2021-08-04 Nr. AB-15448-3-61-3-03883-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-424-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03883-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B. T., viešoji įstaiga „Laisvės TV“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi buvo priimta pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) teismui pateikto skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2020 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. Sp-254 „Dėl akcijų „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai?“ 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą, kuriuo nuspręsta nepripažinti, kad, apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2020 m. balandžio 9 d. pasirašė dekretą Nr. 247 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų,“ kuriuo paskelbė eilinius Seimo rinkimus 2020 m. spalio 11 d. (toliau – ir Seimo rinkimai). Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. balandžio 10 d.;

Pareiškėjas buvo Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kuris registruotas Komisijos nario 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. PK1-2020LRS-S43. Pareiškėjas Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje kėlė 140 kandidatų, taip pat po vieną kandidatą 35 vienmandatėse rinkimų apygardose. Seimo rinkimuose rinkimų teisę turėjo 2 457 722 į rinkėjų sąrašus įrašyti rinkėjai, o rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje dalyvavo 1 175 026 rinkėjai (47,81 proc.). Šešių politinių partijų (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Laisvės partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio) kelti kandidatai sąrašai surinko daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų;

Pareiškėjas Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo 56 386 rinkėjų balsus, t. y. 4,80 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, t. y. 2 367 rinkėjų baisais mažiau (58 752 – 56 386) nei reikėjo surinkti;

Komisija 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 “Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ patvirtino ir paskelbė oficialius Seimo rinkimų rezultatus;

Pasibaigus balsavimui, Komisija 2020 m. spalio 31 d priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė nepripažinti, kad, apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 3-110 (1.2) “Dėl akcijų „Viso gero, Voldemortai“ ir „Viso gero, Valdemarai ?“ (toliau – ir Pažyma), kuria pasiūlyta, be kita ko: pripažinti, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis; kreiptis į Seimą, kad butų svarstoma būtinybė reglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą politinėje kampanijoje, numatant finansavimo šaltinius, deklaravimo ir žymėjimo prievolę bei galimą išlaidų limitą;

Komisija Sprendime nukrypo nuo Pažymos, ir, priešingai nei buvo konstatuota Pažymoje, nepripažino, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis;

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tiek A. T., tiek ir viešoji įstaiga „Laisvės TV“ (toliau – ir Laivės TV) nėra politinės kampanijos dalyviai, todėl Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies išlyga dėl sutrumpinto 7 dienų apskundimo termino nėra taikoma;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 1 dalimi, Komisijos Sprendimas tiesiogiai palietė pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę (teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose ir būti išrinktam), nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių A. T. ir Laisvės TV veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir neteisėtos politinės reklamos skleidimo, buvo pažeista pareiškėjo ir jo narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus, dėl ko pareiškėjas rinkimuose nesurinko 5 proc. nuo dalyvavusių rinkimuose rinkėjų, t. y. gavo 2 367 rinkėjų balsais mažiau, nei reikėjo surinkti, kad dalyvautų mandatų dalybose daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o taip pat dėl neigiamos politinės reklamos, kurią vykdė A. T. ir Laisvės TV, pareiškėjo atstovai buvo blogiau įvertinti rinkėjų ne tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir vienmandatėse rinkimų apygardose ir pažeidė pareiškėjo teisę į teisingus ir sąžiningus rinkimus;

A. T. ir Laisvės TV aktyvi politinė kampanija, nukreipta prieš pareiškėją, tęsėsi iki 2020 m. spalio 11 d. rinkimų, o taip pat vyko, nepaisant rinkimų įstatymų reikalavimų, ir rinkimams tebevykstant. Laikraščio leidybai ir kitiems reikalams Laisvės TV atidarė specialią sąskaitą, rinkiminės kampanijos metu Laisvės TV 300 000 tiražu išleido politinės reklamos tikslais laikraštį „Viso gero, Valdemarai?“ (toliau – ir leidinys), kuriame buvo skelbiama išskirtinai pareiškėją, jo narius ir vadovą V. T. diskredituojanti medžiaga: teigiama, kad partijos tikslas išgyventi kiršinant lietuvius su lenkais, kad partijos lyderių pasisakymai yra prorusiški ir nukreipti prieš Lietuvos interesus ir kita. Leidinyje nurodomi skelbimai, iš kurių turinio seka, kad pareiškėjas perka balsus, teigiama, kad gali padėti laimėti valstybės viešuosius pirkimus už užmokestį ir dar kitokiais būdais tyčiojamasi iš pareiškėjo bei jo pirmininko. Leidinys platinamas buvo 27 didžiausiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Vilniaus kraštą, internete;

Pareiškėjas Seimo rinkimų kampanijos metu pateikė Komisijai iš viso 8 įvairaus pobūdžio skundus, pareiškimus ar pranešimus dėl jo atžvilgiu A. T. ir Laisvės TV vykdytos politinės reklamos: 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl skleidžiamos šmeižikiško pobūdžio informacijos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) bei kitų teisės aktų pažeidimų, registracijos Nr. 1-3614 (toliau – ir skundas I), kuriame prašė užtikrinti, kad rinkimai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais ir garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kampanijų finansavimą ir vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 52 ir 53 straipsnio nuostatomis, taip pat Finansavimo įstatymo 15, 16, 19, 21 ir 23 straipsnių nuostatomis, nedelsiant įvertinti pradėtą neigiamą šmeižto kampaniją prieš politinės kampanijos dalyvį, šios politinės kampanijos organizatorių statusą politinės kampanijos laikotarpiu, planuojamų veiklų finansavimo šaltinius, atskaitomybę ir finansavimo limitų ribų užtikrinimą, deklaruotų kampanijos veiklų atitikimą minėtų įstatymų nuostatoms bei užkardyti galimus įstatymų ir demokratijos procesų pažeidimus;

Pareiškėjo atstovas V. U. 2020 m. spalio 1 d. pateikė Komisijai laišką, registracijos Nr. 1-4132(7.9) (toliau – ir skundas II), kuriame nurodoma: persiunčiu gautą leidinį, kuris platinamas neatlygintinai nepažymėtas, nenurodytas pagal įstatymo nuostatas. Finansavimo šaltinis nenurodytas, nedeklaruotas ir galimai neteisėtas. Prašau imtis veiksmų ir sustabdyti leidinio platinimą ir užtikrinti įstatymo nuostatų laikymąsi politinės kampanijos laikotarpiu;

Pareiškėjas 2020 m spalio 3 d. raštu, registracijos Nr. 1-4128(7.9), persiuntė Komisijai A. T. ir Laisvės TV platintą leidinį, kuris buvo nepažymėtas kaip politinė reklama, o taip pat nedeklaruotas jo finansavimo šaltinis, kuris gali būti neteisėtas arba gautas iš trečiųjų šalių ir dar kartą paprašė įvertinti šią informaciją pagal galiojančius įstatymus kaip šiurkštų rinkimų įstatymų pažeidimą (toliau – ir skundas III);

Pareiškėjo atstovė kandidatė R. P. 2020 m. spalio 6 d. pateikė Komisijai raštą „Dėl galimų Seimo rinkimų ir politinės kampanijos finansavimo pažeidimų, registracijos Nr. 1-4280(7.9), (toliau – ir skundas IV), kuriame nurodė apie žurnalisto A. T. prieš pareiškėją ir jo kandidatus vykdomą agitaciją, kuri nėra žymima kaip politinė reklama, nors pagal turinį atitinka rinkiminę agitaciją ir ja siekiama paveikti rinkėjų valią, ir kad nėra nurodomi platinamos politinės reklamos finansavimo šaltiniai;

Pareiškėjo atstovė 2020 m. spalio 7 d. pateikė Komisijai pranešimą, registracijos Nr. 1-4294(7.9), kuriame prašė „įvertinti, ar nurodyta agitacinė medžiaga nepažeidžia Politinių kampanijų finansavimo įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo bei užkardyti galimus įstatymų bei laisvų ir demokratinių rinkimų principų pažeidimus“ (toliau – ir skundas V);

Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. Komisijai pateikė raštą „Dėl žurnalisto A. T. tendencingai platinamos politinės reklamos“, registracijos Nr. 1-4670(7.9) (toliau – ir skundas VI), kuriame prašė imtis priemonių dėl nepažymėtos politinės reklamos ir kitų pažeidimų;

Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė Komisijai skundą, registracijos Nr. 1-4666(2.10), (toliau – ir skundas VII), kuriame detaliai nurodė pareiškėjo atžvilgiu daromus įstatymų pažeidimus ir prašė panaikinti Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatus;

Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. Komisijai pateikė skundą, registracijos Nr. 1-4730(7.9) (toliau – ir skundas VIII), kuriame nurodė apie nuo rugpjūčio mėnesio A. T. ir Laisvės TV vykdomą kampaniją, siekiant, kad pareiškėjas nepatektų į Seimą, kurios metu Laisvės TV 300 000 tiražu išleido politinės reklamos tikslais laikraštį;

Dėl visų 8 pareiškėjo skundų Komisija priėmė skundžiamą Sprendimą ir sprendimą Nr. Sp-255, kuris yra skundžiamas kitoje byloje;

Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų laisvė nėra absoliuti. A. T. ir Laisvės TV tvirtinimas, kad jie nėra politinės kampanijos dalyviai, todėl jų skleidžiama informacija nėra politinė reklama ir jų atžvilgiu neturi būti taikomi jokie rinkimų įstatymuose numatyti apribojimai politinei kampanijai bei politinei reklamai, yra nepagrįsta. Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalimis, nepriklausomai nuo to, kad žurnalistas A. T. ir Laisvės TV nėra politinės kampanijos dalyviai, rinkimų kampanijos metu jų skleidžiama informacija buvo akivaizdžiai siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojat rinkimuose ir tokia informacija buvo skleidžiama kitos politinės kampanijos dalyvio – Politinės partijos „Laisvės partija“ (toliau – ir Laivės partija) interesais;

Komisija Sprendime turėjo pakankamai argumentų pripažinti, kad neigiama politinė reklama pareiškėjo atžvilgiu buvo skelbiama kitos politinės partijos – Laisvės partijos – interesais, nes Laisvės partijos pasirinktas pavadinimas yra identiškas viešosios informacijos rengėjo bei skleidėjo Laisvės TV ir toks pavadinimas gali klaidinti visuomenę dėl tikrųjų politinės partijos veikimo tikslų;

A. T. ir Laisvės TV itin palankiai atsiliepė apie Laisvės partiją ir apie jos kandidatus, Laisvės TV paskyros 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. ir kt. įrašuose socialiniame tinkle Facebook buvo reklamuojama Laisvės partijos kandidatė E. D., taip pat reklamuojamas jos interviu internete Laisvės TV „YouTube“ kanale. Komisija 300 000 egzempliorių leidinį „Viso gero, Valdemarai“ kvalifikavo kaip politinę reklamą;

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, politine reklama laikoma tiek politinės kampanijos dalyvio, tiek ir valstybės politiko ar politinės partijos vardu ar interesais skleidžiama informacija, kuri gali būti skleidžiama tiek už užmokestį, tiek ir neatlygintinai. Kad informacija būtų pripažinta politine reklama, būtina pagrindinė sąlyga – tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą. Be to, politinės kampanijos laikotarpiu šios reklamos išimtys susiaurėja, tokia reklama nelaikomi tik neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų veiklą;

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 9 dalimis, žurnalisto A. T. ir Laisvės TV vykdoma veikla vertintina kaip politinė kampanija nepriklausomai nuo to, kad jie patys pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį nėra politinės kampanijos dalyviai;

Įvertinus visos A. T. ir Laisvės TV vykdytos rinkiminės kampanijos prieš pareiškėją turinį, intensyvumą, jos vykdymo laiką ir mąstą, sklaidos kanalų įvairovę bei pasiekiamą auditoriją, darytina išvada, kad šia informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją tikslu, kad pareiškėjas nesurinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje 5 proc. rinkėjų balsų, kad rinkėjai balsuotų už tuos kandidatus, kuriuos visokiais būdais palaikė Laisvės TV ir, kad tuo atveju, jeigu rinkėjai nėra neapsisprendę už ką balsuoti, jie gadintų rinkimų biuletenius (balsuodami už Harį Poterį ar už neegzistuojantį kandidatą K.), nes tokiu atveju atitinkamai mažės už pareiškėją atiduodamų balsų skaičius, kuris yra reikalingas, siekiant dalyvauti daugiamandatės apygardos mandatų dalybose;

A. T. ir Laisvės TV rinkiminės kampanijos „Viso gero, Valdemarai“ pateikimo stilius, laikas bei mastas neleidžia jos laikyti įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu apie valstybės politiko veiklą. Tai, kad A. T. ir Laisvės TV atskiras laidas ir leidinį vadina diskusiniais ir tai, kad ne visada yra tiesioginis raginimas balsuoti už to paties kaip Laisvės TV pavadinimo partiją ir jos atstovus, nekeičia politinės kampanijos esmės;

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 18 straipsniu, tiek Laisvės TV, tiek A. T. skleista informacija nebuvo aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos, ji nebuvo pažymėta pagal įstatymo reikalavimus ir joje nebuvo nurodytas lėšų šaltinis;

Tiek A. T., tiek ir Laisvės TV veikla skleidžiant Seimo rinkimų politinės kampanijos metu įvairiomis sklaidos formomis, kuria buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose – nebalsuoti už pareiškėją ir atskirus jos narius, yra laikoma politine reklama (Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis);

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, A. T. ir Laisvės TV neatlygintinai įvykdyta Seimo rinkimų politinės kampanijos metu rinkiminė akciją „Viso gero Valdemarai“, kuri apima ne tik 300 000 leidinio nemokamą dalijimą rinkėjams, bet taip pat ir kitus informacijos skleidimo būdus, Komisijos turėjo būti įvertinta kaip auka Laisvės partijai Finansavimo įstatymo prasme;

Pagal Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Ginčo atveju visos politinės kampanijos „Viso gero, Valdemarai“ (įskaitant tiek leidinį, tiek ir kitas informacijos sklaidos formas, nurodytas šiame skunde) buvo apmokėtos arba perduodamos kaip nemateriali auka politinės kampanijos vykdytojų, t. y. A. T. ir Laisvės TV, t. y. iš juridinio asmens Laisvės TV sąskaitos, bet ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, nes tokia sąskaita nebuvo deklaruota. Tokiu būdu Komisija privalėjo nuspręsti, kad, kaip buvo nurodyta Pažymos rezoliucinės dalies 2 punkte, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis;

Komisija Sprendime pripažino politine reklama tik dalį informacijos, kuria politinės kampanijos metu skleidė A. T. ir Laisvės TV, t. y. tik leidinį „Viso gero, Valdemarai?“, nors pareiškėjas buvo pateikęs Komisijai įrodymus ir prašė ištirti ir nustatyti politinės reklamos, kuri buvo skleidžiama ir kitais sklaidos kanalais, teisėtumą;

Pažymos rezoliucinės dalies 2 punktu buvo siūloma pripažinti, kad apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, tačiau Komisija Sprendimo 2 punktu nusprendė nepripažinti Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Sprendime nėra jokių motyvų, todėl pažeistos Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos;

Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, iš Pažymos punkto matyti, kad politinei kampanijai aukojo fiziniai asmenys, kurių asmens duomenis Laisvės TV atsisakė atskleisti, ir kad didesnė dalis suaukotų lėšų buvo didesnė, nei 12 Eur, o vidutiniškas kiekvienos aukos dydis yra 32,33 Eur;

Politinė neigiama pareiškėjo reklama buvo skleidžiama, naudojant juridinio asmens Laisvės TV teikiamas paslaugas – transliuojant internete you tube platformoje šios televizijos sukurtas laidas. Ši internetinė televizija yra finansuojama iš labdaros ir paramos būdu gaunamų lėšų, yra įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje paramos gavėja, tačiau pagal Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio nuostatas paramos gavėjų gautos lėšos negali būti naudojamos politinėms kampanijoms, todėl Laisvės TV politinei reklamai naudojo neleistinas lėšas;

Nors Pažymos 59 punkte yra nurodoma, kad 2020 m. spalio 11 d. Seimo daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatų sąrašą kėlusios politinės partijos politinės kampanijos išlaidų limitas yra 1,2 mln. eurų, o nustatytos Laisvės TV leidinio leidybos ir platinimo išlaidos sudaro 14 844,57 Eur arba 1,24 proc. išlaidų limito, tačiau leidinio leidimas ir platinimas – tai tik nedidelė neigiamos politinės reklamos, kurią sukūrė ir platino A. T. ir Laisvės TV, dalis. Komisija neištyrė ir neįvertino kitos tokios reklamos dalies, dėl kurios skundėsi pareiškėjas: Laisvės TV laidų, videofilmo, įrašų socialiniame tinkle ir pan.;

Iš Komisijos protokolo Nr. P-38 matyti, kad 2020 m. spalio 21 d. posėdyje priimant skundžiamą Sprendimą iš viso dalyvavo 10 Komisijos narių. Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs A. T. Komisijos nariui V. U. pareiškė nušalinimą ir Komisijos narių daugumos balsais (2 – susilaikė, 2 – prieš ir 5 – už) nuo sprendimo priėmimo buvo nušalintas Komisijos narys V. U.;

