997d0b08-5cb9-458a-a45b-c735ffa289fe · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-489-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00595-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 2.2.2.8.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių asociacijos „Teatro drama“ ir asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovėms asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“, asociacijai „Teatro drama“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė iÅ¡keldinti atsakovę asociacijÄ â€žKibelkščių bendruomenė“ ir atsakovę asociacijÄ â€žTeatro drama“ su visu joms priklausančiu turtu iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys patenkintas.

3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ 2018 m. kovo 5 d. sudarė Savivaldybės turto panaudos sutartį Nr. J9-714 dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m. Juridinis asmuo „Kibelkščių bendruomenė“, kurio kodas buvo 303139428, yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, kad Sutartis yra nutraukiama prieÅ¡ terminÄ . Atsakovė patalpų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino ir 2020 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imu pateikė informacijÄ , kad bendruomenės nariai dar kartÄ Ä¯registravo tÄ pačiÄ asociacijÄ .

4. Atsakovės teigimu, juridinis asmuo, kurio kodas 303139428, buvo iÅ¡registruota per klaidÄ , todėl netrukus, nenutraukus bendruomenės veiklos, buvo įsteigta kita asociacija tuo pačiu pavadinimu „Kibelkščių bendruomenė“, tačiau jai suteiktas kitas kodas, t. y. 305656029. Teismas atsakovės argumentus vertino kaip nepagrįstus ir nurodė, jog asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas buvo 303139428, buvo likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2019 m. lapkričio 20 d. ne dėl klaidos, o dėl įstatyme numatytų reikalavimų nevykdymo registrų tvarkytojo sprendimu.

Nauja asociacija tokiu pačiu pavadinimu „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas 305656029, buvo įregistruota tik 2020 m. lapkričio 12 d., t. y praėjus metams nuo pirmojo juridinio asmens likvidavimo ir iÅ¡registravimo. Taip pat teismas nustatė, kad tiek asociacijos „Teatro drama“ vadovė D. M., tiek asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ vadovas V. G. nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į LietuvÄ atvyksta retai, kultÅ«rinės veiklos nevykdo, nėra pastatę nė vieno spektaklio, pristatę projekto, byloje nėra jokių duomenų apie kokiÄ nors atsakovių vykdomÄ veiklÄ ar jos rezultatus Lietuvoje.

Dėl to teismas atsakovių teiginius, jog naujoji asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ tęsė likviduotos asociacijos veiklÄ ir perėmė jos įsipareigojimus bei turtÄ , atmetė kaip nepagrįstus.

5. Teismas nustatė, kad atsakovės ginčo patalpų nenaudoja, jos nebuvo perduotos naujai įregistruotai asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ ar asociacijai „Teatro drama“, su jomis nebuvo sudaryti nei žodiniai, nei rašytiniai susitarimai dėl patalpų naudojimo, ieškovė nėra priėmusi dėl to jokių sprendimų, priešingai, panaudos sutarties su pradiniu juridiniu asmeniu „Kibelkščių bendruomenė“ nutraukimo faktas yra įregistruotas ir išviešintas viešajame registre.

Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų perdavimas atsakovėms prieštarautų Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-38, 11 punktui, kuris numato, kad savivaldybės turtas negali būti suteiktas pagal panaudos sutartis, jeigu asociacijos, labdaros ir paramos fondai veikia trumpiau nei 2 metus iki prašymo suteikti patalpas pagal panaudos sutartį pateikimo dienos.

Apie tai naujai įregistruota „Kibelkščių bendruomenė“ buvo informuota 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (4.29)-R2-3165 „Dėl gauto pranešimo“.

6. Teismas nurodė, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybę nekliudomai naudotis daiktu, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

IeÅ¡kovė turi teisę savo turtÄ valdyti savo nuožiÅ«ra pagal savo norÄ ir poreikį, taip pat turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias teises, t. y. valdymÄ , naudojimÄ ar disponavimÄ (CK 4.37 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.637 straipsnį be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautÄ jį daiktÄ naudotis trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad naujai įsteigta asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas 305656029, nėra ir negali bÅ«ti teisėta panaudos gavėja pagal ginčo Panaudos sutartį, nes ji nebuvo ir nėra Å¡ios sutarties Å¡alis.

Dėl to teismas pripažino nepagrįstais atsakovių teiginius, kad asociacija Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 305656029, perleido savo teises asociacijai „Teatro drama“, o ši jas priėmė.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė siunčia atsakovei asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ sÄ skaitas už patalpų Klaipėdoje komunalines paslaugas, o jas apmoka D. M., tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, jog tokia situacija susiklostė dėl techninės klaidos ieÅ¡kovės apskaitoje, kadangi sutampa juridinio asmens pavadinimas, tačiau skiriasi juridinių asmenų kodai.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovių nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovės turėtų teisę naudotis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 9. Atsakovės asociacija „Teatro drama“ ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“(apeliantės) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. Apeliantės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatskleista bylos esmė.

11. Apeliantės nurodo, kad ginčas kilo dėl asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ naujo juridinio asmens kodo, nors asociacija tęsė veiklÄ , repetavo pjesę, pasakÄ vaikams, siuvo kostiumus, kaupė rekvizitÄ ir mokėjo komunalinius mokesčius už patalpas. Teigia, kad iÅ¡ anksto informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ apie persitvarkymÄ ir naujo juridinio asmens registravimÄ . Persitvarkymo momentu, tikėtina, dėl klaidos buvo neteisėtai iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruotas juridinis asmuo Kibelkščių bendruomenė, kurio kodas 303139428, todėl 2020 m. vasario 12 d. buvo skubiai įregistruotas naujas juridinis asmuo asociacija „Teatro drama“, juridinio asmens kodas 305464922, o po kurio laiko tų pačių įstatų pagrindu įregistruotas tas pats juridinis asmuo „Kibelkščių bendruomenė“, kuriam buvo suteiktas kitas įmonės kodas 305656029.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 20 d. atsiuntė praneÅ¡imÄ apie panaudos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , pareikalavo atlaisvinti patalpas.

12. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė pridėti kitÄ teisme nagrinėjamÄ bylÄ dėl tų pačių patalpų, kurioje atsakovės praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti naujÄ panaudos sutartį su po reorganizacijos įregistruota asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kuri vienija tuos pačius narius ir tęsia kÅ«rybinę veiklÄ ginčo patalpose. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 1 d. nutartimi atsisakė bylas sujungti. Nurodo, kad 2022 m. sausio mėnesį vykusiame teismo posėdyje dalyvauti negalėjo dėl atstovų ligos, tačiau teismas to nelaikė svarbia priežastimi, teismo posėdžio neatidėjo ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo.

13. Argumentuoja, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14. Teigia, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nrr. 3K-3-484/2009, kt).

15. Nurodo, kad pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o kitais Å¡iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Be kitų aplinkybių, Å¡iais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ . Teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskelbusi rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo galimybių esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Pabrėžia, kad sutarties nutraukimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir abi sutarties pusės turėtų siekti jÄ iÅ¡saugoti.

Jeigu sutarties vykdymas esant ekstremaliajai situacijai yra negalimas, o iÅ¡nykus nenumatytoms aplinkybėms taps neaktualus, tikėtina, kad tokiÄ sutartį verta nutraukti / atnaujinti / nukelti vėlesniam laikui. Teigia, kad paskelbus karantinÄ ir veiklų apribojimus sutartys turėtų bÅ«ti keičiamos / nutraukiamos / atnaujinamos / pratęsiamos abiem pusėms mažiausiai skausmingu bÅ«du. Be to, kiekviena nenugalimos jėgos aplinkybė turi bÅ«ti vertinama kiekvienos konkrečios sutarties kontekste, o kiekvienas sutarties keitimas turi užtikrinti bendruosius teisės principus.

16. Nurodo, kad asociacija „Teatro drama“ ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ ne kartÄ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ siekdamos sudaryti naujÄ panaudos sutartį su po reoganizavimo įregistruotomis asociacijomis, tačiau naujos panaudos sutartys nebuvo sudarytos.

17. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/202l konstatuota, jog asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ vykdant reorganizavimÄ dalijimosi bÅ«du 2019 m. lapkričio 25 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva per klaidÄ buvo iÅ¡registruotas veikiantis juridinis asmuo asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ (kodas 303139428), su kuria buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis, nors realiai veikla niekada nebuvo nutrÅ«kusi ir nepertraukiamai tęsiama iki Å¡iol.

Savivaldybės administracija, siųsdama sÄ skaitas likviduotos asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ (kodas 303139428) vardu, pripažįsta teisinių santykių tęstinumÄ . Apie persitvarkymÄ skilimo bÅ«du Administracija buvo informuota iÅ¡ anksto, todėl žinojo, kad juridinio asmens veikla nebuvo nutrÅ«kusi, o panaudos sutartis negalėjo bÅ«ti nutraukta esant tik formaliam pagrindui, ieÅ¡kovei žinant, kad asociacija veiklÄ vykdo ir tenkina vieÅ¡uosius interesus. Klaipėdos apygardos teismas nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė panaudos sutarties sÄ lygų, neįspėjo sutartyje nustatyta tvarka atsakovės apie sutarties nutraukimÄ .

Klaipėdos apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 konstatavo, kad yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimÄ už akių ir civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

18. IeÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliančių praÅ¡ymų 20. 2022 m. gegužės 20 d. gautas apeliantės asociacijos „Teatro drama“ praÅ¡ymas ir 2022 m. gegužės 24 d. gautas apeliantės asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat apeliantės praÅ¡o bylÄ nagrinėti nuotoliniu bÅ«du ir suteikti prisijungimo kodÄ . Apeliančių teigimu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, neiÅ¡siaiÅ¡kinta jų pozicija, atsakovės neturėjo galimybės pateikti atsiliepimÄ Ä¯ 2022 m. vasario 24 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, apsiginti ir pareikÅ¡ti savo pozicijos, joms procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, o 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, todėl byla nepagrįstai iÅ¡nagrinėta joms nedalyvaujant.

Teigia, kad bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nuo pat pradžių buvo skubinamas, be teisinio pagrindo priimtas sprendimas už akių, teismas netenkino praÅ¡ymo jį peržiÅ«rėti tuo parodydamas iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . Teigia, kad dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme liko neaiÅ¡ki atsakovių pozicija, todėl byla apeliacinėje instancijoje turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kad apeliantėms bÅ«tų užtikrinta teisė į tinkamÄ procesÄ , suteikta galimybė pateikti teismui paaiÅ¡kinimus, iÅ¡samiÄ su byla susijusiÄ informacijÄ , byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai ir teisingai.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų turinio matyti, kad praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka jos grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ , pareikÅ¡ti atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliančių argumentais nesutinka.

22. Nustatyta, kad Klaipedos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 25 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuris priimtas teismo (teisėjo) rezoliucija 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. vasario 3 d. atsakovei asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ iÅ¡siųstas ieÅ¡kinys ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo, tačiau procesiniai dokumentai 2021 m. vasario 22 d. grįžo neįteikti su žyma, jog siunta per nustatytÄ saugojimo terminÄ neatsiimta paÅ¡te, 2021 m. vasario 23 d. procesiniai dokumentai iÅ¡siųsti atsakovei kitu adresu. 23. 2021 m. vasario 24 d. teisme gautas patikslintas ieÅ¡kinys.

Nors apeliantės teigia, kad ieÅ¡kovei nebuvo nustatytas terminas patikslinti ieÅ¡kinį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo patikslinto ieÅ¡kinio priimti, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalyku suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). TinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai formuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kadangi bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas tampa neįmanomas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį ir įtraukė dar vienÄ atsakovę – asociacijÄ â€žTeatro drama“. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įtvirtina ieÅ¡kovo teisę pasirinkti, kam, kada, kokio pobÅ«džio ir dydžio ieÅ¡kinį reikÅ¡ti. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu bÅ«tų ribojama atsakovių teisė gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės pradinio, tiek iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , taigi, ieÅ¡kinys pagrįstai priimtas teismo (teisėjo) 2021 m. vasario 25 d. rezoliucija, atsakovėms tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųstos patikslinto ieÅ¡kinio kopijos ir teismo praneÅ¡imai dėl atsiliepimo pateikimo. 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 22 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog siunta per nustatytÄ saugojimo terminÄ neatsiimta paÅ¡te. 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. kovo 23 d. procesiniai dokumentai atsakovėms pakartotinai iÅ¡siųsti buveinės adresu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, jog kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.

Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti tinkamai.

24. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimÄ už akių. 2021 m. balandžio 12 d. teisme gautas atsakovių elektroniniu paÅ¡tu pateiktas praneÅ¡imas, jog joms tapo žinoma apie joms siųstus procesinius dokumentus, 2021 m. balandžio 29 d. gautas jų pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jis priimtas teismo (teisėjo) 2021 m. gegužės 3 d. rezoliucija. Taip pat 2021 m. gegužės 6 d. gautas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jį teismas, atnaujinęs terminÄ , priėmė 2021 m. gegužės 17 d. rezoliucija. 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas už akių panaikinti, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iÅ¡ esmės.

25. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 25 d. 9.30 val. Apeliantės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, praleido pasirengimo stadijÄ , nesudarė joms galimybės pateikti atsiliepimus, iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ , teikti įrodymus ir pan. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su apeliančių teiginiais ir pažymi, jog procesinės apeliančių teisės nagrinėjamoje byloje buvo užtikrintos.

Nors formaliai vertinant atsakovėms prieÅ¡ priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį, kuria paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, nebuvo dar kartÄ iÅ¡siųsti praneÅ¡imai su pasiÅ«lymu pateikti atsiliepimus, tačiau iÅ¡ 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio pažymos ir garso įraÅ¡o nustatyta, kad vyko parengiamasis teismo posėdis, jame nuotoliniu bÅ«du dalyvavo atsakovių atstovai V. G. ir D. M., jiems sudarytos galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ , pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, pateikti įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino atsakovėms, kad teikti atsiliepimus ir įrodymus jos turėjo galimybę ne kartÄ , buvo informuotos apie prasidėjusį procesÄ siunčiamais praneÅ¡imais buveinės adresu dar iki sprendimo už akių priėmimo, taip pat savo atsikirtimus iÅ¡dėstė atskirajame skunde dėl nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, taip pat savo pozicijÄ iÅ¡dėstė 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, be to, iki Å¡io teismo posėdžio ir po jo ne kartÄ teismui siuntė įvairius praÅ¡ymus ir įrodymus, kurie visi buvo priimti.

Duomenų, kad atsakovės bÅ«tų teikusios atsiliepimÄ ir jis bÅ«tų nepriimtas, byloje nėra. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovių procesinės teisės Å¡iuo požiÅ«riu buvo pažeistos, kad apeliantės nebuvo iÅ¡klausytos ar kad neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos bei pateikti įrodymų, prieÅ¡ingai, 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje atsakovės asociacijos „Teatro drama“ atstovė D. M. iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ pačių atsakovių pateiktų įrodymų matyti, jog apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį jos žinojo, ne kartÄ teikė paklausimus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai praÅ¡ydamos patikslinti informacijÄ , kada, kokioje civilinėje byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas, taigi, atsakovės, žinodamos apie prasidėjusį procesÄ , atsiliepimų neteikė ir nors teismo praneÅ¡imai dėl atsiliepimų pateikimo panaikinus sprendimÄ už akių pakartotinai siųsti nebuvo, tai nesutrukdė atsakovėms teikti kitus praÅ¡ymus ir dokumentus.

Be to, byla 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje nebuvo iÅ¡nagrinėta, posėdis atidėtas, tačiau atsakovės, Å¡iame teismo posėdyje kėlusios klausimÄ dėl atsiliepimų, jų neteikė ir vėliau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Vertindama pirmosios instancijos teismo posėdžio eigÄ pagal byloje esantį garso įraÅ¡Ä teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos. Taip pat atsakovėms buvo sudaryta galimybė užduoti ieÅ¡kovei klausimus. Teisėjo vadovavimas teismo posėdžiui atitiko CPK 159, 255, 378 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovių teisė bÅ«ti iÅ¡klausytoms ar kitos jų procesinės teisės buvo pažeistos.

26. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde apeliantės tik deklaratyviai dėsto teiginius apie savo procesinių teisių pažeidimÄ , tačiau nenurodo, kokių konkrečiai argumentų ar kokių konkrečių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosiosios instancijos teismui ar kad teismas bÅ«tų jų nepriėmęs, taip pat jokių naujų argumentų apeliaciniame skunde nedėsto ir su juo neteikia jokių naujų įrodymų.

27. Apeliantėms argumentuojant, kad 2021 m. sausio 12 d. teismo posėdis paskirtas klaidingai nurodžius jo datÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdis atidėtas ir, su Å¡alimis suderinus kito posėdžio datÄ , paskirtas 2022 m. sausio 4 d. 13.30 val. Nors apeliantės teigia, kad neprašė teismo atidėti 2022 m. sausio 4 d. posėdžio, o prašė tik pakeisti laikÄ Ä¯ rytinį, iÅ¡ D. M. 2021 m. lapkričio 25 d. elektroninio laiÅ¡ko, atsiųsto teismui po tos pačios dienos teismo posėdžio, turinio matyti prieÅ¡ingai.

Elektroniniu laiÅ¡ku praÅ¡oma „pakeisti posėdžio datÄ Ä¯ bet kuriÄ rytinę“ ir nurodyta, jog sutiko su posėdžio data – 2022 m. sausio 4 d. 13.30 val. – nepasižiÅ«rėję į kalendorių, o V. G. antradienis nėra tinkama diena, nes jis nuo ryto turi bÅ«ti darbe. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ tenkino ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskyrė kitÄ posėdžio datÄ â€“ 2021 m. sausio 12 d. 9.30 val.

28. Nors, apeliantės asociacijos „Teatro drama“ atstovės teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad teismo posėdis paskirtas 2022 m. sausio 14 d., neva tokia posėdžio data buvo suderinta telefonu, o 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje klaidingai nurodyta posėdžio data 2022 m. sausio 12 d., byloje nėra jokių šiuos atstovės teiginius pagrindžiančių teiginių. Priešingai, apeliantės atstovė pati pripažįsta, kad nepasitikslino 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytos teismo posėdžio datos, taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo suklaidinta. 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis ir pranešimai su prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio nuoroda bei aiškiai nurodyta teismo posėdžio data – 2022 m. sausio 12 d. 9.30 val.

– apeliančių atstovams buvo iÅ¡siųsti tÄ pačiÄ dienÄ ir jie 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laiÅ¡ku, Klaipėdos apylinkės teisme gautu ir užregistruotu 2021 m. gruodžio 2 d., patvirtino nutarties ir praneÅ¡imo gavimÄ .

29. Apeliančių atstovams argumentuojant, kad 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, iÅ¡ LITEKO bylos proceso duomenų nustatyta, kad informacijÄ apie ligÄ ir praÅ¡ymus atidėti teismo posėdį atsakovių atstovai pateikė jau po teismo posėdžio, tik 2022 m. sausio 13 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje atsakovių atstovai nedalyvavo be svarbių priežasčių, ir pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovėms nedalyvaujant.

30. Apeliantėms argumentuojant, kad prasidėjus 2022 metams pasikeitė civilinės bylos numeris, apie kurį jos nebuvo informuotos, teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad, prasidėjus einamiesiems kalendoriniams metams, iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos neiÅ¡nagrinėtoms byloms suteikiami nauji unikalÅ«s numeriai antroje bylos unikalaus numerio skaitmenų grupėje pagal Å¡ių Taisyklių 3.2 papunktyje nustatytas taisykles nurodant naujÄ bylos eilės numerį, o ketvirtoje bylos unikalaus numerio skaitmenų grupėje – metus, kuriais tęsiamas bylos nagrinėjimas.

Taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad antroji unikalaus bylos numerio skaitmenų grupė (eilės numeris) žymi bylos eilės numerį, nustatomÄ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO sistema). Teisme iÅ¡keltai bylai eilės numeris suteikiamas pagal naujos bylos kortelės sukÅ«rimo LITEKO sistemoje metu einamaisiais metais užregistruotų Å¡ių Taisyklių priede nurodytų atskirÄ eilę turinčių tipų bylų eilę arba, jei byla nepriskirtina Å¡ių Taisyklių priede nurodytam atskirÄ eilę turinčiam bylos tipui, – pagal bendrÄ visų kitų tos rÅ«Å¡ies bylų eilę.

Kai šių Taisyklių 5 arba 7 punktuose nurodytais atvejais yra keičiamas unikalus bylos numeris, naujas bylos eilės numeris nustatomas pagal numerio keitimo metu LITEKO sistemoje to paties tipo bylų eilę. Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams bylų numeravimas pradedamas iš pradžių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Taisyklėse, nei CPK nėra įtvirtinta teismo pareiga pranešti šalims apie pasikeitusį civilinės bylos numerį prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, todėl nepagrįsti apeliančių teiginiai apie tai, kad joms nebuvo pranešta.

Kaip minėta, atsakovės 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, Klaipėdos apylinkės teisme užregistruotu 2021 m. gruodžio 2 d., patvirtino gavusios teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir teismo pranešimus, kuriuose aiškiai nurodyta paskirto teismo posėdžio data ir laikas, šalims pateikta prisijungimo prie 2022 m. sausio 12 d. paskirto teismo posėdžio nuoroda, o civilinės bylos numerio pasikeitimas prasidėjus 2022 metams niekaip neturėjo įtakos atsakovių prisijungimo prie teismo posėdžio ir dalyvavimo jame galimybei.

31. Nors atsakovės teigia, kad nebuvo iÅ¡nagrinėtas nė vienas jų pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, bylos proceso duomenys patvirtina prieÅ¡ingai. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu D. M. prašė nustatyti terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, sujungti civilines bylas, spręsti ginÄÄ teisminės mediacijos bÅ«du, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pridėti teikiamus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, iÅ¡aiÅ¡kino atsakovėms, kad jos turėjo galimybę pateikti atsiliepimus ir naujo termino nustatymas bei teismo posėdžio atidėjimas dėl Å¡ios priežasties reikÅ¡tų nepagrįstÄ bylos vilkinimÄ .

Taigi, teismas netenkino praÅ¡ymo dėl termino atsiliepimams pateikti nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovių praÅ¡ymÄ dėl taikaus ginčo sprendimo, pasiÅ«lė Å¡alims ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovės atstovė nesutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminė mediacija yra savanoriÅ¡kas ginčo sprendimo bÅ«das, jis nėra privalomas, Å¡alys turi teisę ginÄÄ baigti taikos sutartimi, tačiau nagrinėjamos kategorijos byloje neturi pareigos bandyti pirmiausia ginÄÄ spręsti taikiai (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231, 2311 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atstovei nesutinkant ginčo spręsti taikiai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du.

32. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o ir pažymos taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir priėmė teikiamus įrodymus bei praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, jog teismas iÅ¡aiÅ¡kino atsakovėms, kad klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bus sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Apeliančių nuomone, jos turėjo teisę į 404,04 Eur iÅ¡laidų, susijusių su pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir atskirojo skundo parengimu, atlyginimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 buvo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas už akių, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iÅ¡ esmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese iÅ¡sprendė vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , tačiau ne bylÄ iÅ¡ esmės. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lyga yra ne bet kokio tarpinio procesinio sprendimo, bet bÅ«tent galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, kt.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, o įvertinus ginčo baigtį nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus atsakovėms, joms pagrįstai nebuvo priteistas išlaidų atlyginimas. Tai, kad atsakovės kitaip supranta CPK 93 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju išlaidų klausimas liko neišspręstas.

33. Atsakovių praÅ¡ymas dėl civilinių bylų sujungimo taip pat iÅ¡spręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, jis netenkintas. Taigi, Å¡is praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas, o aplinkybė, kad praÅ¡ymas netenkintas ir kad atsakovės su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kad reiÅ¡kė pakartotinį praÅ¡ymÄ , nereiÅ¡kia, kad praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas.

34. Apeliantėms teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu byla paskirta nagrinėti teisėjai V. Č., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nustato, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Be to, civilinės bylos skirstomos ir vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu. Tuo tarpu bylų paskirstymo teisėjams tvarkos, taikant informacines technologijas, laikymosi kontrolė yra ne apeliacinio apskundimo objektas, o teismo veiklos administravimo klausimas.

35. Apeliantėms argumentuojant, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, teisėjų kolegija, vertindama atsakovių argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ). Pažymėtina, kad atsakovės realizavo savo procesinę teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (teisėjai), tačiau Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkintas.

36. Apeliantėms teigiant, kad Klaipedos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 25 d. ieÅ¡kinyje ir 2021 m. vasario 24 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dokumento sudarytoja yra Klaipedos miesto savivaldybės administracija, o pasirašė teisėja V. Č., lygiai taip pat 2021 m. gegužės 27 d. atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ kaip sudarytoja nurodyta Klaipedos miesto savivaldybės administracija, o pasirašė teisėja V. Č., t. y. apeliančių teigimu, teisėja V. Č. virÅ¡ijo savo įgaliojimus pasiraÅ¡ydama jai nepriklausančius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad elektroninėje bylos kortelėje ir bylos procese LITEKO yra fiksuoti teisėjos elektroniniai paraÅ¡ai, kuriais ji pasirašė rezoliucijas dėl nurodytų procesinių dokumentų priėmimo, o ne ieÅ¡kovės teiktus procesinius dokumentus, todėl apeliančių teiginiai nepagrįsti.

37. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, Å¡iÄ aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėjo asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ , reikalaujantį, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka bÅ«tent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliančių argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo, proceso normų pažeidimų yra paremti vien tik apeliančių nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Kaip minėta, dėl to, kad teismas priėmė atsakovėms nepalankų sprendimÄ , procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Atsakovės nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas (teisėja) galbÅ«t elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nuÅ¡alinimo pagrindas. Pažymėtina, jog Å¡alys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas negali bÅ«ti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliančių subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos ir nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bylai reikÅ¡mingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliančių praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.

39. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimÄ panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimÄ , bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. bÅ«tina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi aptartos teisės normos įtvirtina draudimÄ naikinti procesinį sprendimÄ vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų, o nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų bei sudarytų galimybę vilkinti procesÄ ginčijamo sprendimo panaikinimas ir bylos grÄ Å¾inimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo vien formaliais atsakovių nurodytais pagrindais, ypač kai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas yra teisingas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliančių praÅ¡yme dėl žodinio bylos nagrinėjimo dėstomi argumentai, pavyzdžiui, dėl tinkamo ieÅ¡kovo ir jo atstovų, dėl teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir pan., yra susiję su ginčo esme, o ne su procesiniais praÅ¡ymais. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti naujais argumentais apeliacinį skundÄ . Apeliantės apeliaciniame skunde nekelia tinkamo ieÅ¡kovo ir kitų klausimų, todėl naujai dėstomus argumentus praÅ¡yme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip apeliacinio skundo papildymÄ ir plačiau dėl Å¡ių argumentų nepasisako. 41. 2022 m. gegužės 24 d.

Klaipėdos apygardos teisme gautas V. G. pateiktas praÅ¡ymas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto arba CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-185-1048/2022, kurioje dalyvauja tos pačios Å¡alys – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ ir asociacija „Teatro drama“, sprendžiamas asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti naujÄ tų pačių patalpų panaudos sutartį penkeriems metams.

Mano, kad bylos yra susijusios ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos negalima išnagrinėti, kol neįsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022, nes jeigu Savivaldybės administracija būtų įpareigota sudaryti panaudos sutartį, o šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje būtų priimtas sprendimas atsakoves iškeldinti, susidarytų situacija, kad nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas panaikintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo sukeliamas teisines pasekmes šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimÄ .

42. Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 1623 straipsnis).

43. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiÅ¡kia, kad nustatęs CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylÄ tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

44. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022 ieÅ¡kovė asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ prašė pripažinti neteisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ ir jį panaikinti bei įpareigoti Klaipėdos savivaldybės administracijÄ sudaryti su asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ panaudos sutartį, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovių iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų. Taigi civilinės bylos nėra susijusios.

45. Sutiktina su apeliantėmis, kad abiejose bylose vyksta ginčas dėl tų pačių patalpų panaudos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nesuponuoja poreikio stabdyti Å¡iÄ apeliacine tvarka nagrinėjamÄ civilinę bylÄ . Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad patenkinus jų ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022 ir įpareigojus Savivaldybės administracijÄ sudaryti panaudos sutartį bÅ«tų paneigtos teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų nuspręsta iÅ¡keldinti atsakoves Å¡ioje byloje, teisinės pasekmės. Jeigu susiklostytų tokia situacija, Å¡ie klausimai bÅ«tų iÅ¡spręsti vykdymo proceso metu, bet ne stabdant civilinę bylÄ .

Apeliantės nenurodo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022 turi bÅ«ti nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių neįmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal joje esančius įrodymus, nenustatyta, kad teismo sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomÄ jÄ ar prejudicinę teisinę reikÅ¡mę bÅ«simam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, t. y. bylose nagrinėjami skirtingi klausimai, o apeliančių argumentai nepatvirtina, kad tarp Å¡ių civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, todėl konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka Å¡io privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo stabdyti bylÄ CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų bÅ«ti sustabdyta, prieÅ¡ingai, sustabdžius nagrinėjamÄ civilinę bylÄ tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų jos vilkinimÄ ir nebÅ«tų suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK7 straipsnis). Dėl atstovavimo ir prieigos prie elektroninės bylos 46. 2022 m. gegužės 25 d. gautas advokato padėjėjo G. U. praÅ¡ymas suteikti jam prieigÄ prie elektroninės bylos, praÅ¡yme nurodyta, kad jis yra asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ atstovas.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. rezoliucija praÅ¡ymas netenkintas CPK 3201 straipsnio pagrindu, rezoliucijÄ , kuria praÅ¡ymas patenkintas, nutarta laikyti negaliojančia. Po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos 2022 m. gegužės 26 d. gautas advokato padėjėjo elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo jis nurodo, kad nepraÅ¡o leisti atstovauti teismo posėdžio metu, o praÅ¡o prieigos prie elektroninės bylos kortelės.

47. Pagal CPK 3201 straipsnį apeliacinės instancijos teisme atstovais negali bÅ«ti advokato padėjėjai, taip pat Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratÄ , nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasiraÅ¡ymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairÅ«s paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Susipažinimas su byla, strategijos kÅ«rimas pagal savo pobÅ«dį taip pat yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-300-798/2020). Nors advokato padėjėjas nenurodo, kokiu tikslu praÅ¡o suteikti prieigÄ prie elektroninės bylos kortelės, iÅ¡ pateiktos atstovavimo sutarties akivaizdu, jog tokį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kia kaip apeliantės asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ atstovas. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasiraÅ¡o ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, taip pat reiÅ¡kia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

Kadangi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės ir turėti prieigos prie elektroninės bylos kortelės apeliaciniame procese, todėl prašymas netenkintinas.

48. Pažymėtina, kad pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir iÅ¡raÅ¡us. TokiÄ teisę Å¡ie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesÄ užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali bÅ«ti nagrinėjama kasacine tvarka, – jÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.

Taigi, advokato padėjėjas turės teisę susipažinti su civilinės bylos medžiaga CPK 10 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Dėl ginčo esmės 49. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė iÅ¡keldinti atsakoves asociacijÄ â€žKibelkščių bendruomenė“ ir asociacijÄ â€žTeatro drama“ su visu joms priklausančiu turtu iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

51. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 5 d. sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m, panaudos sutartį Nr. J9-714 su asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 303139428. Nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pagal Sutarties 2 punktÄ sutartis galioja trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į panaudai perduotÄ turtÄ perėjimo kitam asmeniui.

Nustatyta, kad asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 303139428, likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu CK 2.70 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog likvidavimas yra savarankiškas juridinio asmens pabaigos būdas pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 303139428, iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2019 m. lapkričio 25 d.

Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantės, asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ kaip juridinis asmuo nustojo egzistuoti nuo 2019 m. lapkričio 25 d. Pažymėtina, kad apeliantės teigdamos, jog asociacija buvo iÅ¡registruota per klaidÄ , nepateikė jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliantėms teigiant, kad Å¡i asociacija buvo reorganizuota į du juridinius asmenis – asociacijÄ â€žKibelkščių bendruomenė“, kuriai suteiktas kitas juridinio asmens kodas 303139428, ir asociacijÄ â€žTeatro drama“, pažymėtina, jog pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį reorganizavimas taip pat yra savarankiÅ¡kas juridinio asmens pabaigos bÅ«das be likvidavimo procedÅ«ros, tačiau nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ buvo ne reorganizuota, bet bÅ«tent likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu.

Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ informavo atsakovės atstovę, kad Sutartis yra nutraukiama, ir nurodė išsikelti per mėnesį laiko.

52. Pagal Sutarties 20.5 punktÄ Å¡alių sudaryta panaudos sutartis nutraukiama pasibaigus panaudos subjektui kaip juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad likvidavus ir iÅ¡registravus panaudos gavėjÄ asociacijÄ â€žKibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 303139428, nebeliko panaudos gavėjos, t. y. vienos iÅ¡ panaudos sutarties Å¡alių. Dėl to teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi apeliančių argumentai apie sutarties iÅ¡saugojimÄ . Taip pat apeliančių argumentai dėl esminės Å¡alių nelygybės, Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimų, nenugalimos jėgos ir pan. nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su viešaisiais pirkimais, esmine šalių nelygybe ar nenugalimos jėgos situacija, todėl plačiau šie apeliančių argumentai neanalizuojami ir dėl jų nepasisakytina. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bet kuriuo atveju šiuo metu jau yra suėjęs 2018 m. kovo 5 d. panaudos sutarties galiojimo terminas (treji metai), o pasibaigus vienai iš sutarties šalių – panaudos gavėjai, objektyviai neįmanoma, kad sutartis galėtų būti pratęsta ar išsaugota.

53. Nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 12 d. įregistruota asociacija „Teatro drama“, juridinio asmens kodas 305464922, o 2020 m. lapkričio 12 d. įregistruota asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 305656029. Nors sutampa išregistruotos ir naujai įkurtos asociacijos pavadinimas – „Kibelkščių bendruomenė“, nors jos steigėjai yra tie patys asmenys, nors, apeliančių teigimu, naujai įsteigta asociacija vienija tuos pačius narius ir užsiima ta pačia veikla, kaip ir išregistruota asociacija, teisiniu požiūriu tai nėra tas pats juridinis asmuo.

Kaip nustatyta, juridinis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta ginčo panaudos sutartis, pasibaigė, todėl nepagrįsti apeliančių argumentai, kad ginčas kilo tik dėl juridinio asmens kodo ar kad sutartis nutraukta dėl formalumų. Su nurodytais juridiniais asmenimis ginčo patalpų sutartis nėra sudaryta, dėl panaudos sutarties sudarymo vyksta atskiras teisminis procesas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne kartÄ kreipėsi į atsakoves dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovės asociacijos „Teatro drama“ atstovė patvirtino, kad asociacija yra užėmusi ginčo patalpas ir atsisako iÅ¡ jų iÅ¡sikelti.

Nors apeliantės argumentuoja, kad asociacija „Teatro drama“ perėmė likviduotos asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ teises ir pareigas, tokių duomenų byloje nėra, juo labiau ginčo sutartyje nėra numatyta panaudos gavėjo teisė perduoti patalpas kitiems asmenims. Pagal CK 6.637 straipsnį be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas taip pat neturi teisės duoti gautÄ jį daiktÄ naudotis trečiajam asmeniui. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad patalpos nebuvo ir negalėjo bÅ«ti perduotos nei naujai įregistruotai asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“, nei asociacijai „Teatro drama“, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra priėmusi jokių sprendimų ar sutarčių dėl patalpų perdavimo Å¡iems asmenims.

Akivaizdu, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančias patalpas yra užėmusios be teisinio pagrindo.

54. Nagrinėjant ginÄÄ dėl iÅ¡keldinimo svarbu nustatyti, kam priklauso ginčo turtas ir ar atsakovas trukdo savininkui naudotis Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, o Å¡ios aplinkybės, kaip minėta anksčiau, nustatytos ir įrodytos. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieÅ¡kinys), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį reikalaudama nutraukti ieÅ¡kovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus.

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kovė neturėjo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, atsakovės turėjo įrodyti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2020; kt.).

Ar ieÅ¡kovės teises naudoti ir valdyti ginčo turtÄ savo nuožiÅ«ra suvaržiusios atsakovės elgiasi teisėtai, turi bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar atsakovės elgiasi pagal susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, ir atsakovių – savininkės teises varžančių asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis atsakovės su ieÅ¡kove nėra sudariusios, prieÅ¡ingai, kaip minėta, atsakovės Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022 yra pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo sudaryti ginčo patalpų panaudos sutartį (2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs).

55. Apeliantėms argumentuojant, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija joms siunčia sÄ skaitas, kad jos moka už komunalines pasaugas, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė įrodo faktÄ , jog atsakovės naudoja ginčo patalpas, tačiau neįrodo ginčo patalpų naudojimo teisėtumo. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ginčo patalpas naudoja be jokio teisinio pagrindo ir apeliantės Å¡ias iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų nepateikė.

56. Apeliantės taip pat nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ turėjo bÅ«ti remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 nustatytais faktais, kurie laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip minėta, nurodytoje byloje Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo atsakovių atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovių pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantės, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai. PrieÅ¡ingai, nurodytos nutarties 22 punkte iÅ¡dėstyti atsakovių argumentai, kaip vertino Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartyje, sudarė teisinį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ už akių ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės, o įvertinti jie buvo bÅ«tent ginčijamu sprendimu.

57. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovės neįrodė savo veiksmų teisėtumo, neįrodė, kad teisėtai naudojasi ginčo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės pažeista teisė privalo būti ginama įpareigojant atsakoves atlaisvinti ginčo patalpas ir išsikelti su visu joms priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis).

58. Atsižvelgdama į atsakovių apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantės apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jų manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia.

Nagrinėjamu atveju apeliantės nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jų teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantės, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

59. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi Å¡alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovių (apeliančių) apeliacinis skundas atmestas, todėl jos neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Be to, iÅ¡ apeliančių pateiktų įrodymų matyti, kad jų patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme Å¡ioje byloje sudaro ir advokato padėjėjo teiktos teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos, procesinio dokumento suraÅ¡ymas, susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, už kurias apeliantės asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ vadovas V.

G. sumokėjo 600 Eur. Å ios nutarties 47 ir 48 punktuose konstatuota, kad advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai advokato padėjėjo veiksmai, nurodyti apeliantei iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje, patenka į atstovavimo sampratÄ . Nagrinėjamu atveju užmokestis už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas pagal CPK 98 straipsnį atlygintinomis iÅ¡laidomis.

62. Dėl apeliančių teiginių, kad jos patyrė iÅ¡laidų rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme, pasisakyta Å¡ios nutarties 32 punkte, todėl nebekartotina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė