2018-12-12 Nr. AB-678-3-62-3-00260-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2171-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00260-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN) direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. P-33 (toliau – ir Įsakymas) dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

1.1. Pareiškėjas nurodė, jog Įsakymas dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, nes prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) nariu tapo 2017 m. vasario 1 d., apie šį sprendimą informavo savo tiesioginį viršininką Š. K.. Profesinė sąjunga atsakovui 2017 m. vasario 3 d. raštu persiuntė pareiškėjo prašymą atskaičiuoti iš jo gaunamo atlyginimo profesinės sąjungos nario mokestį ir pervesti nario mokestį į profesinės sąjungos nurodytą banko sąskaitą. Šios aplinkybės, anot pareiškėjo ir jo atstovės, patvirtina, kad prieš priimant Įsakymą atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys, todėl atsakovas privalėjo gauti profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Imperatyvių reikalavimų, įtvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 10 dalyje, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. lR-59 (toliau – ir Taisyklės), 83 punkte, nevykdymas, yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą tarnybinę nuobaudą panaikinti.

1.2. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis kartu su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 straipsnio 5 dalimi, 33 straipsniu reglamentuoja profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, išimtinę teisę vykdyti valstybinę darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi priežiūrą ir kontrolę. Pažymėjo, jog darbdavio veiksmų vertinimo ribas šioje srityje praplėtė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakęs, jog profesinės sąjungos atlieka ne tik kontrolę, ar tarnybinė nuobauda taikoma dėl narystės profesinėje sąjungoje, bet taip pat, ar nebuvo padaryta akivaizdi pareigūno veiklos vertinimo klaida bei piktnaudžiauta įgaliojimais, pabrėžiant, jog savo įgaliojimais, suteiktais drausminės procedūros vykdymui, valstybės institucijos turi naudotis atidžiai ir nešališkai.

2. Atsakovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko.

2.1. Atsakovas atsiliepime (b. l. 12–14) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu atsakovui nebuvo žinoma apie pareiškėjo įstojimą į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą. Pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d., baigtas 2017 m. sausio 18 d. surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-161 (toliau – ir Išvada). Atsakovas raštą dėl pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje gavo 2017 m. vasario 6 d., t. y. po tarnybinio patikrinimo atlikimo, todėl paskirdamas tarnybinę nuobaudą negalėjo žinoti apie pareiškėjo įstojimą į minėtą profesinę sąjungą.

2.2. Pažymėjo, jog Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Profesinė sąjunga sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi pateikti per 20 darbo dienų (Kauno NTI-PN kolektyvinės sutarties Nr. 18-12/164/NP6-KD-2 (16) 12 str.). Atsakovui tarnybinio tyrimo metu neturint duomenų apie pareiškėjo narystę profesinėje sąjungoje, nebuvo teisinio pagrindo kreiptis dėl profesinės sąjungos sutikimo.

2.3. Tvirtino, jog atsakovas nepažeidė įstatymo reikalavimų. Prieš paskirdamas tarnybinę nuobaudą, atliko objektyvų tarnybinį patikrinimą teisės aktų įtvirtinta tvarka, todėl nėra pagrindo nuobaudos panaikinimui, tačiau pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo teise tapti darbuotojų profesinės sąjungos nariu ir taip siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės.

2.4. Atsakovas, remdamasis teismine praktika, akcentavo, jog profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju atsakovas nepažeidė pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos nario, garantijos, kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas dar nebuvo įstojęs į profesinę sąjungą.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33, kuriuo pareiškėjui Ž. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalies (3 punkto, 4.3 punkto) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamo įsakymo 3 punktu buvo konstatuota, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas Ž. B. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pataisos pareigūnams, nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų valstybės tarnautojams, netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 7.1, 7.2 ir 7.5 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas ir Gyvenamosios zonos instrukcijos 6 punkto nuostatas.

5. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovui apie pareiškėjo narystę profesinėje sąjungoje tapo žinoma 2017 m. vasario 6 d., gavus iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. vasario 3 d. raštą Nr. 40, kuriuo prašoma atskaičiuoti iš pareiškėjo gaunamo atlyginimo profesinės sąjungos mokestį nuo 2017 m. vasario 1 d. (b. l. 28).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindė iš esmės vieninteliu procedūrinio pobūdžio pažeidimu, jog atsakovas tarnybinę nuobaudą jam paskyrė negavęs Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios narys jis yra, išankstinio sutikimo.

7. Teismas iš bylos duomenų nustatęs, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d., baigtas 2017 m. sausio 18 d. Išvados surašymu ir įstaigos vadovo jos patvirtinimu (b. l. 15–27). Nustatęs, kad byloje nėra ginčo, jog Išvados surašymo ir jos patvirtinimo metu pareiškėjas nebuvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariu (juo tapo tik 2017 m. vasario mėnesį), teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į minėtą profsąjungą dėl sutikimo jam skiriant tarnybinę nuobaudą gavimo. Pareiškėjo argumentus dėl procedūrinio pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

8. Papildomai teismas pasisakė, kad net ir nustačius tokį pažeidimą, jis būtų formalaus pobūdžio ir neturėtų įtakos tarnybinės nuobaudos procedūros baigčiai bei galutiniam rezultatui.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui galimai padaryto tarnybinio pažeidimo metu nesant profesinės sąjungos nariu ir juo tapus tik po tarnybinio pažeidimo patikrinimo procedūros užbaigimo, įstatyme įtvirtinta procedūrinė garantija iš esmės tapo beprasmė, nes savo funkcijos, kuri įtvirtinta teisės aktais, siekiant apsaugoti pareigūnus nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, nebeatliko, o tik sudarė sąlygas profesinių sąjungų narių piktnaudžiavimui savo teisėmis.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas sprendime nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra taikomas darbdaviui iki priimant individualų teisės aktą, kuris sukelia darbuotojui teisines pasekmes. Atsakovas apie pareiškėjo priklausymą profesinei sąjungai sužinojo 2017 m. vasario 6 d., o įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo priimtas 2017 m. vasario 15 d. Pareiškėjo įsitikinimu, nuo sužinojimo momento iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo momento, atsakovas privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo statuso pasikeitimu, turėjo sureaguoti ir atitinkama linkme pakreipti tarnybinės nuobaudos skyrimo procesą, o ne priimti ginčijamą įsakymą.

10.2. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, kurioje teismas konstatavo, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo arba jo nenuginčijus teisme, yra esminis procedūrinis pažeidimas, paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti ir kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti tokiu būdu priimtą atsakovo įsakymą (jo dalį) neteisėtu ir jį panaikinti.

11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d., baigtas 2017 m. sausio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-161 surašymu ir jos patvirtinimu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Pareiškėjas neginčija, jog Išvados surašymo ir jos patvirtinimo metu jis nebuvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariu (juo tapo tik 2017 m. vasario mėnesį), todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo jam skiriant tarnybinę nuobaudą gavimo.

11.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad „Tarnybinio patikrinimo metu buvo žinoma, kad pareiškėjas nėra profesinės sąjungos narys ir vėliau tapęs profesinės sąjungos nariu, vykstant tarnybiniam patikrinimui sąžiningai elgdamasis turėjo savo aktyviais veiksmais atsakovui pranešti apie pasikeitusią teisinę padėtį. Kadangi pareiškėjui tapus profesinės sąjungos nariu privalomai turėjo kisti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, o nepranešus per kiek galima trumpesnį laiką apie tapimą profsąjungos nariu, tarnybinį tyrimą atlikę pareigūnai nežinodami ir negalėdami žinoti apie pareiškėjo tapimą profesinės sąjungos nariu, liko suklaidinti dėl pareiškėjo ryšių su profesine sąjunga, tai vertino kaip pareiškėjo nesąžiningumą tarnybinio patikrinimo metu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A663-741/2006).

11.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies esmė yra ta, kad išankstiniu profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimu yra siekiama apsaugoti profesinių sąjungų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, įstatymų nustatyta būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą tokiais atvejais yra garantija profesinės sąjungos nariams, užtikrinanti, kad bus išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės ar jo veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas ar įrodytas pažeidimo faktas ir nespręsdamas kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Profesinė sąjunga šia teise turi naudotis tik kaip priemone apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog narystė profesinėje sąjungoje pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria jam tokios padėties, dėl kurios toks pareigūnas turėtų būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo tų pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariais. Teisės normos įpareigoja ne tik profesines sąjungas, bet ir jų narius savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33, kuriuo pareiškėjui Ž. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalies (3 punkto, 4.3 punkto) teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas Įsakymu jam paskirtą nuobaudą, kaip paskirtą neteisėtai, t. y. negavus išankstinio Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios nariu jis tapo, sutikimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinio pažeidimo metu nesant profesinės sąjungos nariu ir juo tapus tik po tarnybinio pažeidimo patikrinimo procedūros užbaigimo, įstatyme įtvirtinta procedūrinė garantija iš esmės tampa beprasmė, nes savo funkcijos, kuri įtvirtinta teisės aktais, siekiant apsaugoti pareigūnus nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, nebeatlieka, tik sudaro sąlygas profesinių sąjungų narių piktnaudžiavimui savo teisėmis, trukdo viešojo administravimo subjektui vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas ir pareiškėjo skundą atmetė.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tvirtina, kad atsakovas apie pareiškėjo priklausymą profesinei sąjungai sužinojo 2017 m. vasario 6 d., todėl, nuo sužinojimo momento iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo momento, atsakovas privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo statuso pasikeitimu, turėjo sureaguoti ir atitinkama linkme pakreipti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, o ne paskirti pareiškėjui nuobaudą.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl tik papildo juos tais aspektais, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą.

18. Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo ir kitų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų tarnybinės veiklos buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d. ir baigtas 2017 m. sausio 18 d. Išvados, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų, dėl ko jam buvo siūloma skirti nuobaudą – pastabą, surašymu. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas priklausytų profesinei sąjungai.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga 2017 m. vasario 3 d. išsiuntė atsakovui Ž. B. prašymą atskaičiuoti iš jo gaunamo atlyginimo profesinės sąjungos nario mokestį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su šiuo dokumentu susipažino 2017 m. vasario 6 d.

20. Iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo, kuriame buvo svarstomi prašymai dėl įstojimo į profesinę sąjungą matyti, kad pareiškėjo prašymas tapti profesinės sąjungos nariu buvo patvirtintas 2017 m. vasario 9 d. (b. l. 37–39).

21. Kaip teisingai ginčo ribas apsibrėžė pirmosios instancijos teismas – pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindžia iš esmės vieninteliu procedūrinio pobūdžio pažeidimu, jog atsakovas tarnybinę nuobaudą paskyrė negavęs Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios nariu jis tapo, išankstinio sutikimo. Byloje pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Išvados surašymo ir jos patvirtinimo metu jis dar nebuvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariu, o juo tapo tik 2017 m. vasario mėnesį.

22. Vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs (gavęs patvirtintą) Taisyklių 81 punkte nurodytą išvadą dėl pataisos pareigūno, kuris yra profesinės sąjungos narys, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos renkamajam organui per 20 dienų nepateikus atsakymo, įstaigos vadovas priima Taisyklių 81 punkte nurodytą sprendimą.

23. Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–1457/2009).

24. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje, ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija, siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje A261-444-2014).

25. Pareiškėjo argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos yra nepagrįsti, nes jo nurodomose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A03-170/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011) faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis, jog pareiškėjas į profesinę sąjungą įstojo tik po tarnybinio patikrinimo atlikimo bei Išvados surašymo.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepaneigia nuosekliai plėtojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aiškinant ir taikant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos, nes bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas niekaip negalėjo būti susijęs su pareiškėjo naryste profesinėje sąjungoje ir galimu jo diskriminavimu šiuo aspektu, nes objektyviai tokios veiklos pareiškėjas nevykdė, todėl ir profesinės sąjungos sutikimo nebuvimas nevertintinas kaip garantijos profesinės sąjungos nariui neužtikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai padaryti išvadą, jog pareiškėjo narystė profesinėje sąjungoje galimai buvo susijusi su jo siekiu išvengti tarnybinės atsakomybės.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ją papildydama, kad pareiškėjui tarnybinio pažeidimo metu nesant profesinės sąjungos nariu, o juo tapus tik po tarnybinio pažeidimo patikrinimo procedūros užbaigimo, Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtintos procedūrinės garantijos taikymas neatliktų savo funkcijos apsaugoti pareigūnus nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, o tik sudarytų prielaidas profesinių sąjungų nariams piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip pažeisti sąžiningumo bei bendradarbiavimo principų tarp darbdavių ir darbuotojų įgyvendinimą.

28. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė