Legislator Case Law & Legislation
997f5f9d-1c12-405d-ba2d-5facd0b6fa51 AI generated

997f5f9d-1c12-405d-ba2d-5facd0b6fa51 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 997f5f9d-1c12-405d-ba2d-5facd0b6fa51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Teisėjas Artūras Dilys                                                                 Baudžiamoji byla 1A – 636 – 350 / 2014Proceso Nr. 1-83-1-00509-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10; 2.4.6.3.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

997f5f9d-1c12-405d-ba2d-5facd0b6fa51 · Panevėžio apygardos teismas: padarė jam inkriminuotas veikas, nes tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tame tarpe ir M. K. parodymų viseto, vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Teisėjas Artūras Dilys                                                                 Baudžiamoji byla 1A – 636 – 350 / 2014Proceso Nr. 1-83-1-00509-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10; 2.4.6.3.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,nuteistajam M.

K., jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas :pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

K. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.Priteista iÅ¡ M. K. R. I. 6500 Lt turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas,NUSTATĖ:M. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 29 d., nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, RokiÅ¡kio rajone, K. seniÅ«nijoje, S. kaime, nenustatytu daiktu iÅ¡dauždamas R. I. priklausančio garažo lango stiklo paketÄ 500 Lt vertės jį sunaikino, padarydamas nukentėjusiajam R. I. 500 Lt turtinę žalÄ , pro iÅ¡daužtÄ lango stiklo paketo angÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ - R.

I. priklausantį garaÅ¾Ä , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ , R. I. priklausantį, turtÄ : pusautomatinį suvirinimo aparatÄ 3729,66 Lt vertės, benzininį generatorių “Ferax” 909,09 Lt vertės, elektrinį pakrovėjÄ -užvedėjÄ â€œEnergie 650” 1452,10 Lt vertės, dėl vagystės padarydamas nukentėjusiajam R. I. 6090,89 Lt turtinę žalÄ .Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti, arba skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik abejotinais įrodymais, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi vien kaltinimÄ palaikančiais teiginiais, todėl priėmė neteisingÄ nuosprendį ir nuteisė jį už nusikaltimus, kurių nepadarė.Tai, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo ne nusikaltimo padarymo vietoje, patvirtino liudytojais apklausti M. J., J. L., G. Å .. Nors įvykio vietoje buvo rasta jo kraujo, tačiau jo atsiradimo garaže aplinkybes jis paaiÅ¡kino. Jei bÅ«tų daręs nusikaltimÄ , kraujÄ bÅ«tų paÅ¡alinęs. Atlikus kratÄ jo gyvenamosiose patalpose, jokių nusikaltimo įkalčių pareigÅ«nai nerado, nes jokių daiktų iÅ¡ nukentėjusiojo nepasisavino.Teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo ir administratorės A.

S. parodymais, nes jie tendencingi, yra su jais konfliktavęs dėl darbo užmokesčio. PrieÅ¡ įvykį skambino nukentėjusiajam ir klausė, kada su juo bus atsiskaityta, neatsiskaičius gÄ sdino perduosiantis mokesčių inspekcijai, dėl ko R. I. galimai ant jo supyko. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad jo kaltei pagrįsti įrodymų pakanka, praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, kadangi turi darbÄ , gyvena su drauge, padeda jai iÅ¡laikyti sÅ«nų. Taip pat padeda močiutei, turinčiai sveikatos problemų.

Skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų jo Å¡eima.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja praÅ¡o skundÄ tenkinti, prokuroras - atmesti.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo Å¡iuo aspektu klausimas.BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, t.y. jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ byloje, prerogatyva, tačiau teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Kolegija, patikrinusi bylÄ apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, be kitų įrodymų pagrįsdamas skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistojo M. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, Å¡ių parodymų nepagarsinęs ir neiÅ¡nagrinėjęs teisiamajame posėdyje, pažeidė BPK 301straipsnio 1 dalies nuostatÄ , tačiau Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes apeliacinės instancijos teisme jis buvo paÅ¡alintas, apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti ir apeliantui suteikta galimybė dėl jų duoti paaiÅ¡kinimus.Kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M.

K. padarė jam inkriminuotas veikas, nes tokia išvada visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tame tarpe ir M. K. parodymų viseto, vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Nuteistasis M. K. savo skunde nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, dėl kurios skundžiamame nuosprendyje nebÅ«tų pasisakęs pirmosios instancijos teismas ar kuri, priimant nuosprendį, nebÅ«tų žinoma, todėl pakartotinė tų pačių įrodymų analizė ir analogiÅ¡kų, deklaratyvių apelianto versijų kvestionavimas – kad jis R. I. turto negrobė, o jo kraujo pėdsakų garaže galimai likę iÅ¡ anksčiau, nurodant tuos pačius ir skundžiamame nuosprendyje pateiktus aiÅ¡kius argumentus, neturi loginės prasmės. Pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis, įrodymai baudžiamajame procese yra bet kokie įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Å ioje byloje M.

K. viso proceso metu savo kaltę neigė ir, pagrįsdamas savo alibi, nurodė kur ir su kuo jis buvo vagystės iÅ¡ R. I. garažo metu, t.y. jis parodė, kad tÄ dienÄ su J. L. ir G. Å . buvo Latvijoje, grįžęs vėlai vakare buvo K. miestelyje vykusioje Å¡ventėje, jo kraujo įvykio vietoje radimÄ paaiÅ¡kino tuo, kad jis prieÅ¡ keletÄ dienų iki įvykio buvo nuvykęs į nukentėjusio Å«kį atsiimti savo daiktų ir padėdamas M. J. kelti skardas susižalojo rankÄ . Å ie apelianto parodymai apylinkės teismo nuosprendyje taip pat įvertinti bylos įrodymų viseto kontekste.

Jų prieÅ¡taringumÄ patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai, apraÅ¡yti skundžiamame nuosprendyje. IÅ¡ apelianto telefoninių skambučių iÅ¡klotinės analizės matyti, kad 2013-11-29 jo telefonas visÄ dienÄ buvo prisijungęs prie RokiÅ¡kio ir Zarasų rajone esančių bazinių stočių, laikotarpyje nuo 17.36 val. iki 18.02 val. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, esančios RokiÅ¡kio raj. K. sen., P. k.Nors liudytojas M. J. patvirtino apelianto nurodomÄ aplinkybę, kad pastarasis buvo atvykęs į R.

I. Å«kį atsiimti savo daiktų ir padėdamas traukti skardÄ susižalojo rankÄ , tačiau teigė, kad tai buvo 2013 metų lapkričio 24-25 dienomis ( b.l. 164). Tuo tarpu liudytojas M. N. apklausiamas parodė, kad į garaÅ¾Ä , kuriame jis dirba sargu, jis užeina kiekvienÄ dienÄ , kraujo dėmės galėjo atsirasti bÅ«tent 2013 metų lapkričio 29 d. (penktadienį), nes įvykio iÅ¡vakarėse jis jokių kraujo dėmių nematė ( b.l. 162-163)  BÅ«tent pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtų bei nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visetas – paties M.

K., nukentėjusiojo R. I., liudytojų M. N., E. M., M. J., J. L. ir G. Å . parodymai, duomenys, gauti įvykio vietos apžiÅ«ros metu, specialistų iÅ¡vados, telefonų veikimo atitinkamose zonose analizė, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto parodymai apie jo buvimo vietÄ nusikaltimo padarymo metu ir jo kraujo atsiradimo nusikaltimo padarymo vietoje aplinkybės, o tuo pačiu ir apelianto versijÄ dėl Å¡ių aplinkybių tariamai patvirtinantys J. L., G. Å ., M. J. bei G. M. parodymai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, todėl jais visiÅ¡kai pagrįstai nesivadovauta.

Taigi, pirmos instancijos teismo nuosprendyje neginčytinai nustatyta faktinių aplinkybių grandinė verčia daryti vienintelę logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent M. K. padarė jam inkriminuotas veikas – iÅ¡dauždamas ir taip sugadindamas R. I. garažo lango stiklo paketÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä ir iÅ¡ ten pagrobė 6090,89 Lt vertės R. I. priklausantį turtÄ . Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, teisingai įvertino visus surinktus įrodymus ir M.

K. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltei pagrįsti rėmėsi tik jį kaltinančias ir abejotinais įrodymais prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui.Apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės rūšimi, praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

Už BK 187 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , gali bÅ«ti skiriama: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas M. K. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ savo sprendime motyvavo. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumÄ ir padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su Å¡iais apylinkės teismo iÅ¡dėstytais motyvais kolegija visiÅ¡kai sutinka.

Pažymėtina, kad veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis, kaip asmuo, jau bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimÄ , BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymÄ paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M.

K. bausmių dydžius už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, yra anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir paskyrė bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei straipsnių sankcijose numatyti bausmės vidurkiai. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu M. K. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir paskirta apėmimo būdu subendrinta galutinė bausmė ir savo rūšimi, ir dydžiu yra teisingos bei teisėtos.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo skirti Å¡velnesnės rūšies bausmes. Vis tik aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgus į nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, kad nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė jau pasibaigus už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ paskirtos su laisvės atėmimu nenusijusios bausmės laikui, administracine tvarka nebaustas, laisvės atėmimo bausme skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmÄ kartÄ , yra pakankamo pagrindo manyti, kad M.

K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,- n u s p r e n d ė : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti:M.

K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos galutinės subendrintos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti dvejiems metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimÄ ir įmokÄ Ä¯Â nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant M. K. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam R. I. nusikaltimu padarytÄ 6500 litų (1882,53 eurų) žalÄ bei į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯mokėti 5 MGL (650 litų arba 188 eurų) dydžio įmokÄ , taip pat įpareigojimus – per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Algirdas Gaputis              Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                                                                         Bronė Vidzėnienė