojo asmens veiksmai, jam kyla civilinė atsakomybė tiek prieÅ¡ įmonę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius, kas taip pat pažeidžia trečiojo asmens teises.

Minėta, proceso atnaujinimas byloje savaime nereiÅ¡kia, kad bus pakeistas ar panaikintas ankstesnis teismo sprendimas (nutartis). Atnaujinus procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, trečiajam asmeniui suteikiama teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nuo pat pradžių, sudarant galimybę paneigti jam nepalankius ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) motyvus. IÅ¡nagrinėjus atnaujintÄ bylÄ ir nustačius, kad teismo iÅ¡vados dėl buvusio neįtrauktu į bylos nagrinėjimÄ trečiojo asmens teisių ar pareigų yra pagrįstos, pagrindo naikinti sprendimÄ nėra (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Dėl Å¡ios priežasties nurodytas V. G. motyvas laikytinas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu.

Dėl žalos dydžio nustatymo

Tretysis asmuo V. G. savo atsiliepime taip pat nurodo, kad bylÄ

nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė pripažinti žala ieškovės UAB „Naujapilė“

turėtas iÅ¡laidas dėl areÅ¡tuoto turto saugojimo, negalėjimo disponuoti nekilnojamuoju turtu bei, apskaičiuodami areÅ¡tuoto turto nuvertėjimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į infliacijÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais teiginiais nesutinka.

Minėta, proceso atnaujinimas negali tapti priemone dar kartÄ pasibylinėti. Trečiajam asmeniui nenurodžius naujų aplinkybių ir nepateikus esminių įrodymų, paneigiančių teismų procesinių sprendimų iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžiu, analogiÅ¡ki anksčiau Å¡ioje byloje nagrinėtiems motyvai nesudaro pagrindo abejoti teismų iÅ¡vadų pagrįstumu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens argumentus dėl esÄ neteisingo žalos dydžio nustatymo.

Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėję teismai nepažeidė trečiojo asmens nekaltumo prezumpcijos, kitų jo teisių. Tai, kad teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, su kuriomis nesutikti pakartotinai iÅ¡nagrinėjus bylÄ negalima, trečiojo asmens nuomone, yra jam nepalankios, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Å¡iuos sprendimus. Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, pateikta pakankamai motyvų nutartyje padarytoms teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:

Danutė Gasiūnienė

Vigintas Višinskis

Egidijus Žironas