Priimant Sprendimą nebuvo Komisijos įstatyme numatytų nusišalinimo pagrindų, tačiau be teisinio pagrindo nuo sprendimo nagrinėjimo buvo nušalintas Komisijos narys V. U.. Komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti visi atvejai, kada Komisijos narys negali dalyvauti svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su jį pasiūliusia partija, tačiau analizuojama situacija į tokių atvejų ratą nepatenka, todėl Komisijos narys V. U. nepagrįstai buvo nušalintas nuo ginčijamo Komisijos Sprendimo priėmimo. Todėl Sprendimas priimtas neteisėtos sudėties Komisijos ir pažeidžiant Komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuri užtikrina Komisijos nariui V. U. teisę dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pasakyti savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, balsuoti, rengti Komisijos sprendimų bei kitų dokumentų projektus.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

Sprendimo teisiniai pagrindai yra Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 6 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis, sudėtinė Sprendimo dalis yra Pažyma, kurioje nurodytos Sprendimui priimti reikalingos faktinės aplinkybės, teisinis vertinimas ir motyvai, todėl jais turi būti vadovaujamasi vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą;

Pažymoje buvo suformuluotos 5 išvados: 1) pripažinti, kad leidinys „Viso gero, Valdemarai?“ yra laikytinas neigiama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politine reklama; 2) pripažinti, kad, apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis; 3) nelaikyti šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu 2 punkte nurodyto pažeidimo; 4) perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai nagrinėti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus surinktą tyrimo medžiagą su prašymu įvertinti Laisvės TV ir A. T. skleistą informaciją apie akcijas „Viso gero, Valdemarai?“ ir „Viso gero, Voldemortai“ pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 25, 26, 27, 28 straipsnius ir pateikti Komisijai sprendimą; 5) kreiptis į Seimą, kad būtų svarstoma būtinybė reglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą politinėje kampanijoje, numatant finansavimo šaltinius, deklaravimo ir žymėjimo prievolę bei galimą išlaidų limitą;

Ne visos Pažymoje suformuluotos išvados buvo patvirtintos Sprendime, kadangi Pažymoje nurodytos išvados – tai suformuluoti projektiniai pasiūlymai Komisijai, kurie jai nėra privalomi. Komisija 2020 m. spalio 31 d. posėdyje balsavo dėl kiekvieno iš pasiūlymų. Balsuojant dėl Sprendimo 2 punkto balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: už – 0, prieš – 5, susilaikė – 4, todėl šiam punktui nepritarta, dėl ko, nepripažinus pažeidimo, balsavimui nebuvo teikiamas 3 punktas, kuris buvo susijęs su 2 punktu;

Komisija sprendimą turi teisę priimti pagal kompetenciją vadovaudamasi Komisijos įstatymu ir Finansavimo įstatymu. Vadovaujantis Komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, įvertinus Laisvės TV ir A. T. veiklą, jokie teisės pažeidimai nebuvo konstatuoti, o pareiškėjas skunde nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti Sprendimo 2 punktą;

Komisija Sprendimo 2 punkte nusprendė nepripažinti Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes tokia prievolė pagal įstatymą yra nustatyta tik politinės kampanijos dalyviams. Minėtas įstatymas nereguliuoja trečiųjų asmenų finansinės veiklos, tačiau apibrėžia reikalavimus skleidžiamai politinei reklamai, todėl nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimas priimtas be motyvų. Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, 16 straipsniu, Komisija Pažymoje nenustatė, kad buvo propaguojama Laisvės partija;

V. U. į Komisiją buvo paskirtas pareiškėjo teikimu. Be to, jis pats asmeniškai 2020 m. spalio 1 d. pateikė skundą Komisijai dėl ginčo klausimo. Todėl jo dalyvavimas posėdyje būtų reiškęs, kad jis pats nagrinėja savo pateiktą skundą dėl jį į pareigas pasiūliusios politinės partijos. Komisiją Sprendimą priėmė teisėtai, nes priimant jį dalyvavo 9 Komisijos nariai, buvo kvorumas;

Komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė Įstatymą, nustatė visas Sprendimui priimti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukė (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo 2 punkto, kuriuo Komisija nusprendė nepripažinti, kad, Laisvės TV apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Sprendimo punktu ir teigia, kad Laisvės TV politinei reklamai naudojo neleistinas lėšas. Atsakovo atstovai teigia, jog pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo skųsti Sprendimo 2 punkto.

Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jiems pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi ABTĮ numatytas teises ir pareigas, tuo pačiu ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą, kontekste pažymėjo, kad nors klausimas dėl Laisvės TV politinės reklamos lėšų vykusių Seimo rinkimų metu buvo svarstomas pareiškėjo skundo pagrindu, tačiau Sprendimo 2 punktas, kuriuo nuspręsta nepripažinti, kad Laisvės TV apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, susijęs tik su trečiojo suinteresuoto asmens Laisvės TV teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs atsakovei skundą, o pastarasis į pateiktą skundą nebūtų reagavęs, pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus galėtų skųsti, nes būtų šios administracinės procedūros dalyvis. Tačiau šiuo atveju atsakovas, nusprendęs nepripažinti, kad Laisvės TV pažeidė Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nesprendė, todėl šiuo atveju ar patenkinus, ar atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijama Sprendimo dalis – 2 punktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartyje, vadovaudamasis ABTĮ 24 ir 25 straipsniais ir 33 straipsniu, nusprendė, kad pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą bei pradėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Komisijos Sprendimo 2 punkto, kuriuo nuspręsta nepripažinti, kad, apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, panaikinimo. Tačiau skundžiama nutartimi dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, nusprendė priešingai, t. y. kad pareiškėjo ginčijamas Komisijos sprendimo 2 punktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu;

Skundžiama nutartis yra formali, o joje suformuluota išvada nepagrįsta bei logiškai ydinga. Komisijos Sprendimas, įskaitant jo 2 dalį, turi tiesioginę įtaką pareiškėjo pasyviajai rinkimų teisei, nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių asmenų (A. T., Laisvės TV) veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir politinės reklamos skleidimo, pažeidžiant rinkimų įstatymų teisės normas, buvo pažeista šios politinės partijos ir jos narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus (Sąjunga buvo blogiau įvertinta rinkėjų);

Teismo išvada, kad keliamas ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, paneigiama pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą ir nešališką teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2021, kontekste pareiškėjas su skundu kreipėsi ne tik dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, bet ir dėl Finansavimo įstatymo pažeidimų, todėl toks skundas priskirtinas apygardos administracinio teismo kompetencijai. Tokia apskundimo tvarka nurodyta ir Komisijos Sprendime. Be to, A. T. ir Laisvės TV dėl to paties Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat yra padavę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris buvo priimtas nagrinėti ir byla šiuo metu yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šioje byloje pareiškėjas teismo įtrauktas trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, kartu pripažįstant, kad pareiškėjas turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl Komisijos Sprendimo;

Teismo išvada, kad pareiškėjas, pateikęs skundą Komisijai dėl jo atžvilgiu rinkimų metu naudotos neteisėtos politinės reklamos yra administracinės procedūros dalyvis ir kad jis turėjo teisinį suinteresuotumą ir teisę Komisijai apskųsti rinkimų kampanijos metu vykusius teisės aktų pažeidimus, bei tuo pačiu metu teismo išvada, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir nėra administracinės procedūros dalyvis, nes Komisija jo skundo nepatenkino, yra nesuderinamos. Pareiškėjo skundas dėl jo atžvilgiu rinkimų metu naudotos neteisėtos politinės reklamos patenka į ABTĮ įtvirtintą administracinio teismo kompetenciją;

Nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus 2020 m. rugsėjo 21 d. gautą pareiškėjo atstovės rinkimams prašymą (pranešimą), taip pat ištyrus pareiškėjo narių ir atstovų vėliau pateiktus pranešimus, skundus, kurių pagrindu buvo priimta Pažyma, kurioje nustatyti Finansavimo įstatymo pažeidimai;

Teismas nepateikė jokių savarankiškų byloje suformuotų teisinių argumentų, neišanalizavo pareiškėjo skundo pateiktų motyvų, o tik nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojamos VAĮ įtvirtintos administracinės procedūros dalyvių teisės ir pareigos. Tačiau konkrečiu atveju pareiškėjas vadovavosi ne vien VAĮ, bet žymiai platesniu teisiniu pagrindu – nurodė visą eilę įvairių rinkimų įstatymų pažeidimų. Pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas pareiškėjas yra politinės kampanijos dalyvis ir bet koks kliudymas jam pasinaudoti rinkimų teise yra grubus rinkimų įstatymų pažeidimas, įskaitant neteisėtą finansavimą, kurio faktu skundėsi pareiškėjas Komisijai;

Pareiškėjas, pateikęs skundus Komisijai dėl įvairių rinkimų įstatymų pažeidimų Seimo rinkimų metu, dėl kurių buvo grubiai pažeista jo rinkimų teisė, yra administracinių procedūrų dalyvis ir turi teisę kreiptis į teismą dėl priimtų Komisijos sprendimų teisėtumo.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo teiginiai, kad neva ir dėl Komisijos Sprendimo 2 punkto buvo pažeista jo teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus (Sąjunga buvo blogiau įvertinta rinkėjų), nėra pagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis;

Pareiškėjas siekia spręsti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų rezultatų legitimumo klausimą ir su tuo susijusią jo teisę kreiptis į teismą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutiktina, kad pareiškėjo teisė kreiptis į teismą buvo paneigta tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas viešame teismo posėdyje, dalyvaujant proceso dalyviams. Bylos dalykas yra Sprendimo 2 punktas, tačiau pareiškėjas siekė išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką ir bylą nagrinėti platesne apimtimi, išeinant už administracinio ginčo nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė nustatęs, kad skundžiamas Komisijos Sprendimo 2 punktas, kuriuo nuspręsta nepripažinti, jog apmokėjus politinės reklamos išlaidas ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų, buvo pažeista Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o yra susijęs tik su trečiojo suinteresuoto asmens Laisvės TV teisėmis ar įstatymų saugomais interesais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą; nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Taigi, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo skundžiamo Komisijos Sprendimo 2 punkto turinį, matyti, kad juo iš esmės pasisakyta dėl Laisvės TV politinės reklamos išlaidų apmokėjimo ne iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų teisėtumo Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų kontekste. Skundžiamame Komisijos Sprendimo punkte nėra įvardintas pareiškėjas, jam nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai ir (ar) patvarkymai, netaikytos poveikio priemonės. Taigi pripažintina, kad pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme iš esmės neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Komisijos Sprendimo 2 punkto, nes jam dėl šios Komisijos Sprendimo dalies priėmimo nėra kilusios jokios materialinės ir (ar) procesinės teisinės pasekmės.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Komisijos Sprendimo 2 punktas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo pasyviajai rinkimų teisei, nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių asmenų veiksmų (neteisėtos politinės kampanijos ir politinės reklamos skleidimo), pažeidžiant rinkimų įstatymų teisės normas, buvo pažeista šios politinės partijos ir jos narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus (Sąjunga buvo blogiau įvertinta rinkėjų). Tokiais argumentais pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl rinkimų teisėtumo Rinkimų įstatymo nuostatų kontekste, nors skundžiamame Komisijos Sprendimo 2 punkte šiuo aspektu nepasisakyta.

Tiesioginio pareiškėjo suinteresuotumo šios administracinės bylos baigtimi nepagrindžia ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl to paties Komisijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris buvo priimtas nagrinėti ir šioje byloje pareiškėjas teismo įtrauktas trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu. Nustatyta, kad pareiškėjo akcentuojamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1320-535/2021 yra ginčijamos Komisijos Sprendimo 1 ir 3 dalys, tačiau nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl Komisijos Sprendimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje byloje priėmė nagrinėti kitų asmenų skundą dėl to paties Sprendimo, tik kitų Komisijos Sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo suinteresuotumo ginčyti Komisijos Sprendimo 2 punktą.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2021, kuriuo pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo buvo tenkintas ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo bei patikrinama, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, minėtoje nutartyje pasisakė dėl teismų praktikos priskiriant apygardos administracinio teismo kompetencijai bylas pagal asmenų skundus dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimų bei dėl pareiškėjo galimybės tiesiogiai paduoti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, 2021 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė nagrinėjimui pareiškėjo skundo dalį dėl Komisijos Sprendimo 2 punkto panaikinimo, kuriuo nepripažintas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas. Tačiau bylą išnagrinėjęs iš esmės bei pagrįstai nenustatęs pareiškėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Komisijos Sprendimo 2 punkto, tai, kad atmetus / patenkinus pareiškėjo skundą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko bylos baigties teisinį rezultatą, bylą nutraukdamas ABTĮ 103 straipsnio pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, kai turėjo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus bei nesant pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties dalis dėl bylos baigties teisinio rezultato keistina, pripažįstant, kad egzistuoja teisinis pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti – atmesti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą kaip nepagrįstą, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė