997cc3bd-1676-4e2c-96dd-b915e8f60e21 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-112-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03941-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 2.4.4.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.616.8.;3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

N. (G. N.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. N. ieÅ¡kinį atsakovui S. L. dėl nuostolių atlyginimo ir servituto nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovui keisti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ bei patikslinti ieÅ¡kinio dalykui reikÅ¡mingas teisines aplinkybes pagal ginčo santykiams taikytinas teisės normas, taip pat pasiÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes, susijusias su praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžiu, bei pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus.

2. IeÅ¡kovas G. N., patikslinęs ieÅ¡kinį atsakovui S. L., prašė: 2.1. priteisti iÅ¡ atsakovo 9 489,38 Eur nuostolių atlyginimÄ (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.); 2.2. nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 77 kv. m. ploto atlygintinius kelio servitutÄ (teisė važiuoti transporto priemonėmis) ir servitutÄ (teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas), kurie A.

Ž. 2020 m. birželio 8 d. parengtame servituto nustatymo plane (M 1-500) pažymėti indeksu S1 ir S2 bei koordinačių sistemoje LKS-1994 posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 13-14-15-16-17-18-19-20-13, atsakovui naudojantis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu; 2.3. už nustatytus atlygintinius servitutus priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai kas mėnesį po 327,22 Eur, įpareigojant atsakovÄ jÄ sumokėti iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos; 2.4. priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5,00 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2.5. priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 177,00 Eur žyminis mokestis ir kitos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

3. Ieškovas reikalavimus grindė tuo, kad: 3.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Ant laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, be teisinio pagrindo, stovi mūrinis atsakovo garažas, kuriam statyti ieškovo sklype leidimas nėra suteiktas. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę jokie žemės nuomos ar kitokie prievoliniai teisiniai santykiai. Žemės sklypo reljefas yra skardingas šlaitas apaugęs pušų, kurių negalima iškirsti.

IeÅ¡kovas savo žemės sklype negali pasistatyti gyvenamojo namo, kadangi vienintelė tinkama statybai sklypo vieta yra apie 120 kv. m., jos viduryje stovi atsakovui priklausantis mÅ«rinis garažas, kurio plotas 51 kv. m. Prie sklypo yra tiesioginis privažiavimas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Gyvenamojo namo statymas žemės sklypo virÅ¡uje ieÅ¡kovui sukeltų papildomų iÅ¡laidų, nes reikėtų kirsti medžius, tvarkyti ir ruoÅ¡ti kitÄ Å¾emės sklypo vietÄ namo statybai, nors ta vieta iÅ¡ esmės yra netvarkinga, apaugusi krÅ«mynais, medžiais, yra skardingas Å¡laitas, nėra tinkamo privažiavimo; 3.2.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, priteisiant iÅ¡ atsakovo 36 112 Eur nuostolių už laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2017 metų neteisėtÄ naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu bei kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., kas mėnesį sumokant po 324 Eur. Atsakovo periodiÅ¡kai mokamos kompensacijos terminas baigėsi 2019 m. sausio 1 d.; 3.3. atsakovas neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi jo žemės sklypu, gavo iÅ¡ to naudos, sutaupė nemokėdamas ieÅ¡kovui jokio nuomos mokesčio ar kitokio užmokesčio, be to, jeigu atsakovas minimÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų naudojęs atlygintinai, ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs ir pajamų (pavyzdžiui, nuomos mokestis).

Dėl žemės sklypo naudojimo patiriamų nepatogumų turėtų bÅ«ti priteistina iÅ¡ atsakovo kompensacija (nuostoliai). Kompensacija apskaičiuota remiantis Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236, 5 punktu (nuomos kaina paskaičiuojama žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, o nuomos mokesčio tarifai yra nuo 1,5 proc. iki 4 proc.). PraÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo 2 procentų kompensacija skaičiuojama pagal masinio vertinimo žemės vertinimo taisykles, mokama periodiÅ¡kai kas mėnesį, nustatant periodinę kompensacijÄ pagal pastarųjų trejų metų vidutinę sklypo rinkos vertę (3 880,00 Eur + 3 920,00 Eur + 3 980,00 Eur) : 3 = 3 926,66 Eur; 3 926,66 Eur : 12 mėn. = 327,22 Eur).

