2023-10-11 Nr. AB-18120-3-61-3-03103-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1904-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03103-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. R.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Muitinės profsąjunga) 2023 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1P-6451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiajam inspektoriui I. R..

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento generalinis direktorius 2022 m. gruodžio 15 d. pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus I. R. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-71 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius I. R. nuo 2022 m. gegužės 21 d. 07.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 08.00 val. Vilniaus TM Kenos geležinkelio poste buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 5 ir privalėdamas organizuoti bei vadovauti muitiniam tikrinimui pamainoje, stebėti situaciją poste, peržiūrėti išankstines įvežimo / išvežimo deklaracijas, priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo eigos, sužinojęs iš pamainos viršininko R.

M., kad į Kenos geležinkelio postą yra atvykę rizikos požymių turintys vagonai su konteineriais, kuriems reikia atlikti tikrinimą pagal tikrinimo kodą „744“, neskyrė Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) pavedimo atlikti dokumentų tikrinimo užduoties konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal RIKS. Taip pat vyr. inspektorius I. R., nuo 2022 m. gegužės 21 d. 7.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 8.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto darbo vietoje Nr. 9 ir gavęs pavedimą atlikti vagonų su konteineriais Nr. 94497625 (BCDU2172223), Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771) ir Nr. 94256336 (BCDU2172964) muitinį tikrinimą, pagal RIKS patikrinimų Nr. 22LTVG1000IV3051449, Nr. 22LTVG1000IV3051430, Nr. 22LTVG1000IV3051453, Nr. 22LTVG1000IV3051454 ir Nr. 22LTVG1000IV3051433 užduotyse nurodytą tikrinimo būdą „744 - Patikrinti transporto priemones pasitelkus technines priemones“ ir tikrinimo instrukciją, ir šių tikrinimų negalėdamas tinkamai atlikti, nenukreipė įvežimo bendrosiose deklaracijose ENS MRN 22LTVG1000IV0ADAD3, MRN 22LTVG1000IV0ADA17, MRN 22LTVG1000IV0ADB40, MRN 22LTVG1000IV0ADB15, MRN 22LTVG1000IV0ADA41 deklaruotų prekių į kitą muitinės įstaigą tokiam tikrinimui atlikti, t. y. neužpildė PARK (pranešimas apie rizikingą krovinį), dėl to iš Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto vagonai su konteineriais Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771), Nr. 94256336 (BCDU2172964) bei vagonas su konteineriu Nr. 94497625 (BCDU2172223), kuriame buvo nedeklaruotų 760 000 vnt. cigarečių (vertė apie 139 080 Eur), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus muitinio tikrinimo pagal tikrinimo būdą „744“ ir instrukcijas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad savo veika (neveikimu) pareigūnas pažeidė visą eilę teisės aktų. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą, Departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą I. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Departamentas 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. (6.31Mr) 3BE-1420 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjunga nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

5. Atsakovas Muitinės profsąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Muitinės profsąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo nariams ir juos ginti, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė nustatyta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.

7. Atsakovo vertinimu, tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Muitinės profsąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo nariams ir juos ginti nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Raštu būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to Išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, jis veikė pagal kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai. Sprendžiant, ar skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, buvo taikyti ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet toleruojamas muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimas. Iš Išvados akivaizdu, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Komisija rėmėsi tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios aplinkybės.

8. Nurodė, kad siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajam inspektoriui I. R., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 7 d. raštą Nr. 1P-6451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui I. R..

10. Teismas nustatė, kad Departamento generalinis direktorius 2021 m. gruodžio 21 d. pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus I. R. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius I. R. nuo 2022 m. gegužės 21 d. 07.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 08.00 val. Vilniaus TM Kenos geležinkelio poste buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 5 ir privalėdamas organizuoti bei vadovauti muitiniam tikrinimui pamainoje, stebėti situaciją poste, peržiūrėti išankstines įvežimo / išvežimo deklaracijas, priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo eigos, sužinojęs iš pamainos viršininko R.

M., kad į Kenos geležinkelio postą yra atvykę rizikos požymių turintys vagonai su konteineriais, kuriems reikia atlikti tikrinimą pagal tikrinimo kodą „744“ neskyrė RIKS pavedimo atlikti dokumentų tikrinimo užduoties konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal RIKS. Taip pat vyr. inspektorius I. R. nuo 2022 m. gegužės 21 7.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 8.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto darbo vietoje Nr. 9 ir gavęs pavedimą atlikti vagonų su konteineriais Nr. 94497625 (BCDU2172223), Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771) ir Nr. 94256336 (BCDU2172964) muitinį tikrinimą, pagal RIKS patikrinimų Nr. 22LTVG1000IV3051449, Nr. 22LTVG1000IV3051430, Nr. 22LTVG1000IV3051453, Nr. 22LTVG1000IV3051454 ir Nr. 22LTVG1000IV3051433 užduotyse nurodytą tikrinimo būdą „744 - Patikrinti transporto priemones pasitelkus technines priemones“ ir tikrinimo instrukciją, ir šių tikrinimų negalėdamas tinkamai atlikti, nenukreipė įvežimo bendrosiose deklaracijose ENS MRN 22LTVG1000IV0ADAD3, MRN 22LTVG1000IV0ADA17, MRN 22LTVG1000IV0ADB40, MRN 22LTVG1000IV0ADB15, MRN 22LTVG1000IV0ADA41 deklaruotų prekių į kitą muitinės įstaigą tokiam tikrinimui atlikti, t. y. neužpildė PARK (pranešimas apie rizikingą krovinį), dėl to iš Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto vagonai su konteineriais Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771), Nr. 94256336 (BCDU2172964) bei vagonas su konteineriu Nr. 94497625 (BCDU2172223), kuriame buvo nedeklaruotų 760 000 vnt. cigarečių (vertė apie 139 080 Eur), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus muitinio tikrinimo pagal tikrinimo būdą „744“ ir instrukcijas.

11. Išvadoje, atsižvelgus į I. R. tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą (aplaidumas), pasekmes, bei į kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, siūloma Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui I. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12. Teismas nurodė, kad Departamento generalinis direktorius D. Ž. 2023 m. vasario 10 d. rezoliucija siūlymui pritarė.

13. Departamentas 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. (6.31Mr) 3BE-1420 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punktu, paprašė Muitinės profsąjungos duoti sutikimą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui I. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą I. R.. Nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams profesinės sąjungos nariams.

14. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Profesinių sąjungų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ginčo klausimu.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamame Rašte nurodo, kad Departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą. Šiuos atsakovo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus. Skundžiamame Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Atsakovas nurodė, kad nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veiklos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai. Tačiau iš Išvados matyti, kad tarnybinio tyrimo metu buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis nebuvo tikrinami rizikos požymių turintys vagonai su konteineriais, kuriems privalėjo būti atliktos atitinkamos patikrinimo procedūros ir kurių I. R. neatliko. Taip pat pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Išvadoje nurodyta, kad vyriausiojo inspektoriaus I. R. teiginiai, jog vizualiai apžiūrėjus konteineriuose esančius krovinius nekilo įtarimų, vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Išvadoje taip pat nurodoma, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių vyriausiasis inspektorius I. R. nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, nenustatyta.

16. Teismas nurodė, kad skundžiamame Rašte atsakovas analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, jog ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, taip pat, kad Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, jog pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais.

17. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas (išanalizuota, kokiu laiku, kokių privalomų veiksmų pareigūnas neatliko), pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas. Be to, kaip nurodyta Išvadoje, I. R. paaiškinime nurodyti teiginiai dėl transporto priemonių tikrinimo neatitinka teisės aktų nuostatų reglamentavimo, nes teisės aktai nustato, kad yra privaloma paskirti rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje pavedimo atlikti dokumentų tikrinimo užduoties konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje esantį pavedimą, I. R., privalėdamas organizuoti bei vadovauti muitiniam tikrinimui pamainoje, stebėti situaciją poste, peržiūrėti išankstines įvežimo / išvežimo deklaracijas, priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo eigos, minėtų veiksmų neatliko. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Teismas akcentavo, kad I. R. ketinama skirti pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, todėl atsakovo teiginius, kad I. R. bus skiriama neproporcinga nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda I. R. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

20. Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų bei kt. Tačiau atsakovas realiai nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad Muitinės profsąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau atsakovas vertindamas pačią tarnybinio tyrimo procedūrą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, kurie nesusiję su I. R. naryste profesinėje sąjungoje, iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas.

21. Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai trukdo pareiškėjui imtis veiksmų prieš galbūt prasižengusį pareigūną, todėl atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas panaikino pareiškėjo skundžiamą Raštą.

III. 22. Atsakovas Muitinės profsąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

24. Atsakovas akcentuoja, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Atsakovo vertinimu, tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.

25. Atsakovas teigia, kad nepagrįstas tiek teismo, tiek Departamento teiginys, jog profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Muitinės profsąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu.

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, atsižvelgus į susidariusią situaciją, negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalas ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

27. Įvertinus atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Muitinės profsąjunga turėjo pagrindo teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų - profesinės sąjungos narių - persekiojimas. Iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajam inspektoriui I. R., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

28. Atsakovas pažymi, kad Muitinės profsąjunga tiek Rašte, tiek pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą pateikti pastabas dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, pabrėžė aplinkybes, kurios yra esminės siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, kitaip tariant, profsąjunga įrodė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, tuo tarpu darbdavys - Departamentas - nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbdavys turi įrodyti aplinkybes, jog atliktas tarnybinis patikrinimas buvo nešališkas, pagrįstas ir nediskriminacinis profesinės sąjungos nario atžvilgiu, nes darbo teisinių santykių prasme darbdavys yra stipresnioji šalis, todėl įrodyti, kad I. R. yra nediskriminuojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, privalo Departamentas.

29. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl profesinės sąjungos nario I. R. diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad pastarasis yra profesinės sąjungos narys.

30. Nors Muitinės profsąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Muitinės profsąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Mano, kad nei Departamentas, nei teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

31. Atsakovas pažymi, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Diskriminacija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais, t. y. kaip profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje net nėra nurodyta, jog tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu.

32. Departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus.

33. Departamentas savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai parodo atsakovo nuostatą profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per profesinės sąjungos narius. Departamentas nepaneigė profesinės sąjungos pateiktų argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Dėl šios aplinkybės teismo išvada dėl profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

34. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Muitinės profsąjungos nesutikime pateiktų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui - darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui - drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

35. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje netinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.

36. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad I. R. yra persekiojamas darbdavio dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, taip pat, jog profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, kad Departamentas siūlydamas skirti I. R. tarnybinę nuobaudą taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, o tai yra tik niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, todėl profesinė sąjunga nepagrįstai nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

38. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Muitinės profsąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. R., nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar persekiojimo dėl buvimo profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad I. R. yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.

39. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą I. R. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Departamento vertinimu, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų, atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės profsąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą I. R., pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Muitinės profsąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo nepagrįstas, pareiškėjo skundą tenkino. Teismas vertino, kad Rašte nenurodyta nei viena aplinkybė, iš kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojimas dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu.

42. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23), išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020; 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021 ir kt.).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).

46. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės profsąjungos nariui (trečiajam suinteresuotam asmeniui). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo veiklos Muitinės profsąjungoje. Iš Išvados turinio matyti, kad tarnybinis nusižengimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo inkriminuotas už joje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir jam pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą), t. y. už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, išskirtinai siejamą su jo tarnybinių pareigų atlikimu.

47. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas dėl narystės Muitinės profsąjungoje, todėl Muitinės profsąjungos nesutikimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio Muitinės departamento interesus, t. y. neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą apriboja Muitinės departamento teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus.

48. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo teiginius dėl profesinės sąjungos narių persekiojimo ir dvigubų standartų taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad Muitinės profsąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, o vien tik faktas, kad profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Rašte nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei dvigubų standartų taikymo taikant tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-923-492/2022), todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

49. Pažymėtina, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje kaip šiuo atveju muitinės įstaigoje.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis