997b1568-c97f-4dcd-b1eb-14a9a3c7dfe4 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-300/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 1-43-1-00024-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,nukentėjusiosioms Z.

M., O. M.,nukentėjusiosios Z. M. atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,civilinio atsakovo atstovui P. G.,nuteistojo gynėjai advokatei Danguolei Bajorinienei,nuteistajam A. L.,iÅ¡teisintajam V. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo P. G. ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.

            Priteista iš AB (duomenys neskelbtini) O. M. 100000 (vienas šimtas tūkstančių) litų, Z. M. 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.             Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

A. L. nuteistas už tai, kad pagal 1998-07-16 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos vyresniuoju meistru ir bÅ«damas atsakingas už darbuotojų saugÄ meistrijos ribose (AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vyresniojo kelio meistro pareigybės nuostatai, 2007-09-19 patvirtinti AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. K-), 2009 m. kovo 31 d., nuo 9.01 val. iki 13.42 val., tarpstotės (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, netinkamai organizavo pavojingus geležinkelio remonto darbus, nesilaikė technologinio proceso, neužtikrino darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) 25 str. 13 d.

įtvirtintus reikalavimus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais: kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų”, tai yra nekontroliavo V. M. atliekamų darbų; pažeidė Kelio ir statinių remonto bei priežiÅ«ros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių, patvirtintų SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182 (taisyklės galioja nuo 2000-09-01) 5.18. p., 6.1.6. p., 6.1.9. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p. įtvirtintus reikalavimus:

„Stotyse darbai pagal jų pobūdį atliekami tik suderinus su stoties viršininku ar stoties budėtoju, darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų“, tai yra raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A. S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus 2-ame pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jo leidimo, atšaukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugūs, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra 2009 m. kovo 31 d. 13 val. 42 min. traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo lokomotyvu (duomenys neskelbtini), valdomu mašinisto A.

K., mirtinai traumavo antrame pagrindiniame kelyje dirbusį AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) maÅ¡inistÄ -suvirintojÄ V. M.. Civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovas P. G. ir nuteistasis A. L. apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje; A. L. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 176 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymių;

O. M. ir Z. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo atmesti; KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .            Civilinio atsakovo atstovas skunde nurodo, kad nesutinka su priteista suma ir teigia, jog teismas, pažeisdamas BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl, apelianto teigimu, nuosprendžio dalis, kuria A.

L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, naikintina ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.            Apeliantai teigia, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas neiÅ¡tyrė surinktų įrodymų, bei padarė iÅ¡vadas, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s įrodymai bei tai, kad nuosprendis paremtas prieÅ¡taringomis iÅ¡vadomis.            Apeliantai nurodo, jog nuosprendžiu teismas patikslino kaltinimÄ ir aplinkybę, jog A.

L. neužtikrino darbų saugos V. M. suvirinant, šlifuojant bėgį, papildė aplinkybe: „A. L. neinformavo stoties budėtojos apie balansuotuvo dangčio remonto darbus“. Tačiau, pasak civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad darbininkai (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje 41 kilometre, 2 pikete, keitė bėgį, kuris pakeistas buvo iki 12 val., tai teismui patvirtino liudytojas S. Z., jog vyr. meistras A. L. jo brigadai davė užduotį paruošti bėgį antrame pagrindiniame kelyje keisti.

Kai bėgis buvo paruoÅ¡tas, jis A. L. nurodymu kartu su V. M. drezina iÅ¡važiavo suvirinti defektinį bėgį į trapstotį (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. jis su V. M. iÅ¡važiavo iki 39 kilometro, po to dirbo apdailos darbus 8-ame kelyje; liudytojai V. P., M. K., A. K., E. J. ir V. K. taip pat patvirtino, jog tÄ dienÄ bėgį pakeitė antrame pagrindiniame kelyje, darbus baigė iki 11.45 val. Po 12.45 val. dirbo apdailos darbus 8-ame kelyje, tačiau po to dirbančio V. M. nei prie pakeisto bėgio Å¡lifavimo, nei prie drezinos nematė; liudytojas Z.

B. paliudijo analogiÅ¡kai anksčiau minėtiems liudytojams, papildęs parodymus aplinkybe, kad pakeitus bėgį, jį reikėjo paÅ¡lifuoti ir privirinti. Kam buvo pavestas Å¡is darbas, nežino; liudytojas B. K. tik paruošė bėgį keisti, tačiau jį keičiant nedalyvavo, o po pietų dirbo 8 kelyje, bet prie drezinos, stovinčios tame kelyje, nieko dirbančio nematė, kaip ir tÄ dienÄ nematė V. M.; liudytojas A. M. dirbo prie bėgio keitimo darbų, bet V. M. nematė. Taigi nurodo, jog teismas Å¡ių liudytojų parodymais rėmėsi įrodinėdamas A.

L. kaltę, tačiau nė vieno iÅ¡ Å¡ių liudytojų duotų parodymų nevertino kritiÅ¡kai, nors, pasak apeliantų, visi liudytojai parodė, kad (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje 2-ame pagrindiniame kelyje keitė bėgį, jis buvo pakeistas iki 12.30–13 val., ir nė vienas liudytojas nenurodė, kad buvo reikalinga atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus, tačiau teismas kaltinimÄ patikslino bÅ«tent Å¡ia aplinkybe – II-ame pagrindiniame kelyje, 41 km, 2 pikete, buvo atliekami balansuotuvo remonto darbai.

Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nustatydamas Å¡iÄ (balansuotuvo remonto) aplinkybę, rėmėsi 2009 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad „apžiÅ«rint pervedimo mechanizmo gaubtÄ matyti metalo Å¡lifavimo pėdsakai“; liudytojo Z. S. parodymais, kad „apžiÅ«rint įvykio vietÄ , aiÅ¡kiai matėsi Å¡lifavimo pėdsakai ant balansuotuvo dangčio“; 2009-03-31 AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vietos apžiÅ«ros aktu, kuriame nurodyta, jog „privažiuojamajame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties ieÅ¡mo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvu, stovėjo autodrezina veikiančiu varikliu, ieÅ¡mo Nr. 2 balansuotuvo dangčio vyrių dvi dalys nupjautos“; 2009-05-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame pažymėta, jog „V.

M., bÅ«damas vienas ant bėgių su kampiniu Å¡lifuokliu „Bosch GWS 20-230 H“, dėvėdamas prieÅ¡triukÅ¡mines apsaugines ausines „Peltor Optime II“, pjovė ieÅ¡mo Nr. 2 balansuotuvo dangčio vyrius“; 2009-12-09 Darbų saugos ekspertizės aktu, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo „<...> darbo vietos nepaženklinimas signaliniais ženklais prieÅ¡ pradedant balansuotuvo dangčio remonto darbus“. Nurodo, kad teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadÄ , kad „2009 m. kovo 31 d. 13 val. 44 min.

V. M., AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) autodrezinos mašinistas, suvirintojas, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje darbo metu atliko balansuotuvo dangčio remonto darbus antrame pagrindiniame kelyje“, kad „V. M. dirbo vienas, ir jo darbo vieta nebuvo nustatyta tvarka atitverta (paženklinta) signalais arba signaliniais ženklais, kad traukinių eismas jo atliekamo darbo metu antrame pagrindiniame kelyje nebuvo atšauktas, kad stoties budėtoja apie balansuotuvo darbus nebuvo informuota, kad įrašų stoties žurnale, forma E-l1, apie tokio pobūdžio atliekamus darbus nėra, kad balansuotuvo dangčio šlifavimo darbai nėra susiję su keičiamo bėgio tame pačiame kelyje darbais, taigi V.

M. Å¡lifavimo darbus atliko ne prie pakeisto bėgio antrame pagrindiniame kelyje, o prie balansuotuvo dangčio“, tačiau, apeliantų teigimu, iÅ¡teisindamas V. B., teismas nurodė tokiÄ aplinkybę, kad „V. B., eidamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos kelio meistro pareigas, neturėjo teisinės pareigos užtikrinti konkretaus darbo –(duomenys neskelbtini) stoties ribose esančio balansuotuvo dangčio remonto saugÄ , nes tokio pobÅ«džio darbas nebuvo numatytas atlikti nelaimingo atsitikimo dienÄ â€œ.

Taigi mano, jog teismas nuosprendžiu priimė dvi vienÄ kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas – pirma, kad A. L. netinkamai organizavo balansuotuvo remonto darbus, o antra iÅ¡vada paneigia pirmÄ jÄ , kad tokio pobÅ«džio darbas tÄ dienÄ nebuvo numatytas atlikti. Be to, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto kelių katedros docentas, liudytojas I. P., parodė, kad atlikus geležinkelio bėgio keitimo darbus atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbų nereikia, tai visiÅ¡kai atskiras darbas, ir apie tai turi bÅ«ti atžymėta atitinkamos formos žurnale.

Ar reikia tvarkyti balansuotuvÄ , pagal pareigybinius nuostatus gali įvertinti brigadininkas ar meistras, tačiau įrašų apie bÅ«tinumÄ atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus specialiuose AB (duomenys neskelbtini) žurnaluose nebuvo. Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad balansuotuvo dangčio vyriai iÅ¡ sandėlio niekam, tuo labiau V. M., iÅ¡duoti nebuvo. (duomenys neskelbtini) stoties budėtoja liudytoja A. S., nurodė, kad jai gavus tvarkdario leidimÄ , V. M. iÅ¡vyko į tarpstotį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio grįžo už valandos į pirmÄ keliÄ .

Kadangi Å¡iame kelyje buvo numatytas traukinių prasilenkimas, ji V. M. liepė važiuoti į 5 keliÄ . Tačiau V. M. pasiprašė leidimo važiuoti į 8 keliÄ . Ji sutikusi, nes Å¡is kelias buvęs laisvas. Tačiau V. M. stoties budėtojai nieko nesakė, kad yra siunčiamas atlikti antro pagrindinio kelio ieÅ¡mo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo remonto darbus. Liudytoja nurodė, kad į aÅ¡tuntÄ keliÄ V. M. pasiprašė pats, jo niekas į tÄ keliÄ nesiuntė. 2009-12-09 Darbų saugos ekspertizės akto 1 p. nurodyta, kad ekspertas negalėjo nustatyti, ar V.

M. iešmo Nr. 2 balansuotuvo remonto darbus atliko savavališkai, ar kieno nors pavedimu.            Taip pat nurodo, jog teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini), atliekant balansuotuvo remonto darbus, tačiau, apeliantai teigia, jog (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) jokio balansuotuvo nėra. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) buvo rastas defektinis bėgis, kuris buvo pakeistas, o vėliau V.

M. suvirintas ir nušlifuotas. Tai, kad 2-ame pagrindiniame kelyje iš tikro buvo nustatytas defektinis bėgis, patvirtino liudytojai J. V. ir K. M., kurie parodė, kad 2009 m. kovo 30 d. defektoskopu 41 kilometro 2 pikete nustatė defektinį bėgį su ištrupėjusia bėgio galvute. Tas aplinkybes patvirtina ir rašytinis įrodymas – pranešimas apie defektinį bėgį, užpildytas 2009-03-30, ir A. L. įrašas patvirtinantis, kad defektinis bėgis pakeistas 2009-03-31. Tačiau, civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu prieštaravimų tarp šių aplinkybių nepašalino.

IÅ¡ visų byloje surinktų įrodymų apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad balansuotuvo dangčio remonto darbai (duomenys neskelbtini) stoties teritorijoje (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami ir nebuvo nurodyta balansuotuvo dangčio remonto darbus atlikti V. M..            Mano, kad ta aplinkybė, jog A. L. nesakė stoties budėtojai, jog (duomenys neskelbtini) kelyje bus keičiamas bėgis, ir įraÅ¡as apie bėgio keitimÄ padarytas 13.45 val., jokių baudžiamosios atsakomybės numatančių pasekmių nesukėlė.

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog bėgio keitimo metu (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje traukiniai (duomenys neskelbtini) keliu nevažiavo ir niekas traumuotas nebuvo. IÅ¡ Ä®spėjimų registravimo žurnalo (forma E19) 20 pozicijos įraÅ¡o matyti, kad atliktas įraÅ¡as, kad 2009-03-31 nuo 9 val. tarpstotyje (duomenys neskelbtini). bus atliekami darbai, todėl traukiniams buvo duotas nurodymas sustoti prie raudono signalo, o, jei jo nėra, važiuoti ne didesniu nei 70 km per valandÄ greičiu. Draudimas atÅ¡auktas 2009-03-31 13.02 val.

Traukinių eismo atÅ¡aukimÄ patvirtino stoties budėtoja A. S.. Taigi teigia, jog technologinio proceso nesilaikymas, t. y. kad A. L. nepraneÅ¡imas stoties budėtojui apie atliekamus bėgio keitimo darbus, įraÅ¡o neatlikimas Ä®spėjimų registravimo žurnale po bėgio keitimo darbų Å¡iuo atveju jam gali sukelti tik drausminę atsakomybę. Nors įraÅ¡as apie tai, jog (duomenys neskelbtini) stoties kelyje reikia keisti bėgį, Ä®spėjimų registravimo žurnale padarytas 13.45 val., tačiau prie Å¡io įraÅ¡o daugiau joks įraÅ¡as apie traukinių eismo ribojimÄ dėl bėgio keitimo nepadarytas.

Nurodo, kad nėra duomenų, kad defektinis bėgis pakeistas per traukinių eismo pertraukÄ . Taip pat nurodo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad bėgis minėtame kelyje, (duomenys neskelbtini) realiai buvo pakeistas jau po nelaimingo atsitikimo. Tai, pasak apeliantų, reiÅ¡kia, kad bėgis (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje buvo pakeistas iki 13 val.             Taip pat nurodo, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad A. L. pats tiesiogiai V. M. davė nurodymus atlikti balansuotuvo remonto darbus ir teigia, jog priimti prielaidomis, abejonėmis ir spėjimais pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.

Tuo tarpu, apeliantų nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. L. atžvilgiu, formaliai perrašė darbų saugos ir instrukcijų reikalavimus, tačiau nemotyvavo, kodėl nesivadovavo liudytojų parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais apie defektuoto bėgio keitimÄ (duomenys neskelbtini), o kaltę pripažino dėl netinkamai organizuotų balansuotuvo remonto darbų, kai, pasak civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo, jokių įrodymų, iÅ¡skyrus nupjautus balansuotuvo dangčio vyrius ar Å¡lifavimo pėdsakus ant balansuotuvo dangčio, byloje nesurinkta.

Nurodo, kad teismo padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, o visi prieÅ¡taravimai, kurių teismas nepaÅ¡alino, aiÅ¡kintini A. L. naudai ir teigia, kad, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , A. L. buvo nuteistas už veikÄ , kurios nepadarė, todėl apeliantai praÅ¡o priimti A. L. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos.             Be kita ko, nurodo, kad teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo neginčija ir nieko nepasisako, nes tai iÅ¡vestinis nukentėjusiųjų reikalavimas ir teigia, kad nesant įrodytos nusikalstamos veikos, nesant kaltės ir priežastinio ryÅ¡io, turtinė ir neturtinė žala nepriteisiamos.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo atstovas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios Z. M., O. M. ir nukentėjusiosios Z. M. atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant A.

L. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, teigdamas, kad V. M. nebuvo nurodyta atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, atmeta, kadangi juos paneigia byloje esantys duomenys.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Å ioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė kaltinančius A. L. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė jo parodymus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi liudytojų A.

K., A. I., A. S., E. Z., Z. B., E. J., Z. S., K. J., A. U., I. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, 2009-03-31 AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) infrastruktūros vietos apžiūros aktu, AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) įvykio vietos schema, specialisto išvada, 2009-05-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu, ekspertizės aktu, AB (duomenys neskelbtini) Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnalu (forma E-11).

Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė situacijos vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, dėl to visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad A. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad teismas neištyrė surinktų įrodymų, bei padarė išvadas, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai bei tai, kad nuosprendis paremtas prieštaringomis išvadomis) savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taip pat teismas atkreipia civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

IÅ¡ civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo matyti, jog civilinis atsakovas nesutinka su nuosprendžio dalimi ne tik dėl civilinio ieÅ¡kinio, bet ir dėl nuteistojo nuteisimo. Taigi, kolegija, remdamasi BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundÄ nagrinėja tik dėl civilinio ieÅ¡kinio. Be to, pastebėtina ir tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodyti tokie patys argumentai dėl nuteistojo A. L. nepagrįsto nuteisimo, kaip ir paties nuteistojo A.

L. apeliaciniame skunde. Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent – įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad įvykio vieta, kurio metu žuvo V.

M., yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad ant pagrindinio geležinkelio kelio į (duomenys neskelbtini) stoties pusę stovi prekinis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sÄ state 53 geležinkelio vagonai, sÄ statas tempiamas vieno „Siemens“ klasės lokomotyvo Nr. (duomenys neskelbtini). Einant nuo pervažos į (duomenys neskelbtini) stoties pusę link traukinio priekio, palei stovintį sÄ statÄ , prie (duomenys neskelbtini) manevrinio Å¡viesoforo stovi drezina „Asia “, atstumas tarp pagrindinio kelio ir kelio, kuriame stovi drezina, yra 3,7 metrai, skaičiuojant nuo kraÅ¡tinių bėgių.

Drezinos durys praviros, variklis veikia. IÅ¡ drezinos yra iÅ¡vestas kabelis, kurio vienas galas prijungtas prie drezinos elektros generatoriaus, kitas – baigiasi ilgintuvu su rozetėmis. Ilgintuvas guli prie pagrindinio kelio, Å¡alia kairiojo bėgio Å¡ono, tarpe tarp sÄ stato 17 ir 18 vagonų, greta ieÅ¡mo pervedimo mechanizmo. IÅ¡ ilgintuvo rozetės iÅ¡eina 1 metro ilgio laido galas. Å alia pervedimo mechanizmo gaubto guli mėlynos spalvos korpusu elektrinis kampinis-diskinis Å¡lifuoklis. Å lifuoklio laidas nutrauktas.

ApžiÅ«rint pervedimo mechanizmo gaubtÄ matyti metalo Å¡lifavimo pėdsakai (1 t., 9–18 b. l.); liudytojo Z. S. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ iÅ¡ karto po nelaimingo atsitikimo, aiÅ¡kiai matėsi Å¡lifavimo pėdsakai ant balansuotuvo dangčio, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje; iÅ¡ 2009-03-31 AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietos apžiÅ«ros akto turinio matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , įmonės darbuotojai nustatė, kad nelaimingo atsitikimo vieta – (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis, (duomenys neskelbtini) pagrindinis kelias, ieÅ¡mas Nr. (duomenys neskelbtini), prie balansuotuvo, esančio (duomenys neskelbtini) m atstumu nuo ieÅ¡mo rėminio bėgio smailės smaigalio.

Įvykio vietoje rastas kampinis šlifuokis „Bosch GWS 20-230H“, prieštriukšminės apsauginės ausinės „Peltor Optime II“ (ausinės rastos pažeistos, dalimis) ir apsauginis veido skydelis. Privažiuojamajame kelyje Nr. 8, ties iešmo Nr. 2 balansuotuvu, stovėjo drezina veikiančiu varikliu, iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio vyrių dvi dalys nupjautos (1 t., 53–54 b. l.); iš AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vietos schemos (3 t., 246 b. l.) matyti, kad mirtino nelaimingo atsitikimo vieta yra prie iešmo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje.

Atstumas nuo bėgio, kuris buvo keistas tÄ dienÄ , galo iki tos vietos, kurioje traukinys kliudė V. M., yra 59,30 metrų; Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Å iaulių skyriaus 2009-04-01 specialisto iÅ¡vadoje Nr. M ) nurodyta, kad V. M. mirtis įvyko nuo daugybinių atvirų kaukolės smegeninės dalies kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo (sutraiÅ¡kymo), kad mirusiojo V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 32–36 b. l.); iÅ¡ 2009-05-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. turinio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad V.

M., bÅ«damas vienas ant bėgių su kampiniu Å¡lifuokliu „Bosch GWS 20-230 H“, dėvėdamas prieÅ¡triukÅ¡mines apsaugines ausines „Peltor Optime II“, pjovė ieÅ¡mo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio vyrius, stovėdamas pasilenkęs geležinkelio kelio viduryje, atsukęs nugarÄ Ä¯ atvažiuojantį traukinį. Nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas, technologinio proceso nesilaikymas: V. M. buvo paliktas vienas, sudaryta galimybė vienam asmeniui vykdyti pavojingoje zonoje darbus eksploatuojamame geležinkelyje, kur vyksta traukinių eismas, neužtikrinant nuolatinės priežiÅ«ros ir vidinės kontrolės. Tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 19 straipsnio 3 dalies reikalavimai:

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu;...

4) darbuotojų galimybių atlikti pavestÄ darbÄ vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo įrenginiai, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ir gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes...) ir 25 str. 13 punkto reikalavimai: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais:...13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“ (1 t., 45–46 b. l.); liudytojo K.

J. parodymai duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur jis patvirtino iÅ¡vadas, nurodytas 2009 m. gegužės 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, ir parodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nebuvo tinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas, jog žurnale nepadaryti įraÅ¡ai apie darbų užbaigimÄ (3 t.,. 234–236, 329–331 b. l.); ekspertizės aktas Nr. ), iÅ¡ kurio turinio matyti, kad tai, jog tiriamo įvykio metu V. M. nebÅ«tų traumuotas, turėjo bÅ«ti įgyvendintos techninės priemonės, kurios numatytos Kelio ir statinių remonto bei priežiÅ«ros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių 5.18. p., 6.1.6. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p., Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos remontuojant keliÄ 5.4.p. a papunktyje bei AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbuotojo, dirbančio Å¡lifavimo-pjovimo kilnojamais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. S-105 4.9.3. p., 4.9.6. p., tačiau minėta sÄ lyga nebuvo įvykdyta.

Nagrinėjamo įvykio atveju darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymÄ privalėjo užtikrinti darbdavį atstovaujantis asmuo arba darbdaviui atstovaujančio asmens pareigas vykdęs asmuo, kelio brigadininkas, kelio meistras, vyresnysis kelio meistras, asmuo davęs užduotis V. M. atlikti darbus, asmuo kontroliavęs darbų saugÄ Å¡ių darbų vykdyme, o taip pat Å¡iuos darbus vykdęs darbuotojas pagal savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktas pareigas ir teises (3 t., 13–22 b. l.);

A. U. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas bei parodė, kad nekonkretizuojant žuvusiojo atliktų darbų laikytina, kad jis dirbo ir jam turėjo bÅ«ti užtikrintas darbų saugumas (3 t., 236 b. l.); AB (duomenys neskelbtini) Stoties kelių, ieÅ¡mų, automatikos, ryÅ¡ių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiÅ«ros žurnalas (forma E-11), iÅ¡ kurio turinio matyti, kad A. L. 2009-03-31 8 val. 30 min. padarė įraÅ¡Ä apie tai, kad (duomenys neskelbtini) stotyje tarp 19 ir 20 įleidžiamojo signalo bus vykdomi protarpių reguliavimo darbai, atsakingas V.

B., apie traukinius pranešti per garsiakalbinį ryšį. 8 val. 32 min. su įrašu susipažinusi ir pasirašiusi A. S.. Kitas įrašas, 13 val. 45 min., padarytas A. L.: (duomenys neskelbtini) stotyje (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje bus keičiamas defektinis bėgis tarp IP Nr. (duomenys neskelbtini) ir įleidžiančiojo signalo L. Kelyje eismas nutraukiamas. Stoties budėtojos parašo ties šiuo įrašu nėra (1 t., 75–77 b. l.); 2009-03-31 Darbų ir eismo pertraukų planas, iš kurio matyti, kad pertraukose tarp traukinių bus atliekami virinimo darbai (duomenys neskelbtini) 39 km, o vadovaus A.

L. (1 t., 74 b. l.); liudytojos A. S. parodymai, duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, kur ji parodė, kad pagrindinio kelio bėgių keitimo darbai su ja suderinti nebuvo, jai nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kelyje bus atliekami kokie nors darbai, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje buvo keistas bėgis, įraÅ¡o E11 žurnale nebuvo. Taip pat parodė tai, kad meistras turi suderinti su tvarkdariu iÅ¡ Vilniaus, kad bus keičiamas bėgis, kai A. L. padarė įraÅ¡Ä , jos nebuvo (3 t., 191–192, 314–316 b. l.) – patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl A.

L. kaltės.Taigi, nors nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo, ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, teigdamas, kad V. M. nebuvo nurodyta atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus, tačiau anksčiau aptartos ir iÅ¡analizuotos aplinkybės patvirtina, kad A. L., dirbdamas vyr. meistru ir bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ (duomenys neskelbtini) meistrijoje, raÅ¡tu neįformino ir neinformavo stoties budėtojos A.

S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atÅ¡aukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugÅ«s, ir taip pažeidė darbų saugos reikalavimus, netinkamai organizavo darbus – tai yra bėgio keitimo ir balansuotuvo dangčio remonto darbus, neužtikrino darbuotojų saugos atliekant Å¡iuos darbus ir dėl tokios A. L. veikos įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui V. M..Be to, A. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir Kelio ir statinių remonto bei priežiÅ«ros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklės, patvirtintos SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182, kuriuose 5.8. punkte nurodyta, kad visi kelio darbai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos gali atlikti vienas asmuo, turi bÅ«ti atliekami vadovaujant ir nuolatos stebint darbų vadovui, 5.18. punkte nurodyta, kad darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, signaliniais reikmenimis, iÅ¡duodami įspėjamieji lapeliai lokomotyvų brigadoms, 6.1.6. punkte – prieÅ¡ pradedant darbÄ , atvejais, kurie numatyti Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijoje remontuojant keliÄ ir Å¡iose taisyklėse, darbo vieta atitveriama stabdomaisiais ir greičio apribojimo ženklais (signalais), Å¡vilptelėjimo signaliniais ženklais, petardomis, automatine įspėjamÄ ja signalizacija, statomi signalininkai, turintys signalinius reikmenis ir privalantys įspėti apie artėjantį traukinį, 6.2.1.3. punkte – darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų, 6.2.4. punkte – visi darbuotojai artėjant traukiniui privalo bÅ«ti nuvesti nuo kelio į tos pačios pusės (kelio) Å¡alikelę iÅ¡ anksto vadovaujantis reikalavimais, nurodytais Å¡ių taisyklių 6.2.1.3. p. Traukiniui pravažiuojant darbų vietÄ iki 140 km/h greičiu darbų vadovas ir kelio darbininkai turi bÅ«ti: tarpstočiuose – Å¡alikelėje ne arčiau kaip 2 m atstumu nuo kraÅ¡tutinio bėgio; stotyse – iÅ¡ anksto darbų vadovo nurodytoje vietoje, esančioje ne arčiau kaip 2 m kelio kraÅ¡tinio bėgio, 6.5.1. punkte nurodyta, kad pradėti darbus leidžiama tik nustatyta tvarka atitvėrus (paženklinus) darbų vietÄ signalais arba signaliniais ženklais.

Signalininkais skiriami ne žemesnės kaip III kvalifikacinės kategorijos kelio darbininkai, iÅ¡laikę reikiamus egzaminus ir turintys signalininko pažymėjimus. Signalininkai darbo metu privalo dėvėti geltonas kepures, 6.5.2. punkte – kai dirba du kelio darbininkai, jų darbo vietos turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos taip, kad vienas galėtų stebėti artėjančius traukinius iÅ¡ vienos pusės, o kitas – iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės. Å iuo atveju vienas kelio darbininkas skiriamas vyresniuoju. Kai dirba vienas darbininkas, jis privalo bÅ«ti ypač budrus, nuolat stebėti keliÄ , ar nėra artėjančių traukinių taisyklingÄ ja puse ir kartu atidžiai sekti prieÅ¡ingos krypties traukinių eismÄ .Taigi, iÅ¡ Å¡ių nuostatų ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A.

L., pagal pareiginius nuostatus bÅ«damas tiesiogiai atsakingas už darbų organizavimÄ ir darbų saugÄ 2009-03-31 vykdomiems darbams, paliko V. M. dirbti vienÄ , taip sudarydamas galimybę vienam asmeniui vykdyti darbus pavojingoje zonoje – eksplotuojamame geležinkelyje, kur vyksta traukinių eismas, neužtikrindamas nuolatinės priežiÅ«ros ir vidinės kontrolės. Taip pat iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) Krovinių vežimo direkcijos raÅ¡to matyti, kad 2009-03-31 traukinių eismo tvarkdariui apie numatomus ar atliekamus geležinkelio kelio remonto darbus (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje praneÅ¡ta nebuvo (2 t., 53 b. l.), nors tiek anksčiau minėtos aplinkybės, tiek paties A.

L. parodymai (3 t., 330 b. l.) patvirtina, kad vis dėlto įvykio dienÄ buvo keičiamas bėgis (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, apie jo keitimÄ nežinojo nei budėtoja A. S., nei tvarkdarys iÅ¡ V., nors tai ir privaloma. IÅ¡ aptartų aplinkybių seka, kad, jei nebuvo fiksuoti bėgio keitimo darbai (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje (nei pažymėta žurnale, forma E-11, nei praneÅ¡ta tvarkdariui iÅ¡ V. ir budėtojai), todėl daroma iÅ¡vada, kad A. L. neužfiksavo ir balansuotumo dangčio remonto darbų.

Be to, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad darbų užbaigimas nebuvo įformintas, nebuvo duotas leidimas V. M. grįžti į (duomenys neskelbtini), nebuvo paskirtas lydintysis asmuo grįžti į (duomenys neskelbtini), ir tai paneigia apeliantų tvirtinimÄ , kad darbai buvo baigti ir rodo, kad vis dėlto darbai nebuvo baigti, tai patvirtina ir Å¡ilumvežio, kuriuo buvo mirtinai sužalotas V. M., maÅ¡inisto A. K. parodymai, duoti viso proceso metu, kur jis parodė, jog prieÅ¡ Å¡ilumvežio ir V.

M. susidÅ«rimÄ jis matė pagrindiniame kelyje dirbantį V. M. (1 t., 28, 62 b. l., 2 t., 143–144 b. l., 3 t., 189–190 b. l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad V. M. dirbo savavaliÅ¡kai, atmestini kaip nepagrįsti.Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) 2009-03-31 praneÅ¡imo apie nelaimingÄ atsitikimÄ , matyti, kad pati įmonė savo raÅ¡te nurodė, jog (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, ieÅ¡mas Nr. (duomenys neskelbtini), nupjaunant ieÅ¡mo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo dangčio lankstÄ , (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu važiuojantis traukinys kliudė ir mirtinai sužalojo V.

M.“ (1 t., 58 b. l.). IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad pats civilinis atsakovas įvykio dienÄ pripažino, jog V. M. žuvo dirbdamas. Taip pat iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-05-14 įsakymo matyti, kad dėl 2009-03-31 (duomenys neskelbtini) stotyje įvykusio nelaimingo atsitikimo, kuriuo metu žuvo V. M., A. L. buvo nubaustas drausmine tvarka už pareiginių nuostatų, patvirtintų filialo direktoriaus 2007-09-19 įsakymu Nr. K, II dalies 11.1 punkto (kontroliuoti kad bÅ«tų laiku ir kokybiÅ¡kai atliktos gamybinės užduotys ir kartu užtikrintas saugus traukinių eismas bei darbuotojų sauga ir sveikata) netinkamÄ vykdymÄ .

Taigi, iÅ¡ paminėtų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad civilinis atsakovas iÅ¡ dalies sutinka su aptartų techninių ir organizacinių priemonių, kurios lemia saugų darbÄ geležinkelio keliuose, neįgyvendinimÄ ir nesilaikymÄ , ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo V. M.. Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad anksčiau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl kaltinimo patikslinimo, tiek apeliacinio proceso metu prokurorės pateiktÄ patikslintÄ kaltinimÄ ir įrodo, jog A.

L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: A. L. pagal 1998-07-16 darbo sutartį Nr. , dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos vyresniuoju meistru ir bÅ«damas atsakingas už darbuotojų saugÄ meistrijoje (AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) vyresniojo kelio n eis pareigybės nuostatai, 2007-09-19 patvirtinti AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. K-), 2009 m. kovo 31 d., nuo 9.01 val. iki 13.42 val., tarpstotės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, netinkamai organizavo pavojingus geležinkelio remonto darbus, nesilaikė technologinio proceso, neužtikrino darbuotojų saugos, dėl neatsargumo pažeidė:

„Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672) 25 str. 13 d. įtvirtintus reikalavimus: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais: kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, tai yra nekontroliavo V.

M. atliekamų darbų; pažeidė Kelio ir statinių remonto bei priežiūros darbų saugos ir gamybinės sanitarijos taisyklių, patvirtintų SPAD (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus 2000-06-09 įsakymu Nr. 182 (taisyklės galioja nuo 2000-09-01) 5.18. p., 6.1.6. p., 6.1.9. p., 6.2.1.3. p., 6.2.4. p., 6.5.1. p. ir 6.5.2. p. įtvirtintus reikalavimus: stotyse darbai pagal jų pobūdį atliekami tik suderinus su stoties viršininku ar stoties budėtoju, darbų vietos geležinkelio keliuose atitveriamos atitinkamais signaliniais ženklais, darbų vadovas privalo artėjant traukiniui, kurio greitis yra iki 140 km/h, nuvesti darbininkus nuo kelio, kad likus iki traukinio ne mažiau kaip 400 m, ant kelio neliktų darbininkų, medžiagų, įrankių ar mechanizmų, tai yra raštu neįformino ir neinformavo stoties budėtojo A.

S. apie balansuotuvo dangčio remonto darbus (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje ir tai atliko be jos leidimo, atÅ¡aukė traukinių eismo apribojimus neįsitikinęs, ar darbai baigti, darbuotojai saugÅ«s, ir todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra 2009 m. kovo 31 d. 13 val. 42 min. traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) su RadviliÅ¡kio lokomotyvų depo lokomotyvu (duomenys neskelbtini), valdomu maÅ¡inisto A. K., mirtinai traumavo (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje dirbusį AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) maÅ¡inistÄ -suvirintojÄ V.

M.. Apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad iÅ¡teisindamas V. B., teismas nurodė tokiÄ aplinkybę – kad „V. B., dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) meistrijos kelio meistru, neturėjo teisinės pareigos užtikrinti konkretaus darbo –(duomenys neskelbtini) stoties ribose esančio balansuotuvo dangčio remonto saugÄ , nes tokio pobÅ«džio darbas nebuvo numatytas atlikti nelaimingo atsitikimo dienÄ â€œ. Taigi mano, jog teismas nuosprendžiu priimė dvi vienÄ kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas: pirma, kad A.

L. netinkamai organizavo balansuotuvo remonto darbus, o antra iÅ¡vada paneigia pirmÄ jÄ , kad tokio pobÅ«džio darbas tÄ dienÄ nebuvo numatytas atlikti, atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kelio meistrijos vyr. kelio meistras A. L. bÅ«tų raÅ¡tu ar žodžiu pavedęs V. B. balansuotuvo dangčio remonto darbų organizavimÄ ir kontrolę, tuo labiau, kad nuosprendis V. B. atžvilgiu neskundžiamas. Apeliantų skunde nurodytas teiginys, kad įrašų apie bÅ«tinumÄ atlikti balansuotuvo dangčio remonto darbus specialiuose AB (duomenys neskelbtini) žurnaluose nebuvo, taip pat atmestinas, kadangi įrašų nebuvimas AB (duomenys neskelbtini) dokumentuose neįrodo, kad nebuvo defektų, o tik rodo, kad įmonėje nekontroliuojama, kaip darbuotojai atlieka apžiÅ«ras, nekontroliuojama, kad visi pastebėti defektai butų įraÅ¡omi į įmonės nustatytus defektų žurnalus.             Kiti apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad 2009-12-09 Darbų saugos ekspertizės akto 1 punkte nurodyta, kad ekspertas negalėjo nustatyti, ar V.

M. ieÅ¡mo Nr. (duomenys neskelbtini) balansuotuvo remonto darbus atliko savavaliÅ¡kai, ar kieno nors pavedimu ir kad nė vienas liudytojas nepatvirtino girdėjęs, kad V. M. buvo liepta ten dirbti, esant anksčiau aptartiems ir iÅ¡analizuotiems duomenims A. L. kaltės nepaneigia. Dėl priteistos žalos Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vienÄ iÅ¡ nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovas P. G. ir nuteistasis A. L. apeliaciniais skundais praÅ¡o O. M. ir Z. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo atmesti ir teigia, kad nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo neginčija ir nieko nepasisako, nes tai iÅ¡vestinis nukentėjusiųjų reikalavimas, kadangi nesant įrodytos nusikalstamos veikos, nesant kaltės ir priežastinio ryÅ¡io, turtinė ir neturtinė žala nepriteisiamos, o civilinio atsakovo atstovas skunde, dar papildomai, deklaratyviai, nepateikdamas jokių tokį savo teiginį patvirtinančių motyvų, nurodo, kad nesutinka ir su priteista suma.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieÅ¡kinių dėl nukentėjusiosioms O. M. ir Z. M. padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

Byloje nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. M. žuvo darbo metu, atlikdamas darbines užduotis, darbams vadovaujančiam ir atsakingam už darbų saugÄ asmeniui, A. L., grubiai pažeidus darbų saugos įstatymų nuostatas. Taigi neginčijamai nustatyta, kad staiga netekus jauno, darbingo Å¡eimos nario, didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų patyrė tiek jo sutuoktinė O. M. ir vaikai, tiek žuvusiojo motina Z. M.. Abu mirusiojo vaikai – nepilnamečiai, kurie tėvo mirties dienÄ buvo tokio amžiaus – dukrai (duomenys neskelbtini) metų, sÅ«nui (duomenys neskelbtini) metų, kad galėjo visiÅ¡kai suvokti netekties pasekmes, iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad staigi tėvo žūtis neigiamai gali atsiliepti tolimesniam vaikų gyvenimui, jų psichinei bÅ«senai.

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų, iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pažymų (3 t., b. l. 116-117), iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų (3 t., 118 b. l.) matyti, kad O. M. po sutuoktinio mirties, 2009 m. balandžio 6 d., kreipėsi į medikus, jai diagnozuota neurocirkuliatorinė distonija, tachikardija, skirtas medikamentinis gydymas, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas nuo 2009-04-06 iki 2009-04-17. Be to, 2009-08-25 ji kreipėsi į psichikos sveikatos centrÄ , jai nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sindromas, paskirtas gydymas antidepresantais.

Be kita ko, O. M. Å¡eima mirusiojo buvo materialiai iÅ¡laikoma, todėl žuvus jos vyrui, Å¡eimos materialinė padėtis neabejotinai pablogėjo. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji Z. M., žuvusiojo motina dėl A. L. padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, ir sukrėtimus. Jai, ypač garbaus, pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui, netekus sveiko, darbingo sÅ«naus, su kuriuo jÄ siejo itin artimi, nuoÅ¡irdÅ«s, emociÅ¡kai tvirti santykiai, tai neigiamai atsiliepia ne tik sveikatai, bet ir psichinei bÅ«senai.

Todėl apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai O. M. 100000 Lt ir Z. M. 25000 Lt iÅ¡ nuteistojo asmens darbdavio AB (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nepažeidė, atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek į padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį. Dėl paskirtos bausmės IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas, jo asmenybę – neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė A. L. baudÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo A. L. ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                              Raimundas Jurgaitis                                                                                  Zigmas Kavaliauskas