Kompensacija skaičiuotina už laikotarpį nuo 2019 sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kas už 29 mėnesius sudarytų 9 489,38 Eur (29 mėnesių x 327,22 Eur); 3.4. pasibaigus periodinės kompensacijos laikotarpiui, praÅ¡oma nustatyti servitutÄ pagal pateiktÄ servituto nustatymo planÄ , kartu su periodiniais tokiais pat mėnesiniais mokėjimais, kokie yra ieÅ¡kinyje (kas mėnesį mokant po 327,22 Eur). Abi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.126) straipsnyje numatytos sÄ lygos teismo sprendimu nustatyti žemės sklypui servitutÄ yra įgyvendintos:

Å¡alys tarpusavyje nesutaria, negali susitarti ir yra bÅ«tinybė nustatyti tokį servitutÄ tam, kad atsakovas galėtų patekti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ bei naudotis jam priklausančiu garažu.

4. Atsakovas S. L. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad dėl teismo sprendimu už akių priteistos didelės sumos jis neteko visų savo santaupų, patyrė dideles kančias, paÅ¡lijo jo sveikata, sistemingai gydosi stacionare. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 5.1. nustatė ieÅ¡kovui G. N. nuo 2021 m. birželio 1 d. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 77 kv. m. ploto atlygintinius kelio servitutÄ (teisė važiuoti transporto priemonėmis) ir servitutÄ (teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas) pagal A.

Ž. 2020 m. birželio 8 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ (M 1-500), kuriame indeksais S1 ir S2 bei koordinačių sistemoje LKS-1994 posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 13-14-15-16-17-18-19-20-13 pažymėta sklypo dalis, skirta atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu; 5.2. priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovui G. N. 50,00 Eur kompensacijÄ už nuo 2021 m. birželio 1 d. nustatytus atlygintinius servitutus, mokamÄ periodiÅ¡kai kas mėnesį iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos; 5.3. priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovui G.

N. 1 450,00 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 5.4. priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovui G. N. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 5.5. priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovui G. N. 1500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir valstybės naudai 13,87 Eur.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčo nekyla dėl to, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi atsakovui priklausantis, viešajame registre neįregistruotas, garažas, kurio užimamas plotas sudaro 51 kv. m. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nuspręsta, kad atsakovui priklausantis garažas ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas teisėtai, todėl nėra pagrindo statinį pripažinti savavališkos statybos padariniu ir jį nugriauti.

7. Spręsdamas dėl reikalavimo nustatyti servitutÄ teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo argumentais, jog byloje nagrinėtam Å¡alių santykiui ieÅ¡kinyje nurodomu laikotarpiu nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes ieÅ¡kovas savo pažeistas teises turėjo galimybę apginti daiktinės teisės normų pagrindu, o bÅ«tent nustatant žemės sklypo dalies, reikalingos garažui naudoti pagal paskirtį, servitutÄ (CK 4 knygos, VII skyriaus nuostatos).

8. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atkurta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, o kai buvo statomas garažas, žemės sklypas priklausė valstybei ir ieÅ¡kovas mokėjo žemės mokestį už sklypÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir nepateikė duomenų, kad tarp jo ir valstybinės žemės nuomotojo bÅ«tų sudaryta žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis. Remdamasis tuo, padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių nebuvo susiklostę tęstiniai žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisiniai santykiai.

9. Teismas, įvertinęs tarp Å¡alių ypatingai konfliktiÅ¡kus santykius, tokių santykių trukmę (tęsiasi jau virÅ¡ deÅ¡imties metų), kad įsiteisėjus teismų sprendimams su atsakovu nepavyko pasiekti kompromiso dėl teisės naudotis jam priklausančiu pastatu – garažu, įgyvendinimo, o konfliktiÅ¡koje situacijoje kitokiu teisiniu bÅ«du suderinti žemės sklypo savininko (ieÅ¡kovo) ir jame esančio pastato savininko (atsakovo) interesus bÅ«tų labai sudėtinga, padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas nustatyti žemės sklypui servitutÄ laikytinas tinkamu ieÅ¡kovo galimai pažeistų teisių ginimo bÅ«du.

10. Nustatydamas servitutÄ teismas įvertino 2020 m. birželio 8 d. A. Ž. parengtÄ servituto nustatymo planÄ (M 1-500), kuriame indeksu S1 ir S2 bei koordinačių sistemoje LKS-1994 posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 13-14-15-16-17-18-19-20-13 pažymėta teritorija, skirta atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu. Pažymėjo, kad nustatant atsakovui priskirtinos naudotis teritorijos plotÄ numatyta galimybė atsakovui privažiuoti prie garažo ir naudotis juo pagal tikslinę paskirtį, plane nurodyti praÅ¡omo nustatyti servituto matmenys, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti bÅ«tini duomenys, remiantis kuriais aiÅ¡kiai matomas apribojimų iÅ¡sidėstymas žemės sklype.

Pažymėdamas, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybių, susijusių su servituto nustatymu pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2020 m. birželio 8 d. A. Ž. parengtÄ servituto nustatymo planÄ , savo plano teismui nebuvo pateikęs, tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti servitutÄ pagal 2020 m. birželio 8 d. A. Ž. parengtÄ servituto nustatymo planÄ (M 1-500) (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas pažymėjo, kad servituto nustatymo teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas. Nustatydamas, kad jau pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ tarp Å¡alių kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio, jai paskaičiuoti taikytino tarifo dydžio ir dėl to, nuo kokio žemės sklypo ploto turi bÅ«ti paskaičiuojama kompensacija, ir dėl to pasisakė apeliacinės instancijos teismas, rėmėsi pastarojo argumentais.

12. Teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas negali tinkamai pagal paskirtį naudoti viso žemės sklypo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kurio dalyje pastatytas teisėtai kitam asmeniui priklausantis garažas, negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl Å¡ios sklypo dalies panaudojimo, todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovas galimai tikėjosi vėliau šį statinį pripažinti savavaliÅ¡ka statyba ir nugriauti nesukuria jam daugiau teisių, negu jis jų turėjo atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė kitų jam sukeliamų nepatogumų (kad garažas apleistas, neprižiÅ«rimas), dėl kurių jam kompensacija turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo viso žemės sklypo (CPK 178 straipsnis). Atsakovo teisėtai pastatytas garažas neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės ir galimybės naudoti likusiÄ didžiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį (0,1950 ha – 77 kv. m.).

14. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo skaičiuojamos kompensacijos nuo sklypo rinkos kainos, pažymėjo, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, todėl ieÅ¡kovas, nustatydamas negautų pajamų ir kompensacijos atsakovui dydžius, galėjo, be kitų kriterijų, remtis žemės sklypo rinkos verte. Tuo tarpu pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ atitinkamame rajone, įskaitant ir paties mokesčio tarifus, skirtos nuolatiniams valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams reguliuoti.

Sprendė, kad nagrinėjamu atveju servitutas nustatomas siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo (privataus asmens), kuriam priklausančiame žemės sklype (atitinkamose žemės sklypo dalyse) yra atsakovui priklausantis statinys (garažas), naudojimÄ pagal paskirtį, todėl ieÅ¡kovo nurodomos nuostatos netaikytinos.

15. Aplinkybę, jog dėl sklype esančio atsakovo garažo ieÅ¡kovas negali statyti gyvenamojo namo, kadangi atsakovo garažas užima geriausiÄ ir vienintelę namui statyti tinkamÄ vietÄ , laikė kaip savaime nesudarančia pagrindo pripažinti atsakovo atsakomybės dėl susidariusios situacijos. Nustatė, kad analogiÅ¡ka iÅ¡vada jau buvo padaryta apeliacinės instancijos teismo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas atsakovo garažo ieÅ¡kovo žemės sklype pastatymo teisėtumas, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovui sukeliamus nepatogumus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , matė žemės sklype esantį statinį – garaÅ¾Ä bei žemės sklypo reljefÄ , ir turėjo įvertinti, kad jo veikla toje žemės sklypo dalyje galimai bus apribota. Vertino, kad ieÅ¡kovo noras statyti gyvenamÄ jį namÄ toje dalyje, kur stovi garažas, ar lÅ«kesčiai dėl žemės sklypo panaudojimo galimybių nesudaro pagrindo už tai įpareigoti atlyginti atsakovÄ , kurio garažas teisėtai pastatytas anksčiau nei ieÅ¡kovas atkÅ«rė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

16. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo argumentų, jog prieÅ¡ingai nei apatinė žemės sklypo dalis, kurioje stovi atsakovo garažas, virÅ¡utinė žemės sklypo dalis nėra pritaikyta statyti dėl tinkamo privažiavimo transporto priemonėmis nebuvimo, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai negali bÅ«ti įgyvendinami paneigiant kito asmens teisėtus lÅ«kesčius. Nurodė, kad analogiÅ¡kai buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo, nurodant, kad aplinkybė, jog namo įrengimas virÅ¡utinėje žemės sklypo dalyje sukeltų ieÅ¡kovui papildomas iÅ¡laidas – medžių kirtimas, žemės lyginimas, skardžio griovimas ir jis nėra suinteresuotas tÄ daryti, nelemia atsakovo atsakomybės.

17. Spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos ir nuotolių atlyginimo priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018, atsakovui jau buvo priteista absoliučia skaičių suma (36112 Eur) iÅ¡reikÅ¡ta kompensacija (įvardinta nuostoliais) už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2017 metų, taip pat periodinė kompensacija (mokant po 324 Eur kas mėnesį) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.

Vertino, kad bylos ypatumai, prieÅ¡ tai padarytos iÅ¡vados dėl kompensacijos skaičiavimo nuo žemės sklypo ploto, kuriam nustatomas servitutas, atsakovo amžius ir sveikatos bÅ«klė sudaro pagrindÄ tinkamu dydžiu fiksuotai kompensacijai nustatyti laikyti 50,00 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra tinkama ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį ribojimui atlyginti, o kartu užtikrina proporcingumÄ tarp ieÅ¡kovo patiriamų suvaržymų ir atsakovo Å¡ių suvaržymų sÄ skaita gaunamos naudos.

18. Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2019 sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kas sudaro 9 489,38 Eur, pažymėjo, kad siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog prieÅ¡ atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , ar jį privatizavęs, jau turėjo žemės sklypo potencialius nuomininkus, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovo siekį nuomoti ginčo žemės sklypÄ (skelbimai ir pan.). Todėl už laikotarpį nuo 2019 sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. sprendė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 1 450,00 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimÄ (29 mėnesiai x 50,00 Eur).

19. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 3421,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 391,00 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, 3030,00 Eur iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas ir servituto plano parengimÄ . Pažymėjo, kad nors patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis už suteiktas teisines paslaugas iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių, jog pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau mažintinos iki 1500 Eur.

PagrindÄ sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kinio tenkinamas iÅ¡ dalies (patenkintas pilna apimtimi tik reikalavimas dėl servituto nustatymo, o kiti du reikalavimai patenkinti 15,28 proc.), sprendžiamo ginčo pobÅ«dis ir sudėtingumas, ieÅ¡kovo atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičius ir jų turinys, advokato darbo ir laiko sÄ naudos, tęstiniai ieÅ¡kovo ir jo atstovo santykiai. III. Apeliacinio skundo argumentai 20. Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas netenkintas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti:1) likusiÄ 8039,38 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.;

2) likusiÄ 277,22 Eur kompensacijÄ už nuo 2021 m birželio 1 d. nustatytus atlygintinus servitutus, mokamÄ periodiÅ¡kai kas mėnesį iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos; 3) 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, ieÅ¡kovas per klaidÄ vietoj 181 Eur žyminio mokesčio sumokėjo 382 Eur, todėl praÅ¡oma grÄ Å¾inti 201 Eur žyminio mokesčio sumos permokÄ .

Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 20.1. pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė jam sukeliamų nepatogumų, dėl kurių kompensacija turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo viso žemės sklypo. IeÅ¡kovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto administravimo skyriaus raÅ¡tÄ , pagrindžiantį aplinkybę, jog atsakovo garažas yra apleistas, neprižiÅ«rimas ir neatitinka esminių statinio reikalavimų. IeÅ¡kovas ne tik negali naudotis visu žemės sklypu, tačiau atsakovo neprižiÅ«rimam garažui (jo savininkui/naudotojui) nesant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, ieÅ¡kovui tenka pareiga sutvarkyti garaÅ¾Ä , kas sukelia ieÅ¡kovui nepatogumus; 20.2. nors atsakovo garažas ir neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės ir galimybės naudoti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau garažas itin apriboja ieÅ¡kovo galimybes naudotis savo žemės sklypo dalimi.

Byloje pateikti 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės aktas, 2016 m. balandžio 15 d. papildomos ekspertizės aktas ir antstolės 2016 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos nuotraukos pagrindžia specifinį žemės sklypo reljefÄ , dėl kurio nėra galimybės statyti namo likusioje žemės sklypo dalyje ir apribojamos ieÅ¡kovo galimybės naudotis žemės sklypu kitu bÅ«du (atsakovas laiko sukrautas statybines medžiagas ir statybines atliekas ieÅ¡kovo žemės sklype).

IeÅ¡kovui yra apribojama galimybė ir parduoti žemės sklypÄ , kadangi naujasis savininkas taip pat negalėtų naudotis žemės sklypu ir statyti jame namÄ ar kitokį statinį; 20.3. teismas taip pat neįvertino ir aplinkybės, jog garažui tinkamai pagal paskirtį naudoti reikalingas didesnis nei 51 kv. m. plotas (jį užima garažas), kadangi reikalingas plotas garaÅ¾Ä aptarnauti, į jį įvažiuoti. IeÅ¡kovui papildomus nepatogumus ir neužtikrintumÄ sukelia ir tai, jog atsakovas, turėdamas leidimÄ statyti tik 29 kv. m. ploto garaÅ¾Ä , pastatė 51 kv. m. garaÅ¾Ä .

Todėl kompensacijos skaičiavimas tik už sklypo dalį, kuriÄ užima garažas, akivaizdžiai pažeistų ieÅ¡kovo teises į tinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimÄ ; 20.4. ieÅ¡kovo naudojimasis žemės sklypu apribojamas ir dėl to, kad iÅ¡ kitos žemės sklypo pusės nėra privažiavimo, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių gyvenamųjų namų Nr. 18 ir Nr. 12C savininkai draudžia ieÅ¡kovui naudotis jų padarytu privažiavimu, todėl ieÅ¡kovas į virÅ¡utinę žemės sklypo dalį negali atvykti su lengvÄ ja ar sunkiasvore transporto priemone ir pradėti vykdyti namo statybos darbus.

IÅ¡ apatinės žemės sklypo dalies privažiuoti trukdo atsakovo garažas; 20.5. statyti namÄ kitoje vietoje, o ne toje, kurioje stovi garažas, nėra pagrindo ir galimybių, kadangi namo statymas žemės sklypo virÅ¡uje pareikalautų daugiau papildomų iÅ¡laidų ir nepatogumų. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų ekspertizių aktų matyti, jog ieÅ¡kovui priklausančiame sklype auga didelės puÅ¡ys, priskirtinos saugotiniems medžiams, jų kirsti negalima. IeÅ¡kovas yra garbingo amžiaus, todėl nėra aktualu papildomai griauti skardį, kirsti medžius ir lyginti žemę, kai gerokai paprasčiau bÅ«tų galima statyti namÄ garažo vietoje; 20.6. nors žemės sklypas yra prestižiniame Antakalnio rajone, kuriame žemės sklypo kainos yra itin didelės, tačiau dėl pastatyto garažo geriausioje žemės sklypo vietoje jis yra praktiÅ¡kai bevertis ir netinkamas ne tik namo statybai, bet ir kitai veiklai.

Todėl ir pirmosios instancijos teismo nustatyta 50 Eur kompensacija už servitutus yra per maža, nelogiÅ¡ka, neprotinga ir visiÅ¡kai nepagrįsta dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės apribotos galimybės naudotis žemės sklypu; 20.7. tai, jog ieÅ¡kovas matė garaÅ¾Ä prieÅ¡ atkurdamas nuosavybės teises į ginčo sklypÄ , neturi reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovui buvo pateikta informacija, jog žemės sklype nėra įregistruoti statiniai, o garaÅ¾Ä bus galimybė bet kada paÅ¡alinti ir naudoti žemės sklypÄ be jokių apribojimų.

Atsakovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas, turėjo pakankamai laiko nuo 1986 m. (pastatymo pabaigos) iki 2008 m. nuosavybės teisių atkÅ«rimo, įregistruoti nuosavybės teises į garaÅ¾Ä ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl žemės po garažu nuomos. Todėl ieÅ¡kovas turėjo itin pagrįstus lÅ«kesčius dėl galimybės garaÅ¾Ä nugriauti ir naudotis visu žemės sklypu be jokių apribojimų, juolab kad teismų sprendimai dėl pastatyto garažo teisėtumo priimti gerokai vėliau nei kad atkurtos ieÅ¡kovui nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ; 20.8. prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ieÅ¡kovas įrodė, kad jo pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių ieškovui buvo priteista iš atsakovo absoliučia skaičių suma išreikšta kompensacija už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2017 metų, taip pat periodinė po 324 Eur per mėnesį mokama kompensacija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., todėl ieškovas įrodė numatytas gauti iš anksto pajamas. Tai, jog ieškovas gavo 36112 Eur naudos, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti 327,33 Eur kompensacijos.

21. Atsakovas S. L. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl periodinės kompensacijos už nustatytÄ servitutÄ ir nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Todėl apeliacijos objektÄ sudaro ginčijamos teismo sprendimo dalys, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys detaliau žemiau nurodytais argumentais.

26. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1950 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2008 m. lapkričio 28 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-6563. Atsakovui S. L. nuosavybės teise priklauso šalimais esantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi atsakovui priklausantis, viešajame registre neįregistruotas, garažas, kurio užimamas plotas sudaro 51 kv. m.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo G. N. ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovÄ jo lėšomis nugriauti statinį (garaÅ¾Ä ), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-2958-734/2010). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-1106-611/2011), nurodydamas, jog ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi atsakovui priklausantis statinys – garažas, į kurį nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre nėra įregistruotos, tačiau Å¡is statinys yra inventorizuotas ir įregistruotas VÄ® Registrų centras kadastro žemėlapyje, garažas yra pažymėtas ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo plane.

Teismas vertino, kad garažas ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas teisėtai: atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas garažui statyti, buvo parengtas garažo projektas ir išduotas statybos leidimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad garažo faktinio ploto neatitikimas nurodytajam leidime plotui nelaikytinas esminiu nukrypimu, kuris negali būti įteisintas. Taigi atsakovui priklausančio garažo teisėtumo klausimas bei aplinkybės, susijusios su garažo plotu, jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

28. IeÅ¡kovas prašė nuo 2021 m. birželio 1 d. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti 77 kv. m. ploto atlygintinius kelio servitutÄ (teisė važiuoti transporto priemonėmis) ir servitutÄ (teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas) pagal matininko A. Ž. 2020 m. birželio 8 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolių, susidariusių už laikotarpį nuo 2019 sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., atlyginimÄ .

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu nustatė ieÅ¡kovui G. N. nuo 2021 m. birželio 1 d. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 77 kv. m. ploto atlygintinius kelio servitutÄ (teisė važiuoti transporto priemonėmis) ir servitutÄ (teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas) pagal A. Ž. 2020 m. birželio 8 d. parengtÄ servituto nustatymo planÄ (M 1-500), kuriame indeksais S1 ir S2 bei koordinačių sistemoje LKS-1994 posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 13-14-15-16-17-18-19-20-13 pažymėta sklypo dalis, skirta atsakovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu. Taip pat priteisė nuo 2021 m. birželio 1 d. mokamÄ 50,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ bei 1450,00 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.

30. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

31. Apeliantas, nesutikdamas su teismo priteistos periodinės kompensacijos dydžiu, visų pirma įrodinėja aplinkybę, jog teismas, neteisingai įvertinęs dėl atsakovo garažo keliamus nepatogumus naudotis žemės sklypu, nepagrįstai priteisė neprotingai maÅ¾Ä periodinę kompensacijÄ . Apeliantas nurodo, jog atsakovo garažas itin apriboja ieÅ¡kovo teisę naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, kadangi dėl specifinio žemės sklypo reljefo geriausia vieta statyti namÄ bÅ«tų žemės sklypo dalis, kurioje stovi garažas, kitose žemės sklypo vietose statybos apsunkintos dėl visų pirma gerokai didesnių kaÅ¡tų bei sukeltų didelius nepatogumus, be to, ieÅ¡kovas turi ribotas galimybes iÅ¡ kitos pusės privažiuoti prie sklypo.

32. IÅ¡ tiesų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ , ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turtinius ir neturtinius netekimus sudaro galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismo argumentus, pritaria skundžiame sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog 50,00 Eur periodinė kompensacija ieÅ¡kovui dėl jo patiriamų suvaržymų, atsižvelgiant į servituto apimtį ir turinį, yra proporcinga atsakovo gaunamai naudai, atitinka ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

34. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ apelianto nurodomų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad analogiÅ¡kais argumentais, įrodinėjant jam, kaip žemės sklypo savininkui keliamus nepatogumus dėl esančio jo sklype atsakovui priklausančio garažo, buvo remtasi ir pirmosios instancijos teisme. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto argumentus dėl atsakovui priklausančio garažo sukeliamų nepatogumų naudojantis žemės sklypu iÅ¡samiai aptarė skundžiamame sprendime ir juos įvertino, nustatydamas periodinę kompensacijÄ .

Pažymėtina, kad diskrecija nustatyti kompensacijos dydį disponuoja teismai, įvertindami faktinę situacijÄ bei, be kita ko,  aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymais pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl kompensacijos dydžio ar ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonė dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog periodinė kompensacija nustatyta nepagrįstai.

35. Teikdamas apeliacinį skundÄ apeliantas pripažįsta, jog ieÅ¡kovo žemės sklype esantis atsakovo garažas neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės ir galimybės naudoti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį. Pažymėtina, kad tokiÄ aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog iÅ¡lieka ieÅ¡kovo teisė ir galimybė naudoti likusiÄ didžiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį (0,1950 ha – 77 kv. m.). AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada padaryta ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje, nurodant, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas negali tinkamai pagal paskirtį naudoti viso žemės sklypo.

36. Matyti, jog apeliantas bando įrodyti aplinkybę, kad dėl atsakovo garažo negali statyti namo, teikė teismui įrodymus, tarp jų ir 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės aktÄ , 2016 m. balandžio 15 d. papildomos ekspertizės aktÄ , antstolės A. Puodžiukienės 2016 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėti įrodymai nepatvirtina, jog apeliantas apskritai neturi galimybės realizuoti savo ketinimų žemės sklype. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, pridedamas nuotraukas prie antstolės A.

Puodžiukienės 2016 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, sutinka su apeliantu, jog žemės sklypo reljefas ir stovintis atsakovo garažas apriboja galimybes pasirinkti pačiÄ patogiausiÄ vietÄ namo statybai, kuri, kaip nurodo apeliantas, ir yra atsakovo garažo stovėjimo vieta. Nors apeliantas nurodo, kad likusi žemės sklypo dalis nėra patogi, statyboms bÅ«tų reikalingos didesnės sÄ naudos, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, jog nėra galimybės apskritai naudoti likusios didžiosios žemės sklypo statyboms.

Iš tiesų, viena vertus, tikėtina, jog dėl reljefo ypatumų likusioje žemės sklypo dalyje statybos gali pareikalauti daugiau išlaidų, lyginant su ta vieta, kurioje stovi atsakovui priklausantis garažas. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat pritaria apylinkės teismo argumentui, jog ieškovui nepatogus ar daugiau išlaidų reikalaujantis namo pastatymas likusioje žemės sklypo dalyje (apeliantas nurodo, kad vienintelė vieta yra viršutinėje žemės sklypo dalyje), kurio ieškovas nesuinteresuotas daryti, negali nulemti didesnės kompensacijos atsakovui.

Papildomai pažymėtina, kad Å¡iuo atveju už savo pasirinkimÄ (ne)statyti namo dėl didesnio nepatogumo ar sÄ naudų turėtų bÅ«ti atsakingas ieÅ¡kovas, o ne atsakovas, kaip bando įrodyti apeliantas. Taigi vertintina, jog apeliantas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė, jog likusioje žemės sklypo dalyje statybos apskritai yra negalimos dėl žemės sklypo reljefo (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde vėlgi kelia klausimÄ dėl atsakovo pastatyto garažo ir jo ploto, nurodydamas, jog, atsakovas, turėdamas leidimÄ statyti tik 29 kv. m. ploto garaÅ¾Ä , pastatė 51 kv. m. garaÅ¾Ä , ir kartu įrodinėdamas, jog dėl to kompensacija turėtų bÅ«ti didesnė. Kaip jau buvo paminėta aptariant faktines aplinkybes, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovo garažas ieÅ¡kovo žemės sklype pastatytas teisėtai. Taip pat iÅ¡nagrinėtos ir aplinkybės dėl garažo ploto neatitikimo, dėl jų pasisakyta baigtoje civilinėje byloje 2-2958-734/2010, taip pat jos įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1106-611/2011.

Taigi aplinkybė, jog apeliantas subjektyviu įsitikinimu nepritaria įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybėms, tarp jų ir pastatytam garažui bei jo plotui, tokiu bÅ«du dar kartÄ apsvarstydamas jau iÅ¡nagrinėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovo atsakomybė už ieÅ¡kovui kilusius nepatogumus turėtų bÅ«ti didesnė. Kita vertus, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovo garažas jau buvo pastatytas atkuriant ieÅ¡kovui nuosavybės teises į sklypÄ (atkurta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu), taigi ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie tai, kad žemės sklype stovi atsakovo garažas.

Apelianto argumentai, kad jam buvo pateikta informacija apie tai, jog žemės sklype nėra įregistruoti statiniai ir garaÅ¾Ä turės galimybę bet kada paÅ¡alinti ir naudoti žemės sklypÄ be jokių apribojimų, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovui galimai trečiųjų asmenų pateiktÄ informacijÄ . Tai, jog faktinė situacija neatitinka apelianto lÅ«kesčių, kuriuos jis galbÅ«t turėjo atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , negali lemti didesnės kompensacijos sumos atsakovui.

Vertintina, jog teisinės reikÅ¡mės sprendžiant kompensacijos dydžio klausimÄ neturi apelianto subjektyvi nuomonė, jog atsakovas iki ieÅ¡kovo nuosavybės teisės atkÅ«rimo turėjo pakankamai laiko nuosavybės teisei į garaÅ¾Ä Ä¯registruoti. Sutiktina su apeliantu, kad iÅ¡ tiesų, atsakovas turėjo pakankamai laiko įregistruoti vieÅ¡ajame registre savo nuosavybės teisę, tačiau tai nekeičia susiklosčiusios faktinės situacijos dėl atsakovo atsakomybės iÅ¡kilus didesniems nepatogumams ieÅ¡kovui naudojant žemės sklypÄ .

38. Ä®rodinėdamas nepagrįstai maÅ¾Ä pirmosios instancijos teismo nustatytÄ periodinės kompensacijos sumÄ apeliantas remiasi ne tik ieÅ¡kovo žemės sklype esančio ir atsakovui priklausančio garažo keliamais nepatogumais, tačiau ir tuo, jog teismas neįvertino žemės sklypo buvimo prestižiniame Antakalnio rajone ir aplinkybės, jog dėl atsakovo pastatyto garažo patogiausioje vietoje žemės sklypas tapo bevertis. Kaip jau buvo minėta, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas negali naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Taigi apelianto pasvarstymai apie tai, jog dėl atsakovo stovinčio garažo ieÅ¡kovo žemės sklypas yra bevertis, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio nuomonė. Pažymėtina, jog atsakovo nuosavybės teisė į garaÅ¾Ä negali bÅ«ti paneigiama vien dėl to, jog ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas yra prestižiniame rajone.

39. Apelianto įrodinėjami itin dideli lÅ«kesčiai atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl kompensacijos dydžio. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovas, atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kurio dalyje pastatytas teisėtai kitam asmeniui priklausantis garažas, negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl Å¡ios sklypo dalies panaudojimo. Tai, jog atkuriant nuosavybės teises apeliantas (ne)žinojo, kad garažas pastatytas legaliai ir tikėjosi jų nugriauti, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra atsakingas už susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ ir dėl to iÅ¡ jo priteistina periodinė kompensacija turėtų bÅ«ti didesnė.

40. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo vertintų kriterijų kompensacijos dydžiui nustatyti, taip pat padarytų iÅ¡vadų dėl kompensacijos dydžio, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo padidinti teismo nustatytos 50,00 Eur periodinės kompensacijos, mokamos kiekvienÄ mėnesį, dydžio.

41. Nesutikdamas su teismo išvada dėl nuostolių priteisimo apeliantas nurodo, kad įrodė numatytas gauti pajamas iš anksto. Remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių, kuriuo ieškovui buvo priteista iš atsakovo absoliučia skaičių suma išreikšta kompensacija už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2017 metų, taip pat periodinė po 324 Eur per mėnesį mokama kompensacija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.

42. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalÄ . Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog apelianto nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas už akių sudaro pagrindÄ pripažinti, jog apeliantas įrodė pajamų gavimo aplinkybę. Pažymėtina, kad priimant sprendimus už akių atliekamas formalus įrodymų vertinimas (CPK 285 straipsnio 2 dalis, o pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo sprendimuose už akių nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018). Taigi apelianto minimas sprendimas už akių nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu apelianto pajamas ir apeliantas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos CPK 182 straipsnio prasme.

44. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, apeliantas turėjo įrodyti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (CK 6.249 straipsnis). Kadangi apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundÄ nepateikė jokių įrodymų, jog buvo numatęs gauti 9489,38 Eur pajamų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kurių negavęs patyrė nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimÄ susiejo su mokėtina kompensacijos už nustatytÄ servitutÄ suma (50,00 Eur) ir už minėtÄ laikotarpį paskaičiavo 1 450,00 Eur nuostolių (negautų pajamų).

Ä®vertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo ir Å¡ioje dalyje. Dėl procesinės bylos baigties 45. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Šalies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantui neatlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovas. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimnosi iÅ¡alidas apeliacinės instancijos teisme, jos atsakovui nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : netenkinti apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė