2025-09-17 Nr. AB-14369-3-63-3-01621-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-281-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01621-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriaus (toliau – ir NŽT Šilalės skyrius, atsakovas) 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 33S-14-(14.33.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha ploto žemės sklypą pretendentei A. J. K. (toliau – ir pretendentė), sudarant galimybę pareiškėjui, kaip pretendentės įpėdiniui, realizuoti įstatymo numatytas teises – pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 13 d. jam buvo įteiktas Sprendimas. Paaiškino, kad nuo 2000 m. gyvena Ispanijoje. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina – A. J. K.. Šilalės notarų biuro notarė 2002 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio pagrindu jis paveldėjo mirusios pretendentės turtą. Pažymėjo, kad palikimo priėmimo metu, 3,16 ha ploto žemės sklypas nebuvo įtrauktas į paveldėto turto sąrašą, o pareiškėjui apie NŽT Šilalės skyriuje pradėta nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą byla nebuvo žinoma. Į minėtą žemės sklypą nuosavybės teisės pretendentei buvo atkurtos Sprendimu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad susipažinęs su Sprendimo turiniu nustatė, jog juo pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai, Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, todėl jis turi būti panaikintas ir pareiškėjo pažeistos teisės atstatytos.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymų nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero viešojo administravimo principo. Teigė, kad jis turi teisėtą lūkestį, jog nuosavybės teises į jo senelio P. B. valdytą žemę bus atkurtos natūra, o ne išmokant piniginę kompensaciją, kurios suma yra neprotinga ir neatitinka realios žemės sklypo rinkos vertės. Šiuo metu į P. B. priklausiusią daugiau kaip 9 ha žemės sklypą, kuris patenka į poilsinę zoną prie tvenkinio, buvo atkurtos ne jo įpėdiniams, o visiškai svetimiems asmenims, taip pat ir tiems, kurie dirba vietos savivaldos institucijose, o tai akivaizdžiai prieštarauja gero viešojo administravimo principui.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas truko dvidešimt metu, vietoje teisės aktuose numatyto pusės metų termino. Pretendentė niekada atsakovui nebuvo pareiškusi, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į P. B. priklausiusį turtą būtu atkurtos pinigais, todėl Sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoms, pažeidžia pretendento aiškiai išreikštą norą nuosavybės teises atkurti natūriniu būdu.

6. Atsakovas NŽT Šilalės skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pretendentė 1991 m. spalio 17 d. Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę, kuriuo prašė P. B. vardu nustatyti jo turėtos žemės plotą bei nurodė visų pretendentų į žemę valią. Pretendentė 2000 m. vasario 8 d. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą priimti išvadą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypui 3,16 ha. Nurodė, kad lygiavertį žemės sklypą pageidauja gauti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gautą prašymą, 2000 m. vasario 17 d. pretendentei išduota pažyma Nr. 206-397-N, kurioje nustatyta, kad pretendentė į buvusio savininko valdytą 9,48 ha žemę, pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, turi nuosavybės teisę į 3,16 ha žemės. Vadovaujantis minėtoje pažymoje pateiktais duomenimis, 2000 m. balandžio 3 d. pretendentei buvo išduota Tauragės apskrities Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo išvada Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada).

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų.

9. Atsakovas paaiškino, kad NŽT direktorius 2019 m. vasario 11 d. pavedimu įpareigojo teritorinių skyrių vedėjus užtikrinti, jog iki 2019 m. vasario 22 d. raštu būtų informuoti visi piliečiai, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, tačiau nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypui, dėl jų teisės per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos teritoriniam skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pažymėjo, kad jeigu raštu informuoti pilietį nėra galimybių, dėl to, jog jis miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai, vietiniame laikraštyje, pagal teritorinio skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, buvimo vietą ir NŽT interneto svetainėje būtų paskelbta anksčiau minėta informacija.

10. Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo žinomas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, todėl 2019 m. vasario 22 d. laikraštyje „Šilalės artojas“ ir NŽT interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti NŽT Šilalės skyrių. Sąraše išvardintiems piliečiams ir jų įpėdiniams nenurodžius kadastro vietovės, piliečiams nuosavybės teisės į žemę, mišką bus atkuriamos atlyginant pinigais. Į minėtą sąrašą buvo įtraukta ir pretendentė. Kadangi per nustatytą terminą nebuvo gautas mirusios pretendentės paveldėtojo prašymas, buvo nuspręsta panaikinti Išvadą ir priimti Sprendimą.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei A. J. K., nei kiti pretendentai nepageidavo žemės sklypus gauti natūroje buvusioje vietoje, todėl ši žemė buvo prilyginta valstybinei žemei ir galėjo būti suteikiama kitiems asmenims. Pareiškėjui per nustatytą terminą nesikreipus į NŽT Šilalės skyrių dėl valios išreiškimo kurioje vietoje pageidauja lygiaverčio sklypo, atsakovas žemėtvarkos projekto rengimo metu neturėjo teisės savo nuožiūra parinkti žemės sklypą iš tuo metu turimų laisvų žemės fondo žemės plotų, todėl buvo priimtas sprendimas išmokėti piniginę kompensaciją.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Atkūrimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) pretendentei mirus, pareiškėjas paveldėjo mirusiosios turtą. Pretendentė 1991 m. spalio 17 d. kreipėsi į Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), kuriame prašė nustatyti P. B. iki nacionalizacijos priklaususio 15 ha ploto žemės vietą. Prašyme pretendentė nurodė visus P. B. įpėdinius, išreiškė norą gauti žemę tame pačiame ūkyje, tačiau ne būtinai toje pačioje vietoje. Pretendentė 2000 m. vasario 8 d. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą priimti išvadą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 3,16 ha žemės sklypui. Nurodytas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas – P. B.. Pretendentė nurodė, kad pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

15. Atsižvelgdamas į minėtą pretendentės prašymą, Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. vasario 17 d. surašė pažymą Nr. 206-397-N „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir Išvadą. Šiuose dokumentuose teigiama, kad pagal pretendentės pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog buvęs savininkas P. B. (duomenys neskelbtini) valdė 9,48 ha žemės. Pretendentė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės.

16. Teismas nurodė, kad piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Taigi, nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

17. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

18. Teismas, analizuodamas nurodytų visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį, sprendė, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

19. Teismas nurodė, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

20. Teismas konstatavo, kad pretendentė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, pretendentė nebuvo išreiškusi valios, jog pageidauja, kad nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra buvusioje vietoje. Pretendentė 2000 m. vasario 8 d. prašyme aiškiai nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos jai neįlygintinai perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Pareiškėjas, kaip mirusios pretendentės, turtinių bei neturinių teisių perėmėjas, turėjo teisę per Atkūrimo įstatymuose nustatytus terminus, pakeisti pretendentės išreikštą valią dėl pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis pasinaudojo šia teise. Tuo atveju, kai atsakinga institucija nustato, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečio pageidaujamu būdu, ji, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, turi prievolę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

21. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad nuo 2000 m. pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl atsakovui nebuvo žinoma jo tiksli gyvenamoji vieta. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad NŽT Šilalės skyriuje buvo užvesta pretendentės nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo byla. Apie šį faktą jam tapo žinoma tik 2023 m. liepos mėn., kai buvo įteiktas Sprendimas.

22. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 22 d. Šilalės rajono laikraštyje „Šilalės artojas“ ir NŽT interneto tinklalapyje viešai paskelbta, jog NŽT Šilalės skyrius sudarė sąrašą piliečių, kurių vardu yra parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, tačiau šie piliečiai ar jų įpėdiniai nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Prašoma sąraše išvardintų piliečių ar jų įpėdinių per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo pasirinkti pageidaujamą kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti atsakovą. Pažymima, kad nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, piliečiams nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. NŽT Šilalės skyriaus paviešintame piliečių, nepasirinkusių pageidaujamos kadastro vietovės, sąraše nurodyta ir pretendentė.

23. Teismas konstatavo, jog pretendentui ar jo įpėdiniui nepasirinkus kadastro vietovės, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą turėtajam žemės sklypui, atsakinga institucija turi prievolę nepaisyti pretendento išreikštos valios dėl pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją pinigais. Jeigu atsakingai institucijai nėra žinoma pretendento ar jo įpėdinių gyvenamoji vieta, todėl nėra įmanoma jų informuoti registruotu laišku apie pareigą atvykti į pretendentų susirinkimą, institucija privalo tokį kvietimą paskelbti visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto tinklalapyje. Atsakovui vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto tinklalapyje paskelbus kvietimą pretendentės įpėdiniui, t. y. pareiškėjui įpareigojimą per 30 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pasirinkti kadastro vietovę, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, todėl NŽT Šilalės skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos 105 punkto 7 papunkčio nuostatomis, privalėjo pretendentei nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl piniginės kompensacijos dydžio, nurodė, kad valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika).

25. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika nurodė, kad teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų; Konstitucija ir Konvencija neįtvirtina teisės į visišką (rinkos verte) kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją šios bylos kontekste, nėra jokių pagrindų pripažinti, kad EŽTT Lietuvos teisinę situaciją tapačiais teisiniais aspektais galėtų įvertinti iš esmės kitaip, nei anksčiau pateikiami aktualūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų aiškinimai.

26. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kad atsakovas būtų neteisingai apskaičiavęs atlygintiną žemės vertę vadovaujantis Metodika. Be to, Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte, to nenumato ir teisės aktai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad byloje skundžiamu sprendimu yra nustatyta neteisinga valstybės išperkamos žemės vertė.

27. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs NŽT Šilalės skyriaus Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo Z. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl NŽT Šilalės skyriaus įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą A. J. K..

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad teismas nenustatė, netyrė ir nepasisakė dėl esminių reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumu, tai turėjo esminės reikšmės teismo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju pažeistas gero administravimo principas, kurio pažeidimas pasireiškia tuo, jog Institucija, būdama atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo tinkamą proceso užtikrinimą, nepagrįstai, netoleruotinai ir neleistinai pažeidė įstatymo nustatytus imperatyvius terminus. Nuosavybės teisių atkūrimas tęsėsi nuo 1991 m. iki 2019 m., t. y. dvidešimt metų, vietoj įstatymo numatyto pusės metų termino, pakeitė pretendento valią, taip pažeisdama įstatymo suteikiamą tam prioritetą. Pretendentė niekada nebuvo pareiškusi noro gauti piniginę kompensaciją už sklypą. Todėl svarbi aplinkybė, daranti skundžiamą Sprendimą, nustatantį piniginės kompensacijos gavimą, neteisėtu, yra ta, kad institucija savarankiškai, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, pretendento valią, pakeitė nuosavybės atkūrimo būdą, vietoj atkūrimo natūra arba žeme kitoje vietoje į piniginę kompensaciją, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo įstatymu suteiktas teises ir teisėtus lūkesčius.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nuosavybės teisių atkūrimo proceso procedūrų teisėtumą vertino nuo 2019 m. Tačiau skunde buvo nurodyti argumentai, jog nuosavybės teisių atkūrimui visos sąlygos egzistavo dar 2000 m., kai pretendentė buvo aiškiai suformulavusi ir pareiškusi savo valią nurodant, kad lygiavertį žemės sklypą pageidauja gauti (duomenys neskelbtini).

32. Atsakovas atsiliepime nepasisakė, o teismas nenustatė esminės aplinkybės, dėl kokių priežasčių, esant pretendentės išreikštai valiai, nebuvo nuosavybės teisės atkurtos jos pageidaujamu būdu suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kodėl, esant pretendentės aiškiai valios išraiškai dar 2000 m., atsakovas laukė iki 2019 m., kol pareiškėjas pareikš savo valią, ir kokiu pagrindu jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo reikalinga, jeigu jis niekada nesiruošė keisti pretendentės išreikštos valios.

33. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pateisino atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros akivaizdų pažeidimą – neveikimą daugiau nei 17 metų – nuo 2000 m. iki 2019 m., bei visiškai nepagrįstą atsakovo Sprendimu pakeistą nuosavybės teisių atkūrimo būdą į piniginę kompensaciją, tai akivaizdžiai prieštarauja pretendentės valiai ir įstatymo nuostatoms. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir laikosi pozicijos, kad jo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti įvertintas apeliacine tvarka.

34. Atsakovas NŽT Šilalės skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

35. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nurodo, kad kadangi Šilalės skyrius per nurodytą terminą negavo pretendentės paveldėtojo prašymo, tai NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 33VĮ-357-(14.33.2.) „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. priimtos išvados Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ A. J. K. vardu pripažinimo netekusia galios“ pripažinta netekusia galios Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. priimta išvada Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ A. J. K. vardu.

36. Atsakovas nurodo, kad pretendentė reikalingus dokumentus teikė su pertraukomis, ir tik gavus dokumentus, buvo galima pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Mirus pretendentei ((duomenys neskelbtini)), taip pat nieks nesikreipė į NŽT Šilalės skyrių.

37. Atsakovas teigė, kad pretendentės paveldėtojui (pareiškėjui) nesikreipus į NŽT Šilalės skyrių dėl valios išreiškimo kurioje vietoje pageidaujamas lygiavertis žemės sklypas, Šilalės skyrius žemėtvarkos projekto rengimo metu negalėjo savo nuožiūra (be paveldėtojo) parinkti žemės sklypų iš tuo metu turimų laisvų žemės fondo žemės plotų, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, buvo priimtas Sprendimas išmokėti piniginę kompensaciją.

38. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Šilalės skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 33S-14-(14.33.3), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,16 ha žemės, atlyginant kompensacija pinigais (vertė – 897 Eur), teisėtumo, bei įpareigojimo NŽT Šilalės skyrių atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės sklypą, sudarant galimybę pareiškėjui, kaip paveldimo turto įpėdiniui, pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo Z. Č. mama A. J. K. 1991 metais Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki žemės nacionalizavimo P. B. valdytą žemę. 2000 metais A. J. K. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui padavė prašymą, kuriuo prašė priimti sprendimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypui 3,16 ha dydžio sklypą, turėtas sklypas yra (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad sklypą pageidauja gauti (duomenys neskelbtini).

41. 2000 m. balandžio 3 d. išduota Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Išvada Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria pagal pilietės A. J. K. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas P. B. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 9,48 ha žemę ir pagal susitarimą A. J. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės.

42. (duomenys neskelbtini) A. J. K. mirė. 2002 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas išduotas A. J. K. sūnui Z. Č.. 2014 m. Šilalės rajono notarės D. S. pažymoje, adresuotoje NŽT Šilalės skyriui, be minėtos informacijos taip pat nurodyta, kad Z. Č. deklaruota gyvenamoji vieta yra Ispanija (šią pažymą pareiškėjas pateikė kartu su skundu).

43. 2019 m. vasario 22 d. vietiniame laikraštyje „Šilalės artojas“ Nr. 15(7575) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo siūloma pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti Šilalės skyrių. Piliečių, kurių vardu yra parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, sąraše buvo įtraukta ir A. J. K. (nurodyta pridėtoje laikraščio ištraukoje ir NŽT interneto svetainės skelbimo duomenyse).

44. Šilalės skyrius per nurodytą terminą negavo mirusiosios A. J. K. paveldėtojo prašymo.

45. 2019 m. balandžio 16 d. Įsakymu NŽT Šilalės skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Tvarkos 29 ir 1051 punktais ir atsižvelgdamas į tai, kad A. J. K. mirusi ir nežinomi jos įpėdiniai, pripažino netekusia galios Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. Išvadą Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtą A. J. K. vardu.

46. 2019 m. gegužės 6 d. NŽT Šilalės skyrius priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,16 ha žemės, atlyginant kompensacija pinigais (vertė – 897 Eur).

47. 2023 m. liepos mėn. NŽT Šilalės skyrius pateikė Šilalės rajono notarų biurui Pažymą apie paveldimą turtą. Pažymoje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. NŽT Sprendimu A. J. K. atkurtos nuosavybės teisės į 3,16 ha žemės pinigine kompensacija.

48. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2000 metų su šeima gyvena Ispanijoje. Nors pareiškėjas 2002 metais paveldėjo mamos turtą, tačiau paveldimo turto sudėtyje 3,16 ha sklypo dar nebuvo. Apie užvestą bylą dėl nuosavybės teisų atkūrimo A. J. K. nei palikimo priėmimo metu, nei vėliau pareiškėjui nebuvo žinoma. Naujai atsiradusio turto (3,16 ha sklypo), patenkančio į paveldimo turto sudėtį, faktas pareiškėjui tapo žinomas skundžiamo Sprendimo gavimo metu (2023 m. liepos 13 d.).

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

50. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

V. 51. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

52. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2014 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XII-856 redakcija) nustatyta, kad vykdant žemės reformą kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <...> 10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams.

53. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) 29 punkto 1 dalyje nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos.

54. Tvarkos 29 punkto 2 dalyje nustatyta, kad per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

55. Tvarkos 1051 punkte (Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

VI. 56. Skundžiamu Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos ne pretendentės pasirinktu būdu (perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą), o tik atlyginant pinigais.

57. Sprendimas priimtas motyvuojant jį tuo, kad pretendentė A. J. K. mirusi ir nežinomi jos įpėdiniai. Prieš priimant Sprendimą vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie būtinumą pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti Šilalės skyrių. Šilalės skyrius per nurodytą terminą negavo mirusiosios A. J. K. paveldėtojo prašymo, todėl priimtas skundžiamas Sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant už nusavintą turtą pinigais.

58. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, Tvarkos 29 ir 1051 punktais, tačiau nagrinėjamoje byloje šie teisės aktai buvo taikomi netinkamai.

59. Atsakovas nusprendė visuomenės informavimo priemonėmis ir NŽT interneto svetainėje paskelbti informaciją apie būtinumą pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, tinkamai neįsitikinęs (byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys priešingą išvadą), kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai padaryta išvada, kad mirusios pretendentės įpėdiniai nežinomi, nes 2014 metais NŽT Šilalės skyriui buvo pateikta pažyma apie įpėdinį – pareiškėją. Tai, kad nurodytoje pažymoje nėra nurodytas konkretus adresas, tik faktas, kad įpėdinis (pareiškėjas) yra išvykęs į Ispaniją, neleidžia daryti išvados, kad iš notaro nebuvo galima gauti papildomų duomenų apie konkretų pareiškėjo adresą. Be to, atsakovas remiasi pareiškėjo į bylą pateikta minėta 2014 metų notaro pateikta pažyma (kuri adresuota atsakovui), tačiau į bylą nėra pateikti jokie dokumentai, kokius veiksmus atsakovas atliko, siekdamas patikslinti įpėdinio adresą 2019 metais (praėjus penkeriems metams, t. y. ilgam laiko tarpui, po minėtos pažymos gavimo) prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ar atsakovas reikalavo papildomos informacijos iš notaro, ar, pavyzdžiui, iš registrų. Taigi atsakovas informavo suinteresuotą asmenį, skelbdamas viešai apie būtinumą pateikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje papildomus duomenis, nagrinėjamu atveju tinkamai neįsitikinęs, kad galima taikyti šį informavimo būdą, kuris tik leidžia preziumuoti, kad informacija pasieks adresatą, tačiau nagrinėjamu atveju ši prezumpcija buvo paneigta pareiškėjui pateikus konkrečius duomenis (pvz. dokumentą apie Sprendimo įteikimą 2023 metais).

60. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, Tvarkos 29 ir 1051 punktai, kurie nustato galimybę pretendentams (ar jų įpėdiniams) realizuoti įstatymo numatytas teises – pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, negali būti taikomos formaliai, tačiau turėtų būti taikomos taip, kad pretendentams (ar jų įpėdiniams) būtų sudaryta galimybė veiksmingai ir realiai įgyvendinti savo minėtą teisę. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas negalėjo veiksmingai įgyvendinti savo teisės pateikti prašymą patikslinantį nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

61. Įvertinus šiuos duomenis yra pagrindas sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad apie bylą dėl nuosavybės teisų atkūrimo A. J. K. nei palikimo priėmimo metu (2002 metais), nei vėliau pareiškėjui nebuvo žinoma, naujai atsiradusio turto (3,16 ha sklypo), patenkančio į paveldimo turto sudėtį, faktas pareiškėjui tapo žinomas skundžiamo Sprendimo gavimo metu (2023 m. liepos 13 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo domėtis atkūrimo bylos eiga ir atlikti teisės aktuose nustatytus būtinus veiksmus. Šie atsakovo ir pirmosios instancijos teismo teiginiai nėra grindžiami jokiais faktiniais duomenimis ir neatitinka šio sprendimo IV dalyje nustatytų faktų.

62. Skundžiamas Sprendimas naikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 147 straipsnis).

63. Skundžiamo Sprendimo panaikinimas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą spręsti klausimą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovui nėra nustatomi konkretūs įpareigojimai. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023). Taigi pareiškėjo skundas, kiek jis yra susijęs su konkrečių įpareigojimų viešojo administravimo subjektui nustatymu, tenkinamas iš dalies.

64. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

65. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą – 15 Eur. Taigi pareiškėjui priteistina iš atsakovo 45 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Z. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Z. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 33S-14-(14.33.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. J. K.“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl sprendimo priėmimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pradėtoje pagal A. J. K. prašymą.

Priteisti pareiškėjui Z. Č. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriaus 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė